CP v2

Tag: Telekomunikacijos

  • „Mobilise“ kuria investicinį padalinį: taip ketina spartinti OSS/BSS ir eSIM telekomų programinės įrangos augimą

    „Mobilise“ kuria investicinį padalinį: taip ketina spartinti OSS/BSS ir eSIM telekomų programinės įrangos augimą

    Naujas padalinys ir jo tikslas

    Telekomunikacijų programinės įrangos tiekėja „Mobilise“ pristatė naują padalinį „Mobilise Platforms & Investments“, skirtą specializuotoms telekomų technologijų bendrovėms auginti per strategines partnerystes ir investicijas. Idėja paprasta: sujungti kapitalą, sektoriaus kompetenciją ir bendrą technologinę platformą, kad mažesni žaidėjai galėtų greiččiau plėstis.

    Bendrovė teigia, kad rinka yra išskaidyta, o daug svarbių sprendimų kuriančių įmonių lieka „per mažos“, kad pačios galėtų finansuoti kitą plėtros etapą. Naujas padalinys turėtų tapti tarpine grandimi tarp produktą turinčių komandų ir augimui reikalingų resursų.

    Į kokias sritis taikosi „Mobilise“

    „Mobilise Platforms & Investments“ akcentuoja verslo palaikymo sistemas (BSS) ir operacijų palaikymo sistemas (OSS), taip pat MVNE ir MVNA infrastruktūrą, eSIM bei ryšio sprendimus. Į taikymo lauką patenka ir vadinamieji kontrolinės plokštumos sprendimai, susiję su tarptinkliniu ryšiu, numeracija ir tarptinkliniu atsiskaitymu.

    Tokie produktai dažnai yra giliai integruoti operatorių procesuose, todėl pakeitimai ar migracijos reikalauja specifinių žinių ir ilgesnio diegimo ciklo. Dėl to bendrovės, turinčios stiprią technologiją, bet ribotą komandą ar kapitalą, neretai „įstringa“ ties palaikymo ir nedidelio augimo riba.

    Kodėl tai aktualu rinkai

    „Mobilise“ argumentuoja, kad telekomų programinės įrangos segmente didelė vertės dalis sukuriama nišinėse, dažnai įkūrėjų valdomose įmonėse. Tokios bendrovės gali turėti lojalių klientų ir patikimą produktą, tačiau joms trūksta investicijų į pardavimų mastelį, diegimų infrastruktūrą, atitiktį reikalavimams ir naujų kartų funkcijas.

    Bendrovė taip pat pabrėžia, kad sektoriaus specifika apsunkina „bendro profilio“ investuotojų sprendimus. Telekomų sprendimus tenka vertinti ne vien pagal finansus, bet ir pagal reguliavimo aplinką, integracijų sudėtingumą, paslaugų lygių įsipareigojimus ir kritinės infrastruktūros patikimumą.

    Partnerystė pirmiau, įsigijimas vėliau

    Skirtingai nei įprasti įsigijimai, naujasis padalinys žada pradėti nuo partnerystės modelio. Pirmasis žingsnis būtų bendradarbiavimas ir veiklos gerinimas, integruojant įmonę į bendrą technologinę bazę, kurią „Mobilise“ vadina HERO platforma, siekiant didesnio efektyvumo ir pelningumo.

    Jeigu bendradarbiavimas pasiteisina ir verslas tinka ekosistemai, vėlesniame etape gali būti svarstomas ir įsigijimas. „Mobilise“ nurodo, kad kartu dirbs su kapitalo partneriais, turinčiais telekomų sektoriaus patirties, kad būtų užtikrintas finansinis pajėgumas ir aiški sandorių disciplina.

    „Yra puikių telekomų programinės įrangos įmonių, kurios neturi aiškaus kelio į priekį ne todėl, kad produktas silpnas ar klientai nelojalūs, o todėl, kad įkūrėjas pervargęs, trūksta kapitalo ir kitas žingsnis vienam atrodo per sunkus“, – sakė „Mobilise“ įkūrėjas ir vadovas Hamish White.

    „Ilgą laiką vienintelės realios išeitys buvo toliau kovoti, parduoti pirkėjui, kuris nesupranta produkto, arba uždaryti veiklą. „Mobilise Platforms & Investments“ sukūrėme todėl, kad, mūsų manymu, yra geresnis atsakymas“, – teigė jis.

    „Mes neperkame įmonių tam, kad jas pertvarkytume, išimtume kaštus ar suteiktume įkūrėjams išėjimą, paliekant komandą spręsti, kas bus toliau“, – pridūrė H. White.

    „Ieškome verslų, kurių produktas turi aiškų pritaikomumą rinkoje, kurių klientų santykiai yra realūs, o komanda sritį išmano geriau už bet ką kitą. Būtent tai norime išsaugoti, o sandoris su „Mobilise“ nėra išėjimas, tai yra augimo kelias“, – sakė jis.

    Kas kviečiami į pokalbius

    Padalinys skelbia esantis atviras pokalbiams su telekomų technologijų įkūrėjais, svarstančiais augimo ar perimamumo scenarijus, taip pat su operatoriais, norinčiais plėsti kompetencijas. Tarp interesų įvardijamos ir kelionių eSIM platformos, integruoto ryšio tiekėjai, OSS ir BSS kūrėjai, sistemų integratoriai bei MVNE ir MVNO srities specialistai.

    „Mobilise“ pozicionuoja iniciatyvą kaip bandymą sukurti praktišką alternatyvą rinkoje, kur daugelis mažesnių, bet kritiškai svarbių telekomų programinės įrangos žaidėjų susiduria su panašiais mastelio barjerais. Bendrovė tikisi, kad ekosistemos principu sujungtos įmonės galės greičiau didinti pardavimus, gerinti produktus ir konkuruoti tarptautiniu mastu.

  • „Exatel“ įtrauktas į civilinės saugos sistemą: kokias telekomunikacijų užduotis perima valstybėje

    Lenkijos Vidaus reikalų ir administravimo ministerija 2026 metais liepos 8 dieną priėmė sprendimą, kuriuo valstybės valdoma bendrovė „Exatel“ pripažinta gyventojų apsaugos subjektu. Šis statusas reiškia formalų įtraukimą į gyventojų apsaugos ir civilinės gynybos sistemą, skirtą užtikrinti valstybės atsparumą krizių ir ypatingųjų situacijų metu.

    Sprendimas priimtas remiantis 2024 metais gruodžio 5 dieną priimtu Gyventojų apsaugos ir civilinės gynybos įstatymu. Praktikoje tai sustiprina „Exatel“ vaidmenį kaip telekomunikacijų ir teleinformatikos infrastruktūros operatoriaus, galinčio užtikrinti ryšių tęstinumą tiek taikos metu, tiek kilus didelio masto sutrikimams.

    Kas keičiasi po sprendimo

    Tapusi gyventojų apsaugos subjektu, „Exatel“ įsipareigoja vykdyti užduotis, susijusias su viešojo sektoriaus veiklos tęstinumu. Tai apima telekomunikacijų ir IT paslaugų teikimą krizių metu bei darbą esant ypatingosioms teisinėms būklėms, kai ryšio patikimumas tampa kritiniu valstybės funkcionavimo veiksniu.

    Taip pat numatyta, kad įmonė vykdys užduotis, kurias paveda Valstybinės saugaus ryšio sistemos operatorius. Toks modelis paprastai reiškia centralizuotą požiūrį į saugią, atsparią ir prioritetinę ryšio infrastruktūrą, skirtą kritinėms institucijoms ir operatyvinėms tarnyboms.

    „Ministerija patvirtino, kad „Exatel“ turi pajėgumų reaguoti tiek taikos metu, tiek grėsmės laikotarpiu. Mums viešasis interesas yra prioritetas, todėl vystome produktus ir paslaugas, kurios stiprina valstybės saugumą“, – sakė Jacek Terpiłowski.

    Ryšys krizių valdymui ir pagalbos skambučiams

    Tarp svarbiausių įvardijamų funkcijų yra prioritetinis pagalbos ir pavojaus signalų srauto aptarnavimas. Krizinėse situacijose tokia prioritetizacija leidžia sumažinti riziką, kad kritiniai pranešimai bus užblokuoti dėl perkrovų, o ryšys tarp pagalbos centrų ir viešųjų telekomunikacijų tinklų išliks stabilus.

    Įmonės užduotys taip pat siejamos su ryšiu, reikalingu specialiosioms tarnyboms ir viešojo saugumo bei nelaimių valdymo ryšiui. Europoje vis daugiau dėmesio skiriama būtent tokių ryšio sistemų atsparumui, nes stichinės nelaimės, kibernetinės atakos ar elektros tiekimo sutrikimai dažnai pirmiausia paveikia komunikacijos infrastruktūrą.

    Be to, „Exatel“ numatyta vykdyti tyrimus ir analizes, susijusias su rizikų vertinimu, grėsmių analize ir gyventojų apsauga. Tokios veiklos svarba didėja dėl hibridinių grėsmių, kai technologiniai, informaciniai ir fiziniai incidentai gali vykti vienu metu.

    Infrastruktūra, palydovinis ryšys ir atsparumas

    „Exatel“ skelbia valdanti visos šalies telekomunikacijų tinklą, kuriame yra daugiau kaip 23 000 kilometrų šviesolaidžio ir per 4 800 telekomunikacijų mazgų. Tokie mastai svarbūs ne tik kasdienėms paslaugoms, bet ir galimybei maršrutuoti srautus alternatyviais keliais, kai dalis infrastruktūros yra pažeista.

    Įmonė taip pat nurodo turinti palydovinį teleportą ir duomenų centrą su ryšio bei elektros redundancija, kad paslaugos veiktų ir sutrikimų metu. Palydovinis ryšys vis dažniau vertinamas kaip atsarginis kanalas kritinei komunikacijai, ypač kai antžeminiai tinklai patiria fizinių ar kibernetinių trikdžių.

    Atskirai minima ir veikla, susijusi su antžemine infrastruktūra palydovų konstelacijoms, įskaitant IRIS projektą. Europoje tokios sistemos plėtra siejama su strateginiu tikslu turėti patikimas, nuo išorinių tiekėjų mažiau priklausomas saugaus ryšio galimybes.

    „Exatel“ pabrėžia ir ekspertines kompetencijas bei mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kryptis, įskaitant dvejopos paskirties technologijas. Įmonė yra 100 proc. valstybės valdoma, todėl jos įsipareigojimai civilinės saugos sistemoje tampa ne tik verslo, bet ir nacionalinio atsparumo klausimu.

  • „Plus“ įjungė šimtus naujų 5G stočių: patikrinkite, ar jūsų vietovėje ryšys jau stipresnis

    „Plus“ įjungė šimtus naujų 5G stočių: patikrinkite, ar jūsų vietovėje ryšys jau stipresnis

    Lenkijos mobiliojo ryšio operatorius „Plus“ paskelbė apie naują 5G tinklo plėtros etapą: modernizacija apėmė 492 bazines stotis. Iš jų 313 yra nauji 5G siųstuvai, o dar 179 stotys atnaujintos, kad pagerėtų ryšio kokybė ir tinklo talpa.

    Operatoriaus teigimu, 5G paslaugomis dabar gali naudotis beveik 28 000 000 Lenkijos gyventojų, tai sudaro apie 75 proc. šalies populiacijos. Skelbiama, kad 5G ryšys apima ir maždaug 36 proc. Lenkijos teritorijos, tačiau kaimiškose vietovėse aprėptis dažniausiai plečiama lėčiau nei miestuose.

    Kur plėtra buvo didžiausia?

    Daugiausia naujų 5G vietų „Plus“ įjungė keliuose regionuose, tarp jų – Didžiosios Lenkijos, Pakarpatės, Žemutinės Silezijos, Lodzės ir Mazovijos vaivadijose. Praktikoje tai reiškia, kad 5G stiprinamas tiek didmiesčiuose, tiek mažesnėse gyvenvietėse ir prie pagrindinių kelių.

    Vien Varšuvoje, kaip skelbiama, įjungta 11 naujų stočių, o kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui, Radome ar Naujajame Sonče, tinklas stiprintas keliomis papildomomis stotimis. Atnaujintos stotys diegiamos ir didžiausiuose miestuose, nes būtent ten dažniausiai susiduriama su didžiausiomis duomenų srauto apkrovomis.

    Ką vartotojams duoda modernizuotos stotys?

    „Plus“ pabrėžia, kad lygiagrečiai su naujų stočių įjungimu intensyviai atnaujinama esama infrastruktūra. Modernizuojant bazines stotis dažniausiai siekiama didinti tinklo pralaidumą ir stabilumą, kad ryšys būtų patikimesnis piko valandomis, renginiuose ar tankiai apgyvendintuose rajonuose.

    Vartotojams tai paprastai reiškia spartesnį mobilųjį internetą, mažesnę delsą ir mažiau ryšio svyravimų. Vis dėlto realus greitis priklauso nuo daugelio veiksnių: atstumo iki bazinės stoties, pastatų tankio, įrenginio palaikomų dažnių, tinklo apkrovos ir to, ar telefone įjungta 5G paslauga.

    5G plėtra Europoje spartėja

    5G tinklų plėtra visoje Europoje išlieka viena svarbiausių telekomunikacijų sektoriaus krypčių, nes duomenų vartojimas kasmet auga. Operatoriai investuoja ne tik į naujas bazines stotis, bet ir į branduolinės tinklo dalies atnaujinimus, optines jungtis bei energijos vartojimo efektyvumą, kad infrastruktūra atlaikytų didėjančią paklausą.

    „Plus“ nurodo, kad šios investicijos yra ilgalaikės strategijos dalis, orientuotos į aprėpties didinimą ir paslaugų kokybės gerinimą tiek didmiesčiuose, tiek mažesnėse vietovėse. Operatorius savo kanaluose taip pat skelbia atnaujintus miestų ir gyvenviečių sąrašus, kuriose įjungtos naujos 5G stotys ar modernizuota įranga.

  • Kinų proveržis šviesolaidyje: tuščiaviduris branduolys 205 km perdavė 51,3 Tb/s be stiprintuvų

    Kinų proveržis šviesolaidyje: tuščiaviduris branduolys 205 km perdavė 51,3 Tb/s be stiprintuvų

    Kinijos mokslininkai pademonstravo reikšmingą šviesolaidžio technologijos pažangą, išbandydami vadinamąjį tuščiavidurio branduolio optinį kabelį. Bandymas atliktas ilgiausiame pasaulyje tarpvalstybiniame tokio tipo šviesolaidžio ruože.

    Eksperimento metu per daugiau nei 205 kilometrus pasiekta 51,3 Tb/s duomenų perdavimo sparta, nenaudojant jokių signalą stiprinančių kartotuvų. Telekomunikacijų rinkai tai svarbu, nes dideli atstumai paprastai reikalauja tarpinių stiprinimo taškų, didinančių sąnaudas ir energijos poreikį.

    Kas yra tuščiavidurio branduolio šviesolaidis

    Skirtingai nuo įprastų šviesolaidžių, kuriuose šviesa sklinda kietu stiklo branduoliu, tuščiavidurio branduolio konstrukcijoje signalas daugiausia keliauja oro kanalu. Toks principas gali mažinti vėlinimą ir silpninti kai kuriuos iškraipymus, kurie ilgose linijose riboja spartą.

    Praktinis efektas ypač aktualus duomenų centrams ir magistraliniams ryšiams, kur svarbios ir pralaidumo lubos, ir delsos milisekundės. Augant debesijos paslaugų, vaizdo transliacijų, DI skaičiavimų ir 5G bei 6G tinklų apkrovoms, operatoriai ieško būdų didinti talpą neplečiant infrastruktūros kelis kartus.

    Kaip pasiekta rekordinė sparta

    Rezultatą lėmė ne tik pats kabelis, bet ir optimizuota perdavimo sistema. Tyrėjų komanda pritaikė adaptyvų greičio valdymą atskiroms šviesos bangoms ir derino jį su lanksčiu galios paskirstymu visame kanale.

    Vietoje vienodų, iš anksto fiksuotų parametrų, sistema dinamiškai parinkdavo, kaip konkreti bangos ilgio „juosta“ perduoda duomenis esamomis sąlygomis. Tai leido naudoti hibridinį perdavimą su skirtingais greičiais, skirtingais kanalų tarpais ir individualiai sureguliuotais galios lygiais.

    Ką tai gali pakeisti rinkoje

    Svarbiausia žinutė operatoriams ir įrangos gamintojams yra galimybė ilgais atstumais pasiekti itin didelę spartą be kartotuvų, taip paprastinant linijos architektūrą. Jei tokie sprendimai bus patvirtinti platesniuose bandymuose, tai galėtų sumažinti energijos sąnaudas ir pagerinti tinklų patikimumą.

    Vis dėlto technologijai dar reikia įrodyti pramoninį brandumą: masinę gamybą, ilgaamžiškumą realiomis eksploatacijos sąlygomis ir suderinamumą su esama optinių tinklų ekosistema. Šiuo metu tai vienas ryškiausių signalų, kad naujos kartos optiniai tinklai gali remtis ne tik geresniais moduliatoriais, bet ir pačia šviesolaidžio fizika.

  • Telšių rajone išnuomojamos 27,10 kv. m patalpos telekomunikacijoms: kaip vyks konkursas

    Telšių rajono savivaldybės administracijos Gadūnavo seniūnija paskelbė viešą negyvenamųjų patalpų nuomos konkursą. Patalpos numatytos telekomunikacijų veiklai, o nuomos sutartį planuojama sudaryti 10 metų laikotarpiui.

    Nuomai siūlomos patalpos yra Džiugo gatvėje 3, Buožėnų kaime, Telšių rajone. Bendras nuomojamas plotas siekia 27,10 kv. m, įskaitant patalpas su bendro naudojimo erdvėmis.

    Nuomos kaina ir trukmė

    Savivaldybė nurodo, kad pradinė 1 kvadratinio metro nuomos kaina yra 3,50 eurų per mėnesį. Tokia kaina taikoma kaip startinė konkurso riba, o galutinė nuomos kaina paaiškės po dalyvių pateiktų pasiūlymų įvertinimo.

    Numatoma nuomos sutarties trukmė yra 10 metų, todėl konkursas aktualus įmonėms, ieškančioms ilgalaikės vietos infrastruktūrai ar ryšio įrangai. Ilgesnis terminas paprastai leidžia planuoti investicijas ir eksploatacijos kaštus ilgesniam laikotarpiui.

    Paraiškų teikimas ir komisijos posėdis

    Paraiškas dalyvauti konkurse reikia pateikti užklijuotuose vokuose 2026 metais birželio 16 dieną nuo 8.00 valandos iki 15.00 valandos. Dokumentai priimami Gadūnavo seniūnijoje, Bažnyčios gatvėje 15, Gadūnavo miestelyje, Telšių rajone.

    Konkurso komisijos posėdis numatytas tą pačią dieną 16.00 valandą Gadūnavo seniūnijoje. Dalyviams svarbu įvertinti, kad paraiškų pateikimo terminas ir komisijos posėdis atskirti trumpu laiko tarpu, todėl dokumentus verta parengti iš anksto.

    Pradinis įnašas ir papildoma informacija

    Konkurso dalyviai turi sumokėti pradinį įnašą, lygų paskelbtam 3 mėnesių pradiniam nuompinigių dydžiui. Įnašas pervedamas į Telšių rajono savivaldybės administracijos Gadūnavo seniūnijos sąskaitą AB „Luminor bank“.

    Detalias konkurso sąlygas ir papildomą informaciją apie nuomojamas patalpas galima gauti Gadūnavo seniūnijoje. Savivaldybė taip pat yra pateikusi kontaktinį telefono numerį (0 444) 41791, kuriuo galima pasitikslinti dėl dokumentų, terminų ir patalpų naudojimo reikalavimų.

  • „Meo“ teisme reikalauja 82 mln. eurų: teigia, kad „Huawei“ draudimas 5G tinkle smogė skaudžiai

    „Meo“ teisme reikalauja 82 mln. eurų: teigia, kad „Huawei“ draudimas 5G tinkle smogė skaudžiai

    Portugalijos telekomunikacijų operatorius „Meo“ kreipėsi į teismą ir iš valstybės siekia prisiteisti apie 81,7 mln. eurų kompensaciją. Bendrovė teigia patyrusi reikšmingų nuostolių po sprendimo iš 5G tinklų eliminuoti „Huawei“ įrangą.

    Byla, remiantis viešais teismo įrašais, buvo inicijuota Lisabonos administraciniame teisme, o atsakovais nurodomos valstybės institucijos, atsakingos už teisinį atstovavimą ir prokuratūros funkcijas. „Meo“ argumentuoja, kad nuostolius lėmė administraciniai sprendimai, susiję su kibernetinio saugumo rizikų vertinimu.

    Kas lėmė konfliktą?

    Ginčo ašis – Portugalijoje priimta rezoliucija, kuria 2023 metais sugriežtintos 5G tinklų saugumo taisyklės. Joje akcentuota, kad didelė rizika gali kilti naudojant tiekėjų įrangą, kai tiekėjas yra iš valstybės, nepriklausančios Europos Sąjungai, NATO ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai.

    Rezoliucijoje taip pat vertinta, ar tiekėjo kilmės šalies teisinė aplinka leidžia valdžiai daryti įtaką įmonės veiklai užsienyje, pavyzdžiui, per kontrolę, spaudimą ar privalomą bendradarbiavimą. Nors dokumente konkrečios šalys ar įmonės neįvardytos, rinkoje jis buvo siejamas pirmiausia su „Huawei“.

    Kodėl tai brangu operatoriams?

    „Meo“, priklausanti „Altice Portugal“ grupei, teigia, kad sprendimas faktiškai privertė perplanuoti dalį 5G infrastruktūros ir atsisakyti anksčiau pasirinktos technologinės krypties. Telekomunikacijų sektoriuje tokie pakeitimai dažniausiai reiškia ne tik naują įrangą, bet ir diegimo darbus, testavimą, integraciją bei paslaugų tęstinumo užtikrinimą.

    Operatoriai viešai yra kritikavę sprendimo apimtį, argumentuodami, kad Portugalijos priemonės esą griežtesnės nei kai kuriose kitose Europos Sąjungos valstybėse. Sektoriaus atstovai yra akcentavę, kad kuo platesnis draudimo taikymas skirtingoms tinklo dalims, tuo didesnė sąskaita galiausiai tenka operatoriams.

    Platesnis Europos kontekstas

    5G infrastruktūra Europos Sąjungoje laikoma strategine, todėl saugumo rizikų vertinimas pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių telekomunikacijų politikos krypčių. Dalis valstybių riboja vadinamųjų didelės rizikos tiekėjų dalyvavimą, ypač tinklo branduolyje, nes tai kritinė vieta duomenų srautams ir valdymui.

    Portugalijos sprendimai šioje byloje tikėtina bus vertinami ne vien kaip komercinis ginčas dėl patirtų išlaidų, bet ir kaip precedentas, kiek plačiai valstybė gali taikyti saugumo argumentus, nesukeldama pareigos kompensuoti rinkos dalyvių patirtų nuostolių. Galutinį atsakymą turės pateikti teismas.

  • Lenkija taikosi į regiono skaitmeninę lyderystę: mObywatel, DI ir spraga, kuri gali viską sustabdyti

    Lenkija spartina valstybės skaitmeninimą ir kalba apie ambiciją tapti regiono lydere, tačiau ekspertai įspėja: be masinės gyventojų skaitmeninės edukacijos ir glaudaus valstybės, mokslo bei verslo bendradarbiavimo šis šansas gali būti prarastas. Diskusijose akcentuojama, kad technologinė pažanga jau vyksta, bet visuomenės pasirengimas ne visada spėja iš paskos.

    Vienu ryškiausių skaitmeninės valstybės pavyzdžių įvardijama programėlė „mObywatel“, kurią, valdžios duomenimis, naudoja beveik 11 milijonų žmonių. Kartu plečiami ir kiti sprendimai: elektroniniai dokumentų srautai, e. pristatymas, mokesčių paslaugų skaitmeninimas, o viešajame sektoriuje vis dažniau diegiami ir DI įrankiai.

    „Beveik 11 milijonų lenkų naudojasi programėle „mObywatel“, ir mes ją nuolat plečiame nuo pagrindinių dokumentų iki naujų paslaugų“, – sakė skaitmeninimo viceministras Rafałas Rosińskis.

    Pasak jo, programėlėje diegiamas ir DI pagrįstas virtualus asistentas, o viešajam sektoriui pritaikomi kalbos modeliai turėtų padėti greičiau apdoroti užklausas bei standartizuoti procesus. Tačiau kartu pripažįstama, kad technologiškai pažangi valstybė nebus efektyvi, jei didelė visuomenės dalis neturės elementarių įgūdžių naudotis e. paslaugomis.

    Skaitmeniniai įgūdžiai – silpnoji grandis

    Viešai įvardijamas vienas didžiausių iššūkių: bazinius skaitmeninius įgūdžius turi tik maždaug pusė Lenkijos gyventojų. Valdžia kelia tikslą iki 2035 metų šį rodiklį padidinti iki 85 proc., todėl planuojamos programos, orientuotos į skirtingas amžiaus grupes, ypač senjorus.

    Diskusijose pabrėžiama, kad vyresniems žmonėms technologijos neretai kelia nesaugumo jausmą, todėl skaitmeninimas turi būti kuriamas taip, kad realiai padėtų, o ne didintų atskirtį. Kaip galimybė minimi DI agentai, kurie galėtų supaprastinti paiešką ar pirkimus internetu, tačiau tam būtina užtikrinti, kad tokie sprendimai veiktų vartotojo interesais ir būtų apsaugoti nuo manipuliacijų.

    „Tai yra pasitikėjimo ir saugumo klausimas: apsauga turi būti įdiegta dar projektavimo etape“, – sakė „Mastercard Europe“ atstovė Małgorzata Domagała.

    Kodėl DI neatsiperka daugeliui įmonių?

    Verslo pusėje akcentuojama kita problema: daug įmonių vis dar nemato investicijų į DI grąžos, nes technologiją bando „uždėti“ ant senų procesų. Tokiu atveju DI tampa papildomu sluoksniu, bet ne produktyvumo šaltiniu, todėl tikras efektas atsiranda tik perrašius procesus ir įvykdžius gilesnę transformaciją.

    „Teigiamas DI poveikis atsiranda tik tada, kai perrašome procesus iš naujo ir atliekame realią transformaciją“, – sakė „Emitel“ vadovas Maciejus Pilipczukas.

    Šis požiūris taikomas ir viešajam sektoriui: skaitmeninimas, paremtas vien dokumentų perkėlimu į ekraną, neišsprendžia lėto aptarnavimo ar perteklinės biurokratijos, jei sprendimų priėmimas ir duomenų mainai lieka tokie pat fragmentuoti kaip anksčiau.

    Infrastruktūra, atakos ir skaitmeninė suverenija

    Skaitmeninės lyderystės pamatu laikoma ir infrastruktūra. Telekomunikacijų sektorius Lenkijoje 2024 metais investavo apie 2,2 milijardo eurų, o per 2014–2024 metų laikotarpį bendra investicijų suma siekė maždaug 22 milijardus eurų. Šios investicijos pristatomos kaip pagrindas ne tik ekonomikai, bet ir valstybės saugumui.

    Kartu stiprėja ir grėsmės: telekomunikacijų operatoriai kalba apie tūkstančius atakų per savaitę, o augantis skaitmeninių paslaugų mastas didina riziką kritinėms sritims, nuo kurių priklauso kasdienis gyvenimas. Diskusijose pabrėžiama, kad atsparumas apima ne tik tinklus ar duomenų centrus, bet ir informacinį saugumą bei visuomenės atsparumą dezinformacijai.

    Skaitmeninės suverenijos tema siejama ne vien su geografija ar duomenų vieta, bet ir su galimybe rinktis tiekėjus bei užtikrinti sistemų suderinamumą. Ekspertai akcentuoja, kad tik diversifikacija, alternatyvos ir stiprus vietinis kompetencijų ekosistemos augimas leidžia valstybei išvengti priklausomybės nuo vieno sprendimo ar vienos platformos.

    Galutinis tonas diskusijose aiškus: Lenkija turi technologinį pagreitį ir matomus skaitmeninimo rezultatus, tačiau proveržis į lyderystę priklausys nuo to, ar kartu bus sumažinta skaitmeninių įgūdžių atskirtis ir ar pavyks sukurti tvarią partnerystę tarp valstybės, verslo ir mokslo.

  • Lenkija taikosi į regiono skaitmeninę lyderystę: 11 mln. mObywatel, bet įgūdžių stinga

    Skaitmeninė valstybė įsibėgėja

    Lenkijoje spartėja viešųjų paslaugų skaitmeninimas: plėtojami e. pristatymai, elektroninė dokumentų apyvarta ir vis daugiau procesų perkeliama į skaitmenines sistemas. Vyriausybės atstovai pabrėžia, kad šie pokyčiai turi tapti kasdienybe ne tik centrinei valdžiai, bet ir savivaldai.

    Vienu ryškiausių pavyzdžių tapo programėlė „mObywatel“, kurią, remiantis valdžios pateiktais duomenimis, naudoja beveik 11 mln. gyventojų. Programėlėje telpa pagrindiniai dokumentai ir paslaugos, o funkcijų sąrašas plečiamas, siekiant, kad vis daugiau prašymų būtų pateikiama nuotoliu.

    „Beveik 11 mln. lenkų naudojasi programėle „mObywatel“, ja didžiuojamės ir nuolat plečiame jos funkcijas – nuo dokumentų iki naujų paslaugų, susijusių su registrų duomenimis ir pasų paraiškomis jaunimui“, – sakė skaitmeninimo viceministras Rafalas Rosińskis.

    Pasak viceministro, „mObywatel“ diegiamas ir DI pagrįstas virtualus asistentas, sukurtas remiantis Lenkijoje vystomu didžiuoju kalbos modeliu. Modelis pirmiausia orientuotas į viešąjį sektorių, tačiau, kaip teigiama, juo naudojasi ir dalis verslo.

    Didžiausia spraga – žmonių gebėjimai

    Nors paslaugos sparčiai perkeliamos į skaitmeninę erdvę, ekspertai atkreipia dėmesį į kitą medalio pusę: nemaža visuomenės dalis vis dar neturi pakankamų bazinių skaitmeninių įgūdžių. Tai reiškia, kad modernios platformos gali didinti atskirtį, jei nebus lygiagrečiai investuojama į mokymus.

    Valdžios tikslas – iki 2035 metais pakelti bazinių skaitmeninių kompetencijų rodiklį iki 85 proc., kai šiuo metu jis siekia maždaug pusę gyventojų. Tam numatomos iniciatyvos, orientuotos į įvairias grupes, ypač vyresnio amžiaus žmones.

    Diskusijose akcentuojama, kad technologijos turi būti kuriamos pagal naudotoją, o ne atvirkščiai. Vyresniems žmonėms skaitmeninės paslaugos dažniau kelia nerimą ir nepasitikėjimą, todėl esminiais tampa aiškūs sprendimai, paprastos sąsajos ir patikima pagalba.

    DI nauda atsiranda tik per pertvarką

    Verslo atstovai pabrėžia, kad DI diegimas savaime negarantuoja efektyvumo. Dažna klaida – bandymas uždėti DI sprendimus ant senų, neoptimizuotų procesų, tikintis greito rezultato be organizacinių pokyčių.

    „Teigiamas DI poveikis atsiranda tik tada, kai perrašome procesus iš naujo ir įmonėse atliekame gilią transformaciją“, – sakė „Emitel“ vadovas Maciejus Pilipczukas.

    Ši logika, pasak dalyvių, tinka ir viešajam sektoriui: skaitmenizavimas nėra vien paslaugų perkėlimas į ekraną, o veiklos modelio peržiūra. Kitaip DI tampa brangiu priedu, kuris nepadidina našumo ir nepadeda gyventojams.

    Infrastruktūra ir saugumas – kritinė sąlyga

    Skaitmeninės valstybės pagrindas yra ryšių ir duomenų infrastruktūra, į kurią telekomunikacijų sektorius kasmet investuoja dideles sumas. 2024 metais Lenkijos telekomunikacijų sektoriaus investicijos siekė apie 2,2 mlrd. eurų, o 2014–2024 metais bendra suma sudarė maždaug 22 mlrd. eurų.

    Kartu auga ir grėsmės: didėjant skaitmeninių paslaugų apimčiai, infrastruktūra tampa dažnu kibernetinių atakų taikiniu, o DI įrankiai leidžia nusikaltėliams veikti greičiau ir tiksliau. Telekomunikacijų atstovai kalba apie tūkstančius bandymų atakuoti sistemas per savaitę.

    Diskusijose pabrėžiama, kad vien techninių priemonių nepakanka: svarbu, kad saugumas būtų numatytas jau kuriant paslaugas ir sistemas. Tai reiškia ne tik apsaugą nuo įsilaužimų, bet ir priemones prieš manipuliaciją, sukčiavimą bei socialinę inžineriją.

    „Esminė tema yra pasitikėjimas ir saugumas: technologijose nuo pat kūrimo pradžios turi būti integruotas kibernetinis saugumas“, – sakė „Mastercard Europe“ atstovė Małgorzata Domagała.

    Lyderystės receptas – partnerystė ir pasirinkimo laisvė

    Lenkija vis dažniau įvardija ambiciją tapti regiono skaitmenine lydere, tačiau tam, pasak ekspertų, būtina nuosekli partnerystė tarp valstybės, verslo ir mokslo. Be koordinuoto veikimo sunku pasiekti mastą, užtikrinti talentų rengimą ir išlaikyti sprendimų kokybę.

    Kalbant apie skaitmeninę suverenitetą, akcentuojama ne tik duomenų kontrolė ir infrastruktūra, bet ir reali alternatyvų egzistencija. Praktikoje tai reiškia tiek tiekėjų pasirinkimo laisvę, tiek sistemų suderinamumą, kad institucijos ar verslas nebūtų „pririšti“ prie vieno sprendimo.

    Ekspertai sutaria, kad regioninės lyderystės langas yra atviras, tačiau jis gali užsiverti, jei skaitmenizavimas bus spartesnis už visuomenės įgūdžių augimą. Todėl šalia programėlių ir platformų plėtros svarbiausia užduotis išlieka masinė, nuolat atnaujinama skaitmeninė edukacija ir saugumo kultūra.

  • Pigi ryšiai gali baigtis: operatoriai ragina keisti taisykles ir kainodarą, kad užtektų investicijoms

    Telekomunikacijų rinkoje vis garsiau skamba perspėjimas: ilgai tikėtis ir aukštos ryšio kokybės, ir nuolat žemų sąskaitų gali nebepavykti. Europos ekonomikos kongrese operatorių, reguliuotojų ir rinkos ekspertų diskusijoje sutarta, kad dabartinis modelis vis sunkiau suderina kainų spaudimą ir būtinybę investuoti į tinklus.

    Operatoriai siekia daugiau lankstumo formuojant kainodarą ir mažiau iš anksto nustatytų ribojimų, kurie, jų teigimu, nebeatitinka dabartinės itin konkurencingos rinkos realybės. Kartu keliama ir vadinamųjų didžiųjų technologijų bendrovių atsakomybės tema, nes jų platformos generuoja didelę srauto dalį, tačiau tinklų plėtrą daugiausia finansuoja ryšio paslaugų teikėjai.

    Rinka auga, bet maržos spaudžiamos

    Lenkijos elektroninių ryšių reguliuotojas UKE nurodė, kad telekomunikacijų rinkos vertė 2025 metais augo iki 46 mlrd. zlotų, tai yra apie 10,7 mlrd. eurų. Palyginimui, 2024 metais ji siekė 44 mlrd. zlotų, arba apie 10,2 mlrd. eurų.

    Reguliuotojo vertinimu, infrastruktūra ir toliau plečiama, o aprėptis miestuose artėja prie 80 proc., priemiesčiuose ir kaimiškose teritorijose – prie 70 proc. Vis dėlto operatorių atstovai pabrėžė, kad organiško augimo etapas silpsta, o investicijų poreikiai didėja dėl technologinės pažangos ir didėjančių vartotojų lūkesčių.

    Didžiųjų operatorių atstovai akcentavo, kad sektorius yra griežtai reguliuojamas ne tik ryšių priežiūros institucijų, bet ir kitų priežiūros organų, kurie vertina kainų pokyčius bei vartotojų apsaugą. Pasak jų, tokia reguliacinė aplinka riboja greitą prisitaikymą prie sąnaudų ir investicinių ciklų.

    „Kartais turime jausmą, kad esame tarsi replėse: vienas reguliuotojas nurodo, kaip vykdyti pagrindinę veiklą, kitas vertina kainų pokyčius, o erdvės sprendimams lieka vis mažiau“, – sakė vieno iš didžiųjų operatorių atstovas.

    Kainų dilema: kokybė kainuoja

    Diskusijoje ryškiausiai išsiskyrė klausimas, ar vartotojai yra pasirengę mokėti daugiau už ryšį, kad būtų užtikrintas tinklų modernizavimas ir atsparumas. Investicinės bankininkystės atstovas teigė, kad Lenkijos mobiliojo ryšio vidutinės pajamos iš vieno vartotojo yra vienos mažiausių Europoje: apie 7 eurus per mėnesį, kai Europos Sąjungos vidurkis siekia apie 14 eurų.

    Jo argumentas paprastas: jei kainos net ir pastebimai pakiltų, šalis vis tiek išliktų pigesniame regione, tačiau operatoriai turėtų daugiau galimybių finansuoti 5G plėtrą, optikos diegimą, tinklų tankinimą ir energetinį efektyvumą. Kita vertus, reguliuotojas priminė socialinę pusę: daliai visuomenės, ypač vyresnio amžiaus gyventojams, kaina išlieka barjeru, todėl pokyčiai turi būti derinami su prieinamumo priemonėmis.

    „Tikėtis, kad ryšys bus ir geriausios kokybės, ir pigiausias Europoje, nėra tvarus modelis ilgesniam laikui“, – sakė diskusijoje dalyvavęs rinkos ekspertas.

    Buvusi reguliuotojos ir skaitmeninimo ministerijos vadovė atkreipė dėmesį, kad dalis šiandien taikomų taisyklių atsirado laikais, kai fiksuoto ryšio rinkoje dominavo monopolis, o mobiliajame segmente – oligopolis. Jos vertinimu, dabartinė konkurencinė aplinka reikalauja daugiau pasitikėti rinkos mechanizmais, kartu aiškiai apibrėžiant vartotojų apsaugą.

    Ryšys – ir kritinė infrastruktūra

    Diskusijoje pabrėžta, kad telekomunikacijų tinklai seniai peržengė vien tik komercinės paslaugos ribas. Jie laikomi kritine infrastruktūra, nuo kurios priklauso valstybės institucijų darbas, visuomenės informavimas, ekstremalių situacijų valdymas ir ekonomikos tęstinumas.

    Atskiras dėmesys skirtas antžeminei radijo ir televizijos transliavimo infrastruktūrai, kuri krizėse gali tapti patikimesniu informavimo kanalu, kai mobilieji tinklai perkraunami arba jų veikimas sutrinka. Rinkos dalyviai akcentavo, kad atsparumui reikia ne tik technologijų, bet ir ilgalaikio finansavimo bei aiškios reguliacinės krypties.

    Didžiosios platformos ir nevienodos taisyklės

    Operatoriai taip pat kėlė klausimą dėl didžiųjų technologijų bendrovių vaidmens. Pasak jų, tokios platformos kaip „Google“, „Apple“, „Meta“ ar „Amazon“ Europoje naudojasi ryšio tinklais, tačiau sektorius jaučiasi turintis disproporciškai didelę investicinę naštą, kai tuo tarpu platformoms taikomas kitoks reguliacinis režimas.

    Ši tema Europos mastu aptariama jau ne vienerius metus, o diskusijos centre – ar ir kaip turėtų būti dalijamasi infrastruktūros kaštais, kai duomenų srautus vis labiau lemia vaizdo transliacijos, debesijos paslaugos ir DI sprendimai. Telekomunikacijų sektorius tikisi, kad taisyklės taps labiau subalansuotos, o konkurencijos sąlygos – panašesnės visiems rinkos dalyviams.

    Ekspertai sutaria, kad artimiausiais metais ryšio paslaugų kainų tema neišnyks, nes tinklų modernizavimas reikalauja nuolatinių investicijų, o vartotojų poreikiai auga. Klausimas lieka atviras: kaip suderinti investicijų tempą, socialinį prieinamumą ir sąžiningas konkurencijos sąlygas skaitmeninėje ekonomikoje.

  • „Cyfrowy Polsat“ ruošia naują strategiją iki 2026-ųjų: bus peržiūrėtos visos verslo kryptys

    „Cyfrowy Polsat“ ruošia naują strategiją iki 2026-ųjų: bus peržiūrėtos visos verslo kryptys

    Nauja kryptis iki 2026 metų

    „Cyfrowy Polsat“ vadovybė paskelbė, kad grupė rengia atnaujintą ilgalaikę strategiją, kuri turėtų būti pristatyta iki 2026 metų pabaigos. Pasak bendrovės atstovų, tikslas yra suteikti organizacijai daugiau tempo, lankstumo ir greitesnį sprendimų priėmimą.

    Bendrovės teigimu, planas neapsiribos viena sritimi: numatyta nuosekliai įvertinti tiek pajamų, tiek sąnaudų segmentus ir tai, kaip jie susijungia į vieną bendrą kryptį. Rinkai siunčiama žinutė aiški: strategija kuriama ilgam laikui, o ne vienam ketvirčiui.

    Ką reiškia „plati analizė“?

    Grupės vadovas Piotras Żakas pabrėžė, kad tai bus didelės apimties darbas, nes grupės struktūra yra sudėtinga ir apima skirtingus verslus. Pasak jo, bus peržiūrima kiekviena veiklos šaka, vertinant, kas kuria vertę, o kur reikalingi pokyčiai.

    „Turime išanalizuoti kiekvieną verslo atšaką, kiekvieną pajamų ir sąnaudų segmentą, kad tai susidėtų į nuoseklią strategiją“, – sakė Piotras Żakas.

    Vadovybė taip pat akcentuoja, kad strategijos rengimas nereiškia sprendimų atidėjimo: jei analizė parodys, kad tam tikrus veiksmus verta atlikti kuo greičiau, jie gali būti priimami nelaukiant galutinio dokumento. Tai signalas, kad 2025–2026 metais grupė gali būti aktyvi tiek optimizuodama procesus, tiek perskirstydama investicijas.

    Technologijos, DI ir robotizacija

    Vienas ryškiausių akcentų, apie kurį kalbėjo vadovybė, yra didesnis dėmesys naujoms technologijoms, įskaitant DI sprendimus ir robotizaciją. Tokios priemonės dažniausiai taikomos klientų aptarnavimo automatizavimui, tinklo ir paslaugų priežiūrai, duomenų analitikai bei vidinių procesų spartinimui.

    „Pastaraisiais mėnesiais pats aktyviai ieškojau kontaktų su technologijų lyderiais Lenkijoje ir užsienyje, kad DI ir robotizacijos sprendimai realiai pagerintų mūsų procesus“, – sakė Piotras Żakas.

    Bendrovė nurodo jau matanti anksčiau įdiegtų pokyčių efektą: minimos atnaujintos neriboto plano pasiūlos, „Multiplay“ paketo plėtra ir didesnis dėmesys internetinei televizijai. Telekomunikacijų ir žiniasklaidos grupėms tai aktualu dėl augančios konkurencijos, brangių tinklo investicijų ir vartotojų įpročių poslinkio į turinį bei paslaugas internete.

    2025 metais, pasak vadovybės, veiklą veikė infliacija ir sąnaudų spaudimas, o taip pat kapitalo imlios investicijos į infrastruktūrą. Tarp minimų operacinių rezultatų – „Multiplay“ klientų skaičiaus augimas iki 3 038 000 ketvirtąjį 2025 metų ketvirtį ir didėjantis vidutinis pajamų iš vieno kliento rodiklis.

    B2C segmente ketvirtąjį 2025 metų ketvirtį vidutinės pajamos iš vieno kliento augo 5,4 proc., o B2B segmente – 2,4 proc. Grupė taip pat akcentavo tolesnę mobiliojo ir fiksuoto ryšio tinklų plėtrą bei pasirengimą 5G plėtrai, išnaudojant turimus dažnius.

    Rinkai svarbiausias klausimas dabar yra tai, ar platesnė analizė baigsis portfelio „apsivalymu“, ar, priešingai, papildomomis investicijomis į prioritetines kryptis. Kol kas bendrovė formuluoja atsargiai: sprendimai priklausys nuo analizės rezultatų, o galutinės išvados turėtų paaiškėti artėjant strategijos paskelbimui.