Temzės upės žiotyse, Kento grafystėje Anglijoje, jau daugiau nei 80 metų guli Antrojo pasaulinio karo laikų amerikiečių transporto laivas SS Richard Montgomery. 1944 metų rugpjūtį jis užplaukė ant seklumos ir nuo tada liko avarijos vietoje, o aplink wraką taikomos griežtos saugumo priemonės.
Didžiausią nerimą kelia krovinys: laivas gabeno amuniciją, o net ir po dalies krovinio pašalinimo jo viduje, kaip nurodo Jungtinės Karalystės institucijos ir darbų rangovai, tebėra apie 1 400 tonų sprogstamųjų medžiagų. Dėl šios priežasties SS Richard Montgomery dažnai vadinamas tiksinčia bomba, o jo būklė nuolat stebima.
Pradėta pavojingiausia darbų dalis
Pastaruoju metu pradėti darbai, kurių tikslas sumažinti papildomą riziką ir stabilizuoti konstrukciją: demontuojami virš vandens kyšantys laivo stiebai. Darbus vykdo bendrovė „Resolve Marine“, pabrėžianti, kad tai svarbus ilgalaikio wrako valdymo etapas.
Sprendimas stiebus šalinti buvo priimtas dar prieš kelerius metus, kai specialistai ėmė fiksuoti prastėjančią konstrukcijų būklę. Didžiausia grėsmė siejama su tuo, kad nestabilūs stiebai galėtų nuvirsti ir pažeisti korpusą, o tai, esant dideliam sprogmenų kiekiui, būtų ypač pavojinga.
Kaip užtikrinamas saugumas?
Stiebai pamažu nupjaunami ir iškeliami, o prieš operaciją atliktos techninės analizės bei nepriklausomas ekspertinis vertinimas. Tikslas yra vienas: užtikrinti konstrukcijos stabilumą ir maksimaliai sumažinti riziką personalui, netoliese gyvenantiems žmonėms bei laivybai.
„SS Richard Montgomery yra viena neįprasčiausių wrakų vietų pasaulyje, o visuomenės saugumas visada bus prioritetas“, – sakė Jungtinės Karalystės jūrų laivybos ministras Keir Mather.
Aplink wraką ir toliau galioja griežtai kontroliuojama, radarais stebima draudžiamoji zona. Tai įprasta praktika tokiose vietose, kur rizika vertinama kaip ilgalaikė ir kintanti dėl metalo korozijos, srovių bei audrų poveikio.
Kas bus daroma su nuimtais stiebais?
Nuimtos laivo konstrukcijų dalys gabenamos į Chatham istorinį laivų doką Kento grafystėje, kur jas planuojama konservuoti ir restauruoti. Vėliau jos turėtų tapti viešų ekspozicijų dalimi, primenančia prekybinės laivybos vaidmenį karo metais.
„Išsaugodami šią istorijos dalį, padedame ateities kartoms suprasti, su kokiais išskirtiniais pavojais susidūrė jūreiviai karo metais“, – sakė Keir Mather.