Irako sostinėje Bagdade archeologai aptiko radinių, padedančių atkurti, ką žmonės valgė ir ką gėrė prieš maždaug 4 000 metų. Tyrinėtojai teigia suradę įrodymų, susijusių su kasdieniu maisto ruošimu senovės Mesopotamijoje.
Kasnėjimai vykdomi Tel Muhammado (Tell Muhammad) vietovėje, siejamoje su Babilono karaliaus Hamurabio laikotarpiu. Apie atradimus pranešė „Euronews“, remdamasis archeologų komandos informacija ir AFP.
Šioje teritorijoje, datuojamoje maždaug 2000–1600 metais prieš Kristų, aptikta senovinių įtvirtinimų ir dveji vartai. Be to, išskirta zona, kuri, tyrėjų manymu, galėjo būti naudojama duonos gamybai.
Atradimus papildo ir užuominos apie alaus gamybą: rasta molinė lentelė, siejama su žmogumi, gavusiu miežių ir gaminusiu alų. Toks derinys leidžia manyti, kad čia galėjo veikti maisto gamybos erdvės, aptarnavusios vietos bendruomenę.
Duona ir galimas „kurun“ alus
Kasdienio gyvenimo pėdsakais besidomintys archeologai sako, kad šis sezonas buvo ypač rezultatyvus. Pasak Katanijos universiteto (Italija) archeologijos profesoriaus Nicolos Aneri, aptikta vieta galėjo būti skirta duonos gamybai ir, tikėtina, alaus virimui.
Tyrėjas pažymėjo, kad viena lentelė susijusi su asmeniu, kuris gavo miežių ir gamino alų, vadinamą „kurun“. Jo teigimu, tai svarbi Mesopotamijos alaus rūšis, tačiau lentelės vertimas dar tęsiamas.
Kasnėjimai tęsiasi nuo 2022 metų
Tel Muhammado kasinėjimai vyksta kaip ilgalaikio projekto dalis, pradėta 2022 metais. Tyrimai toliau pildomi naujais radiniais, o kiekvienas sezonas leidžia tikslinti, kaip buvo organizuotas gyvenimas ir ūkis anuometiniame Bagdado regione.
Greta mokslinių darbų akcentuojamas ir paveldo išsaugojimas: vietovėje įkurtas naujas archeologinis parkas, kuriame lankytojai gali apžiūrėti teritoriją. Projektas siejamas ir su pastangomis saugoti Bagdado kultūrinį paveldą bei skatinti turizmą.