Tag: Telekomunikacijos

  • „Vodafone“ fiksavo 4,79 mlrd. eurų nuostolį, bet pagerino visų metų prognozę

    „Vodafone“ fiksavo 4,79 mlrd. eurų nuostolį, bet pagerino visų metų prognozę

    Telekomunikacijų milžinė „Vodafone“ per pirmąjį finansinių metų pusmetį patyrė didelį grynąjį nuostolį – 4,79 mlrd. eurų. Nuostolį daugiausia lėmė reikšmingas turto vertės sumažinimas Vokietijoje.

    Kaip rašo „Euronews“, bendrovė nurodė, kad per šešis mėnesius iki rugsėjo pabaigos Vokietijoje užfiksavo 4,85 mlrd. eurų vertės sumažėjimą. Be to, dar prieš tai paskelbta, kad šalyje planuojama atsisveikinti su 2 300 darbuotojų.

    Palyginimui, 2025–2026 finansinių metų pirmąjį pusmetį „Vodafone“ dar buvo uždirbusi 829 mln. eurų pelno po mokesčių. Bendrovės vadovė Margherita Della Valle pripažino, kad nors bendri rezultatai džiugina, Vokietijos rinka kol kas „nėra ten, kur turėtų būti“.

    „Vodafone“ teigimu, Vokietijoje apskaitinį vertės sumažėjimą pirmiausia lėmė nepalankūs palūkanų normų pokyčiai. Pastaraisiais metais grupė šioje šalyje susidūrė ir su teisiniais pokyčiais, kurie apribojo TV paslaugų sutarčių „pririšimą“ prie nuomos.

    Augo pajamos ir pakelta metų prognozė

    Nors nuostolį didino nurašymai, bendros pirmojo pusmečio pajamos išaugo 11,4 proc. ir pasiekė 21,9 mlrd. eurų. Bendrovė nurodė, kad tam įtakos turėjo keli struktūriniai pokyčiai grupėje.

    Viena pagrindinių priežasčių – „VodafoneThree“ konsolidavimas po to, kai „Vodafone“ išpirko „CK Hutchison“ dalį Jungtinės Karalystės bendroje įmonėje. Pajamas taip pat didino Kenijos „Safaricom“ ir „Telekom Romania“ integravimas.

    Žvelgdama į visus finansinius metus, „Vodafone“ pagerino pakoreguoto pelno prognozę: dabar tikimasi 13,2–13,4 mlrd. eurų, kai anksčiau buvo nurodomas 13–13,3 mlrd. eurų intervalas.

    Taupymas Europoje ir rinkos reakcija

    Bendrovė skelbia per pirmąjį pusmetį sutaupiusi daugiau nei 200 mln. eurų – tai siejama su 3 000 darbo vietų mažinimu visoje Europoje. Pertvarkos yra platesnės restruktūrizacijos dalis, pradėtos dar 2023 metais.

    Dar vienas pastarųjų mėnesių pokytis – prancūzų verslininko Xavier Niel investicija: liepą jis už 5,1 mlrd. eurų tapo didžiausiu „Vodafone“ akcininku. Po rezultatų paskelbimo įmonės akcijų kaina Londono biržoje smuktelėjo 0,8 proc., nors iš pradžių buvo kilusi.

    Investicijų bendrovės „AJ Bell“ atstovas Russas Mouldas pažymėjo, kad Vokietija išlieka didžiausias iššūkis, kurį „Vodafone“ dar turės įveikti. O pati bendrovė pastaruoju metu jau pardavė veiklą Italijoje ir Ispanijoje, labiau koncentruodamasi į Vokietijos ir Jungtinės Karalystės rinkas.

  • JAV svarsto smūgius Iranui: Teheranas grasina Persijos įlankoje kertant povandeninius ryšio kabelius

    Auganti įtampa tarp JAV ir Irano

    Jungtinės Valstijos svarsto galimybę imtis naujų karinių veiksmų prieš Iraną, jei diplomatiniu keliu nepavyktų pasiekti susitarimo. Įtampą kursto ir signalai apie didesnį JAV karinių pajėgų aktyvumą Artimuosiuose Rytuose.

    Tokiose situacijose abi pusės paprastai siunčia atgrasymo žinutes, tačiau šįkart dėmesys krypsta ne tik į raketas ar dronus. Vis daugiau kalbama apie infrastruktūrą, kurios pažeidimas paveiktų ne vien regioną, bet ir tarptautines paslaugas.

    Iranas taikytųsi į ryšio kabelius

    Tarptautinėje žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad Iranas yra parengęs scenarijus, kaip Persijos įlankoje būtų galima atakuoti povandeninius telekomunikacijų kabelius. Teigiama, kad planuose numatytas ne tik kabelių pažeidimas, bet ir bandymai trukdyti jų remonto darbams.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokia kryptis būtų skausminga alternatyva tradicinei eskalacijai, nes smūgis būtų nukreiptas į skaitmeninės ekonomikos pagrindą. Tokiu atveju pasekmės galėtų būti juntamos plačiau nei vien per energijos tiekimo ar laivybos trikdžius.

    Kodėl kabeliai svarbesni nei atrodo?

    Per Hormūzo sąsiaurį keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų dujų dalis, todėl rinkos jautriai reaguoja į bet kokią įtampą šiame ruože. Tačiau jūros dugnu driekiasi ir strateginiai šviesolaidiniai kabeliai, kurie sujungia regiono valstybes su pasauline interneto ir duomenų perdavimo infrastruktūra.

    Kasdienė bankų, biržų, mokėjimų sistemų, debesijos paslaugų, duomenų centrų, telekomunikacijų operatorių ir viešojo sektoriaus veikla remiasi būtent šiais ryšiais. Dauguma vartotojų jų nemato, tačiau jų pralaidumas ir patikimumas lemia, kaip greitai veikia skaitmeninės paslaugos.

    „Šiuolaikinės valstybės ir verslai priklausomi ne tik nuo uostų ar elektrinių, bet ir nuo nematomų ryšio arterijų jūros dugne“, – sakė tarptautinių santykių analitikas.

    Specialistai pabrėžia, kad vieno kabelio pažeidimas nebūtinai reiškia plataus masto interneto „išjungimą“. Duomenų srautai dažnai peradresuojami kitais maršrutais, tačiau kelių kritinių jungčių sutrikimai gali sukelti ryškius sulėtėjimus, ryšio nestabilumą ir paslaugų sutrikimus, ypač ten, kur alternatyvų nedaug.

    Tokio tipo incidentai taip pat reikštų didesnę riziką finansų rinkoms ir tarptautinei prekybai, nes išauga sandorių vėlavimų, ryšio trikdžių ir kibernetinio nesaugumo tikimybė. Be to, vien grėsmė kabeliams gali veikti kaip spaudimo priemonė, nes kelia neapibrėžtumą verslui ir investuotojams.

  • DI gali pakeisti kasdienybę nepastebimai: štai kodėl „Plus“ 5G investicijos tampa kritinės

    DI gali pakeisti kasdienybę nepastebimai: štai kodėl „Plus“ 5G investicijos tampa kritinės

    Diskusijos apie dirbtinį intelektą dažnai sukasi apie baimes: ar technologija atims darbo vietas, ar taps pernelyg sudėtinga, ar dar labiau apsunkins kasdienybę. Vis dėlto praktikoje DI vis dažniau veikia kaip skaitmeninis pagalbininkas, perimantis monotoniškas ir laiką ryjančias užduotis.

    Tokie įrankiai tampa prieinami beveik kiekvienam, nes jiems naudoti nebūtina būti programuotoju ar technologijų ekspertu. Vartotojui svarbiausia ne tai, kokie algoritmai slepiasi už funkcijos, o kiek realaus laiko ji sutaupo.

    Kur DI jau taupo laiką

    Kasdienėse situacijose DI gali pasiūlyti receptą iš turimų produktų, sudaryti kelių dienų valgiaraštį ar parengti pirkinių planą. Panašiai jis gali padėti suformuluoti aiškesnį laišką, sutrumpinti ilgą dokumentą ar sutvarkyti padriką informaciją į struktūruotą tekstą.

    Darbo ir mokymosi aplinkoje DI naudojamas santraukoms, vertimams, duomenų analizės užuominoms ar svarbiausių punktų paieškai dideliuose dokumentuose. Tačiau tokie sprendimai veikia patikimiau, kai naudotojas tikrina faktus ir nepalieka kritinių sprendimų vien automatikai.

    Planuojant keliones DI gali greičiau sudėlioti maršrutą pagal biudžetą, dienų skaičių ir pomėgius. Vis dėlto rekomendacijas verta pasitikrinti, nes kainos, darbo laikai ir paslaugų prieinamumas keičiasi, o generuojami atsakymai ne visuomet būna tikslūs.

    Kodėl ryšys tampa esmine sąlyga

    Daugelis šiuolaikinių DI paslaugų veikia debesijoje, todėl duomenys keliauja tarp įrenginio ir nuotolinių serverių. Tai reiškia, kad svarbus ne tik telefonas ar programa, bet ir ryšio stabilumas, sparta bei tinklo pralaidumas.

    Tai ypač juntama generuojant vaizdus ar kitą mediją, dalyvaujant vaizdo skambučiuose, siunčiant didesnius failus ar tiesiog laukiant greito atsakymo iš internetinės paslaugos. Kuo daugiau kasdienių procesų persikelia į debesį, tuo labiau ryšio kokybė tampa produktyvumo dalimi.

    „Plus“ 5G plėtra ir modernizacija

    Operatorius „Plus“ komercinę veiklą pradėjo 1996 metais kaip viena pirmųjų skaitmeninių GSM tinklų Lenkijoje. Vėliau paslaugos plėtėsi nuo SMS ir išankstinio mokėjimo sprendimų iki spartesnių duomenų technologijų, kurios telefoną pavertė interneto įrenginiu.

    „Plus“ 3G ryšį Lenkijoje pradėjo diegti 2004 metais, o 4G LTE vartotojams pristatė 2011 metais. Didžiausiu lūžiu tapo 5G, kai 2020 metų gegužę operatorius paskelbė įjungęs pirmą komercinį 5G tinklą šalyje, pradėjęs nuo septynių miestų ir 100 bazinių stočių.

    2026 metais „Plus“ tęsia 5G infrastruktūros plėtrą ir modernizaciją. Pasak operatoriaus, 2026 metų liepą 5G ryšys jau pasiekė beveik 75 proc. Lenkijos gyventojų, tai yra apie 28 mln. žmonių, o tinklas toliau plečiamas diegiant naujas bazines stotis ir atnaujinant esamus objektus.

    2026 metų rugsėjį operatorius taip pat pranešė apie strateginį tinklo plėtros ir modernizacijos projektą, vykdomą kartu su „Cellnex“ ir „Towerlink“. Plane numatoma iki 5 000 naujų siuntimo vietų bei kompleksinis esamos infrastruktūros atnaujinimas, taip pat 5G sprendimų vystymas 700, 2 100, 2 600 ir 3 600 MHz dažnių juostose.

    Augant DI naudojimui, tokios investicijos vis dažniau vertinamos ne tik kaip patogumas pramogoms ar socialiniams tinklams. Jos tampa pagrindu paslaugoms, kurios realiu laiku apdoroja duomenis, veikia debesijoje ir reikalauja stabilaus ryšio, kad skaitmeninis pagalbininkas kasdienybėje būtų ne lėtas, o praktiškas.

    Labiausiai tikėtinas scenarijus, kad DI ne staiga pakeis gyvenimą vienu dideliu šuoliu, o pamažu įsilies į rutiną. Tam, kad šis pokytis būtų sklandus, kertiniu elementu tampa infrastruktūra, leidžianti greitai ir patikimai perduoti duomenis.

  • Azerbaidžanas mini Atminimo dieną: taika su Armėnija atvėrė kelius prekybai ir tranzitui

    Azerbaidžanas mini Atminimo dieną: taika su Armėnija atvėrė kelius prekybai ir tranzitui

    Atminimo diena ir taikos lūžis

    Azerbaidžanas kasmet mini Atminimo dieną, pagerbdamas karius, žuvusius 2020 metais per 44 dienų karą. Šių metų minėjimai vyksta jau kitokiame fone, nes Baku ir Jerevanas kalba apie naują etapą po ilgus dešimtmečius trukusios priešpriešos.

    2020 metų lapkritį pasiektos paliaubos iš esmės pakeitė Pietų Kaukazo jėgų pusiausvyrą. Po jų prasidėję politiniai kontaktai ir derybos dėl sienų delimitavimo tapo pagrindu platesniam normalizavimo procesui.

    Prekyba pajudėjo geležinkeliu

    Vienu ryškiausių pokyčių tapo geležinkelio krovinių judėjimas: po to, kai 2025 metų pabaigoje buvo švelninti tranzito ribojimai, kroviniai pradėjo reguliariau pasiekti Armėniją per Azerbaidžano infrastruktūrą. Maršrutas dažniausiai driekiasi per Biladžario stotį link Didžiojo Kasiko mazgo ties Sakartvelo siena.

    Valstybinių muitinės duomenų santraukose nurodoma, kad 2026 metų sausio–rugpjūčio mėnesiais tiesioginis Azerbaidžano eksportas į Armėniją viršijo 15 mln. eurų. Bendrai Azerbaidžano eksporte tai tebėra labai maža dalis, tačiau praktinis krovinių srautas rodo realų ekonominių ryšių atšilimą.

    Tarp fiksuotų tiesioginių siuntų minimi degalų kroviniai: apie 17 000 tonų dyzelino ir maždaug 5 000 tonų benzino. Prekyboje pasitaikė ir simbolinių priešpriešinių epizodų, kai Azerbaidžanas deklaravo itin mažos vertės importą iš Armėnijos.

    Šis koridorius svarbus ne tik dvišaliams mainams, bet ir trečiųjų šalių tranzitui. Per Azerbaidžano teritoriją gabenta apie 60 000 tonų žemės ūkio produkcijos, taip pat tūkstančiai tonų trąšų, virš 1 400 tonų propano dujų ir įvairių pramoninių žaliavų.

    Skaitmeninis tranzitas ir ryšių patikimumas

    Be fizinių krovinių, dvišalė darbotvarkė persikelia ir į skaitmeninę sritį. Azerbaidžano „AzerTelecom“ ir „Telecom Armenia“ įgyvendino skaitmeninio tranzito susitarimą, pagal kurį dalis Armėnijos tarptautinio interneto srauto maršrutuojama per Azerbaidžaną.

    Oficialiai akcentuojama, kad tokie sprendimai diversifikuoja regiono ryšio maršrutus ir didina tinklų patikimumą. Mainais atsiranda galimybė Azerbaidžanui efektyviau perduoti duomenų srautus į Nachičevanės eksklavą per Armėnijos telekomunikacijų tinklą.

    Diplomatija ir infrastruktūros atkūrimas

    Ekonominiai signalai siejami su aukšto lygio politiniais susitarimais. 2025 metų rugpjūčio 8 dieną Vašingtone vykusiame trišaliame susitikime, kuriame dalyvavo JAV prezidentas Donaldas Trumpas, Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas ir Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas, buvo įtvirtintas derybų rėmas dėl visapusiško taikos susitarimo.

    Tuo pat metu abi valstybės kalba apie transporto jungčių atblokavimą ir infrastruktūros atkūrimą. Armėnijos 2026–2031 metų planavimo dokumentuose numatyta plėtoti komercinius ryšius ir pasirengti platesniam regioninių maršrutų atvėrimui, kai bus galutinai suderintos politinės sąlygos.

    Normalizavimo procesas pamažu persikelia ir į visuomeninį lygmenį. Pilietinių iniciatyvų susitikimuose viešai pabrėžiama, kad nuoseklus dialogas ir kontaktai yra būtini, norint parengti visuomenes ilgesniam taikos etapui.

    Ekspertai regione tokius procesus paprastai vertina kaip bandymą taiką paversti apčiuopiamais rezultatais: didesniu tranzitu, stabilesniais tiekimo keliais ir naujomis investicijų galimybėmis. Vis dėlto ilgalaikis efektas priklausys nuo praktinių susitarimų įgyvendinimo ir politinio pasitikėjimo, kurį dar teks nuolat tikrinti realiais sprendimais.

  • Letta skelbia raudoną pavojaus signalą: siūlo ES bendros rinkos revoliuciją ir 5-ąją laisvę

    Letta skelbia raudoną pavojaus signalą: siūlo ES bendros rinkos revoliuciją ir 5-ąją laisvę

    Raudonas signalas Europai

    Buvęs Italijos ministras pirmininkas Enrico Letta perspėja, kad dabartinis ES bendrosios rinkos modelis nebepajėgia užtikrinti konkurencingumo pasaulyje, kuriame sparčiai auga JAV ir Kinijos ekonominė įtaka. Jo vertinimu, atotrūkis nuo JAV didėja, o Europa rizikuoja prarasti investicijas, talentus ir inovacijų tempą.

    Letta išvadas pateikė po šešių mėnesių darbo rengiant ES užsakytą ataskaitą apie bendrosios rinkos ateitį. Per šį laiką jis lankėsi dešimtyse miestų ir susitiko su šimtais verslo, mokslo ir politikos atstovų, siekdamas surinkti praktikų įžvalgas apie realias kliūtis.

    Kodėl 1993 metų receptas nebeveikia

    ES bendroji rinka pradėjo veikti 1993 metais ir rėmėsi keturiomis laisvėmis: laisvu prekių, paslaugų, kapitalo ir žmonių judėjimu. Tačiau Letta pabrėžia, kad ji buvo sukurta kitokiai geopolitinei ir ekonominei realybei, kai globalios konkurencijos mastas ir technologijų vaidmuo buvo nepalyginamai mažesni.

    Jo teigimu, didžiausią žalą Europos produktyvumui daro fragmentacija srityse, kurios vis dar netapo iki galo integruotos europiniu mastu. Tarp jų jis išskiria energetiką, telekomunikacijas ir finansines paslaugas, kur taisyklės, infrastruktūra ir rinkos standartai dažnai išlieka nacionaliniai.

    Skaldytos rinkos kaina: ryšiai, bankai, investicijos

    Letta atkreipia dėmesį į telekomunikacijų sektorių: Europoje veikia daugybė operatorių, kurie konkuruoja daugiausia nacionalinėse rinkose, todėl sunkiau pasiekti masto ekonomiją. Toks susiskaidymas, jo vertinimu, riboja investicijas į naujos kartos ryšius ir skaitmeninę infrastruktūrą, kuri yra būtina pramonei ir DI plėtrai.

    Ne mažiau svarbi problema – finansų rinkų suskaidymas. Kai kapitalas ir taupymas nepakankamai efektyviai nukreipiami į augančius verslus, ypač technologijų sektoriuje, europinės įmonės dažniau ieško finansavimo už ES ribų, o tai ilgainiui mažina regiono gebėjimą kurti pasaulinius lyderius.

    Sprendimai: 28-oji teisinė sistema ir 5-oji laisvė

    Vienu ambicingiausių siūlymų Letta įvardija vadinamąją 28-ąją teisinę sistemą – savotišką europinį teisinį „pagrindinį raktą“, kuris leistų įmonėms paprasčiau veikti keliose ES šalyse. Tai, jo teigimu, ypač padėtų mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios neturi resursų prisitaikyti prie 27 skirtingų taisyklių ir procedūrų.

    Taip pat Letta siūlo bendrosios rinkos logiką papildyti 5-ąja laisve, apimančia mokslinius tyrimus, inovacijas ir švietimą. Jo argumentas paprastas: jei Europa nori išlaikyti talentus ir startuolius, ji turi užtikrinti greitesnį žinių, duomenų ir technologijų judėjimą per sienas, kaip tai jau seniai veikia kitose didelėse ekonomikose.

    „Dabartinė bendroji rinka nebėra pakankama, nes ji buvo sukurta pasauliui, kurio jau nebėra“, – sakė Enrico Letta.

    Jo nuomone, tokios priemonės būtų svarbios ir žaliajai transformacijai finansuoti, nes vien viešųjų pinigų nepakaks. Letta ragina aktyviau telkti privačias lėšas per taupymo ir investicijų sąjungą, tačiau pripažįsta, kad susitarimas dėl perėjimo finansavimo išlieka politiškai jautrus.

  • NATO inovacijų fondas investuoja 11 mln. eurų į Švedijos „Terasi“: ryšiui, kurį sunku perimti

    NATO inovacijų fondas investuoja 11 mln. eurų į Švedijos „Terasi“: ryšiui, kurį sunku perimti

    NATO inovacijų fondas kartu su kitais investuotojais skyrė 11 mln. eurų pradinę investiciją Švedijos gynybos technologijų startuoliui „Terasi“. Bendrovė kuria ryšio sprendimus, pritaikytus situacijoms, kai ryšį bandoma perimti, blokuoti ar trikdyti.

    „Terasi“ specializuojasi komponentuose ir technologijose, leidžiančiose didelius duomenų kiekius perduoti aukštu dažniu. Tokie sprendimai aktualūs ne tik gynybai, bet ir palydovinio ryšio bei telekomunikacijų sektoriams, ypač kai reikia mažos delsos ir didelės spartos.

    Bendrovė teigia sukūrusi kišeninio dydžio įrangą, galinčią suformuoti saugius gigabitinės spartos belaidžius ryšio kanalus be šviesolaidžio ar ryšio bokštų. Praktikoje tai reiškia, kad ryšį galima greitai išskleisti ten, kur infrastruktūra pažeista, nepasiekiama arba jos naudoti nesaugu.

    Pasak įmonės, technologija orientuota į vadinamąsias ginčijamas aplinkas, kai kovos lauke ar krizių zonose varžomasi dėl eterio, o signalas gali būti aktyviai slopinamas. Tokiais atvejais svarbus ne tik ryšio greitis, bet ir atsparumas trikdymui bei duomenų saugumas.

    Investicijų etapui taip pat vadovavo ankstyvosios stadijos fondas „Join Capital“, prisidėjo ir kiti nauji bei ankstesni investuotojai. „Terasi“ nurodo, kad pritrauktos lėšos bus skirtos komandos augimui, produktų plėtrai ir sprendimų diegimui Europos ginkluotosiose pajėgose.

    „Europos ginkluotosioms pajėgoms reikia gebėti saugiai ir greitai perduoti lemiamą informaciją aplinkoje, kur infrastruktūra, palydovai ir net spektras gali būti ginčijami“, – sakė „Terasi“ vadovas ir vienas įkūrėjų Jamesas Campionas.

    Jis taip pat pabrėžė, kad atsparus ryšys reikalingas ne vien gynyboje, bet ir kritinei infrastruktūrai bei jautrioms pramonės operacijoms, kai fiksuota infrastruktūra nepasiekiama, per daug ribojanti arba atakuojama. Augant hibridinėms grėsmėms, tokios technologijos vis dažniau vertinamos kaip strateginis atsparumo elementas.

  • 1000 dienų Lenkijos skaitmenizacijai: milijardai kibernetiniam saugumui, DI ir mObywatel plėtrai

    Lenkijos Skaitmenizacijos ministerija pristatė beveik trejų metų darbų apžvalgą, pavadintą 1000 dienų Lenkijos skaitmenizacijai. Joje akcentuojama, kad pagrindinis tikslas buvo spartinti viešųjų paslaugų perkėlimą į skaitmeninę erdvę ir stiprinti valstybės atsparumą kibernetinėms grėsmėms.

    Apžvalga pateikta per spaudos konferenciją, kurioje pasisakė vicepremjeras ir skaitmenizacijos ministras Krzysztofas Gawkowskis bei viceministras Dariuszas Standerskis. Jie išskyrė mObywatel programėlės plėtrą, planuojamas investicijas į duomenų infrastruktūrą ir didesnį finansavimą kibernetiniam saugumui.

    Rekordinės investicijos į saugumą

    Viena svarbiausių priemonių įvardytas 5 mlrd. zlotų finansavimas kibernetiniam saugumui, kuris pagal ministerijos pateiktą informaciją numatytas kaip rekordinis šio sektoriaus biudžetas. Pagal valiutos perskaičiavimą tai sudaro apie 1 160 000 000 eurų.

    Ministerija taip pat pabrėžė CERT Polska vaidmenį, teigdama, kad Lenkijos tarnybos atremia didžiąją dalį kibernetinių atakų. Kibernetinių incidentų mastas išlieka didelis, todėl akcentuojamas poreikis finansuoti ne tik prevenciją, bet ir incidentų valdymo pajėgumus.

    mObywatel plėtra ir DI kryptis

    Viceministras Dariuszas Standerskis teigė, kad mObywatel programėle naudojasi beveik 13 mln. gyventojų, o į ją integruojami ir nauji sprendimai, įskaitant virtualų asistentą, paremtą kalbiniu modeliu. Ministerija tai pristato kaip vieną didžiausių valstybinių programėlių pasiekiamumo rodiklių Europos Sąjungoje.

    Kita kryptis yra DI infrastruktūra: skelbiama apie dvi DI gamyklas Krokuvoje ir Poznanėje bei siekį dalį jų pajėgumų ateityje atverti mažoms ir vidutinėms įmonėms. Taip pat minimos iniciatyvos dėl gigafabriko projekto, kuriam, pasak ministerijos, jau numatytas 135 000 000 eurų finansavimas.

    Skaitmeninių paslaugų taisyklės ir neišspręstos spragos

    Ministerija atkreipė dėmesį ir į iššūkius, susijusius su skaitmeninių platformų veikla: nuo reakcijos į neteisėtą turinį iki vartotojų skundų nagrinėjimo mechanizmų. Akcentuojama, kad efektyvi priežiūra priklausys nuo aiškaus nacionalinio reguliavimo ir institucijų įgaliojimų.

    Apžvalgoje taip pat primenami tikslai, susiję su gyventojų skaitmeninėmis kompetencijomis: Lenkija siekia, kad iki 2035 metų bazines kompetencijas turėtų 85 proc. gyventojų. Ministerijos duomenimis, 2025 metais šis rodiklis siekė 50,4 proc., todėl progresas turėtų būti spartinamas per mokymus ir švietimo programas.

    „Lenkijos ekonomika yra varoma skaitmenizacijos ir kibernetinio saugumo, o skaitmeninė valstybė turi aiškų indėlį į bendrą šalies augimą“, – sakė Krzysztofas Gawkowskis.

    „Prieš trejus metus kalbėjome apie planus, o šiandien esame gerokai toliau ir brėžiame naują skaitmeninės valstybės viziją“, – sakė Dariuszas Standerskis.

  • „Mobilise“ kuria investicinį padalinį: taip ketina spartinti OSS/BSS ir eSIM telekomų programinės įrangos augimą

    „Mobilise“ kuria investicinį padalinį: taip ketina spartinti OSS/BSS ir eSIM telekomų programinės įrangos augimą

    Naujas padalinys ir jo tikslas

    Telekomunikacijų programinės įrangos tiekėja „Mobilise“ pristatė naują padalinį „Mobilise Platforms & Investments“, skirtą specializuotoms telekomų technologijų bendrovėms auginti per strategines partnerystes ir investicijas. Idėja paprasta: sujungti kapitalą, sektoriaus kompetenciją ir bendrą technologinę platformą, kad mažesni žaidėjai galėtų greiččiau plėstis.

    Bendrovė teigia, kad rinka yra išskaidyta, o daug svarbių sprendimų kuriančių įmonių lieka „per mažos“, kad pačios galėtų finansuoti kitą plėtros etapą. Naujas padalinys turėtų tapti tarpine grandimi tarp produktą turinčių komandų ir augimui reikalingų resursų.

    Į kokias sritis taikosi „Mobilise“

    „Mobilise Platforms & Investments“ akcentuoja verslo palaikymo sistemas (BSS) ir operacijų palaikymo sistemas (OSS), taip pat MVNE ir MVNA infrastruktūrą, eSIM bei ryšio sprendimus. Į taikymo lauką patenka ir vadinamieji kontrolinės plokštumos sprendimai, susiję su tarptinkliniu ryšiu, numeracija ir tarptinkliniu atsiskaitymu.

    Tokie produktai dažnai yra giliai integruoti operatorių procesuose, todėl pakeitimai ar migracijos reikalauja specifinių žinių ir ilgesnio diegimo ciklo. Dėl to bendrovės, turinčios stiprią technologiją, bet ribotą komandą ar kapitalą, neretai „įstringa“ ties palaikymo ir nedidelio augimo riba.

    Kodėl tai aktualu rinkai

    „Mobilise“ argumentuoja, kad telekomų programinės įrangos segmente didelė vertės dalis sukuriama nišinėse, dažnai įkūrėjų valdomose įmonėse. Tokios bendrovės gali turėti lojalių klientų ir patikimą produktą, tačiau joms trūksta investicijų į pardavimų mastelį, diegimų infrastruktūrą, atitiktį reikalavimams ir naujų kartų funkcijas.

    Bendrovė taip pat pabrėžia, kad sektoriaus specifika apsunkina „bendro profilio“ investuotojų sprendimus. Telekomų sprendimus tenka vertinti ne vien pagal finansus, bet ir pagal reguliavimo aplinką, integracijų sudėtingumą, paslaugų lygių įsipareigojimus ir kritinės infrastruktūros patikimumą.

    Partnerystė pirmiau, įsigijimas vėliau

    Skirtingai nei įprasti įsigijimai, naujasis padalinys žada pradėti nuo partnerystės modelio. Pirmasis žingsnis būtų bendradarbiavimas ir veiklos gerinimas, integruojant įmonę į bendrą technologinę bazę, kurią „Mobilise“ vadina HERO platforma, siekiant didesnio efektyvumo ir pelningumo.

    Jeigu bendradarbiavimas pasiteisina ir verslas tinka ekosistemai, vėlesniame etape gali būti svarstomas ir įsigijimas. „Mobilise“ nurodo, kad kartu dirbs su kapitalo partneriais, turinčiais telekomų sektoriaus patirties, kad būtų užtikrintas finansinis pajėgumas ir aiški sandorių disciplina.

    „Yra puikių telekomų programinės įrangos įmonių, kurios neturi aiškaus kelio į priekį ne todėl, kad produktas silpnas ar klientai nelojalūs, o todėl, kad įkūrėjas pervargęs, trūksta kapitalo ir kitas žingsnis vienam atrodo per sunkus“, – sakė „Mobilise“ įkūrėjas ir vadovas Hamish White.

    „Ilgą laiką vienintelės realios išeitys buvo toliau kovoti, parduoti pirkėjui, kuris nesupranta produkto, arba uždaryti veiklą. „Mobilise Platforms & Investments“ sukūrėme todėl, kad, mūsų manymu, yra geresnis atsakymas“, – teigė jis.

    „Mes neperkame įmonių tam, kad jas pertvarkytume, išimtume kaštus ar suteiktume įkūrėjams išėjimą, paliekant komandą spręsti, kas bus toliau“, – pridūrė H. White.

    „Ieškome verslų, kurių produktas turi aiškų pritaikomumą rinkoje, kurių klientų santykiai yra realūs, o komanda sritį išmano geriau už bet ką kitą. Būtent tai norime išsaugoti, o sandoris su „Mobilise“ nėra išėjimas, tai yra augimo kelias“, – sakė jis.

    Kas kviečiami į pokalbius

    Padalinys skelbia esantis atviras pokalbiams su telekomų technologijų įkūrėjais, svarstančiais augimo ar perimamumo scenarijus, taip pat su operatoriais, norinčiais plėsti kompetencijas. Tarp interesų įvardijamos ir kelionių eSIM platformos, integruoto ryšio tiekėjai, OSS ir BSS kūrėjai, sistemų integratoriai bei MVNE ir MVNO srities specialistai.

    „Mobilise“ pozicionuoja iniciatyvą kaip bandymą sukurti praktišką alternatyvą rinkoje, kur daugelis mažesnių, bet kritiškai svarbių telekomų programinės įrangos žaidėjų susiduria su panašiais mastelio barjerais. Bendrovė tikisi, kad ekosistemos principu sujungtos įmonės galės greičiau didinti pardavimus, gerinti produktus ir konkuruoti tarptautiniu mastu.

  • „Exatel“ įtrauktas į civilinės saugos sistemą: kokias telekomunikacijų užduotis perima valstybėje

    Lenkijos Vidaus reikalų ir administravimo ministerija 2026 metais liepos 8 dieną priėmė sprendimą, kuriuo valstybės valdoma bendrovė „Exatel“ pripažinta gyventojų apsaugos subjektu. Šis statusas reiškia formalų įtraukimą į gyventojų apsaugos ir civilinės gynybos sistemą, skirtą užtikrinti valstybės atsparumą krizių ir ypatingųjų situacijų metu.

    Sprendimas priimtas remiantis 2024 metais gruodžio 5 dieną priimtu Gyventojų apsaugos ir civilinės gynybos įstatymu. Praktikoje tai sustiprina „Exatel“ vaidmenį kaip telekomunikacijų ir teleinformatikos infrastruktūros operatoriaus, galinčio užtikrinti ryšių tęstinumą tiek taikos metu, tiek kilus didelio masto sutrikimams.

    Kas keičiasi po sprendimo

    Tapusi gyventojų apsaugos subjektu, „Exatel“ įsipareigoja vykdyti užduotis, susijusias su viešojo sektoriaus veiklos tęstinumu. Tai apima telekomunikacijų ir IT paslaugų teikimą krizių metu bei darbą esant ypatingosioms teisinėms būklėms, kai ryšio patikimumas tampa kritiniu valstybės funkcionavimo veiksniu.

    Taip pat numatyta, kad įmonė vykdys užduotis, kurias paveda Valstybinės saugaus ryšio sistemos operatorius. Toks modelis paprastai reiškia centralizuotą požiūrį į saugią, atsparią ir prioritetinę ryšio infrastruktūrą, skirtą kritinėms institucijoms ir operatyvinėms tarnyboms.

    „Ministerija patvirtino, kad „Exatel“ turi pajėgumų reaguoti tiek taikos metu, tiek grėsmės laikotarpiu. Mums viešasis interesas yra prioritetas, todėl vystome produktus ir paslaugas, kurios stiprina valstybės saugumą“, – sakė Jacek Terpiłowski.

    Ryšys krizių valdymui ir pagalbos skambučiams

    Tarp svarbiausių įvardijamų funkcijų yra prioritetinis pagalbos ir pavojaus signalų srauto aptarnavimas. Krizinėse situacijose tokia prioritetizacija leidžia sumažinti riziką, kad kritiniai pranešimai bus užblokuoti dėl perkrovų, o ryšys tarp pagalbos centrų ir viešųjų telekomunikacijų tinklų išliks stabilus.

    Įmonės užduotys taip pat siejamos su ryšiu, reikalingu specialiosioms tarnyboms ir viešojo saugumo bei nelaimių valdymo ryšiui. Europoje vis daugiau dėmesio skiriama būtent tokių ryšio sistemų atsparumui, nes stichinės nelaimės, kibernetinės atakos ar elektros tiekimo sutrikimai dažnai pirmiausia paveikia komunikacijos infrastruktūrą.

    Be to, „Exatel“ numatyta vykdyti tyrimus ir analizes, susijusias su rizikų vertinimu, grėsmių analize ir gyventojų apsauga. Tokios veiklos svarba didėja dėl hibridinių grėsmių, kai technologiniai, informaciniai ir fiziniai incidentai gali vykti vienu metu.

    Infrastruktūra, palydovinis ryšys ir atsparumas

    „Exatel“ skelbia valdanti visos šalies telekomunikacijų tinklą, kuriame yra daugiau kaip 23 000 kilometrų šviesolaidžio ir per 4 800 telekomunikacijų mazgų. Tokie mastai svarbūs ne tik kasdienėms paslaugoms, bet ir galimybei maršrutuoti srautus alternatyviais keliais, kai dalis infrastruktūros yra pažeista.

    Įmonė taip pat nurodo turinti palydovinį teleportą ir duomenų centrą su ryšio bei elektros redundancija, kad paslaugos veiktų ir sutrikimų metu. Palydovinis ryšys vis dažniau vertinamas kaip atsarginis kanalas kritinei komunikacijai, ypač kai antžeminiai tinklai patiria fizinių ar kibernetinių trikdžių.

    Atskirai minima ir veikla, susijusi su antžemine infrastruktūra palydovų konstelacijoms, įskaitant IRIS projektą. Europoje tokios sistemos plėtra siejama su strateginiu tikslu turėti patikimas, nuo išorinių tiekėjų mažiau priklausomas saugaus ryšio galimybes.

    „Exatel“ pabrėžia ir ekspertines kompetencijas bei mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kryptis, įskaitant dvejopos paskirties technologijas. Įmonė yra 100 proc. valstybės valdoma, todėl jos įsipareigojimai civilinės saugos sistemoje tampa ne tik verslo, bet ir nacionalinio atsparumo klausimu.

  • „Plus“ įjungė šimtus naujų 5G stočių: patikrinkite, ar jūsų vietovėje ryšys jau stipresnis

    „Plus“ įjungė šimtus naujų 5G stočių: patikrinkite, ar jūsų vietovėje ryšys jau stipresnis

    Lenkijos mobiliojo ryšio operatorius „Plus“ paskelbė apie naują 5G tinklo plėtros etapą: modernizacija apėmė 492 bazines stotis. Iš jų 313 yra nauji 5G siųstuvai, o dar 179 stotys atnaujintos, kad pagerėtų ryšio kokybė ir tinklo talpa.

    Operatoriaus teigimu, 5G paslaugomis dabar gali naudotis beveik 28 000 000 Lenkijos gyventojų, tai sudaro apie 75 proc. šalies populiacijos. Skelbiama, kad 5G ryšys apima ir maždaug 36 proc. Lenkijos teritorijos, tačiau kaimiškose vietovėse aprėptis dažniausiai plečiama lėčiau nei miestuose.

    Kur plėtra buvo didžiausia?

    Daugiausia naujų 5G vietų „Plus“ įjungė keliuose regionuose, tarp jų – Didžiosios Lenkijos, Pakarpatės, Žemutinės Silezijos, Lodzės ir Mazovijos vaivadijose. Praktikoje tai reiškia, kad 5G stiprinamas tiek didmiesčiuose, tiek mažesnėse gyvenvietėse ir prie pagrindinių kelių.

    Vien Varšuvoje, kaip skelbiama, įjungta 11 naujų stočių, o kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui, Radome ar Naujajame Sonče, tinklas stiprintas keliomis papildomomis stotimis. Atnaujintos stotys diegiamos ir didžiausiuose miestuose, nes būtent ten dažniausiai susiduriama su didžiausiomis duomenų srauto apkrovomis.

    Ką vartotojams duoda modernizuotos stotys?

    „Plus“ pabrėžia, kad lygiagrečiai su naujų stočių įjungimu intensyviai atnaujinama esama infrastruktūra. Modernizuojant bazines stotis dažniausiai siekiama didinti tinklo pralaidumą ir stabilumą, kad ryšys būtų patikimesnis piko valandomis, renginiuose ar tankiai apgyvendintuose rajonuose.

    Vartotojams tai paprastai reiškia spartesnį mobilųjį internetą, mažesnę delsą ir mažiau ryšio svyravimų. Vis dėlto realus greitis priklauso nuo daugelio veiksnių: atstumo iki bazinės stoties, pastatų tankio, įrenginio palaikomų dažnių, tinklo apkrovos ir to, ar telefone įjungta 5G paslauga.

    5G plėtra Europoje spartėja

    5G tinklų plėtra visoje Europoje išlieka viena svarbiausių telekomunikacijų sektoriaus krypčių, nes duomenų vartojimas kasmet auga. Operatoriai investuoja ne tik į naujas bazines stotis, bet ir į branduolinės tinklo dalies atnaujinimus, optines jungtis bei energijos vartojimo efektyvumą, kad infrastruktūra atlaikytų didėjančią paklausą.

    „Plus“ nurodo, kad šios investicijos yra ilgalaikės strategijos dalis, orientuotos į aprėpties didinimą ir paslaugų kokybės gerinimą tiek didmiesčiuose, tiek mažesnėse vietovėse. Operatorius savo kanaluose taip pat skelbia atnaujintus miestų ir gyvenviečių sąrašus, kuriose įjungtos naujos 5G stotys ar modernizuota įranga.