CP v2

Tag: Telšių vyskupija

  • Kretingos rajono taryba pagerbė kleboną Karolį Petravičių: už bendruomenę ir Vydmantų bažnyčios statybas

    Kretingos rajono taryba suteikė Vydmantų Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonui Karoliui Petravičiui Garbės piliečio vardą. Dvasininkas įvertintas už ilgalaikius nuopelnus rajono bendruomenei kultūros ir meno srityse, visuomeninę veiklą bei Kretingos rajono vardo garsinimą Lietuvoje ir už jos ribų.

    Sprendimas priimtas tarybos posėdyje, atsižvelgus į Garbės piliečio vardo suteikimo komisijos siūlymą. Savivaldybė pabrėžė, kad tai apdovanojimas už nuoseklų darbą, kurio rezultatai matomi ne tik parapijos gyvenime, bet ir platesnėje rajono kultūrinėje veikloje.

    K. Petravičius Vydmantų parapijai vadovauja nuo 2016 metais. Vienu svarbiausių jo darbų įvardijama Vydmantų Dievo Gailestingumo bažnyčios statyba, kuri pradėta jo iniciatyva ir jau yra įpusėjusi, sutelkus vietos tikinčiųjų bendruomenę bei rėmėjus.

    Greta statybų projektų klebonas inicijavo išskirtinę idėją būsimai bažnyčiai sukurti gintarinį altorių, kviesdamas aukoti gintarą žmones iš įvairių šalių. Vydmantų koplyčioje jo rūpesčiu įkurtas Nelly ir Arvydo Paltinų memorialinis kambarys-muziejus, o greta įrengta garso įrašų studija, kurioje gimsta kūrybiniai ir bendruomeniniai projektai.

    Dvasininko veikla apėmė ir darbą su jaunimu: 2017–2022 metais jis ėjo Telšių vyskupijos Jaunimo centro direktoriaus pareigas, prisidėjo prie Lietuvos jaunimo dienų ir kitų renginių organizavimo. Tokie renginiai, kaip pabrėžiama, pritraukė tūkstančius jaunų žmonių ir stiprino bendruomeniškumą.

    Garbės piliečio vardo įteikimo ceremonija planuojama birželio 14 dieną Kretingoje, miesto ir Šv. Antano atlaidų šventės metu, Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje. Renginio programa siejama su tradicine rajono bendruomenės švente, kurioje susitinka religinės ir kultūrinės iniciatyvos.

    Kretingos rajono garbės piliečio vardas suteikiamas asmenims, nusipelniusiems Lietuvos laisvei ir nepriklausomybei, taip pat išskirtiniais darbais prisidėjusiems prie rajono gerovės įvairiose srityse. Tarp jų minimos kultūra, menas, švietimas, sportas, labdara ir parama, aplinkosauga, ilgalaikė visuomeninė veikla bei rajono vardo garsinimas Lietuvoje ir pasaulyje.

  • Telšių vyskupijos 100-mečio medaliai savivaldybės vadovams: už ką įvertinti Akmenės lyderiai

    Telšių vyskupijos 100-mečio medaliai savivaldybės vadovams: už ką įvertinti Akmenės lyderiai

    Telšių vyskupijos 100-mečio minėjimo ir Sutvirtinimo sakramento šventės metu padėka skirta Akmenės rajono savivaldybės vadovams. Renginyje pabrėžta savivaldos ir Bažnyčios bendradarbiavimo svarba bendruomenei, ypač telkiant žmones ir remiant vietos iniciatyvas.

    Telšių vyskupijos šimtmečio medaliais apdovanoti Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas ir Administracijos direktorė Aromeda Laucienė. Apdovanojimai skirti už nuoširdų bendradarbiavimą, pagarbą Bažnyčiai ir nuoseklų bendruomenės palaikymą.

    Tokie įvertinimai paprastai teikiami asmenims ir organizacijoms, prisidedantiems prie vyskupijos misijos ir vietos bendruomenių stiprinimo. Bažnyčios ir savivaldybių partnerystė dažniausiai apima paramą socialinėms iniciatyvoms, pagalbą pažeidžiamiems gyventojams, bendruomeninių renginių organizavimą bei istorinio ir kultūrinio paveldo puoselėjimą.

    Šventės organizatoriai akcentavo, kad apdovanojimas liudija tvirtą ryšį tarp dekanato, miesto ir viso rajono bendruomenės. Toks bendradarbiavimas ypač matomas didžiųjų sukakčių metu, kai į vieną vietą susiburia skirtingos vietos gyvenimo sritys ir partneriai.

    Telšių vyskupija, pradėjusi veiklą 1926 metais, šimtmetį mini įvairiais renginiais ir iniciatyvomis, kviesdama apžvelgti nueitą kelią ir sutelkti dėmesį į šiandienos bendruomenių poreikius. Akmenės rajono savivaldybės vadovams įteikti medaliai tapo vienu iš šios sukakties ženklų regione.

  • Telšių vyskupijai – 100: paroda atveria šimtmetį nuo tarpukario iki nepriklausomybės iššūkių

    Telšių vyskupijai – 100: paroda atveria šimtmetį nuo tarpukario iki nepriklausomybės iššūkių

    Telšių vyskupija mini 100 metų sukaktį, o šiai progai skirta paroda pasakoja šimtmetį apimančią istoriją, glaudžiai susipynusią su Lietuvos likimu. Joje aprėpiami ryškiausi laikotarpiai – nuo tarpukario vilčių ir augimo iki Antrojo pasaulinio karo sukrėtimų, sovietmečio vidinių kovų ir nepriklausomybės metų naujų iššūkių.

    Pasak organizatorių, paroda sąmoningai jungia didžiuosius istorijos lūžius su kasdienybės detalėmis, kurios padeda pajusti laikmetį. Greta rūmų ir šventovių statybų, kankinystės istorijų ir tikėjimo patirčių čia atsiranda ir netikėtos smulkmenos, atveriančios žmogiškąjį pasakojimo sluoksnį.

    Vienas iš tokių fragmentų – prisiminimai apie pirmąjį Telšių vyskupą Justiną Staugaitį ir jo santykį su nauja pareiga bei nežinomybe. Parodos autoriai pabrėžia, kad vyskupijos istoriją kūrė ne abstraktūs procesai, o konkretūs žmonės, priėmę sprendimus ir išgyvenę savo laikmečio įtampas.

    „Minčių ir jausmų, kurie mano sielą varstė, smulkiai nepasakosiu. Lai jos pasilieka tarp manęs ir mano Viešpaties. Trumpai tepasakysiu, kad mano mintys, kur buvusios, kur nebuvusios vis lėkė į man nepažįstamus Telšius. Juk tai mano būsimojo darbo arena, darbo visai naujo, neįprasto. Viešpatie! Ar aš sugebėsiu jį tinkamai atlikti?“, – savo atsiminimuose rašė pirmasis Telšių vyskupas Justinas Staugaitis.

    Parodoje akcentuojama ir kita mintis: greta „oficialaus“ istorijos laiko egzistuoja vidinis žmogaus laikas, kurį sudaro pasirinkimai, klydimai, kūryba ir ištvermė. Šis požiūris padeda suprasti, kodėl net kasdieniai epizodai gali tapti reikšmingi, kai per juos atsiskleidžia bendruomenės tapatybė ir vertybės.

    Organizatoriai tikisi, kad parodos pasakojimas veiks kaip priminimas, jog šiandienos sprendimai taip pat tampa rytdienos istorija. Sukakties kontekste kviečiama ne tik pažvelgti atgal, bet ir įvertinti, kokias naujas užduotis Bažnyčiai ir regiono bendruomenei kelia dabarties visuomenės pokyčiai.

    Parodos iniciatoriais įvardijami Telšių rajono savivaldybė ir Telšių vyskupija, o rengėjas – Žemaičių muziejus „Alka“. Kuratore nurodoma Monika Sudintaitė, dizainą kūrė Aušra Misiūrienė, parodos istorikė – Janina Bucevičė.

    Parodą sudaro aštuoni sukamų dalių stendai, o kiekvieno stendo antroji pusė papildo pirmojoje pateikiamą laikotarpį ar temą, detaliau atskleisdama kontekstą. Tokia struktūra leidžia lankytojams vienu metu matyti ir bendrą chronologiją, ir gilesnes konkrečių temų istorijas.

  • Mažeikiuose su karo komendantu tariamasi, kaip ekstremalių situacijų metu apsaugoti bažnyčių ir muziejų vertybes

    Mažeikių rajono savivaldybėje įvyko savivaldybės vadovų ir Telšių vyskupijos Mažeikių dekanato dvasininkų susitikimas su Lietuvos kariuomenės Šiaulių regioninės karo komendantūros Mažeikių rajono karo komendantu Nerijumi Urnikiu. Pagrindinis dėmesys skirtas klausimui, kaip ekstremaliųjų situacijų metu užtikrinti kultūros vertybių apsaugą.

    Susitikime dalyvavo savivaldybės administracijos direktorius Arvydas Pocius, vyriausiasis patarėjas Alfonsas Meškys, už mobilizacijos ir priimančios šalies paramos funkcijų koordinavimą atsakinga specialistė Vilma Vaitkienė. Taip pat dalyvavo Kultūros, sporto ir paveldosaugos skyriaus vedėja Rūta Končiutė-Mačiulienė ir vyriausioji specialistė Giedrė Bernatavičienė.

    Prie diskusijos prisijungė Mažeikių muziejaus direktorius Vaidotas Balzeris bei kelių rajono parapijų dvasininkai. Aptarta, kaip praktikoje veikia karo komendantūrų sistema ir kokį vaidmenį ji gali turėti koordinuojant veiksmus krizių metu.

    Ką planuojama saugoti pirmiausia?

    Susitikime kalbėta apie bažnyčiose, muziejuose ir jų padaliniuose saugomas kilnojamąsias vertybes, kurioms ekstremalios situacijos kelia didžiausią riziką. Pabrėžta, kad svarbu iš anksto įsivertinti prioritetus, numatyti atsakingus asmenis ir suderinti veiksmų seką, kad sprendimai nebūtų priimami paskutinę minutę.

    Diskusijoje iškelta ir bendruomenių įtraukimo tema, nes dalis apsaugos priemonių priklauso nuo vietos žmonių pasirengimo bei susitarimų su atsakingomis institucijomis. Aptarta, kad realus pasirengimas prasideda nuo aiškių procedūrų ir ryšio kanalų, o ne vien formalių planų.

    Ukrainos pamokos ir vietos pasirengimas

    Susitikimo metu apžvelgta, kaip kultūros paveldo apsauga organizuojama Ukrainoje karo metu, kokios priemonės pasiteisino ir kokie iššūkiai išryškėjo. Šis kontekstas įvardytas kaip aktualus planuojant veiksmus savivaldybės lygmeniu, ypač kai kalbama apie greitą vertybių apskaitą, saugojimą ir logistiką.

    Dalyviai sutarė, kad bendras tikslas yra didinti pasirengimą ir užtikrinti, jog Mažeikių krašto istorijai bei paveldui svarbūs objektai būtų apsaugoti įvairių krizių atveju. Akcentuota, kad tam reikalingas nuoseklus bendradarbiavimas tarp savivaldybės, kultūros įstaigų, religinių bendruomenių ir kariuomenės struktūrų.

  • Konferencija Telšiuose: švietimo bendruomenė aptarė DI, skaitmenizaciją ir nerimo priežastis

    Konferencija Telšiuose: švietimo bendruomenė aptarė DI, skaitmenizaciją ir nerimo priežastis

    2026 metais balandžio 29 dieną į kasmetinę konferenciją Telšiuose susirinko Tauragės rajono ir kitų Telšių vyskupijos teritorijoje esančių savivaldybių švietimo bendruomenės atstovai. Šių metų susitikimo tema – Šimtas malonės metų. Kuriant ateitį: nerimas ar viltis?

    Renginyje dalyvavo savivaldybių Švietimo skyrių ir švietimo centrų atstovai, diskutavę apie švietimo sistemos pokyčius ir bendruomenėms kylančius iššūkius. Konferencijos akcentas buvo ne tik patirties pasidalijimas, bet ir praktinis žvilgsnis į tai, kaip mokyklos prisitaiko prie greitėjančių visuomenės bei technologijų pokyčių.

    Istorinis kontekstas ir dabarties klausimai

    Konferencijoje pristatytas pranešimas apie Telšių vyskupijos istoriją, pabrėžiant bendruomenės tapatybės ir tradicijų reikšmę permainų laikotarpiu. Pranešime taip pat buvo aptarti visuomenėje dažnai pasikartojantys reiškiniai, siejami su skirtimi tarp norimybės ir tikrovės, svajonės ir vilties.

    Pasak konferencijos dalyvių, šie terminai švietimo aplinkoje tampa ypač aktualūs, kai tenka suderinti ambicingus ugdymo tikslus su realiomis mokyklų galimybėmis, mokytojų krūviu ir mokinių emocine būkle. Diskusijose akcentuota, kad švietimo bendruomenė vis dažniau ieško ne vien greitų sprendimų, bet ir ilgalaikių susitarimų.

    Kas kelia nerimą mokyklose?

    Darbas grupėse išryškino kelias dažniausiai įvardytas įtampų priežastis: skaitmenizaciją, dirbtinį intelektą ir susvetimėjimą. Dalyviai kalbėjo, kad technologiniai pokyčiai švietime suteikia naujų galimybių, tačiau kartu kelia klausimų dėl mokinių dėmesio, kritinio mąstymo ugdymo ir sąžiningo atsiskaitymo.

    Diskusijose pabrėžta, kad DI įrankių plėtra mokykloms tampa nebe ateities, o dabarties tema: išryškėja poreikis aiškesnėms naudojimo taisyklėms, mokytojų kompetencijų stiprinimui ir mokinių skaitmeninio raštingumo gilinimui. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad didėjantis bendravimas ekranuose gali silpninti gyvus ryšius klasėje ir bendruomenėje.

    Kokius sprendimus siūlo bendruomenė?

    Konferencijos dalyviai kaip vieną svarbiausių atsakų į įtampas įvardijo gyvo bendravimo stiprinimą mokyklose ir tarp institucijų. Taip pat akcentuota, kad inovacijos savaime nėra grėsmė, jei kartu auga gebėjimas jomis atsakingai naudotis ir mokyti to kitus.

    Pasak dalyvių, praktinis prioritetas turėtų būti nuoseklus mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų mokymasis, aiškūs susitarimai dėl skaitmeninių priemonių taikymo pamokose ir didesnis dėmesys mokinių emocinei gerovei. Konferencija tapo erdve, kurioje technologijų tema buvo aptarta ne kaip madingas šūkis, o kaip realus kasdienis iššūkis.

    Renginio akimirkas fiksavo Telšių vyskupijos kurija. Konferencijos organizatoriai tikisi, kad aptartos įžvalgos prisidės prie tvirtesnio bendradarbiavimo ir praktiškų sprendimų savivaldybių švietimo įstaigose.