Tag: Terminalai

  • Katovicų oro uostas ruošia didžiausią plėtrą: naujas terminalas ir tunelis už apie 235 mln. eurų

    Katovicų oro uostas ruošia didžiausią plėtrą: naujas terminalas ir tunelis už apie 235 mln. eurų

    Katovicų Pyrzowice oro uostas Lenkijoje ruošiasi didžiausiai investicijai savo istorijoje: planuojamas naujas pagrindinis keleivių terminalas, kurio atidarymas numatomas 2031 metais. Projektas apimtų ir pėsčiųjų tunelį, kuris tiesiogiai sujungtų terminalą su geležinkelio stotimi, kad persėdimas iš traukinio į lėktuvą būtų paprastesnis.

    Pagal viešai skelbiamus planus, naujasis terminalas turėtų iškilti dabartinio A terminalo teritorijoje, taip pat numatant esamos senos skrydžių valdymo bokšto ir daugiafunkcio pastato pertvarką. Bendra investicijų vertė siektų apie 235 mln. eurų, todėl tai būtų vienas ambicingiausių regiono aviacijos infrastruktūros projektų.

    Projektuotojas jau finaliniame etape

    Oro uosto valdytojai skelbia, kad projektuotojo atranka artėja prie pabaigos: pradžioje konkurse dalyvavo 15 įmonių, o galutiniame etape liko trys. Sutartį tikimasi pasirašyti iki metų pabaigos, po to prasidėtų detalus projektavimas ir pasirengimas leidimų procedūroms.

    „Esame finišo tiesiojoje renkantis projektuotoją, sprendimą priimsime artimiausiu metu“, – sakė Górnośląskie Towarzystwo Lotnicze vadovas Artur Tomasik.

    Skaičiuojama, kad projektavimo darbai ir statybos leidimo gavimas gali užtrukti apie dvejus metus. Statybos rangos konkursą planuojama skelbti 2029 metais, o terminalą užbaigti 2031 metais, kad keleivių aptarnavimo pajėgumai augtų kartu su didėjančia paklausa.

    Koks bus naujasis terminalas

    Numatoma, kad pastatas turės du aukštus ir apie 49 000 kvadratinių metrų plotą. Pirmajame aukšte būtų įrengtos registracijos ir bagažo pridavimo zonos, atvykimo salė bei bagažo aptarnavimo patalpos.

    Antrajame aukšte planuojama saugumo patikra, pasų kontrolė ir išvykimo erdvės. Taip pat įvertinta plėtros perspektyva: ateityje pagrindinio terminalo plotą būtų galima didinti iki maždaug 72 000 kvadratinių metrų, jei keleivių srautai to pareikalautų.

    Svarbi projekto dalis – apie 270 metrų ilgio pėsčiųjų tunelis į Pyrzowice Lotnisko geležinkelio stotį. Toks sprendimas atitinka pastarųjų metų tendenciją Europoje stiprinti oro ir geležinkelių integraciją, kad kelionės grandinė nuo miesto centro iki terminalo būtų kuo sklandesnė.

    Plėtra dar prieš pagrindines statybas

    Kol bus ruošiamasi naujo terminalo statybai, oro uostas turi užtikrinti nepertraukiamą keleivių aptarnavimą. Dėl to jau vykdoma C terminalo plėtra, kuri, pagal skelbiamą informaciją, startavo 2025 metais ir turėtų būti baigta 2027 metais, o jos vertė siekia apie 8 mln. eurų.

    Po rekonstrukcijos C terminalo plotas turėtų išaugti nuo beveik 6 900 iki daugiau kaip 10 400 kvadratinių metrų. Taip pat planuojamos dvi naujos bagažo karuselės, įskaitant pritaikytą didesniems orlaiviams, ir Non Schengen zona skrydžiams už Šengeno ribų.

    Kelionės procesą turėtų pagreitinti automatinės pasų kontrolės varteliai, o saugumo patikrose numatoma įdiegti modernius tomografus. Tokie įrenginiai vis plačiau diegiami Europos oro uostuose, nes leidžia tiksliau tikrinti bagažą ir kai kuriais atvejais supaprastinti skysčių vežimo taisykles, priklausomai nuo nacionalinių sprendimų.

  • Kaunas ruošia viešojo transporto revoliuciją: 6 terminalai keis maršrutus ir persėdimus

    Kaunas ruošiasi vienai didžiausių pastarųjų metų viešojo transporto permainų – planuojama pertvarkyti maršrutų tinklą, atsisakant dalies dubliavimų ir kuriant aiškesnę sistemą su persėdimo terminalais. Savivaldybė tikisi, kad tai leistų padidinti reisų dažnumą, sutrumpinti kelionės laiką ir pagerinti patikimumą.

    Per pastarąjį dešimtmetį miestas atnaujino autobusų ir troleibusų parką, diegė technologinius sprendimus, o nuolatiniams keleiviams mėnesinių bilietų kaina ilgą laiką išliko nepakitusi. Vis dėlto, pasak miesto atstovų, dabartinis maršrutų modelis per laiką išsiplėtė į daugybę atšakų, o dalis jų kertasi ar dubliuoja vieni kitus.

    Terminalai ir aiškesnis maršrutų stuburas

    Kauno savivaldybė siūlo skirtinguose mikrorajonuose įrengti persėdimo punktus – terminalus, kuriuose susitiktų skirtingų krypčių maršrutai. Idėja paprasta: iš miesto pakraščių atvykę keleiviai terminale persėstų į dažnai kursuojančias pagrindines linijas, kurios per tankiausiai apgyvendintas teritorijas veiktų kaip miesto viešojo transporto stuburas.

    „Žvelgdami į priekį, imamės pertvarkyti ir viešojo transporto maršrutų tinklą. Pokyčiai užtikrintų dar patogesnes keliones ir padidintų teikiamos paslaugos pasiekiamumą“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Transporto specialistai akcentuoja, kad augančiuose miestuose kelionė be persėdimų ne visada reiškia greičiausią ar patikimiausią sprendimą. Pertvarkos esmė būtų tokia, kad keleiviui svarbiausia taptų ne konkretus maršruto numeris, o garantija, kad terminale kitas reisas atvyks po kelių minučių.

    Kada ir kur numatomi pirmieji terminalai

    Šiuo metu ryškiausias viešojo transporto mazgas Kaune veikia prie Kauno pilies, tačiau, savivaldybės vertinimu, pilnavertei sistemai reikėtų bent 6 tokių vietų. Pirmieji terminalai planuojami Raudondvario ir Žemaičių plentuose, o reikalinga infrastruktūra, kaip teigiama, galėtų atsirasti jau kitais metais.

    Vėlesniu etapu terminalai būtų numatyti Savanorių ir Karaliaus Mindaugo prospektuose, taip pat Aleksote ir Panemunėje. Planuojama, kad terminalai tarnautų ne tik keleivių persėdimams, bet ir vairuotojų poilsiui bei efektyvesniam transporto priemonių darbo organizavimui.

    „Keleiviui svarbu, ar maršrutas kursuoja pakankamai dažnai, ar jis patikimas, ar kelionė nėra per ilga, ar persėdimas aiškus ir patogus. Augančiuose miestuose toks principas ne visuomet leidžia sukurti greičiausią ir patogiausią sistemą“, – teigė Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

    Ką rodo dabartinio tinklo skaičiai

    Savivaldybė nurodo, kad 2017–2024 metais autobusų maršrutų skaičius išaugo nuo 38 iki 48, o autobusų tinklo ilgis padidėjo beveik ketvirtadaliu. Tačiau kartu per kelerius metus sumažėjo pagrindinių maršrutų darbo dienų reisų skaičius, todėl, miesto vertinimu, kiekybinė plėtra ne visada virto dažnesniu susisiekimu.

    Šiuo metu Kaune veikia 69 viešojo transporto maršrutai, nemaža jų dalis važiuoja per miesto centrą. Dėl to kai kuriose centrinėse stotelėse sustoja apie 20 ar net daugiau skirtingų maršrutų, o tai didina apkrovas ir apsunkina stabilų tvarkaraščių laikymąsi.

    Planuojama, kad įrengus terminalus ir perbraižius maršrutus, miestas galėtų racionaliau naudoti transporto priemonių ridą ir vairuotojų darbo laiką. Sutaupyti resursai būtų nukreipiami ten, kur keleivių srautai didžiausi, o mažesnio poreikio atkarpos būtų aptarnaujamos lanksčiau.

    Siūlymas įtvirtintas rengiamame Darnaus judumo plano atnaujinime, o galutinį sprendimą priims Kauno miesto taryba. Savivaldybė pabrėžia, kad pertvarka būtų laipsniška, o pokyčių tikslas – padaryti viešąjį transportą realia alternatyva automobiliui.

  • Sumokėjote kortele? Prieš išeidami iš parduotuvės palaukite minutę – tai gali sutaupyti pinigų

    Sumokėjote kortele? Prieš išeidami iš parduotuvės palaukite minutę – tai gali sutaupyti pinigų

    Atsiskaitymas kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu daugeliui tapo kasdienybe, tačiau skubėjimas prie kasos vis dar kainuoja nervų ir pinigų. Viena dažniausių klaidų – išeiti iš parduotuvės neįsitikinus, kad mokėjimas įvykdytas teisingai ir gavote pirkimo kvitą.

    Praktikoje pasitaiko situacijų, kai terminalas trumpam „pakimba“, operacija patvirtinama su vėlavimu arba sistema klaidingai užfiksuoja du nuskaitymus. Tokiomis aplinkybėmis vartotojas gali nepastebėti, kad nuo sąskaitos nurašyta didesnė suma ar mokėjimas įvykdytas du kartus, ypač kai parduotuvėje triukšminga ir skubama.

    Kodėl kvitas vis dar svarbus?

    Kvitas išlieka paprasčiausias ir greičiausias įrodymas, kad pirkimas įvyko, kokia buvo suma, data ir pardavėjas. Grąžinant prekę, taisant ją pagal garantiją ar teikiant pretenziją dėl nekokybiškos paslaugos, kvitas dažnai leidžia išvengti ginčų ir sutrumpina visą procesą.

    Jei kvito negavote, o vėliau paaiškėja, kad prekė brokuota arba suma nurašyta neteisingai, situacija gali komplikuotis. Banko išrašas padeda, tačiau pardavėjui gali prireikti papildomo laiko surasti konkrečią operaciją sistemoje, o tai reiškia ilgesnį nagrinėjimą ir daugiau formalumų.

    Ką patikrinti dar prie kasos?

    Prieš išeidami skirkite kelias sekundes ir palyginkite ekrane rodomą sumą su tuo, kas nurodyta kvite. Taip pat verta įsitikinti, kad kvite aiškiai matyti parduotuvės pavadinimas, data, laikas ir bendra suma eurais.

    Jei naudojatės savitarnos kasa, verta palaukti, kol sistema tikrai baigs operaciją ir atspausdins kvitą arba pasiūlys jį gauti kitu būdu. Jeigu kvitas neišspausdinamas, paprašykite darbuotojo pagalbos vietoje, nes vėliau įrodyti aplinkybes gali būti gerokai sunkiau.

    Maža detalė, padedanti kontroliuoti išlaidas

    Kvitai praverčia ne tik dėl grąžinimų ar klaidų, bet ir planuojant biudžetą. Kai mokama kortele, išlaidos dažnai atrodo mažiau apčiuopiamos, todėl mėnesio pabaigoje sunkiau suprasti, kur „ištirpo“ pinigai.

    Surinkti kvitai ar jų skaitmeninės kopijos leidžia greitai peržvelgti dažniausias išlaidas, pastebėti pasikartojančius pirkinius ir tiksliau planuoti kitą mėnesį. Kartais būtent toks paprastas įprotis padeda laiku pamatyti kainų šuolius ar netyčinius permokėjimus.