CP v2

Tag: Tenesis

  • Nashvilio oro uostą siūloma pavadinti Dolly Parton vardu: Tenesio gubernatorius pritaria planui

    Nashvilio oro uostą siūloma pavadinti Dolly Parton vardu: Tenesio gubernatorius pritaria planui

    Tenesio gubernatorius Billas Lee parėmė iniciatyvą Nešvilio tarptautinį oro uostą pervadinti Dolly Parton vardu. Sprendimo idėja sustiprėjo po to, kai praėjusią savaitę mirė 80 metų kantri muzikos žvaigždė, aktorė ir filantropė.

    Pasiūlymas kilo iš visuomenės: internetinėje peticijoje, pradėtoje 2025 metų sausį, pervadinimui pritarė daugiau kaip 170 000 žmonių. Po atlikėjos mirties parašų skaičius augo dar sparčiau, o iniciatyva sulaukė ir vietos politikų palaikymo.

    Gubernatorius teigė bendravęs su Dolly Parton komanda, kuri, pasak jo, įvertino visuomenės norą pagerbti dainininkę. Lee pabrėžė, kad oro uostas yra vieta, kur Tenesis pasitinka pasaulį, todėl, jo manymu, simboliška, kad keliautojus pasitiktų vienos garsiausių valstijos asmenybių vardas.

    „Dolly Parton nepaprastas gyvenimas amžiams įaustas į mūsų valstijos audinį. Vietoje, kur Tenesis pasitinka pasaulį, tinka, kad Nešvilio tarptautinis oro uostas neštų mūsų mylimiausios dukros vardą“, – sakė Billas Lee.

    Apie paramą pervadinimui pranešė ir Nešvilio meras Freddie O’Connellas. Jis priminė, kad Dolly Parton buvo įsitraukusi į miesto planus, susijusius su viešbučio ir muziejaus projektu SongTeller, o dabar miestas, pasak mero, gali atsilyginti simboliniu gestu.

    „Dolly dirbo su mumis ties išskirtiniu projektu SongTeller, kurį vadino savo meilės laišku Nešviliui. Dabar mūsų eilė parašyti meilės laišką Dolly – pervadinant Nešvilio tarptautinį oro uostą“, – sakė Freddie O’Connellas.

    Formaliai galutinis sprendimas dar nėra priimtas: pervadinimui reikalingi procedūriniai derinimai, tarp jų ir JAV Federalinės aviacijos administracijos pritarimas. Taip pat skelbiama, kad vienas Tenesio įstatymų leidėjas ketina inicijuoti teisės aktą valstijos parlamente, kuris įtvirtintų pervadinimą.

    Dolly Parton yra viena ryškiausių JAV kantri muzikos figūrų: per karjerą ji laimėjo 10 „Grammy“ apdovanojimų ir, kaip skelbiama, pardavė apie 100 mln. įrašų visame pasaulyje. Pastarosiomis dienomis pastebimas ir jos kūrybos klausymų šuolis skaitmeninėse platformose.

    Duomenų analitikos bendrovės „Luminate“ skaičiavimu, JAV Dolly Parton įrašų garso ir vaizdo perklausos jos mirties dieną, palyginti su ankstesne diena, pašoko 2 458 proc. ir išaugo nuo 1,2 mln. iki 30,5 mln.

    Pasauliniu mastu perklausos, anot tų pačių duomenų, išaugo 1 549 proc. – nuo 2,5 mln. iki 41,8 mln. Trečiąją dieną po žinios paskelbimo užsakomosios garso perklausos pasiekė 79,7 mln., o tai atlikėją iškėlė į klausomiausių pasaulio atlikėjų viršūnę.

    Šeima pranešė, kad Dolly Parton buvo palaidota po privačių laidotuvių rugpjūčio 28 dieną Nešvilyje, Woodlawn memorialiniame parke ir mauzoliejuje. Ji atgulė šalia Carlo Deano, su kuriuo pragyveno 60 metų; jis mirė 2025 metų kovą.

    Anot artimųjų, pati dainininkė buvo prašiusi nedidelės, tik šeimai skirtos ceremonijos. Kaip teigiama, laidotuvių metu taip pat skambėjo jos pasirinkta kantri ir gospel žanro daina If We Never Meet Again.

  • Dolly Parton gerbėjams paliko slaptą dainą: laiko kapsulė „Dollywood“ bus atidaryta tik 2045 metais

    Dolly Parton gerbėjams paliko slaptą dainą: laiko kapsulė „Dollywood“ bus atidaryta tik 2045 metais

    Kantri muzikos legenda Dolly Parton gerbėjams paliko neįprastą atsisveikinimo dovaną: dainą, kurios niekas neišgirs dar beveik du dešimtmečius. Kūrinys įrašytas dar jai esant gyvai, tačiau sąmoningai „užrakintas“ laiko kapsulėje ir turi būti paviešintas tik 2045 metais.

    „Dollywood“ atstovai nurodo, kad daina pavadinta My Place in History ir buvo užantspauduota 2015 metais. Įrašas laikomas vadinamojoje „Dream Box“ dėžėje, saugomoje „Dollywood“ komplekse Pigeon Forge mieste Tenesio valstijoje.

    Kas žinoma apie kapsulę?

    Pagal atlikėjos paliktas instrukcijas dėžė turi likti užrakinta iki 2045 metų sausio 19 dienos. Pranešama, kad kapsulėje paliktas ir kompaktinių diskų grotuvas bei paaiškinimai, kaip įrašą paleisti, jei tuo metu šis formatas jau būtų pasenęs.

    „Dollywood“ teigia, kad paslaptinga daina kurta ateičiai ir joje Parton kalba apie savo viltis bei svajones dėl to, kas laukia toliau. Tokia idėja primena laiko kapsulių tradiciją, kai žinutės ar daiktai sąmoningai paliekami ateities kartoms.

    Ką pati yra sakiusi Parton?

    2021 metais televizijos laidoje atlikėja yra sakiusi, kad parašė dainą, kurios niekas neišgirs iki tol, kol jai būtų sukakę 99 metai, ir neslėpė vilties tą akimirką dar sulaukti. Vėliau ji pripažino, kad kartais gailėjosi šio sprendimo, nes kūrinį laikė itin stipriu.

    „Parašiau dainą, kurios niekas neišgirs, kol man būtų 99-eri. Gal būsiu ten, gal ne“, – sakė Dolly Parton.

    „Aš net gailėjausi, nes tai tikrai labai gera daina. Vis norisi ją iškasti ir pakeisti į kažką prastesnio“, – yra sakiusi Dolly Parton.

    Po mirties – nauji atminimo gestai

    Po žinios apie Dolly Parton mirtį gerbėjai ir kolegos dalijosi atsisveikinimo žinutėmis, pabrėždami jos įtaką muzikai, kinui ir filantropijai. Šis „užrakintas“ įrašas tapo dar vienu simboliniu priminimu, kad atlikėjos palikimas tęsis ir po jos gyvenimo.

    Skelbiama, kad atsisveikinimas su Parton vyko privačiai, artimųjų rate. Ji taip pat buvo palaidota šalia vyro Carlo Deano, su kuriuo santuokoje praleido dešimtmečius.

    Laiko kapsulėje palikta daina 2045 metais gali tapti ne tik muzikiniu įvykiu, bet ir reta proga išgirsti kūrinį, kurtą sąmoningai ateities klausytojui. Tokie projektai dažnai sukelia naują susidomėjimo bangą atlikėjo kūryba, ypač kai palikimas įgauna aiškią datą ir ritualą.

  • Nuotraukose – pasaulis atsisveikina su kantri muzikos legenda Dolly Parton: nuo Tenesio iki JAV miestų

    Nuotraukose – pasaulis atsisveikina su kantri muzikos legenda Dolly Parton: nuo Tenesio iki JAV miestų

    Po žinios apie kantri muzikos ikonos Dolly Parton mirtį užuojautos ir pagarbos gestai plūsta iš įvairių pasaulio vietų. Dainininkės ir filantropės atminimas įamžinamas viešose erdvėse, o gerbėjai renkasi pagerbti jos gyvenimo ir kūrybos.

    Kaip pranešė atlikėjos viešųjų ryšių atstovas, Dolly Parton mirė po trumpos kovos su vėžiu, būdama artimųjų apsuptyje Vanderbilto-Ingramo vėžio centre. Ši žinia antradienį greitai pasklido JAV ir už jos ribų, paskatindama spontaniškas atminimo iniciatyvas.

    „Drąsiai ištvėrusi trumpą kovą su vėžiu, Dolly šiandien paliko žemiškąjį gyvenimą Vanderbilto-Ingramo vėžio centre, artimųjų apsuptyje“, – sakoma jos atstovo pareiškime.

    Dolly Parton buvo viena ryškiausių JAV populiariosios kultūros figūrų, formavusių kantri muzikos skambesį kelis dešimtmečius. Ji parašė šimtus dainų, o tokie kūriniai kaip Jolene, 9 to 5 ir I Will Always Love You tapo tarptautiniais hitais, peržengusiais žanro ribas.

    Atlikėjos gimtojoje Tenesio valstijoje ir kituose JAV miestuose jau fiksuojami simboliniai gestai: pastatai ir žinomi objektai apšviečiami rožine spalva, žmonės neša gėles, uždega žvakes, palieka ranka rašytas padėkas. Dalis pagerbimų organizuojami prie kultūros įstaigų ar vietų, susijusių su atlikėjos gyvenimu ir karjera.

    Įamžinant Dolly Parton palikimą, daug dėmesio skiriama ne tik muzikai, bet ir jos labdaringai veiklai bei įtakai JAV visuomeniniam gyvenimui. Gerbėjų susibūrimai dažnai virsta pasakojimais apie tai, kaip jos dainos lydėjo skirtingas kartas, o vieši pagerbimai socialiniuose tinkluose atspindi platų jos kūrybos pasiekiamumą.

    Šiandien užfiksuotos nuotraukos iš įvairių vietų rodo, kaip skirtingai, bet vienu tikslu – su pagarba ir dėkingumu – žmonės atsisveikina su kantri muzikos legenda. Tai ne tik gedulas, bet ir ryškus priminimas, kokį pėdsaką Dolly Parton paliko muzikos istorijoje.

  • Saulės elektrinė ir galvijai viename lauke: Tenesyje karvės gano žolę po moduliais ir kelia efektyvumą

    Saulės elektrinė ir galvijai viename lauke: Tenesyje karvės gano žolę po moduliais ir kelia efektyvumą

    Tenesyje, netoli Našvilio, saulės elektrinėje pradėtas taikyti sprendimas, kuris JAV sparčiai populiarėja ir Europoje vadinamas agrivoltaika: toje pačioje teritorijoje derinama elektros gamyba ir žemės ūkis. Čia po pakeltomis saulės baterijomis ganosi karvės su veršeliais, o pati elektrinė išlieka pilnai veikianti.

    Tokio modelio esmė paprasta: gyvuliai natūraliai prižiūri augmeniją, sumažina poreikį šienauti technika ir kartu suteikia ūkiui papildomą pajamų šaltinį iš energijos gamybos. Elektrinei tai reiškia mažesnes eksploatacijos sąnaudas, o ūkiui – pavėsį gyvuliams ir stabilesnį pašarų plotų panaudojimą.

    Kas yra agrivoltaika?

    Agrivoltaika – tai saulės elektrinių integravimas į žemės ūkio veiklą taip, kad žemė tarnautų dviem tikslams: maisto ar pašarų gamybai ir elektros gamybai. Skirtingai nei tradiciniai saulės parkai, tokie projektai dažniau projektuojami su didesniais tarpais, aukštesnėmis konstrukcijomis ar specialiais pravažiavimais gyvuliams ir technikai.

    Praktikoje pasaulyje dažniausiai pasirenkamos avys, nes jos mažesnės ir lengviau juda tarp konstrukcijų. Tačiau Tenesio pavyzdys rodo, kad tam tikromis sąlygomis galima integruoti ir galvijus, kurie JAV ūkiuose yra gerokai labiau paplitę nei avių bandos.

    Kodėl karvės tinka saulės parkui?

    Pagrindinis iššūkis saulės elektrinėms – nuolatinė augmenijos kontrolė. Jei žolė ir piktžolės užauga per aukštai, jos gali dalinai užstoti saulę, padidinti drėgmės kaupimąsi, apsunkinti priežiūrą ir net didinti gaisrų riziką sausuoju sezonu.

    Gyvuliai šią problemą sprendžia natūraliai: ganydami palaiko žolę tinkamo aukščio, nedulkina modulių kaip technika ir mažina riziką, kad akmenukai ar šiukšlės bus sviedžiamos į stiklo paviršių. Be to, karvėms naudinga tai, kad po moduliais atsiranda pavėsis, kuris karštomis dienomis padeda mažinti šiluminį stresą.

    Didžiausia rizika – įranga

    Vis dėlto galvijai kelia ir papildomų rizikų, kurių paprastai nebūna su avimis. Suaugusios karvės yra gerokai sunkesnės, smalsesnės ir neretai mėgsta trintis į tvirtas konstrukcijas, todėl kyla grėsmė pažeisti atramas, tvirtinimus ar prieinamą laidyną.

    Dėl to tokio tipo projektuose būtini konstrukciniai sprendimai: aukščiau pakelti moduliai, sustiprintos atramos, apsaugoti kabeliai ir aiškiai suprojektuotos zonos, kuriose gyvuliai negali pasiekti jautrių komponentų. Praktikoje tai reiškia didesnes pradines investicijas, tačiau tikslas – mažesnės priežiūros išlaidos per visą elektrinės eksploatacijos laiką.

    Augant saulės energetikos apimtims, žemės panaudojimo efektyvumas tampa vis aktualesnis, todėl agrivoltaikos sprendimai vis dažniau vertinami kaip kompromisas tarp energijos plėtros ir žemdirbystės interesų. Tenesio pavyzdys parodo, kad tinkamai suprojektavus infrastruktūrą, saulės parkas gali veikti ne atskirai nuo ūkio, o kartu su juo.