Kazachstane vykstantys archeologiniai tyrimai atskleidė naujų detalių apie vieną sovietinio Gulago stovyklų: rasti radiniai leidžia įtarti, kad ji galėjo veikti ilgiau, nei iki šiol buvo manoma pagal oficialius dokumentus.
Pirmuosius oficialius kompleksinius buvusios stovyklos archeologinius tyrimus Terekty gyvenvietėje atlieka tyrėjų komanda, apie jų rezultatus skelbia Vakarų Bohemijos universitetas Pilzene.
Tyrinėjama viena iš sistemos „Stieplag“ stovyklų, kuri, kaip nurodoma istorinėse apžvalgose, veikė 1948–1956 metais. Remiantis ankstesniais duomenimis, per visą kompleksą perėjo daugiau nei 20 tūkst. kalinių – daugiausia politinių, tarp jų minimi Ukrainos, Baltijos šalių ir kitų valstybių gyventojai.
Ši vietovė archeologams ypač vertinga, nes čia išliko beveik viso komplekso pėdsakai: identifikuotos vyrų ir moterų stovyklų teritorijos, administraciniai pastatai, sargybinių gyvenvietė ir ūkio zona, kur kaliniai buvo verčiami dirbti priverstinius darbus.
Radiniai, neatitinkantys oficialios datos
Vienas svarbiausių ekspedicijos atradimų – stikliniai buteliai, datuojami 1959–1961 metais. Tai kertasi su iki šiol vyravusia versija, kad „Stieplag“ sistemos stovykla jau 1956 metais buvo uždaryta.
Tyrėjų vertinimu, tokie radiniai gali reikšti, kad stovyklos gyvenimas tęsėsi ir vėliau, nors dokumentuose tai neatsispindėjo. Kitaip tariant, reali praktika galėjo skirtis nuo to, kas buvo fiksuojama archyvuose.
Liudininko pasakojimas: stovykla veikė ir 1959-aisiais
Rastą medžiagą papildė 78 metų Mizambajaus Bralino, seniausio Terekty apylinkių gyventojo, liudijimas. Vyras į šią vietovę atsikraustė 1959 metais ir teigia tuo metu dar prisimenantis veikusią moterų stovyklą, kurioje buvo laikomos kalinės iš Baltijos šalių.
Pasak jo, moterys buvo saugomos brutaliai, o teritorijoje esą girdėdavosi šūviai, šaudant kalinių pusėn. Šis pasakojimas tyrėjams padėjo tiksliau suprasti objektų išsidėstymą ir stovyklos veikimo aplinkybes.
Užmirštas kapinynas ir smurto ženklai
Ekspedicija taip pat aptiko pamiršto kapinyno pėdsakų – vietos, kur galėjo būti laidojamos stovyklos aukos. Tarp radinių minimos ir šovinių tūtelės, kurios rodo, kokiomis priemonėmis galėjo būti kontroliuojami kaliniai.
Organizacijos „Gulag.cz“ atstovas Štěpánas Černoušekas atkreipia dėmesį, kad formaliai Maskvos sprendimu stovykla galėjo būti panaikinta, tačiau tai nebūtinai reiškė automatinį visų kalinių paleidimą. Dalis stovyklų galėjo veikti toliau jau kitos administracijos vardu, o tokie pokyčiai ne visuomet patekdavo į vėliau istorikus pasiekusius dokumentus.
Tyrėjų teigimu, Terekty radiniai primena, jog vien archyvų ne visada pakanka praeičiai atkurti – materialūs įrodymai ir liudininkų atsiminimai gali pakeisti supratimą apie paskutinius stalininių stovyklų sistemos metus.