CP v2

Tag: Telegram

  • Ukraina įspėja: rusų žvalgyba klastoja valdžios ir žiniasklaidos svetaines – ko saugotis?

    Ukraina įspėja: rusų žvalgyba klastoja valdžios ir žiniasklaidos svetaines – ko saugotis?

    Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) perspėja apie išaugusį netikrų interneto svetainių ir paskyrų skaičių, kurios apsimeta valstybės institucijomis, saugumo struktūromis, žiniasklaida bei aukštais pareigūnais. Pasak tarnybos, tokie resursai kuriami siekiant platinti dezinformaciją ir išvilioti gyventojų duomenis.

    SBU teigia, kad netikros svetainės ir kanalai dažnai kruopščiai atkartoja oficialius pavadinimus, logotipus, nuotraukas ir vizualinį identitetą. Tarnyba nurodo užfiksavusi reikšmingą tokių atakų suintensyvėjimą ir praneša identifikavusi bei užblokavusi daugiau nei 50 išteklių, kurie imitavo pačios SBU atributiką.

    Kaip veikia klastotės

    Pasak Ukrainos pareigūnų, sukčiai taip pat kuria netikras paskyras, prisidengdami žinomų asmenų vardais ir atvaizdais. Anksčiau viešai minėti atvejai, kai socialiniuose tinkluose ir susirašinėjimo programėlėse buvo apsimetinėjama prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pirmąja ponia Olena Zelenska bei kitais aukšto rango pareigūnais.

    Ukrainos Kovos su dezinformacija centras įspėja, kad dalis tokių paskyrų skelbia tariamai išskirtinę ar vidinę informaciją, kurią siekiama pateikti kaip patikimą. Vienas dažnesnių metodų yra senų kanalų perėmimas ir pervadinimas, pavyzdžiui, anksčiau su kriptovaliutomis sietų paskyrų, pakeičiant jų pavadinimą ir dizainą į tariamai oficialų.

    Tikslas – įtaka ir duomenys

    SBU nurodo, kad pagrindinės šių operacijų kryptys yra dezinformacijos platinimas ir asmens duomenų rinkimas. Apsimetus institucija ar žiniasklaidos priemone, melaginga informacija gali būti pateikiama taip, tarsi ją skelbtų teisėtas Ukrainos šaltinis, o tai didina tikimybę, kad žmonės ja patikės ir pasidalins.

    Kitas tikslas – priversti vartotojus sąveikauti su netikromis paskyromis, spausti įtartinas nuorodas, siųsti žinutes ar pateikti duomenis. SBU teigimu, tokios sąveikos metu gali būti bandoma perimti paskyras ir iš jų ištraukti asmeninę informaciją, kuri vėliau gali būti panaudota verbavimui ar konfidencialiems duomenims rinkti.

    Ukrainos saugumo institucijos pabrėžia, kad ypač domimasi informacija apie šalies gynybos ir saugumo pajėgų kovinę bei operacinę veiklą. Todėl net ir, atrodytų, nekalti klausimai ar prašymai pasidalinti detalėmis gali būti naudojami žvalgybos tikslams.

    Į ką atkreipti dėmesį vartotojams

    Ukrainos institucijos ragina gyventojus itin atidžiai tikrinti paskyrų pavadinimus, svetainių adresus ir verifikavimo žymas, jei jos naudojamos konkrečioje platformoje. Dažna apgaulė paremta menkais skirtumais, pavyzdžiui, papildomu simboliu vartotojo varde arba beveik identišku svetainės dizainu, tačiau su kitu interneto adresu.

    Taip pat rekomenduojama nespausti įtartinų nuorodų ir nesidalinti asmeniniais duomenimis nepatikrinus šaltinio. SBU pabrėžia, kad svarbiausia remtis oficialiais kanalais ir institucijų skelbiamais pranešimais, ypač kai kalbama apie saugumo situaciją ar jautrią informaciją.

    Pastaraisiais metais tokio tipo operacijos vis dažniau persikelia į socialinius tinklus ir susirašinėjimo programėles, o jų kokybę didina ir automatizuoti įrankiai bei DI, leidžiantys greičiau kopijuoti turinį ir masiškai platinti žinutes. Dėl to vartotojų budrumas ir skaitmeninė higiena tampa kritiškai svarbūs.

  • JAV teismas dėl „Fundsz“ sukčiavimo: CFTC iškovojo daugiau kaip 30 mln. eurų sprendimą

    JAV teismas dėl „Fundsz“ sukčiavimo: CFTC iškovojo daugiau kaip 30 mln. eurų sprendimą

    JAV Prekių ateities sandorių prekybos komisija (CFTC) pranešė pasiekusi teismo sprendimą „Fundsz“ byloje, kurioje nagrinėtas įtariamas sukčiavimas, susijęs su skaitmeniniu turtu ir tauriųjų metalų investicijomis. JAV Floridos Vidurinės apygardos apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių prieš Brianą Early ir Alishą Ann Kingrey.

    Reguliuotojo teigimu, teismas įpareigojo atsakovus sumokėti daugiau kaip 30 mln. JAV dolerių, tai yra apie 28 mln. eurų. Ši suma apima finansines sankcijas ir kitas pinigines prievoles, numatytas teismo sprendime.

    Kaip veikė schema

    Byloje nurodoma, kad B. Early ir A. A. Kingrey buvo susiję su neįregistruotu „Fundsz“ dariniu ir jo interneto svetaine, o taip pat veikė kaip šios bendruomenės „Telegram“ grupės moderavimo komandos nariai. CFTC tvirtina, kad būtent per šiuos kanalus potencialiems investuotojams buvo pateikiami klaidinantys pažadai.

    Teismas nustatė, kad atsakovai esą iš esmės melavo apie tikėtiną „Fundsz“ pelningumą, ankstesnius prekybos rezultatus ir galimą nuostolių riziką. Taip pat, anot reguliuotojo, buvo klaidingai teigiama, jog investuotojų lėšos bus valdomos pagal nuosavą algoritmą, o vėliau jas bus galima atsiimti su palūkanomis.

    Bandymas atsitraukti, kai prasidėjo tyrimas

    CFTC teigimu, situacija pasikeitė tada, kai atsakovai suprato, kad jų veikla pateko į reguliuotojo akiratį. Teismas konstatavo, kad tuomet jie ėmė švelninti ankstesnius pelningumo teiginius ir bandė mažinti projekto matomumą viešojoje erdvėje.

    „Teismas taip pat nustatė, kad B. Early ir A. A. Kingrey sužinoję apie CFTC tyrimą pradėjo atsitraukti nuo pelningumo pažadų ir ėmėsi veiksmų, kad būtų panaikintas „Fundsz“ buvimas socialiniuose tinkluose“, – teigiama CFTC pranešime.

    Tą pačią dieną teismas taip pat patvirtino susitarimus dėl kitų su šia schema sietų asmenų. CFTC nurodė, kad vienas iš atsakovų Rene Larralde mirė 2023 metais, o vietoje jo atsakove pripažinta Rachel Larralde, kuriai nurodyta perduoti gyvenamojo būsto valdymą ir kontrolę.

    Kito atsakovo, Juan Pablo Valcarce, atžvilgiu teismas patvirtino draudimą ateityje vykdyti kriptoturto ar tauriųjų metalų sandorius jo vardu ir nustatė nuolatinį įpareigojimą laikytis CFTC taisyklių. Reguliuotojai pabrėžia, kad tokios bylos yra signalas rinkai atidžiau vertinti pažadus apie garantuotą grąžą ir tariamai išskirtinius prekybos modelius.

  • Siūlo pilietybę ir didžiulius pinigus: kaip Kremlius medžioja baltarusius karui Ukrainoje

    Siūlo pilietybę ir didžiulius pinigus: kaip Kremlius medžioja baltarusius karui Ukrainoje

    Verbavimas persikėlė į kasdienius pokalbius

    Rusija vis aktyviau naudoja Baltarusiją kaip papildomą žmonių rezervą kare prieš Ukrainą, ypač po didelių nuostolių fronto linijose. Tam palankios sąlygos susidaro dėl Minsko ekonominės priklausomybės nuo Maskvos ir politinio režimo pažeidžiamumo.

    Pastaraisiais mėnesiais baltarusiškoje interneto erdvėje gausėja skelbimų, kviečiančių pasirašyti sutartį su Rusijos kariuomene. Jie platinami per „Telegram“ kanalus, „Viber“ grupes ir vietos bendruomenių puslapius, kur paprastai aptariami kasdieniai reikalai.

    Tokių žinučių pateikimas dažnai atrodo sąmoningai „normalizuotas“: tarp įrašų apie daržovių pardavimą ar korepetitorių paiešką staiga atsiranda pasiūlymas vykti kariauti. Skelbimuose akcentuojamas lengvas įsidarbinimas, greitas dokumentų sutvarkymas ir, svarbiausia, pinigai.

    Ką žada ir kodėl tai veikia

    Skelbimuose dažniausiai viliojama didelėmis vienkartinėmis išmokomis, reguliaria alga, apgyvendinimu, maitinimu, draudimu ir karine pensija. Taip pat neretai minima pagalba turint skolų, finansinių įsipareigojimų ar kitų buitinių problemų, kurios ypač slegia mažesnių miestų ir kaimų gyventojus.

    Dalis žinučių žengia dar toliau ir užsimena apie galimybę „sutvarkyti reikalus su teisėsauga“ ar sumažinti teisines rizikas. Tokie pažadai ypač pavojingi, nes dalyvavimas ginkluotame konflikte užsienyje Baltarusijoje gali būti vertinamas kaip samdinių veikla, už kurią numatyta reali laisvės atėmimo bausmė.

    Verbavimo žinutėse pabrėžiama, kad tarnyba esą yra „legali“, o dalyvavimas kare pristatomas kaip tarnyba Sąjunginės valstybės struktūrose. Tokia formuluotė skirta sukurti įspūdį, kad rizika Baltarusijoje minimali, nors praktikoje teisinės pasekmės gali būti labai rimtos.

    Kas patenka į taikiklį ir kas laukia vėliau

    Tyrimai ir žmogaus teisių gynėjų stebėsena rodo, kad dažniausiai taikomasi į socialiai pažeidžiamus žmones: mažas pajamas gaunančius vyrus, turinčius skolų, praradusius darbą ar turinčius teisinių problemų. Būtent jiems piniginiai pažadai ir greito sprendimo iliuzija tampa stipriausiu argumentu.

    Schema paprasta: žmogus pamato skelbimą socialiniuose tinkluose, parašo nurodytam kontaktui, neretai su Baltarusijos telefono numeriu, kad būtų lengviau pelnyti pasitikėjimą. Tuomet pateikiamos „garantijos“, aptariamos išmokos ir pasiūlomas greitas išvykimas į Rusiją sutarties pasirašymui.

    Pasirašius sutartį su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis, atsitraukti tampa itin sudėtinga. Kritikai pabrėžia, kad užsieniečiai pagal sutartis gali būti nukreipiami į didelės rizikos padalinius, o žuvusiųjų ir sužeistųjų tikimybė ten ypač didelė.

    Grįžimas į Baltarusiją taip pat gali reikšti naujas bėdas: nuo baudžiamosios atsakomybės iki apribojimų pilietinėms teisėms. Todėl tokie pasiūlymai dažnai tampa spąstais, kai trumpalaikis finansinis pažadas užgožia ilgalaikes pasekmes.

    Valdžios reakcija ir platesnė strategija

    Visuomenėje į tokią verbavimo bangą reaguojama su nerimu, o žmonės skundžiasi masiniu šlamštu pokalbių programėlėse. Tačiau viešo ir aiškaus valstybės institucijų atsako dažnai pasigendama, o oficialus problemos pripažinimas išlieka miglotas.

    Tuo pat metu Baltarusijos priklausomybė nuo rusiškų subsidijų ir politiniai įsipareigojimai Maskvai riboja Minsko galimybes atvirai priešintis. Tai kuria aplinką, kurioje Kremlius gali veikti drąsiau ir agresyviau, išnaudodamas informacinę erdvę ir ekonominį spaudimą.

    Analitikai įspėja, kad verbavimas nėra atsitiktinių skelbimų virtinė, o nuosekli strategija didinti kariuomenės gretas. Sąjunginės valstybės teisinė logika Maskvai suteikia papildomą manevro laisvę, kai „lygios teisės“ bandomos pristatyti kaip „lygios pareigos“, įskaitant karinę prievolę ar „sutartinę tarnybą“.

    Kuo ilgiau tęsiasi karas Ukrainoje, tuo didesnis tampa spaudimas rasti naujų žmonių frontui. Dėl to baltarusių verbavimas, paremtas pažadais apie pinigus, pilietybę ir tariamą legalumą, gali tik stiprėti.

  • Rusija paskelbė tarptautinę Pavelo Durovo paiešką: „Telegram“ įkūrėjas kaltinimus vadina politiniais

    Rusija paskelbė tarptautinę Pavelo Durovo paiešką: „Telegram“ įkūrėjas kaltinimus vadina politiniais

    Tarptautinė paieška ir kaltinimų esmė

    Rusijos saugumo tarnyba FSB pranešė paskelbusi tarptautinę „Telegram“ įkūrėjo ir vadovo Pavelo Durovo paiešką. Maskva teigia, kad jis įtariamas bendrininkavimu terorizme ir neva neužkirtęs kelio „Telegram“ kanalų, pokalbių bei botų naudojimui nusikalstamai veiklai.

    Pasak FSB, šie įrankiai esą buvo pasitelkiami planuojant išpuolius ir kibernetinius nusikaltimus Rusijoje, o tai, institucijos teigimu, sukėlė civilių aukų. Nepriklausomai patikrinti konkrečių epizodų detalių Rusijos pusė viešai nepateikė.

    Kas minima tyrimuose

    Rusijos Tyrimų komitetas taip pat nurodė nagrinėjantis atskiras bylas dėl paauglių verbavimo į tariamą terorizmą ir sabotažą per „Telegram“ pokalbių robotą, siejamą su „Dayvinchik“ ir „Leo“ pavadinimais. Tokie tyrimai dažnai pristatomi kaip kova su ekstremizmu, tačiau neretai tampa ir politinio spaudimo instrumentu.

    Kremlius pastaraisiais metais reguliariai taiko „terorizmo“ ar „ekstremizmo“ formuluotes prieš oponentus ir kritikus, ypač informacinės erdvės kontrolės kontekste. Skaitmeninių platformų vaidmuo kare Ukrainoje dar labiau išaugino valdžios institucijų siekį daryti įtaką turiniui ir komunikacijoms.

    Durovo atsakas ir „Telegram“ pažeidžiamumas

    P. Durovas, gyvenantis už Rusijos ribų ir turintis Prancūzijos bei Jungtinių Arabų Emyratų pasus, pareiškė, kad byla yra politiškai motyvuota. Jo teigimu, Rusijos institucijos ieško pretekstų riboti prieigą prie „Telegram“ šalies viduje.

    „Tai politiškai motyvuotas bandymas rasti priežastį apriboti „Telegram“ veikimą Rusijoje“, – sakė Pavelas Durovas.

    „Telegram“ Rusijoje išlieka viena populiariausių bendravimo platformų, o valdžia ne kartą bandė ją blokuoti ar spausti dėl vartotojų duomenų ir turinio kontrolės. Platforma 2018–2020 metais buvo oficialiai blokuota, tačiau vėliau draudimas panaikintas nepaaiškinus motyvų.

    Nors „Telegram“ siūlo slaptus pokalbius su visišku „end-to-end“ šifravimu, pagal numatytuosius nustatymus įprasti pokalbiai ne visada turi tokį pat apsaugos lygį. Vis dėlto platformos techninė architektūra ir paskirstyta infrastruktūra apsunkina valstybinių institucijų pastangas ją visapusiškai kontroliuoti.

    Ilgalaikis konfliktas su Maskva

    P. Durovas Rusijoje jau daug metų vertinamas prieštaringai: jis kilęs iš Sankt Peterburgo ir anksčiau įkūrė socialinį tinklą VKontakte. Vėliau, didėjant valdžios spaudimui ir keičiantis įmonės kontrolei, jis pasitraukė ir kūrė „Telegram“ kaip alternatyvą, labiau orientuotą į privatumą.

    Pastaruoju metu P. Durovas susidūrė su teisiniais klausimais ir Prancūzijoje, kur diskusijos dėl neteisėto turinio plitimo platformose sugriežtėjo visoje Europos Sąjungoje. Tai reiškia, kad „Telegram“ balansuoja tarp skirtingų valstybių spaudimo: vienos reikalauja daugiau kontrolės ir prieigos, kitos siekia griežtesnės turinio moderacijos.

    Tarptautinės paieškos paskelbimas dar labiau apsunkina P. Durovo keliones ir teisinę padėtį, tačiau praktinis poveikis priklausys nuo to, kaip šį signalą vertins kitos valstybės ir tarptautiniai mechanizmai. Kol kas „Telegram“ veikimas ir vartotojų kasdienė prieiga prie platformos platesniu mastu išlieka nepakitę.

  • Storm-1516: tariamas „Hezbollah“ grasinimų vaizdo įrašas prieš Bastilijos dieną – galimas Rusijos pėdsakas

    Storm-1516: tariamas „Hezbollah“ grasinimų vaizdo įrašas prieš Bastilijos dieną – galimas Rusijos pėdsakas

    Prieš Prancūzijos Bastilijos dienos minėjimą socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašas, kuriame tariami „Hezbollah“ kovotojai grasina išpuoliais Prancūzijoje. Tyrėjai ir faktų tikrintojai teigia, kad įrašas greičiausiai suklastotas, o jo platinimas gali sietis su Rusijai priskiriama įtakos operacija Storm-1516.

    Įrašas pirmiausia pasirodė „Telegram“, o vėliau persikėlė į „X“ ir „Facebook“, kur surinko beveik 1 000 000 peržiūrų. Matyti trys gobtuvais prisidengę vyrai su uniformomis, stovintys šalia manekeno, vaizduojančio Prancūzijos Užsienio legionieriaus figūrą.

    Vaizdo įraše skamba grasinimai liepos 14 dieną „pralieti kraują“, jei Prancūzija ir toliau, kaip teigiama, „tieks ginklus“ Izraeliui. Įrašo pabaigoje vienas iš vyrų peiliu nukerta manekeno galvą, taip sustiprindamas bauginimo efektą.

    Kas kelia įtarimų?

    Nors socialiniuose tinkluose platinant įrašą tvirtinta, kad tai „Hezbollah“, pačiame vaizdo įraše aiškaus prisistatymo nėra. Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad įraše nematyti „Hezbollah“ simbolikos, kuri paprastai naudojama organizacijos oficialiuose pranešimuose ir propagandinėje medžiagoje.

    Kalbą vertinę arabų kalbos specialistai nurodė, kad tariamas akcentas primena Levanto regiono arabų kalbą, tačiau nėra būdingas libanietiškam tarimui. Be to, kalbėtojas daro gramatinių klaidų, kurios, jų vertinimu, mažina tikimybę, kad įrašą būtų kūrusi „Hezbollah“ aplinka.

    Faktų tikrintojai taip pat siejo įrašo plitimą su paskyromis, kurios dažnai skleidžia prorusiškus naratyvus ir koordinuotai perpublikuoja panašų turinį. Tarp platintojų identifikuotos paskyros, palaikančios Sahelio valstybių aljansą ir demonstruojančios ryškiai antivakarietišką komunikaciją.

    Storm-1516 taktika ir tikslai

    Storm-1516 siejama su melagingų ar iškraipytų žinučių sklaida apie Europą ir Vakarų valstybes, siekiant kelti įtampą bei mažinti pasitikėjimą institucijomis. Tyrėjai pabrėžia, kad tokiose operacijose dažnai pasitelkiami suklastoti vaizdo įrašai, apsimetimas žurnalistais ar žiniasklaidos priemonėmis, taip pat samdomi aktoriai, vaidinantys tariamus liudininkus.

    Naujausia tendencija – vis platesnis DI naudojimas: nuo vaizdo ir garso manipuliacijų iki greitai gaminamų, skirtingoms auditorijoms pritaikytų dezinformacijos versijų. Tokie įrankiai leidžia sumažinti klastočių kūrimo kainą ir didinti jų kiekį, o tikroviškumo įspūdis dažnai pasiekiamas būtent emociniu, bauginančiu turiniu.

    Tyrėjai nurodo, kad šis įrašas savo struktūra ir platinimo schema primena ankstesnius atvejus, kai socialiniuose tinkluose buvo skleidžiami tariamų islamistinių grupuočių grasinimai Prancūzijai. Panašūs klipai anksčiau buvo vertinti kaip bandymai pasinaudoti dideliais renginiais ar jautriomis datomis, kad visuomenėje sustiprėtų nesaugumo jausmas ir poliarizacija.

    Ekspertai ragina tokį turinį vertinti atsargiai: tikrinti, ar yra patikimų patvirtinimų iš institucijų, ieškoti originalaus šaltinio, atkreipti dėmesį į logotipų, kalbos ir platinimo tinklų neatitikimus. Didelio atgarsio sulaukiantys grasinimai dažnai būna sukurti taip, kad vartotojai jais dalintųsi skubėdami ir neįvertinę konteksto.

  • Indija iki birželio 22 dienos užblokavo „Telegram“: taip stabdo NEET egzamino sukčius

    Indija iki birželio 22 dienos užblokavo „Telegram“: taip stabdo NEET egzamino sukčius

    Indijos valdžia laikinai apribojo prieigą prie „Telegram“ visoje šalyje, siekdama apsaugoti pakartotinį nacionalinį stojamąjį egzaminą NEET-UG 2026. Blokavimas turi galioti iki birželio 22 dienos, t. y. dieną po egzamino, numatyto birželio 21 dieną.

    Sprendimą, vietos žiniasklaidos duomenimis, priėmė Elektronikos ir informacinių technologijų ministerija, reaguodama į National Testing Agency prašymą. Nurodoma, kad teisės aktų pagrindas yra Indijos Informacinių technologijų įstatymo 69A skirsnis, leidžiantis riboti prieigą prie turinio nacionalinio saugumo ir viešosios tvarkos sumetimais.

    Pagrindinė priežastis – sukčių veikla, kai per kanalus ir grupes buvo siūlomi tariamai nutekinti egzamino klausimai ir netikri užduočių lapai. Kandidatams ir jų šeimoms buvo žadama prieiga prie medžiagos už dideles sumas, o iš tiesų, kaip teigiama, tai buvo apgaulės schemos.

    Skandalai po ankstesnio egzamino

    Šiemet pirminis NEET-UG egzaminas, kuriame dalyvavo apie 2,3 mln. kandidatų, sulaukė didelio nepasitikėjimo bangos dėl pranešimų apie klausimų nutekinimą. Indijoje tai sukėlė protestus ir spaudimą institucijoms griežtinti egzaminų organizavimo kontrolę.

    Pasak publikacijoje cituojamos informacijos, tyrimą dėl galimų pažeidimų atlieka Indijos Centrinis tyrimų biuras. Tokie tyrimai paprastai apima ir skaitmeninių pėdsakų analizę, įskaitant pranešimų platformas, kuriose galėjo būti platinama apgaulinga informacija.

    Kodėl taikomi ribojimai funkcijoms

    Be pačios blokados, Indijos institucijos esą pareikalavo „Telegram“ laikinai apriboti žinučių redagavimo funkciją šalyje iki 2026 metų birželio 30 dienos. Argumentas toks, kad sukčiai galėjo redaguoti senus įrašus taip, jog jie atrodytų paskelbti iki egzamino, o vėliau tai naudoti kaip tariamą įrodymą, kad klausimai buvo žinomi iš anksto.

    National Testing Agency šią priemonę pavadino kraštutine, teigdama, kad ankstesni bandymai šalinti turinį bendradarbiaujant su kibernetinio saugumo struktūromis nedavė pakankamo efekto. Kartu pripažįstama, jog ribojimai palies ir daug įprastų „Telegram“ naudotojų, kurie programą naudoja mokymuisi ar bendravimui.

    Kritika ir saugumo priemonės

    „Telegram“ įkūrėjas Pavelas Durovas kritikavo sprendimą, teigdamas, kad taip nukenčia dešimtys milijonų sąžiningų naudotojų, o nutekinimai gali persikelti į kitas programėles. Pilietinių teisių organizacijos taip pat kelia klausimą dėl proporcingumo, nes plataus masto blokavimas ne visada išsprendžia sistemines egzaminų skaidrumo problemas.

    Tuo pat metu Indija praneša apie itin griežtas egzamino apsaugos priemones: sustiprintą užduočių logistiką, ginkluotas palydas, papildomą stebėseną ir griežtą telefonų draudimą egzaminų centruose. Kai kur minima ir DI naudojama stebėsena, kuri turi padėti greičiau aptikti neįprastą elgesį ar galimus sukčiavimo modelius.

    Institucijos pabrėžia, kad blokavimas yra laikinas ir skirtas tik užtikrinti atrankos į medicinos studijas patikimumą. Vis dėlto ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokiais atvejais ilgesnio laikotarpio sprendimai paprastai apima ne vien platformų ribojimą, bet ir griežtesnę egzaminų grandinės kontrolę, atsakomybės mechanizmus bei kandidatų informavimą, kaip atpažinti apgaules.

  • Londono teismas nuteisė du vyrus dėl padegimų, susijusių su premjero Keiro Starmerio turtu

    Londono teismas nuteisė du vyrus dėl padegimų, susijusių su premjero Keiro Starmerio turtu

    Londono teismas pirmadienį pripažino du vyrus kaltais dėl sąmokslo padegti su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Keiru Starmeriu siejamą turtą. Byla sulaukė didelio dėmesio, nes prokuratūra kalbėjo apie koordinavimą iš išorės ir galimą bandymą įbauginti visuomenę.

    22 metų Ukrainos pilietis Romanas Lavrynovych ir 27 metų Rumunijos pilietis Stanislavas Carpiuc pripažinti kaltais dėl sąmokslo tyčia sukelti gaisrus ir padaryti turtinę žalą. Lavrynovych taip pat pripažintas kaltu dėl dviejų padegimo epizodų, kai buvo neatsargiai rizikuota žmonių gyvybėmis; nuosprendžio paskelbimas numatytas penktadienį.

    Trys taikiniai per vieną mėnesį

    Teisme nurodyta, kad trys gaisrai buvo sukelti naktimis 2025 metų gegužę. Taikiniais tapo automobilis, kuris anksčiau priklausė premjerui, vieno Šiaurės Londono daugiabučio lauko durys ir buvę K. Starmerio namai Kentish Town rajone.

    Nors per incidentus niekas nenukentėjo, teismas pabrėžė realią grėsmę gyventojams. Skelbta, kad viename iš epizodų dūmai užpildė laiptinę, o kitoje vietoje pastato gyventojas buvo priverstas trauktis ant stogo, kai koridoriai prisipildė dūmų.

    Telegram žinutės ir kriptovaliutos pažadas

    Pasak bylos medžiagos, R. Lavrynovych esą buvo užverbuotas per „Telegram“ platformą rusakalbio asmens, prisistačiusio „El Money“ slapyvardžiu. Už padegimus ir jų įrodymų nufilmavimą buvo pažadėta apie 3 500 eurų vertės suma kriptovaliuta, pateikiant detalias instrukcijas, kaip pasirinkti priemones ir išvengti aptikimo.

    R. Lavrynovych teisme pripažino sukėlęs gaisrus, tačiau tvirtino nežinojęs, kam priklauso taikiniai, ir teigė net neatpažinęs K. Starmerio pavardės. Jis taip pat aiškino, kad vėliau sulaukė grasinimų, o pažadėto atlygio esą negavo.

    Teismas nustatė, kad S. Carpiuc atliko koordinavimo vaidmenį, susijusį su logistika ir atsiskaitymo detalėmis. Trečiasis byloje minėtas asmuo, 35 metų Petro Pochynok, buvo išteisintas; prokuratūra teigė, jog jis galėjo būti kviestas filmuoti gaisrus kaip atlikto darbo įrodymą.

    Ar tai buvo valstybės įtaka?

    Londono kovos su terorizmu padalinio vadovė Helen Flanagan viešai teigė, kad atakos buvo suplanuotos siekiant įbauginti ir kelti baimę, tačiau pridūrė, jog nėra įrodymų, kad grėsmė buvo valstybės remiama. Karūnos prokuratūros tarnyba savo ruožtu pabrėžė, kad tokio pobūdžio nusikaltimai bus tiriami ir persekiojami principingai.

    Vis dėlto viešojoje erdvėje kilo klausimų dėl galimų ryšių su Rusija. Žiniasklaidoje skelbta apie tyrimus, kuriuose „El Money“ siejamas su buvimu Rusijoje ir galimomis sąsajomis su įsilaužėlių grupuotėmis, o atskiri pranešimai kėlė prielaidą apie galimą platesnį užsienio įtakos kontekstą, kurį Rusijos atstovybė Jungtinėje Karalystėje neigė.

    Pats K. Starmeris anksčiau parlamente pareiškė, kad tokio pobūdžio nusikaltimai yra smūgis demokratijai ir vertybėms, kuriomis remiasi valstybės gyvenimas. Teismas penktadienį turėtų paskelbti bausmes dviem nuteistiesiems.

  • Cyberprieš nusikaltėlių korporacijos: HR, premijos ir „antriniai“ sukčiai, taikantys į aukas

    Už romantinių apgavysčių, fiktyvių investicijų ar sukčiavimo skelbimų portaluose vis dažniau stovi ne pavieniai „hakeriai“, o gerai organizuotos grupuotės, veikiančios kaip korporacijos. Kibernetinio nusikalstamumo rinka turi aiškiai pasidalytas roles, vidines taisykles ir infrastruktūrą, kuri leidžia masiškai atakuoti žmones skirtingais kanalais.

    Ekspertai, tyrinėjantys šias grupes, pabrėžia, kad jos kuria darbo procesus panašiai kaip verslas: planuoja kampanijas, skaičiuoja „rezultatus“, testuoja scenarijus ir nuolat ieško naujų „darbuotojų“. Tam pasitelkiami uždari kanalai ir pokalbių grupės, kur aptariamos operacijos, dalijamasi instrukcijomis ir sprendžiamos vidinės problemos.

    Kaip veikia nusikaltėlių „organizacija“

    Tokiose struktūrose galima sutikti „personalo“ funkcijas primenančių veiklų: atrankas, kandidatų patikras ir įvedimą į „pareigas“. Naujokams siūlomos konkrečios rolės, pavyzdžiui, pinigų išgrynintojai, kurie prie bankomatų išima apgaule gautas lėšas, arba žmonės, vykdantys masines žinučių siuntimo kampanijas.

    Skiriamoji „korporacinio“ modelio detalė yra motyvavimo sistemos ir vidinė drausmė. Tyrėjai pasakoja, kad aprašymuose gali atsirasti užuominų apie premijas už „planą“, o kartu ir taisyklės, skirtos mažinti riziką būti išaiškintiems.

    Vis dėlto net ir tokios grupės daro klaidų: kartais neatsargiai atskleidžia buvimo vietą, supainioja detales, palieka identifikuojamus pėdsakus ar per viešai aptarinėja sulaikymus. Tai tampa signalais teisėsaugai ir kibernetinio saugumo specialistams, kurie stebi schemų evoliuciją ir bando infiltruotis į komunikacijos kanalus.

    Antriniai sukčiai ir aukų duomenų rinka

    Vienas pavojingiausių reiškinių yra vadinamasis antrinis sukčiavimas, kai žmogus apgaunamas antrą kartą po jau patirtų nuostolių. Tipinis scenarijus atrodo taip: nusikaltėliai susisiekia su auka ir prisistato „pagalbos“ teikėjais, kurie neva gali padėti susigrąžinti prarastus pinigus.

    Tokios apgavystės dažnai remiasi aukų duomenų pakartotiniu panaudojimu. Jau apgautas žmogus tampa vertingu įrašu duomenų bazėje: svarbu žinoti, kokiu būdu jis buvo įtikintas, kokia suma prarasta ir kokie argumentai veikė, todėl informacija gali būti platinama tarp skirtingų grupių.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad antriniame etape emocinis spaudimas dar stipresnis, nes žmogus jaučia gėdą, nerimą ir skubą „atgauti prarastą“. Dėl to didėja tikimybė vėl priimti skubotus sprendimus, ypač jei žadama greita „teisinė“ ar „techninė“ pagalba.

    Ką rodo skaičiai ir kodėl tai svarbu

    Analizuojant kelių tirtų grupių veiklą, minima, kad bendruomenėse buvo 1 672 nariai, iš jų 287 laikyti aktyviais. Tyrėjų pateiktais duomenimis, vidutinės mėnesio pajamos siekė apie 1 150 eurų, o aukoms padaryta žala sudarė maždaug 320 000 eurų.

    Taip pat fiksuota iki 15 000 bandymų išsigryninti nusikalstamu būdu gautas lėšas, pasitelkiant mokėjimo korteles ar momentinius pervedimus. Tokia apimtis rodo ne vienkartinius atvejus, o sisteminę „gamybą“, kur svarbiausia yra mastas, greitis ir nuolatinis metodų tobulinimas.

    Kibernetinio saugumo specialistai pabrėžia, kad geriausia gynyba yra kritinis mąstymas ir procesų laikymasis: neskubėti, tikrinti informaciją, neatskleisti prisijungimų, o sulaukus „pagalbos atgauti pinigus“ pasiūlymų pirmiausia kreiptis į banką ir oficialias institucijas. Nusikaltėlių „korporacijos“ klesti ten, kur žmonės paliekami vieni su problema ir emocijomis.

  • Kriptovaliutų plėšimai jėga: Europoje daugėja išpuolių, o nusikaltėliai taikosi ir į artimuosius

    Kriptovaliutų plėšimai jėga: Europoje daugėja išpuolių, o nusikaltėliai taikosi ir į artimuosius

    Kriptovaliutų rinkai bręstant, daugėja ir fizinių nusikaltimų, kai aukos verčiamos atiduoti prieigą prie savo skaitmeninio turto. Kibernetinio saugumo bendrovė „CertiK“ skaičiuoja, kad per pirmus keturis 2026 metų mėnesius nuo vadinamųjų wrench atakų aukos prarado apie 90 000 000 eurų.

    Šis terminas kibernetinio saugumo srityje vartojamas apibūdinti fizinį smurtą, pagrobimus ar šantažą, kai užpuolikai apeina net ir stipriausias skaitmenines apsaugas. Kitaip tariant, atakos nukreipiamos ne į programinį kodą, o į žmogų, kuris valdo piniginės raktus ar paskyrų prisijungimus.

    Europa – pagrindinis židinys

    „CertiK“ teigia 2026 metais iki šiol patvirtinusi 34 tokius incidentus visame pasaulyje, tai yra apie 41 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais. Jei dinamika nesikeistų, per metus jų galėtų būti apie 130, o nuostoliai siektų kelis šimtus milijonų eurų.

    Iš 34 patvirtintų atvejų net 28, arba 82 proc., užfiksuoti Europoje. Tuo metu JAV pirmąjį metų ketvirtį pranešimų skaičius, pasak „CertiK“, sumažėjo iki trijų, kai 2025 metais jų buvo devyni, o Azijoje – iki dviejų, kai pernai tuo pačiu metu buvo 25.

    Prancūzija ir vėl minima kaip viena ryškiausių rizikos zonų. „CertiK“ duomenimis, 2025 metais šalyje fiksuoti 24 išpuoliai, kai 2024 metais jų buvo 20, o tai ženkliai išsiskiria pagal šalių statistiką.

    Kaip pasirenkamos aukos?

    Ataskaitoje išskiriama, kad nusikaltėliai vis dažniau pereina prie duomenimis paremto taikymosi modelio. Tai leidžia mažiau pasikliauti fiziniu sekimu, o daugiau pirkti informaciją apie žmogaus tapatybę, adresą ir finansinį profilį iš duomenų tarpininkų ar nutekėjimų rinkų.

    „Jie perka duomenų sąrašus, samdo koordinatorius ir gauna lėšas dar prieš jas išplaudami“, – teigiama „CertiK“ apžvalgoje.

    „CertiK“ taip pat aprašo tipinį vykdytojų modelį: vietoje veikia mažos 3–5 žmonių grupės, neretai jauno amžiaus, kurios gali būti verbuojamos per „Telegram“ ar „Snapchat“. Tuo pačiu nurodoma, kad organizatoriai gali būti užsienyje, o operacijos koordinuojamos nuotoliniu būdu.

    Smūgis per artimuosius ir pažįstamas schemas

    Ypač neraminanti tendencija – vis dažnesnis taikymasis į vadinamuosius tarpininkus, kai spaudimui pasirenkami aukos artimieji. „CertiK“ teigimu, daugiau nei pusėje šių metų atvejų buvo įtrauktas pagrindinio taikinio šeimos narys, pavyzdžiui, sutuoktinis, vaikas ar vyresnio amžiaus tėvai.

    Nors taikymasis tampa labiau paremtas duomenimis, dalis taktikų išlieka panašios kaip ir anksčiau. Minimos situacijos, kai užpuolikai apsimeta kurjeriais, paslaugų teikėjais ar net pareigūnais, taip pat scenarijai su tariamais verslo susitikimais ar suklastotais sandoriais.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokie nusikaltimai dažnai lieka nepranešti dėl reputacinių priežasčių ir baimės, jog viešumas pritrauks dar daugiau grėsmių. Dėl to realus atvejų mastas gali būti didesnis, nei rodo oficialiai patvirtinti skaičiai.