Lenkijoje, Pelplino bibliotekoje saugomame XII amžiaus rankraštyje tyrėjai aptiko du iki šiol nežinotus šv. Augustino pamokslus. Atradimas laikomas reikšmingu vėlyvosios Antikos krikščioniškos minties paveldui, nes papildo vieno įtakingiausių Bažnyčios mąstytojų tekstyną.
Rankraštį analizavo Viurcburgo universiteto mokslininkas Christianas Tornau kartu su lotyniškų ankstyvosios krikščionybės tekstų leidybos projekto Corpus Scriptorum Ecclesiasticorum Latinorum atstovu Clemensu Weidmannu. Iš pradžių dokumentas atrodė kaip įprastas rinkinys su šešiais Augustinui priskiriamais pamokslais, tačiau paaiškėjo, kad du jų nėra fiksuoti jokiuose ankstesniuose kataloguose ar leidimuose.
Kokia Biblijos scena aiškinama?
Naujai identifikuotuose pamoksluose Augustinas aiškina vieną labiausiai ginčytų Senajame Testamente aprašytų epizodų iš Pirmosios Samuelio knygos. Tai pasakojimas apie karalių Saulių, kuris, nesulaukęs atsako iš Dievo prieš artėjantį karą su filistinais, kreipiasi į Endoro žiniuonę.
Biblinėje istorijoje moteris iškviečia mirusio pranašo Samuelio dvasią, o ši išpranašauja Sauliui pralaimėjimą ir mirtį. Šimtmečius teologai ginčijosi, ar Saulius iš tiesų susidūrė su mirusiu pranašu, ar tai buvo apgaulė, regėjimas arba demoniškų jėgų veikimas.
Augustino atsakymas: be paprastų formulių
Pirmasis iš aptiktų pamokslų, kaip spėja tyrėjai, galėjo būti sakytas per sekmadienio pamaldas. Jame Augustinas aptaria kelias galimas interpretacijas ir neskuba pateikti vienos galutinės išvados, pabrėždamas, kad kai kurie tikėjimo klausimai reikalauja atidaus svarstymo.
Antrajame pamoksle, kuris galėjo būti sakytas po kelių dienų, jis grįžta prie tos pačios temos ir nuosekliau dėlioja argumentus. Augustinas kelia klausimą, ar magija gali turėti valdžią mirusiųjų sieloms, ir svarsto, ar aprašytas įvykis galėjo būti Dievo leistas kaip paskutinė žinia Sauliui.
„Šie tekstai rodo Augustiną ne kaip nutolusį filosofą, o kaip pamokslininką, kuris kartu su bendruomene ieško atsakymų į sudėtingus tikėjimo klausimus“, – sakė tyrėjų komanda, apibendrindama radinio reikšmę.
Kaip patvirtintas autentiškumas?
Autentiškumui įvertinti atlikta filologinė analizė: lygintas žodynas, sakinių sandara, retorika, argumentavimo logika ir būdingi stiliaus bruožai. Tyrėjai pabrėžia, kad svarbiu įrodymu tapo Augustinui būdingas mokymo būdas, kai klausimas aptariamas etapais, o prie jo grįžtama vėlesnėje kalboje.
Išvados buvo aptartos specializuotuose akademiniuose seminaruose Vienoje, kur sutarta, kad abu pamokslai turėtų būti laikomi autentiškais šv. Augustino kūriniais. Tokie radiniai yra reti, nes didžioji dalis ankstyvųjų tekstų tradicijos išliko fragmentiškai, o daugelį rankraščių sunaikino karai ir gaisrai.
Ne mažiau intriguoja ir pamokslų kelias iki Pelplino. Pasak mokslininkų, rankraštis greičiausiai perrašytas iš dar senesnio pavyzdžio, galbūt susijusio su Amelungsborno vienuolynu Žemutinėje Saksonijoje, kurio dalis rinkinių vėliau žuvo per Trisdešimties metų karą.