CP v2

Tag: Tenerifė

  • Popiežiaus Leono XIV vizitas Ispanijoje: 12 kalbų ir 2 500 kilometrų maršrutas per savaitę

    Popiežiaus Leono XIV vizitas Ispanijoje: 12 kalbų ir 2 500 kilometrų maršrutas per savaitę

    Maršrutas per keturis miestus

    Popiežius Leonas XIV birželio pirmąją savaitę vyksta į apaštalinę kelionę po Ispaniją, per kurią planuoja įveikti daugiau nei 2 500 kilometrų. Numatyti sustojimai Madride, Barselonoje, Gran Kanarijoje ir Tenerifėje, o programa sudėliota taip, kad apimtų ir religinius, ir visuomeninius susitikimus.

    Pagal oficialų grafiką pontifikas pasakys 12 kalbų, taip pat aukos penkias Mišias su homilijomis ir numato penkis trumpesnius pasveikinimus. Dalis renginių skirta jaunimui, kultūros bendruomenei, socialinėms iniciatyvoms ir migracijos temai.

    Madridas: jaunimas, kultūra ir istorinė kalba

    Vizito pradžia numatyta birželio 6 dieną Madride: popiežius atvyksta ryte, o vėliau dalyvaus pasitikimo ceremonijoje Karališkuosiuose rūmuose. Pirmojoje dienos dalyje suplanuotas ir susitikimas su valdžios, pilietinės visuomenės bei diplomatinio korpuso atstovais, kur pontifikas sakys pirmąją kalbą.

    Vakarop Leonas XIV ketina aplankyti socialinį centrą Madrido Lucero rajone ir pasveikinti jo lankytojus bei darbuotojus. Tą pačią dieną numatyta ir maldos vigilija su jaunimu Plaza de Lima aikštėje, kur popiežius planuoja kalbėti apie visuomenės poliarizaciją, gyvenimo prasmę ir jaunimui aktualius klausimus.

    Birželio 7 dieną Madride popiežius aukos Mišias, po kurių vyks Devintinių procesija Cibeles aikštėje. Vėliau numatytas susitikimas „Movistar Arena“ su kultūros, meno, ekonomikos ir sporto atstovais, taip pat vakaro programa su vietos Bažnyčios vadovybe.

    Birželio 8 dieną grafike įrašytas susitikimas su Ispanijos ministru pirmininku Pedro Sánchez ir vizitas į Deputatų kongresą. Planuojama, kad Leonas XIV ten pasakys kalbą, kuri pristatoma kaip precedento neturintis pontifiko kreipimasis į parlamento rūmus Ispanijoje.

    Barselona ir Kanarų salos: kaliniai ir migracija

    Birželio 9 dieną popiežius susitiks su vizitą aptarnaujančiais savanoriais Madride, o vėliau skris į Barseloną. Ten numatyta vidudienio malda Šventojo Kryžiaus ir šventosios Eulalijos katedroje, o vakare vyks dar viena vigilija Lluís Companys olimpiniame stadione.

    Birželio 10 dieną Leonas XIV lankysis Brians 1 kalėjime, kur susitiks su 80 nuteistųjų ir išklausys dviejų moterų liudijimus. Tą pačią dieną suplanuota kelionė į Monserato vienuolyną, o vakare numatytos Mišios Barselonos Sagrada Familia bazilikoje ir Jėzaus Kristaus bokšto inauguracijos ceremonija; organizatoriai tikisi apie 8 000 dalyvių.

    Birželio 11 dieną popiežius vyks į Gran Kanariją, kur viena pagrindinių temų taps migracija. Programoje numatytas vizitas Arguineguíno uoste, liudijimai iš migrantų bendruomenių ir susitikimai su vietos dvasininkais bei pastoraciniais darbuotojais, o vakare planuojamos Mišios Gran Kanarijos stadione, kur registracija, skelbiama, siekia 50 000 žmonių.

    Paskutinę kelionės dieną, birželio 12 dieną, Leonas XIV turėtų atvykti į Tenerifę ir apsilankyti Las Raíces migrantų centre. Vėliau suplanuotos Mišios Santa Kruso de Tenerifės uoste, atsisveikinimo ceremonija ir skrydis atgal į Romą.

  • Erasmus+ mokymai Tenerifėje: kaip Maišiagalos darželio pedagogės parsivežė patyriminio ugdymo idėjų

    Erasmus+ mokymai Tenerifėje: kaip Maišiagalos darželio pedagogės parsivežė patyriminio ugdymo idėjų

    Gegužės 11–16 dienomis trys Vilniaus rajono Maišiagalos vaikų lopšelio-darželio darbuotojos dalyvavo Erasmus+ programos mokymuose Ispanijoje, Tenerifėje. Vizitas vyko įgyvendinant projektą Kreatyvus mokytojas – kokybiškas ugdymas, finansuojamą Europos Sąjungos lėšomis.

    Mokymai buvo skirti patyriminiam mokymuisi, kai vaikai mokosi veikdami, tyrinėdami ir reflektuodami savo patirtį. Šis požiūris ypač svarbus ikimokykliniame ugdyme, nes padeda natūraliai stiprinti smalsumą, kalbą, socialinius įgūdžius ir savarankiškumą.

    Ugdymas per gamtą ir patirtį

    Mobilumo veiklų metu pedagogės dalyvavo praktiniuose užsiėmimuose, kuriuose buvo išbandomi netradiciniai ugdymo metodai ir komandinis darbas. Pagrindinis dėmesys skirtas tam, kaip ugdymo procese sudaryti daugiau erdvės vaikų iniciatyvai ir aktyviam įsitraukimui.

    Didelė mokymų dalis vyko lauko erdvėse, naudojant gamtines priemones ir antrines žaliavas kūrybinėms užduotims. Tokios veiklos padeda vaikams mokytis per pojūčius, o kartu skatina tvarumo nuostatas ir atsakingą santykį su aplinka.

    Emocinis saugumas ir bendradarbiavimas

    Mokymuose akcentuotas vaikų emocinis saugumas, kaip būtina sąlyga sėkmingam mokymuisi ir bendravimui grupėje. Pedagogės gilinosi, kaip kurti aplinką, kurioje vaikai drąsiau reiškia mintis, lengviau įsitraukia į veiklas ir mokosi spręsti kasdienes situacijas.

    Dirbant grupėse buvo stiprinami bendradarbiavimo įgūdžiai, dalijamasi patirtimi ir ieškoma praktinių sprendimų, kaip idėjas pritaikyti skirtingoms vaikų grupėms. Tokia patirtis primena, kad šiuolaikinis mokytojas vis dažniau tampa vaikų atradimų palydovu, o ne vien žinių perteikėju.

    Ką tai duos darželiui?

    Pasak projekto dalyvių, tarptautiniai mokymai suteikė galimybę palyginti skirtingų šalių ugdymo praktikas ir į kasdienį darbą pažvelgti plačiau. Parsivežtos idėjos siejamos su tikslais kurti įtraukesnį, įdomesnį ir vaikų poreikius labiau atliepiantį ugdymą Maišiagalos vaikų lopšelyje-darželyje.

    Erasmus+ mobilumai švietimo bendruomenėse dažnai vertinami kaip ilgalaikė investicija: jie padeda atnaujinti metodus, stiprinti pedagogų kompetencijas ir kurti nuoseklesnę ugdymo kokybę. Šį kartą pagrindinis akcentas tenka patyriminiam mokymuisi, kuris vis dažniau tampa praktiniu atsaku į klausimą, kaip sudominti vaikus ir išlaikyti jų natūralų norą tyrinėti.

    Informaciją parengė V. Miskelovič, A. Račkovska ir S. Grečnienė.

    Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tekstas atspindi autorių nuomonę, o Nacionalinė agentūra ir Europos Komisija nėra atsakingos už pateiktą informaciją.

  • Nauja kelionių tendencija dusking: kur pasaulyje saulėlydžius stebėti įspūdingiausia

    Nauja kelionių tendencija dusking: kur pasaulyje saulėlydžius stebėti įspūdingiausia

    Kas yra dusking?

    Dusking – nauja, su gerove siejama kelionių tendencija, kviečianti dienos pabaigoje sąmoningai sulėtėti ir tiesiog stebėti saulėlydį. Esmė paprasta: be telefono, be skubėjimo ir be „produktyvumo“, paliekant vietos pojūčiams ir aplinkai.

    Kelionių organizatoriai ir kryptis vertinančios įmonės pastebi, kad po intensyvaus miesto turizmo ir nuolatinio ekranų naudojimo vis daugiau žmonių ieško ramesnių patirčių. Saulėlydis čia tampa ne papildomu kadru socialiniams tinklams, o pačia kelionės kulminacija.

    Kaip sudarytas reitingas?

    Turistinių ryšių sprendimus siūlanti bendrovė „Holafly“ paskelbė „Global Dusking Index“ – pasaulinių krypčių reitingą, kuriame bandoma įvertinti, kur saulėlydžių patirtis ryškiausia. Skaičiavimuose derinami atmosferos veiksniai, keliautojų paieškų duomenys ir socialinių tinklų dėmesys.

    Vertinant buvo žiūrima ne tik į giedro dangaus tikimybę ar šviesos sklaidą, bet ir į tai, kur keliautojai realiai vyksta. Toks derinys parodo, kad įspūdingas saulėlydis nebūtinai reiškia vien tik „tobulą“ meteorologiją – svarbi ir vietos vizualinė aplinka bei kultūrinis populiarumas.

    Kur saulėlydžius žiūrėti geriausia?

    Tarp ryškiausiai įvertintų vietų minima Santorinio sala Graikijoje, kuri jau seniai garsėja kasdieniu saulėlydžio ritualu nuo kalderos apžvalgos taškų. Nors dangus čia ne visada idealus, krypties trauką stiprina išskirtinis reljefas, architektūra ir milžiniški lankytojų srautai.

    Į penketuką taip pat patenka Balio sala Indonezijoje, kur „auksinės valandos“ vaizdai tapo itin paklausūs internete. Reitinge pažymima, kad atmosferinės sąlygos gali būti vidutinės, tačiau patirtį sustiprina skirtingi peizažai – nuo juodo vulkaninio smėlio paplūdimių iki džiunglių panoramų.

    Aukštai įvertinta ir Tenerifė Ispanijoje, ypač dėl skaidraus dangaus ir galimybės saulėlydį stebėti toliau nuo pakrantės kurortų, pakilus į Teidės kalno apylinkes. Tarp lyderių minima Amalfio pakrantė Italijoje, kur saulėlydžius išryškina skardžiai, citrinmedžių terasos ir Tirėnų jūra.

    Penketuką užbaigia Maldyvai, kur, kaip pažymima reitinge, socialinių tinklų įtaka ypač didelė. Nors pagal atmosferos kokybės rodiklius ši kryptis ne visur pirmauja, jos kultūrinis matomumas ir keliautojų susidomėjimas smarkiai kelia bendrą įvertinimą.

    Dusking populiarėjimas rodo platesnę kryptį kelionėse: vis daugiau žmonių ieško ne kuo daugiau objektų per dieną, o aiškių, lėtų ir įsimenančių momentų. Jei planuojate atostogas, verta pagalvoti, ar maršrute yra vieta vienam paprastam dalykui – vakarui, kai niekur nereikia skubėti.

  • Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive Tenerifėje: operacijoje mirė 62 metų Ispanijos pareigūnas

    Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive Tenerifėje: operacijoje mirė 62 metų Ispanijos pareigūnas

    Kas nutiko Tenerifėje?

    Ispanijos pareigūnas, dirbęs civilinėje gvardijoje, sekmadienį mirė Tenerifėje vykdytos operacijos metu, kai į Granadiljos de Abonos uostą atplaukė kruizinis laivas „MV Hondius“. Pranešama, kad 62 metų vyrą ištiko širdies smūgis, kai buvo užtikrinama tvarkinga keleivių išlaipinimo ir kontrolės procedūra.

    Operacija uoste vyko esant padidintai įtampai, nes laive buvo patvirtintas hantaviruso protrūkis. Dėl to buvo taikomi griežti sveikatos saugos protokolai, o pareigūnai ir medikai koordinavo keleivių srautus bei judėjimo ribojimus.

    „Norėčiau pareikšti užuojautą šeimai ir visai civilinei gvardijai“, – sakė Ispanijos sveikatos ministrė Mónica García.

    Hantavirusas: kodėl reaguojama griežtai?

    Hantavirusas yra reta, bet potencialiai mirtina virusinė infekcija, kuri kai kuriais atvejais sukelia sunkias kvėpavimo ar inkstų pažaidas. Virusas dažniausiai siejamas su graužikais ir jų išskyromis, o užsikrėtimas paprastai įvyksta įkvėpus užterštų dalelių.

    Visuomenės sveikatos institucijos paprastai ypač jautriai vertina bet kokius užkrečiamųjų ligų incidentus kruiziniuose laivuose, nes uždara aplinka ir didelis žmonių judėjimas tarp šalių gali paspartinti infekcijų plitimą. Dėl šios priežasties taikomos izoliavimo, testavimo, kontaktų nustatymo ir kelionių kontrolės priemonės.

    Ką skelbia pareigūnai ir tarptautinės institucijos?

    Laivo atvykimas į Tenerifę tapo tarptautinio reagavimo dalimi, siekiant suvaldyti protrūkį, saugiai išlaipinti keleivius ir organizuoti jų grąžinimą į kilmės šalis. Pranešta, kad dalis įtariamų atvejų Ispanijoje vėliau nepasitvirtino, tačiau kitose valstybėse stebimi nauji patvirtinti užsikrėtimai.

    Pasaulio sveikatos organizacija ragino išlikti budriems, tačiau pabrėžė, kad situacija vertinama kaip lokalus protrūkis ir nėra prilyginama pandemijai. Medikai ir epidemiologai akcentuoja, kad svarbiausia yra tikslus atvejų patvirtinimas, greita izoliacija ir aiški komunikacija keleiviams bei visuomenei.

  • Iš „Hondius“ laivo evakuoti žmonės dėl hantaviruso: PSO ramina, bet stebėsena tęsis 42 dienas

    Iš „Hondius“ laivo evakuoti žmonės dėl hantaviruso: PSO ramina, bet stebėsena tęsis 42 dienas

    Ispanija ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad kruizinio laivo „Hondius“ keleivių evakuacija Tenerifėje, kilus hantaviruso protrūkiui, buvo sėkminga. Anot Madrido, sprendimas priimtas vadovaujantis tiek tarptautiniais įsipareigojimais, tiek humanitariniais motyvais.

    Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchez viešai gynė vyriausybės veiksmus po to, kai laivas buvo priverstas įplaukti į Granadiljos uostą Tenerifėje. Jis pabrėžė, kad taikytas protokolas turėjo užtikrinti ir evakuojamų žmonių, ir vietos gyventojų saugumą.

    PSO: didelio protrūkio požymių nėra

    PSO duomenimis, iki gegužės 12 dienos buvo nustatyta 11 susijusių atvejų, iš jų 9 patvirtinti, o trys žmonės mirė. Organizacija pabrėžė, kad nuo gegužės 2 dienos, kai apie situaciją buvo pranešta PSO, naujų mirčių neužfiksuota.

    „Nėra nieko, kas rodytų, jog kils didelis protrūkis“, – sakė PSO generalinis direktorius Tedros Adhanom Ghebreyesus.

    Vis dėlto PSO akcentuoja, kad situacija gali kisti dėl ilgesnio hantaviruso inkubacinio laikotarpio, todėl artimiausiomis savaitėmis gali išryškėti daugiau įtariamų ar patvirtintų atvejų. Dėl to svarbiausia priemone išlieka aktyvi sveikatos stebėsena ir greitas galimų atvejų izoliavimas.

    42 dienų stebėsena ir izoliavimas

    PSO rekomenduoja 42 dienas griežtai stebėti asmenis, kurie galėjo turėti sąlytį su virusu, o prireikus tai daryti namuose arba karantino patalpose. Nurodoma, kad šis laikotarpis skaičiuojamas nuo gegužės 10 dienos.

    PSO vadovas taip pat pabrėžė, kad kiekviena valstybė gali pritaikyti šias rekomendacijas pagal savo nacionalinį kontekstą. Tuo pat metu jis ragino bet kokius naujus įtariamus atvejus izoliuoti nedelsiant, kad būtų sumažinta tolesnio plitimo rizika.

    Vienas pacientas Ispanijoje stebimas ligoninėje

    Per spaudos konferenciją patvirtinta, kad vienas Ispanijos keleivis, kuriam testas iš pradžių rodė teigiamą rezultatą, tebėra izoliuotas Gómez Ulla centrinėje gynybos ligoninėje Madride. Sveikatos šaltinių teigimu, jam nuo gegužės 12 dienos ryto pasireiškė su liga suderinami simptomai.

    Skelbiama, kad paciento izoliacija išlieka, patalpa buvo dezinfekuota, o klinikinė būklė toliau atidžiai stebima. Ispanijos valdžia pabrėžia, kad svarbiausia išlieka nuosekli kontrolė, testavimas ir epidemiologinis sekimas, kad būtų apsaugota visuomenės sveikata.

  • Tenerifėje evakuotas kruizinis laivas po hantaviruso atvejų: ką apie riziką sako PSO

    Tenerifėje baigta skubi kruizinio laivo MV Hondius keleivių ir dalies įgulos evakuacija po to, kai kelionės metu fiksuoti su hantavirusu siejami susirgimai ir mirtys. Laivas prisišvartavo prie Granadiljos de Abonos uosto, o sveikatos tarnybos atliko situacijos įvertinimą.

    Pasak Ispanijos sveikatos apsaugos pareigūnų, atvykimo metu žmonėms nepastebėta akivaizdžių ligos simptomų. Vis dėlto laive buvę asmenys vertinami kaip artimai kontaktavę, todėl taikomas sustiprintas stebėjimas ir tolesnės prevencinės priemonės.

    Keleiviai į krantą buvo išleidžiami mažomis grupėmis, daliai jų nurodyta dėvėti kaukes ir kitas apsaugos priemones. Žmonėms leista pasiimti tik būtiniausius daiktus ir dokumentus, o vėliau jie palydėti tolesnei kelionei.

    Į laivą užlipo epidemiologinės priežiūros specialistai, kurie vertino sveikatos būklę ir galimus simptomus, įskaitant temperatūros matavimą. Pranešta, kad ne visiems buvo atliekami laboratoriniai tyrimai, todėl didelę reikšmę turi vėlesnis stebėjimas po išlaipinimo.

    Hantavirusai yra retų virusinių infekcijų grupė, dažniausiai siejama su graužikais ir jų išskyromis. Žmogus gali užsikrėsti įkvėpęs smulkių dalelių iš užterštos aplinkos, o dalis virusų gali sukelti sunkius kvėpavimo ar inkstų pažeidimus.

    Tarptautinės sveikatos institucijos yra pabrėžusios, kad perdavimas nuo žmogaus žmogui paprastai pasitaiko retai. Vis dėlto Andes hantaviruso tipas yra išskiriamas kaip vienas iš nedaugelio, dėl kurio aprašyti užsikrėtimai tarp žmonių, todėl protrūkių valdymas reikalauja atsargumo.

    Pasaulio sveikatos organizacija situaciją vertina kaip mažos rizikos platesnei visuomenei, jei laikomasi visuomenės sveikatos priemonių. Kartu rekomenduojamas ilgesnis aktyvus stebėjimas visiems išlaipintiems, nes inkubacinis laikotarpis gali užtrukti.

    Šalys, į kurias grįžta keleiviai, paprastai organizuoja kontaktų nustatymą ir sveikatos būklės stebėjimą, o atsiradus simptomams taiko izoliavimo ir ištyrimo protokolus. Kruizų sektoriui tai dar vienas priminimas, kad net ir retos infekcijos uždarose erdvėse gali greitai tapti tarptautine logistine ir sveikatos apsaugos problema.

    „Suprantu, kad žodis protrūkis ir į jūsų krantus artėjantis laivas sukelia prisiminimų, kurių dar nesame visiškai pamiršę. Tačiau svarbu aiškiai pasakyti: tai nėra dar viena Covid-19 situacija“, – sakė PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

    Operatorius „Oceanwide Expeditions“ nurodė, kad po išlaipinimo laivas bus paruoštas tolesniam plaukimui ir vėliau dezinfekuotas. Tuo metu sveikatos apsaugos institucijų prioritetas išlieka kuo anksčiau nustatyti galimus atvejus ir užkirsti kelią tolesniam plitimui.

  • Ispanijos ir Kanarų ginčas dėl hantaviruso laivo: kaip „MV Hondius“ vis dėlto pasiekė Tenerifę

    Ispanijos ir Kanarų ginčas dėl hantaviruso laivo: kaip „MV Hondius“ vis dėlto pasiekė Tenerifę

    Prie Tenerifės krantų kilusi įtampa dėl kruizinio laivo „MV Hondius“, kuriame nustatyti hantaviruso atvejai, peraugo į atvirą Kanarų salų ir Madrido institucijų konfliktą. Kanarų vyriausybės vadovas Fernando Clavijo viešai kaltino centrinę valdžią delsiant ir grasino neįleisti laivo į Granadiljos uostą.

    Ginčo esmė buvo evakuacija: Kanarų administracija reikalavo, kad dalis keleivių, dar laukusių pervežimo, būtų išskraidinti kariniu Ispanijos orlaiviu. Pasak F. Clavijo, lėktuvas galėjo gabenti apie 210 žmonių, tačiau planuota, kad juo skrenda tik 14 keleivių, todėl, jo teigimu, sprendimai atrodė neefektyvūs.

    Centrinė valdžia netrukus pateikė oficialų nurodymą priimti laivą, argumentuodama būtinybe suteikti medicininę pagalbą ir įvertinti blogėjančias oro sąlygas. Dokumente taip pat pabrėžta, kad sveikatos patikras praktiškiau atlikti uoste, nei palikti laivą jūroje neribotam laikui.

    Laivas sekmadienio rytą, apie 06:30 vietos laiku, vis dėlto nuleido inkarą Granadiljos uoste, o pirmieji keleiviai į krantą buvo išlaipinti apie 09:40. Pirmiausia išvyko 14 Ispanijos piliečių, kuriuos, lydint pareigūnams, autobusu išgabeno į Tenerifės pietų oro uostą.

    Kaip vyko evakuacija uoste

    Kol politikai aiškinosi atsakomybes, uoste buvo parengtas aiškus logistinis planas, kurį koordinavo sveikatos ir vidaus reikalų institucijos. Skelbta, kad keleiviai buvo išlaipinami etapais mažomis grupėmis, atsižvelgiant į jų pilietybes ir suplanuotus skrydžius.

    Taikyti ir papildomi ribojimai: keleiviai negalėjo išsinešti bagažo, buvo leidžiamas tik mažas krepšys su dokumentais ir būtiniausiais daiktais. Pranešta, kad keleiviai bei aptarnaujantis personalas dėvėjo FFP2 respiratorius, o vežimo grandinė uoste buvo kontroliuojama siekiant sumažinti riziką.

    Ispanijos sveikatos ministrė Mónica García viešai patvirtino, kad tuo metu keleiviai išliko be simptomų, tačiau situacija vertinta atsargiai. Hantavirusai žmonėms dažniausiai perduodami per kontaktą su užkrėstų graužikų išskyromis ar jų aerozoliais, o protrūkiai, nors ir reti, gali sukelti sunkias komplikacijas, todėl tokiais atvejais taikomos griežtos infekcijų kontrolės priemonės.

    PSO ragino išlaikyti ramybę

    Į Tenerifę atvyko Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas Tedros Adhanom Ghebreyesus, kuris stebėjo operaciją ir kreipėsi į salos gyventojus. Jis pabrėžė, kad visuomenės nerimas suprantamas po COVID-19 patirties, tačiau dabartinė situacija, jo vertinimu, valdoma geriau ir yra aiškesni protokolai.

    „Suprantame nerimą, nes visi prisimename COVID-19 ir ta patirtis vis dar gyva, tačiau dabar situacija yra geresnė ir valdoma“, – sakė Tedros Adhanom Ghebreyesus.

    PSO anksčiau pranešė patvirtinusi šešis iš aštuonių iš pradžių įtartų atvejų ir nurodė, kad laive neliko neįvertintų įtariamų susirgimų. Skelbta, kad protrūkis palietė keleivius iš 23 valstybių, o visame kontekste buvo minimos ir trys mirtys, todėl sprendimų priėmimas tapo ne tik sveikatos, bet ir politinės atsakomybės klausimu.

    Į procesą įsitraukė ir Europos Komisija, aktyvavusi ES civilinės saugos mechanizmą: dalis transporto pajėgumų buvo laikoma parengtyje, o Norvegija nusiuntė medicininės evakuacijos orlaivį. Paskutiniai išvykimo skrydžiai planuoti artimiausiomis dienomis, tarp jų ir reisas į Australiją, kuris turėjo užbaigti didžiąją evakuacijos dalį.

  • Kur dabar yra kruizinis laivas MV Hondius: hantaviruso protrūkis ir kelias į Tenerifę

    Kur dabar yra kruizinis laivas MV Hondius: hantaviruso protrūkis ir kelias į Tenerifę

    Kruizinis laivas MV Hondius, kuriame fiksuotas hantaviruso protrūkis, šiuo metu plaukia į Ispanijai priklausančią Tenerifę Kanarų salose. Laivui pasiekus salą planuojama jį laikyti reide, o keleivių perkėlimą vykdyti ne švartuojantis uoste, bet naudojant katerius.

    Pasaulio sveikatos organizacija patvirtino penkis užsikrėtimo atvejus ir tris mirtis. Organizacija perspėjo, kad dėl inkubacinio laikotarpio, kuris gali trukti iki šešių savaičių, naujų atvejų dar gali paaiškėti.

    „Tai nėra kitas COVID, ir mes nematome prielaidų pandemijai“, – sakė Pasaulio sveikatos organizacijos atstovas.

    Laive iš pradžių buvo 144 keleiviai, tačiau dalis jų jau išlaipinti ankstesniuose sustojimuose. Atvykus prie Tenerifės krantų, likę keleiviai turėtų būti perkelti į oro uostą, kad galėtų grįžti į savo šalis, o epidemiologinė kontrolė būtų vykdoma pagal Ispanijos sveikatos institucijų nurodymus.

    Skelbiama, kad 14 Ispanijos piliečių bus perkelti į Gómez Ulla ligoninę Madride ir izoliuoti 45 dienoms. Likę įgulos nariai ir keleiviai turėtų būti grąžinami į savo valstybes, taikant papildomas visuomenės sveikatos priemones.

    MV Hondius į reisą išplaukė balandžio 1 dieną iš Ušuajos Argentinoje, kirsdamas Pietų Atlantą. Pirmoji mirtis laive fiksuota balandžio 11 dieną, o dar vienas asmuo vėliau buvo išlaipintas Šv. Elenos saloje ir mirė balandžio 26 dieną Johanesburge.

    Trečioji auka, Vokietijos pilietė, mirė gegužės 2 dieną, jai pasireiškus simptomams, panašiems į plaučių uždegimą. Sveikatos priežiūros specialistai atkreipia dėmesį, kad hantaviruso infekcijos eiga gali greitai sunkėti, ypač jei išsivysto kvėpavimo nepakankamumas.

    Laive šiuo metu yra apie 90 žmonių iš 23 valstybių. Didžiausios grupės, apie kurias skelbiama, yra Filipinų, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Ispanijos piliečiai.

    Hantavirusai dažniausiai plinta per kontaktą su graužikų išskyromis, užterštomis dulkėmis ar paviršiais, todėl protrūkių valdymas remiasi izoliacija, kontaktų stebėsena ir kruopščia patalpų dezinfekcija. Europos visuomenės sveikatos praktikoje tokiuose incidentuose ypač svarbus greitas susirgusiųjų atskyrimas ir aiškus keliautojų maršrutų suvaldymas, kad būtų sumažinta rizika plisti infekcijai po išlaipinimo.

  • Hantaviruso atvejai laive MV Hantius: keleiviai pasakoja, kas vyksta prieš evakuaciją Europoje

    Hantaviruso atvejai laive MV Hantius: keleiviai pasakoja, kas vyksta prieš evakuaciją Europoje

    Keleiviai laive MV Hantius, kuriame fiksuoti hantaviruso atvejai, pasakoja, kad situacija laive šiuo metu rami, o kasdienybė iš dalies grįžo į įprastas vėžes. Du Prancūzijos piliečiai Julia ir Rolandas laiške žiniasklaidai teigė nematantys panikos ir ragino neperdėti įtampos.

    Pasak jų, po anksčiau užsikrėtusių keleivių evakavimo psichologinė našta daugeliui sumažėjo. Keleiviai tvirtina, kad naujų patvirtintų atvejų nepaskelbta, nors kai kurie įtariami susirgimai dar tikrinami, o laivo įgula laikosi nustatytų saugumo taisyklių.

    Laive vis dar taikomi ribojimai: bendrose erdvėse privalomos kaukės, bendraujama mažomis grupėmis ir laikantis atstumo. Maitinimas organizuojamas valgomojo zonoje su griežtesne srautų kontrole, siekiant mažinti artimą kontaktą.

    Evakuacija ir institucijų veiksmai

    Julia ir Rolandas nurodė, kad su keleiviais palaikomas nuolatinis ryšys, o Prancūzijos institucijos yra įsitraukusios į situacijos valdymą. Anot jų, suteikti pagalbos kontaktai, įskaitant ir psichologinės pagalbos galimybes, o su piliečiais dirba krizės valdymo specialistai.

    Laivas, išplaukęs iš Ušuajos balandžio 1 dieną ir plaukęs Žaliojo Kyšulio kryptimi, dabar artėja prie Tenerifės, kur planuojama švartuotis ir pradėti likusių keleivių evakuaciją. Anksčiau iš laivo buvo išgabenti keli užsikrėtę asmenys, o pranešimuose minimos ir mirtys, susijusios su protrūkiu.

    Ką žinome apie hantavirusą?

    Hantavirusai dažniausiai plinta nuo graužikų, o žmogus užsikrečia įkvėpęs dalelių iš išdžiūvusių išskyrų, rečiau per tiesioginį kontaktą. Kai kurie šio viruso tipai gali sukelti sunkias būkles, įskaitant kvėpavimo nepakankamumą, todėl ankstyvas simptomų atpažinimas ir medicininė priežiūra yra kritiškai svarbūs.

    Nors apie konkretų užsikrėtimo kelią laive kol kas viešai skelbiama nedaug, tokiose situacijose paprastai vertinami keli scenarijai: galimas kontaktas su užteršta aplinka, rizikingos vietos laive, taip pat keleivių judėjimo ir sąlyčio grandinės. Sveikatos institucijos paprastai akcentuoja, kad rizika plačiajai visuomenei priklauso nuo viruso tipo ir nuo to, ar fiksuojamas perdavimas tarp žmonių.

    Ne prabangus kruizas, o ekspedicija

    Keleiviai pabrėžia, kad MV Hantius nėra tipinis prabangus kruizinis laivas. Jų teigimu, tai labiau mokslinė ir pažintinė ekspedicija, subūrusi gamtos ir istorijos entuziastus, įskaitant ornitologus, geografus, botanikus ir jūrų žinduolių tyrėjus.

    Kol laivas artėja prie Europos, sprendimai dėl evakuacijos tempo ir apimties priklausys nuo sveikatos patikrų rezultatų ir uosto tarnybų parengties. Keleiviams rekomenduojama laikytis įgulos nurodymų, riboti kontaktus, stebėti savijautą ir nedelsiant pranešti apie simptomus.

  • Kanaru salos priešinasi Madrido sprendimui: kruizinis laivas su hantavirusu į Tenerifę neįleidžiamas

    Kanaru salos priešinasi Madrido sprendimui: kruizinis laivas su hantavirusu į Tenerifę neįleidžiamas

    Kanaru salų valdžia pareiškė nepritarianti Ispanijos Vyriausybės planui į Tenerifę atplukdyti kruizinį laivą „MV Hondius“, kuriame nustatyti su hantavirusu siejami susirgimai. Regiono prezidentas Fernando Clavijo tvirtina, kad sprendimas priimtas skubotai, o vietos institucijoms trūksta aiškių medicininių duomenų apie situaciją laive.

    Laivas šiuo metu stovi reide prie Prajos, Žaliojo Kyšulio sostinės, o jo atvykimas į Tenerifę numatomas po kelių dienų. Pasaulio sveikatos organizacija nurodė, kad laive yra 147 keleiviai ir įgulos nariai, o su protrūkiu siejami septyni atvejai: du laboratorijoje patvirtinti ir penki įtariami.

    Pranešama apie tris mirtis, vieną kritinės būklės pacientą ir tris žmones, kuriems pasireiškė lengvi simptomai. Pietų Afrikos Respublikos institucijos keliems užsikrėtusiesiems nustatė vadinamąjį Andų variantą, kuris, skirtingai nei dauguma hantavirusų, gali plisti nuo žmogaus žmogui.

    „Tai Ispanijos Vyriausybės improvizacija, nes mes neturime medicininės ataskaitos apie tai, kiek pacientų yra užsikrėtę“, – sakė Fernando Clavijo.

    Kanaru salų vadovas paprašė skubaus susitikimo su Ispanijos ministru pirmininku Pedro Sánchezu ir paragino peržiūrėti sprendimą. Madride tuo metu sušauktas tarpžinybinis pasitarimas, į kurį įtraukti vidaus reikalų, sveikatos, transporto ir teritorinės politikos ministrai.

    Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas, remdamasis turima informacija, yra nurodęs, kad rizika bendrai populiacijai vertinama kaip maža. Vis dėlto Kanaru salų valdžia akcentuoja, kad gyventojams svarbiausia yra aiškūs protokolai, patikimas rizikos įvertinimas ir garantijos, jog atvykimas nekels grėsmės sveikatos saugai.

    Evakuacija ir tarptautinė koordinacija

    Žaliojo Kyšulio sveikatos apsaugos institucijos patvirtino, kad į šalį atvyko vienas iš planuotų medicininių lėktuvų, skirtų evakuoti tris protrūkio paveiktus žmones. Pranešta, kad evakuacija turėtų įvykti artimiausiomis valandomis, o operacijoje numatyti du medicininiai lėktuvai bei papildomas specialistas gydytojas.

    Ispanijos sveikatos institucijos taip pat patvirtino sutikusios skubiai perkelti laivo gydytoją, kurio būklė įvardijama kaip sunki, medicininiu lėktuvu į Kanarų salas. Veiksmai derinami su Pasaulio sveikatos organizacija ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru, kuris vertina epidemiologinę situaciją laive.

    Pasaulio sveikatos organizacija, ragindama laikytis tarptautinės teisės ir humanitarinių principų, pabrėžė, kad Žaliasis Kyšulys neturi pakankamų pajėgumų tokio masto operacijai. Ispanijos Vyriausybė teigia, kad sprendimas priimtas vadovaujantis humanitariniais kriterijais, tačiau Kanaru salų vadovybė kelia klausimą, kodėl gydymas ir izoliavimo priemonės negalėtų būti organizuojamos vietoje, jei tai įmanoma.

    Kas yra hantavirusas?

    Hantavirusai yra virusų grupė, kurią dažniausiai platina graužikai. Žmonės paprastai užsikrečia įkvėpę ore pasklidusių dalelių, susidarančių iš išdžiūvusių užkrėstų graužikų išmatų, šlapimo ar seilių, ypač kai šios medžiagos sujudinamos valymo ar tvarkymo metu.

    Infekcija gali sukelti hantavirusinį plaučių sindromą, kuriam būdingi karščiavimas, galvos skausmas, šaltkrėtis, raumenų skausmai, virškinimo sutrikimai, o vėliau gali išsivystyti kvėpavimo nepakankamumas ir kraujospūdžio kritimas. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, simptomai paprastai pasireiškia per 2–4 savaites po užsikrėtimo, tačiau galimas ir platesnis intervalas.

    Šis atvejis iš naujo atkreipė dėmesį į kruizinio turizmo rizikų valdymą, kai uždarose erdvėse keliaujantys žmonės susiduria su infekcijų protrūkiais ir sudėtinga logistika: nuo izoliavimo iki pacientų pervežimo bei uostų sprendimų, kurie turi derinti visuomenės sveikatos saugą ir humanitarines pareigas.