Vasara daugeliui reiškia ramius vakarus terasoje ir pietus sode, tačiau šiltuoju sezonu suaktyvėja ir vapsvos. Jos ypač greitai atsiranda ten, kur yra saldžių gėrimų, vaisių, desertų ar ant stalo paliktų maisto likučių. Net ir trumpa akimirka gali užtekti, kad aplink pradėtų suktis neprašyti svečiai.
Nors vapsvos dažnai laikomos tik įkyriomis, jos atlieka svarbų vaidmenį ekosistemoje. Jos medžioja kitus vabzdžius, įskaitant kai kuriuos sodo kenkėjus, todėl prisideda prie natūralios pusiausvyros. Problema prasideda tuomet, kai vapsvos nuolat lenda prie maisto arba įsikuria pernelyg arti namų.
Vapsvos turi labai gerai išvystytą uoslę, todėl greitai aptinka maisto šaltinius. Jas stipriausiai vilioja prinokę vaisiai, saldūs gėrimai, ledai, kepiniai ir bet kokios maisto atliekos. Dėl to svarbu laiku sutvarkyti stalą, sandariai laikyti šiukšles ir nuo žemės reguliariai surinkti nukritusius vaisius.
Žmonės dažnai instinktyviai pradeda mosikuoti rankomis, kai vapsva praskrenda visai šalia veido, tačiau tai gali tik pabloginti situaciją. Staigūs judesiai vabzdžiui gali pasirodyti kaip grėsmė ir paskatinti gintis. Saugiausia elgtis ramiai, pamažu patraukti maistą ar gėrimą ir lėtai pasitraukti nuo vietos, kuri vapsvą domina.
Jei vapsvos nuolat suka ratus aplink terasą ar balkoną, pirmiausia verta pašalinti priežastis, dėl kurių jos grįžta. Padeda paprasti įpročiai: greitai uždengti gėrimus, nepalikti atvirų saldumynų, dažniau išnešti šiukšles ir neperkrauti komposto maisto atliekomis, kurios skleidžia stiprų kvapą.
Triukas su netikru lizdu
Viena dažniausiai minimų priemonių yra netikro vapsvų lizdo pakabinimas. Vapsvos linkusios saugoti savo teritoriją ir neretai vengia kurtis šalia vietos, kuri atrodo jau užimta. Dėl šios priežasties dalis žmonių prie pavėsinių, terasose ar balkonuose kabina lizdą primenančias atrapas.
Tokių priemonių galima įsigyti sodo prekių parduotuvėse, tačiau paprastą variantą daugelis pasidaro patys. Dažniausiai tam naudojamas rudas popierinis maišelis, prikimštas popieriaus, kad įgautų apvalią, lizdą primenančią formą. Jį patariama kabinti po stogeliu ar kitoje nuo lietaus apsaugotoje vietoje.
Vis dėlto verta žinoti, kad šios priemonės veiksmingumas gali skirtis priklausomai nuo aplinkos ir vapsvų aktyvumo. Jei netoliese jau yra tikras lizdas arba aplink gausu maisto šaltinių, vien atrapos gali nepakakti. Tokiais atvejais svarbiausia derinti kelias priemones ir, kilus įtarimui dėl lizdo namo konstrukcijose, elgtis atsargiai.
Kada būtina papildoma pagalba?
Vapsvų įgėlimai yra skausmingi, o alergiškiems žmonėms gali sukelti pavojingas reakcijas. Jei po įgėlimo atsiranda dusulys, veido ar gerklės tinimas, išplitusi dilgėlinė ar staigus silpnumas, būtina nedelsti ir kreiptis skubios medicinos pagalbos. Riziką didina ir situacijos, kai vapsvos ima agresyviai ginti lizdą.
Jeigu lizdas yra labai arti namų, vaikų žaidimų zonos ar intensyviai naudojamo tako, saugiausia sprendimus priimti atsakingai. Savarankiškai ardyti lizdą be patirties gali būti pavojinga, ypač jei jis paslėptas palėpėje, ventiliacijos angose ar sienų ertmėse. Tokiais atvejais praktiškiau pasitarti su kenkėjų kontrolės specialistais.
