CP v2

Tag: Telemedicina

  • „Microsoft“ akiniai ir 3D skaitmeninis dvynys: Krokuvoje kuriama nauja operacinių era

    „Microsoft“ akiniai ir 3D skaitmeninis dvynys: Krokuvoje kuriama nauja operacinių era

    3D skaitmeninis dvynys operacinėje

    Jogailos universiteto Collegium Medicum mokslininkai paskelbė baigiantys kurti nuotolinės komunikacijos technologiją, kuri leidžia suformuoti 3D skaitmeninį operacinės vaizdą. Šis sprendimas jungia 3D modeliavimą ir papildytąją realybę, kad nuotolinis ekspertas galėtų matyti ne plokščią transliaciją, o erdvinę situaciją.

    Tokio tipo skaitmeninis dvynys gali pakeisti kelias sritis iš karto: nuo chirurginių procedūrų konsultavimo per atstumą iki studentų mokymo ir operacijų archyvavimo. Svarbiausias pokytis tas, kad veiksmus operacinėje būtų galima analizuoti iš skirtingų perspektyvų ir po procedūros, ne tik realiuoju laiku.

    Kaip veikia technologija

    Projektas, pavadintas „Holografinis medicinos asistentas“, kuriamas vadovaujant dr. habil. inž. Klaudijai Proniewskai-van Dam ir kartu su mgr. inž. Damianu Dołęga-Dołęgowskiu. Iniciatyvą finansine parama sustiprino Lenkijos Nacionalinis mokslinių tyrimų ir plėtros centras, skyręs lėšas LIDER programos keliu.

    Sistema sujungia kelių 3D kamerų duomenis su chirurgo dėvimų papildytosios realybės akinių informacija. Centrinis kompiuteris sinchronizuoja srautus ir atkuria erdvinį operacinės modelį, kuriame galima įvertinti objektų padėtį ir atstumus, taip sukuriant tikslesnį kontekstą nei įprastoje 2D vaizdo transliacijoje.

    Didžiausias iššūkis yra kalibracija, kad visi įrenginiai naudotų tą pačią koordinačių sistemą. Tam pasitelkiamas fizinis etaloninis objektas, kuris padeda tiksliai suderinti kamerų ir akinių erdvinius atskaitos taškus, o tai būtina, kad nuotolinio eksperto žymos ekrane atsirastų būtent ten, kur reikia.

    „Mūsų sprendimas sukuria dinamišką trimačio vaizdo modelį, todėl situaciją galima analizuoti iš bet kurios pasirinktos perspektyvos ir kartu palaikyti nuotolinę komunikaciją“, – sakė prof. Klaudia Proniewska-van Dam.

    Nuotolinis konsultantas tokiame modelyje gali pridėti virtualias rodykles, žymeklius ar tekstines pastabas, kurios realiuoju laiku matomos chirurgo akiniuose. Publikuotoje informacijoje minima, kad bandomajame variante galėjo būti naudojami „Microsoft“ „HoloLens“ tipo akiniai, plačiai taikomi pramoniniuose papildytosios realybės sprendimuose.

    „Ekspertas, esantis kitame mieste ar šalyje, gali nurodyti konkrečią vietą ar instrumentą taip, kad operatorius tai pamatytų tiksliai ten, kur turi būti“, – aiškino mgr. inž. Damian Dołęga-Dołęgowskis.

    Kam tai gali būti naudinga

    Medicinos studijose ši technologija galėtų suteikti daugiau realybės nei įprastas stebėjimas iš vienos kameros kampo ar stovėjimas operacinės pakraštyje. 3D archyvas leistų peržiūrėti ne tik pjūvio lauką, bet ir komandos darbą, instrumentų logistiką, higienos veiksmus bei sprendimų seką, kuri dažnai lieka už kadro.

    Kitas svarbus aspektas yra dokumentavimas ir kokybės kontrolė. Trimatė procedūrų registracija gali padėti tiksliau atkurti eigą, analizuoti klaidų rizikas ir mokytis iš sudėtingų atvejų, tačiau praktinis pritaikymas turės atitikti griežtus pacientų duomenų apsaugos, saugumo ir klinikinės atsakomybės reikalavimus.

    Technologijos kūrėjai teigia, kad potencialas neapsiriboja medicina. Panašūs 3D nuotolinio darbo principai jau naudojami pramonėje, o ateityje toks sprendimas galėtų būti pritaikytas sudėtingų įrenginių servisui, gelbėjimo operacijų koordinavimui ar mokymams, kai svarbi tiksli erdvinė situacija.

    Artimiausias etapas yra technologijos patikrinimas klinikinėmis sąlygomis, įskaitant trimačio žemėlapio sudarymą Universiteto ligoninės centriniame operaciniame bloke Krokuvoje. Už komercializavimą ir patentinės apsaugos procesus atsakingas universiteto technologijų perdavimo centras CITTRU.

    „Matome didelį diegimo potencialą, nes telemedicina ir nuotolinės ekspertinės konsultacijos sparčiai auga, o poreikis bendradarbiauti trimačioje aplinkoje didėja“, – sakė CITTRU vadovė dr. inž. Gabriela Konopka-Cupiał.

  • Lieknėjimo vaistų karas įkaista: „Novo Nordisk“ ruošiasi „Wegovy“ tablečių šturmui Europoje

    Lieknėjimo vaistų karas įkaista: „Novo Nordisk“ ruošiasi „Wegovy“ tablečių šturmui Europoje

    Lieknėjimo vaistų rinka įžengia į naują etapą: „Novo Nordisk“ skelbia besiruošianti agresyviai plėtrai už JAV ribų, o pagrindiniu ginklu taps geriamas „Wegovy“ preparatas. Bendrovė tikisi pirmųjų startų tarptautinėse rinkose dar šiais metais, kai tik bus gauti reguliuotojų leidimai.

    „Kai pradėsime, eisime iki galo. Tai didžiulė galimybė“, – sakė „Novo Nordisk“ tarptautinių operacijų vykdomasis viceprezidentas Emil Kongshøj Larsen.

    Iki šiol būtent JAV generavo daugiau nei pusę tiek „Novo Nordisk“, tiek jos pagrindinės konkurentės „Eli Lilly“ pardavimų. Tačiau abi įmonės vis aktyviau ieško augimo už JAV ribų, nes GLP-1 klasės preparatai per kelerius metus iš esmės pakeitė visą nutukimo gydymo ir farmacijos rinkos dinamiką.

    „Novo Nordisk“ vadovai konkrečių šalių, kuriose „Wegovy“ tabletės galėtų pasirodyti pirmiausia, neįvardija. Pasak E. K. Larseno, pasirinkimą lems paklausa, gydytojų pasirengimas skirti nutukimo gydymą, taip pat galimi partneriai nuotolinės medicinos srityje, kurie kai kuriose šalyse padeda pacientams greičiau pasiekti gydymą.

    Konkuruojančių bendrovių dvikova įgauna naują formą, nes į kovą vis plačiau įtraukiami ne tik injekciniai, bet ir geriamieji preparatai. „Novo Nordisk“ JAV rinkoje „Wegovy“ tabletes pristatė anksčiau, o bendrovė skelbia, kad receptų skaičius jau perkopė 2 000 000, kas signalizuoja itin spartų įsisavinimą.

    „Eli Lilly“ tuo metu taip pat plečia pasiūlą ir pristato savo geriamąjį preparatą „Foundayo“, tačiau ankstyvieji JAV receptų duomenys rodo, kad „Wegovy“ tempas šiuo etapu buvo didesnis. Vis dėlto „Eli Lilly“ vadovas Davidas Ricksas yra pabrėžęs, kad naujo prekės ženklo įtvirtinimas paprastai užtrunka, o rezultatai vertintini ne dienomis, o ketvirčiais.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad šie du produktai gali taikytis į skirtingas pacientų grupes: „Wegovy“ tabletės pozicionuojamos kaip artimos injekcijoms pagal poveikį, o „Foundayo“ kai kuriose rinkose gali būti vertinamas kaip paprastesnis startinis pasirinkimas. Tiesioginio, vienoje klinikinėje programoje atlikto šių dviejų preparatų palyginimo kol kas nėra, todėl galutinės išvados apie jų santykinį pranašumą išlieka ribotos.

    Tarptautiniu mastu „Novo Nordisk“ tikisi stiprios paklausos, tačiau pripažįsta, kad JAV kreivė nebus tiksliai pakartojama. Plėtrą lems ne tik pacientų noras rinktis tabletes, bet ir kainodaros skirtumas, palyginti su injekcinėmis versijomis, bei tiekimo galimybės.

    Papildomu veiksniu tampa ir spaudimas kainoms. „Novo Nordisk“ yra užsiminusi, kad 2026 metais pardavimų ir pelno prognozes veikia mažesnės kainos JAV bei generinių vaistų konkurencija atskirose rinkose. Tuo pat metu investuotojai ir sveikatos sistemos vis dažniau vertina, kaip šie vaistai gali paveikti ilgalaikes nutukimo komplikacijų išlaidas.

    Dar viena ryški tendencija yra pacientų mokėjimas iš savo kišenės, ypač kai kompensavimas valstybėse ar per draudikus yra ribotas. E. K. Larsenas yra teigęs, kad net ir šalyse su išplėtotomis viešosiomis sveikatos sistemomis didžioji dalis nutukimo gydymo pacientų už vaistus sumoka patys, o tai keičia plėtros strategijas ir rinkodaros akcentus.

    Ekspertai sutaria, kad geriamųjų GLP-1 vaistų banga gali dar labiau išplėsti nutukimo gydymo rinką, nes daliai žmonių tabletė yra priimtinesnė nei injekcijos. Tačiau realų proveržio mastą Europoje ir kitose rinkose nulems reguliuotojų sprendimai, kainodara, tiekimo apimtys ir tai, kaip greitai medikų bendruomenė adaptuos naują gydymo formatą kasdienėje praktikoje.

  • „Whoop“ žengia į mediciną: JAV vartotojams siūlys gydytojų konsultacijas ir DI patarimus

    „Whoop“ žengia į mediciną: JAV vartotojams siūlys gydytojų konsultacijas ir DI patarimus

    Nauja paslauga JAV vartotojams

    Nešiojamųjų įrenginių bendrovė „Whoop“ pranešė, kad Jungtinėse Valstijose programėlėje suteiks prieigą prie pagal poreikį pasiekiamų licencijuotų medicinos specialistų konsultacijų. Bendrovės teigimu, vartotojai galės gauti įžvalgas ir rekomendacijas, remiantis nuolat renkamais biometriniais duomenimis.

    „Whoop“ akcentuoja, kad ši paslauga turėtų papildyti žmogaus įprastą sveikatos priežiūrą, o ne pakeisti šeimos gydytoją ar skubią pagalbą. Vaizdo konsultacijos, pasak įmonės, bus apmokestinamos papildomai, o tikslūs įkainiai ir detalės numatomi paskelbti vasarą.

    Kaip tai veiks ir kas keičiasi programėlėje

    Bendrovė nurodo, kad konsultacijos startuos nuo surinktų įrenginio duomenų įvertinimo, o prireikus bus įtraukiama ir papildoma informacija, pavyzdžiui, kraujo tyrimai bei paciento sveikatos istorija. Tokiu būdu siekiama sujungti kasdienę savijautos stebėseną su medicinine interpretacija.

    Taip pat paskelbta apie naujas visame pasaulyje diegiamas sveikatos ir DI funkcijas, kurios turėtų padėti realiu laiku susieti tęstinius biometrinius rodiklius su labiau individualizuotomis rekomendacijomis. „Whoop“ teigimu, dalis naujovių bus įtraukta į narystės paketą.

    „Kasdien keliame klausimą, kaip sukurti daugiau vertės nariams, o šie atnaujinimai yra vieni prasmingiausių, kokius esame sukūrę“, – sakė „Whoop“ produktų vadovas Edas Bakeris.

    Partnerystės, finansai ir reguliavimo kontekstas

    „Whoop“ skelbia turinti daugiau nei 2 500 000 vartotojų visame pasaulyje. Įmonė taip pat paskelbė užbaigusi 575 000 000 JAV dolerių finansavimo etapą, kuris jos vertę padidino iki 10 100 000 000 JAV dolerių, tai yra maždaug iki 9 300 000 000 eurų.

    Atnaujinimuose numatyta partnerystė su sveikatos įrašų sprendimų teikėju HealthEx. Vartotojai programėlėje galės patogiau sekti diagnozes, vartojamus vaistus ir atliktas procedūras, o DI funkcijos turėtų pasiūlyti personalizuotas rekomendacijas ir priminimus dėl aktyvių veiksmų.

    Šios naujienos pasirodo reguliavimo fonui išliekant jautriam: JAV Maisto ir vaistų administracija anksčiau buvo įspėjusi „Whoop“ dėl kraujospūdžio įžvalgų funkcijos, kai kilo klausimų dėl nepatvirtinto medicinos prietaiso reklamos. Tuo pat metu 2026 metais paskelbtos atnaujintos gairės leido optiniu būdu matuoti kraujospūdį sveikatingumo įrenginiuose, jei tokie sprendimai nepateikiami kaip medicininio lygio diagnostika.

    Rinka rodo aiškią kryptį: nešiojami įrenginiai vis dažniau pereina nuo sporto ir miego statistikos prie prevencijos, elgsenos pokyčių ir sveikatos paslaugų ekosistemų. Vis dėlto tokios funkcijos paprastai reikalauja ypač aiškių ribų, ką įrenginys gali patarti, o kur prasideda gydytojo atsakomybė ir reguliuojamos medicinos paslaugos.

  • Penn State wearable sticker pairs biosensors and AI to spot genuine emotions, even behind a calm face

    Researchers at Penn State say they have developed a stretchable, rechargeable sticker designed to detect genuine emotions by combining facial movement data with physiological signals such as skin temperature and heart rate.

    The team argues the approach could help clinicians understand what patients feel in real time, especially when facial expressions alone are misleading or emotions are intentionally concealed.

    In a study published in Nano Letters, the researchers describe a BandAid-sized patch that measures several body signals linked to emotional states, including temperature, humidity, heart rate and blood oxygen levels.

    The device is built from thin, flexible layers of metals such as platinum and gold, shaped to remain sensitive even when bent, pulled or twisted during natural facial movement.

    How the emotion-tracking patch works

    To reduce measurement errors, the sensors are arranged so they operate independently, with protective layers intended to prevent stretching or moisture from distorting readings from neighboring components.

    Alongside the biosignals, facial strain sensors capture subtle changes in expression, and the system fuses those inputs to separate acted emotions from those tied to physiological responses.

    AI training and early accuracy results

    The researchers trained an AI model using repeated facial-expression performances across six categories: happiness, surprise, fear, sadness, anger and disgust.

    In the reported tests, the model classified performed facial expressions with 96.28% accuracy, based on data collected while participants repeatedly displayed each expression.

    To probe real emotions, participants watched video clips intended to elicit feelings while the patch tracked physiological changes associated with emotional arousal.

    The system identified emotions with 88.83% accuracy in those tests, with sensor readings aligning with known links between emotions and changes in metrics such as skin temperature and heart rate.

    Potential uses in telemedicine care

    The patch wirelessly transmits measurements to mobile devices and cloud systems, which the researchers say could support remote monitoring in telemedicine settings.

    The team also says the device is designed to avoid collecting personal information beyond sensor signals, aiming to reduce privacy risks while still enabling clinical interpretation.

    While the work remains at a research stage, the authors suggest the platform could eventually support broader health applications, including monitoring non-verbal patients and tracking conditions where behavioral signals are difficult to assess.

    The project was supported by funding from the U.S. National Institutes of Health and the U.S. National Science Foundation, according to the researchers.

  • Marijampolės ligoninėje atnaujinti skubios pagalbos ir reanimacijos skyriai: kuo keisis pacientams

    Marijampolės ligoninėje atnaujinti skubios pagalbos ir reanimacijos skyriai: kuo keisis pacientams

    Marijampolės ligoninėje po modernizacijos pradėjo veikti atnaujinti Skubiosios medicinos pagalbos bei Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriai. Ligoninė tikisi, kad pokyčiai leis greičiau priimti pacientus, aiškiau valdyti srautus ir užtikrinti saugesnes sąlygas tiek gydomiems žmonėms, tiek personalui.

    Vienas didžiausių projekto akcentų – išplėstas Skubiosios medicinos pagalbos skyrius, kurio plotas dabar viršija 1 300 kvadratinių metrų. Atnaujintos apžiūros patalpos, registratūra ir laukimo erdvės, taip pat įdiegti šiuolaikiniai vėdinimo, kondicionavimo ir informacinių technologijų sprendimai, svarbūs kasdieniam darbui ir infekcijų kontrolei.

    Skyriaus veikla suorganizuota pagal aiškias funkcines zonas, kad procesai būtų sklandesni nuo paciento atvykimo iki sprendimo dėl tolimesnio gydymo. Numatyta atskira personalo poilsio erdvė, infekcinė zona, stebėjimo ir konsultacijų dalys, o tai padeda mažinti spūstis ir išvengti nereikalingų judėjimų skyriuje.

    Praktinis pokytis, kurį turėtų pajusti ir pacientai, ir greitosios medicinos pagalbos ekipažai, – atskirti srautai atvykstantiems greitosios automobiliu ir atvykstantiems savarankiškai. Įrengta atskira įvažiavimo ir išvažiavimo vieta, kad transportas neužstrigtų, o kritinės būklės pacientai kuo greičiau pasiektų medikus.

    Taip pat padidintas stebėjimo lovų skaičius nuo 8 iki 15, o ateityje numatoma tolesnė plėtra pagal poreikį. Didesnė stebėjimo vietų apimtis svarbi tuomet, kai pacientui reikia kelių valandų būklės sekimo, papildomų tyrimų ar sprendimo, ar būtinas guldymas į stacionarą.

    Modernizacijoje didelis dėmesys skirtas infekcijų prevencijai: įrengta infekcinė zona su atskiromis palatomis, kad būtų lengviau atskirti pacientus, kuriems įtariamos užkrečiamos ligos. Tokie sprendimai ypač aktualūs po pandemijos, kai ligoninės visoje Europoje peržiūrėjo skubios pagalbos skyrių planavimą, siekdamos sumažinti kryžminės infekcijos riziką.

    Įdiegta ir telemedicinos stotelė, leidžianti nuotoliniu būdu konsultuotis su Kauno klinikų specialistais. Tokia praktika dažniausiai pasiteisina sudėtingais atvejais, kai sprendimų reikia greitai, o regioninėms ligoninėms svarbu turėti galimybę operatyviai gauti aukštesnio lygio konsultaciją.

    Atnaujintas ir Reanimacijos bei intensyvios terapijos skyrius: sutvarkytos patalpos, planuojama naudoti modernesnę medicininę įrangą. Tai reikšminga pacientams, kuriems būtina nuolatinė gyvybinių funkcijų stebėsena ir intensyvus gydymas, kai kiekviena minutė gali turėti įtakos prognozei.

    Atidarymo renginyje dalyvavo Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda, vicemerai Artūras Visockis, Valdas Tumelis ir Ričardas Bagdanavičius, administracijos direktorius Nerijus Mašalaitis, Seimo narys Karolis Podolskis ir kiti svečiai. Savivaldybė pabrėžė, kad investicijos į skubiąją mediciną tiesiogiai susijusios su gyventojų saugumu ir regiono paslaugų prieinamumu.

    „Tai strategiškai svarbus projektas visam regionui, nes nuo skubios pagalbos darbo dažnai priklauso, kaip greitai žmogus sulauks būtinos pagalbos ir kaip sėkmingai pavyks stabilizuoti jo būklę“, – sakė Povilas Isoda.

    Skelbiama, kad projektas kainavo beveik 5 mln. eurų ir buvo orientuotas į greitesnę, saugesnę bei kokybiškesnę pagalbą. Ligoninė tikisi, kad modernizuoti skyriai sustiprins pasirengimą tiek kasdieniams pacientų srautams, tiek didesnio masto situacijoms, kai skubios pagalbos poreikis išauga staigiai.