CP v2

Tag: Terminalo plėtra

  • Katovicų oro uostas pradėjo terminalo C plėtrą: pralaidumas turėtų augti iki 37 000 keleivių per parą

    Katovicų oro uoste Lenkijoje pradėta svarbi investicija – plečiamas ir pertvarkomas atvykimo terminalas C. Oro uosto valdytojas skelbia, kad darbus planuojama užbaigti iki 2027 metų vasaros sezono, o pokyčiai turėtų reikšmingai padidinti aptarnavimo pajėgumus.

    Po rekonstrukcijos terminalo pralaidumas turėtų išaugti nuo 21 900 iki 37 000 keleivių per parą. Skaičiuojama, kad metinis pajėgumas didėtų nuo maždaug 2 370 000 iki 4 500 000 keleivių, o piko valandomis – iki 2 000 keleivių per valandą.

    Kas keisis terminale C?

    Projektas numato terminalo plėtrą į vakarus, perplanuojant erdves ir srautus. Vienas pagrindinių tikslų – atskirti ir efektyviau organizuoti atvykstančių keleivių judėjimą, kartu sumažinant spūstis prie bagažo atsiėmimo ir pasienio patikros.

    Atvykimo salėje bagažo juostų skaičius turėtų padidėti nuo trijų iki penkių. Nurodoma, kad viena juosta bus pritaikyta skrydžiams, kuriuos vykdo plačiafiuzeliažiai orlaiviai, todėl piko metu turėtų sutrumpėti bagažo atsiėmimo laukimo laikas.

    Nuo nulio bus įrengta nauja pasienio kontrolės zona. Patikros vietų skaičius turėtų augti nuo 8 iki 16, dalį jų numatant automatinei pasų kontrolei, o tai turėtų paspartinti non Schengen krypties keleivių aptarnavimą.

    Investicijos mastas ir rangovas

    Darbus pagal projektavimo ir statybos modelį vykdo didžiausia Lenkijos statybų bendrovė „Budimex“. Sutarties vertė siekia apie 8 100 000 eurų be pridėtinės vertės mokesčio, perskaičiuota iš zlotų pagal apvalintą kursą.

    Plėtra turėtų padidinti terminalo plotą nuo maždaug 6 900 iki daugiau nei 10 400 kvadratinių metrų, o pastato ilgis turėtų augti nuo 156 iki 235 metrų. Oro uostas pabrėžia, kad tai – ne vien kosmetinis atnaujinimas, o struktūrinė pertvarka, susieta su augančiais keleivių srautais.

    Oro uostas ruošiasi augimui

    Katovicų oro uostas pastaraisiais metais fiksuoja didėjančius srautus ir išlieka vienu svarbiausių regioninių oro uostų šalyje, ypač čarterinių skrydžių segmente. Skelbiama, kad 2025 metais oro uostas aptarnavo rekordinį apie 7 300 000 keleivių skaičių, o prognozėse minimas ir tolesnis augimas.

    Terminalo C plėtra įvardijama kaip platesnės 2024–2032 metų infrastruktūros programos dalis, kurios bendra vertė – apie 350 000 000 eurų. Programa apima ir planus dėl naujo pagrindinio keleivių terminalo, susisiekimo sprendimų bei patogesnio ryšio su geležinkelio stotimi.

  • Krokuvos oro uostas fiksuoja rekordinį pelną: suplanuotos premijos ir koreguojama plėtros strategija

    Rekordiniai skaičiai po 2025 metų

    Krokuvos Jono Pauliaus II tarptautinis oro uostas (Balicė) suskaičiavo 2025 metų rezultatus ir skelbia rekordinį pelną. Po mokesčių oro uostas uždirbo apie 67 mln. eurų grynojo pelno – maždaug 36 proc. daugiau nei metais anksčiau.

    Kartu augo ir veiklos rodikliai: EBITDA siekė apie 83 mln. eurų. Oro uostas pabrėžia, kad tokius skaičius daugiausia lėmė istoriškai didelis keleivių srautas.

    Keleivių srautas augo sparčiau nei planuota

    Per 2025 metus Krokuvos oro uostas aptarnavo 13 248 355 keleivius – tai apie 20 proc. daugiau nei 2024 metais. Šis augimas leido didinti pajamas iš aviacinių paslaugų, komercinių nuomų ir keleivių aptarnavimo infrastruktūros.

    Oro uostas nurodo, kad 2026 metų pradžia taip pat buvo aktyvi: iki gegužės pabaigos paslaugomis pasinaudojo daugiau nei 5 550 000 keleivių. Tai rodo, kad paklausa išlieka aukšta, tačiau kartu kelia spaudimą infrastruktūrai.

    Rizikos: Artimieji Rytai ir auganti konkurencija

    Nors rezultatai įspūdingi, oro uosto vadovybė įvardija rizikas, kurios gali paveikti 2026 metų planus. Tarp artimiausių veiksnių minimas neapibrėžtumas Artimuosiuose Rytuose, nes skrydžiai į šį regioną sudaro apie 4 proc. keleivių srauto.

    Ilgesniu laikotarpiu Krokuvos oro uostas mato grėsmę iš kitų Lenkijos oro uostų infrastruktūros plėtros ir planuojamo Port Polska projekto su geležinkelio mazgu. Tokie projektai gali perbraižyti keleivių srautų pasiskirstymą ir maršrutų ekonomiką regione.

    „Remiantis istoriniais duomenimis, keleivių srautas į Artimuosius Rytus sudaro apie 4 proc. Toks sumažėjimas neturėtų reikšmingai paveikti 2026 metų planinių srautų ir pajamų, tačiau konflikto plėtra gali didinti sąnaudas, ypač dėl energijos kainų“, – teigiama oro uosto vadovybės ataskaitoje.

    Investicijos ir būtinybė keisti ilgalaikius planus

    Krokuvos oro uostas vykdo didžiausią investicijų programą savo istorijoje: numatyta 19 projektų, kurių bendra vertė siekia apie 970 mln. eurų. Didžiausias dėmesys skiriamas keleivių patirčiai ir pralaidumui didinti, kad oro uostas galėtų aptarnauti sparčiai augančius srautus.

    Vienas labiausiai pažengusių projektų – keleivių terminalo plėtra vakarinėje pusėje. Sutartis pasirašyta 2026 metų gegužės 13 dieną, o darbų vertė siekia apie 124 mln. eurų, o naujos dalies atidarymas planuojamas 2029 metų viduryje.

    Vis dėlto strategiškai svarbiausia laikoma naujos kilimo ir tūpimo tako statyba. Planuojama, kad takas bus 2 800 metrų ilgio ir 45 metrų pločio, o projektą siekiama užbaigti iki 2031 metų pabaigos, nors tikslus grafikas dar gali keistis.

    Premijos ir didžiausia išlaidų eilutė

    Rekordinį pelną oro uostas ketina dalinai nukreipti darbuotojams: numatytas bazinių atlyginimų didinimas 2026 metų sausio 1 dieną ir 2026 metų liepos 1 dieną, taip pat išlaikomas priedas prie atlyginimo. Be to, žadamos papildomos premijos už viršytus 2025 metų keleivių srauto tikslus.

    Oro uosto pateiktais duomenimis, didžiausia 2025 metų sąnaudų dalis buvo susijusi su darbuotojais: atlyginimai ir kitos su personalu susijusios išmokos sudarė apie 51,47 proc. visų kaštų. Tai rodo, kad augant apimtims didėja ir poreikis investuoti į žmones, užtikrinančius sklandų oro uosto darbą.