Grietinė sriuboje dažnai susitraukia į baltus gumulėlius ne dėl prasto produkto, o dėl staigaus temperatūrų skirtumo. Kai šaltą grietinę įpilame tiesiai į karštą puodą, jos baltymai kreša, o rūgštesnėse sriubose šis procesas vyksta dar greičiau.
Dažniausiai tai nutinka verdant agurkinę, barščių tipo sriubas ar kitus patiekalus su raugintais ingredientais, citrina ar actu. Riziką didina ir mažesnio riebumo grietinė, nes joje mažiau riebalų, kurie padeda stabiliau susijungti su karščiu ir rūgštimi.
Patikimiausias būdas išvengti gumulėlių yra grietinės temperavimas, kitaip tariant, lėtas jos sušildymas prieš supilant į puodą. Šis metodas naudojamas ir profesionaliose virtuvėse, nes leidžia suvienodinti temperatūrą ir sumažina staigų baltymų krešėjimą.
Grietinę perkelkite į dubenėlį ir į ją įmaišykite kelis šaukštus karšto sriubos skysčio, nuolat maišydami. Kai masė pastebimai sušyla, įpilkite dar šiek tiek sriubos ir vėl gerai išmaišykite, o tik tada plona srovele supilkite atgal į puodą, nenustodami maišyti.
Svarbi detalė: įbaltinus sriubą, jos nebeverta ilgai virinti. Geriausia grietinę pilti pačioje gaminimo pabaigoje, sumažinus kaitrą, nes ilgai kaitinant net ir temperuota grietinė gali pradėti skirtis, ypač jei sriuba rūgšti.
Jei sriuba vis dėlto susitraukė, dažniausiai nukenčia tik vaizdas, o skonis išlieka geras. Kreminei sriubai paprasčiausias sprendimas yra ją sutrinti iki vientisos konsistencijos, o tradicinėse sriubose galima bandyti perkošti skystį ir jį trumpai sutrinti, tačiau stebuklingai grąžinti pradinės tekstūros paprastai nepavyksta.
Kai kurie į grietinę maišo šiek tiek miltų ar krakmolo, kad ji būtų stabilesnė, tačiau tai gali pakeisti sriubos tirštumą ir pojūtį burnoje. Dėl to universaliausiu pasirinkimu išlieka temperavimas ir atsargesnis kaitinimas po įbalinimo.