CP v2

Tag: Terminuotos sutartys

  • Europos darbo rinka pavojuje: paaiškėjo, kur kas penktas darbas – pažeidžiamas

    Europos darbo rinka pavojuje: paaiškėjo, kur kas penktas darbas – pažeidžiamas

    Beveik kas penktas darbas Europos Sąjungoje 2021 metais buvo priskirtas pažeidžiamų kategorijai, rodo Eurofound analizė. Šis vertinimas apima tris rizikas: nepakankamas pajamas, nesaugų užimtumą ir silpnesnes darbuotojų teises.

    Eurofound pažymi, kad po finansų krizės pažeidžiamų darbo vietų dalis buvo išaugusi, tačiau nuo 2016 metų tendencija gerėjo. Vis dėlto agentūra pabrėžia, kad bendras rodiklis slepia didelius skirtumus tarp valstybių ir skirtingas pažeidžiamumo priežastis.

    Kur situacija prasčiausia

    Didžiausia pažeidžiamų darbo vietų dalis fiksuota Ispanijoje, kur ji siekė 29 proc. Toliau rikiuojasi Portugalija ir Liuksemburgas po 25 proc., o Italijoje rodiklis siekė 24 proc.

    Mažiausi rodikliai nurodomi Vengrijoje – 17 proc., Maltoje ir Bulgarijoje – po 18 proc. Eurofound atkreipia dėmesį, kad daliai šalių, tarp jų Lietuvai, 2021 metų palyginamų pajamų duomenų nepakako, todėl jos į šį palyginimą neįtrauktos.

    Kodėl pažeidžiamumas skiriasi

    Skirtingose Europos dalyse problemos šerdis nevienoda: dalyje žemyninės Europos ir Vidurio bei Rytų Europoje svarbiausias veiksnys yra mažas atlyginimas. Tuo metu pietinėse ir kai kuriose šiaurinėse valstybėse dažniau dominuoja nesaugumas, susijęs su priverstiniu terminuotu ar ne visu etatu darbu.

    Liuksemburgo vietą sąraše Eurofound aiškina metodika: pajamų pakankamumas vertinamas lyginant su kiekvienos šalies medianinėmis pajamomis. Tai reiškia, kad net aukštas bendras atlyginimų lygis automatiškai neužtikrina mažesnės pažeidžiamumo dalies.

    Kas rizikuoja labiausiai

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad pažeidžiamas darbo vietas dažniau užima moterys, jaunimas, migrantai, romai, žmonės su negalia ir LGBT+ asmenys. Priežasčių spektras platus – nuo diskriminacijos ir priežiūros pareigų iki migracijos atveju pasitaikančių teisinių kliūčių ar nepripažintų kvalifikacijų.

    Švietimas įvardijamas kaip vienas stipriausių apsaugos veiksnių. Pavyzdžiui, Vengrijoje pažeidžiamų darbuotojų dalis tarp žemesnio išsilavinimo žmonių siekė 58 proc., o tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių – 6 proc.

    Dar vienas veiksnys – darbo patirtis: Eurofound skaičiavimu, kiekvieni papildomi metai darbo rinkoje vidutiniškai mažina pažeidžiamumo riziką maždaug vienu procentiniu punktu. Šiaurės šalyse jaunimo pažeidžiamumas gali būti ypač aukštas, tačiau neretai jis laikomas laikinu etapu prieš pereinant į stabilesnį užimtumą.

    Eurofound pabrėžia, kad vienas pažeidžiamumo aspektas nebūtinai reiškia prastą darbo gyvenimą, tačiau kelių rizikų sankaupa jau siejama su nuosekliai blogesniais rezultatais. Tarp dažniausiai minimų pasekmių – menkesnės karjeros perspektyvos, ribotos mokymų galimybės, mažesnė autonomija ir nenuspėjamos pajamos.

    Ataskaitoje taip pat akcentuojamas psichologinis krūvis: labiausiai pažeidžiami darbuotojai dažniau susiduria su nerimu ir depresijos požymiais. Eurofound nurodo, kad šiuos skirtumus svarbu vertinti platesniame socialiniame kontekste, nes prastesnę savijautą gali lemti ne tik darbo sąlygos, bet ir nestabilios pajamos bei neapibrėžtumas dėl ateities.

    Europos Komisijai svarstant kokybiškų darbo vietų iniciatyvas, Eurofound ragina išlaikyti lankstumą, bet neleisti, kad netipinės darbo formos silpnintų standartus. Agentūra pabrėžia ir praktinį aspektą: darbuotojų apsaugos taisyklės veikia tik tiek, kiek realiai užtikrinama jų priežiūra ir vykdymas.

  • Eurostatas atskleidė: ne ES piliečiai dažniau įstringa laikinuose darbuose – kas juos stabdo?

    Eurostatas atskleidė: ne ES piliečiai dažniau įstringa laikinuose darbuose – kas juos stabdo?

    Ką rodo Eurostato skaičiai?

    Ne ES piliečiams, gyvenantiems ir dirbantiems Europos Sąjungoje, dažniau tenka laikini kontraktai ir darbas ne visu etatu nei tos šalies piliečiams. Tokia tendencija fiksuojama visą pastarąjį dešimtmetį, rodo naujausi Eurostato duomenys.

    Eurostatas vertino 20–64 metų gyventojus 27 ES valstybėse. Pagal apibendrintus rodiklius 2025 metais ne ES piliečiai dažniau rinkosi ar buvo priversti dirbti ne visu etatu, o nuolatinius kontraktus turėjo rečiau.

    Kodėl taip nutinka?

    Ekspertai šį atotrūkį sieja su kliūtimis, kurios darbo rinkoje ne visada matomos iš pirmo žvilgsnio. Tarp jų dažniausiai minimi kalbos barjerai, administraciniai reikalavimai, profesinių ryšių stoka ir kvalifikacijų nepripažinimas.

    Reikšmės turi ir imigracijos taisyklės bei leidimų gyventi ar dirbti sąlygos, kurios kai kuriais atvejais riboja galimybes greitai keisti darbą ar derėtis dėl ilgalaikio kontrakto. Prie to prisideda ir diskriminacijos rizika bei informacijos trūkumas apie vietinę darbo rinką.

    „Daug ne ES piliečių susiduria su papildomomis kliūtimis siekdami stabilių, nuolatinių darbo vietų: nuo kalbos iki kvalifikacijų nepripažinimo, siauresnių profesinių tinklų, diskriminacijos ir su migracija susijusių ribojimų“, – sakė „Ipsos“ tyrimų ir vertinimo direktorė Joanna Hofman.

    „Dėl to jie dažniau į darbo rinką patenka per nesaugesnes užimtumo formas“, – pridūrė ji.

    Kur skirtumai didžiausi?

    Eurostato duomenys rodo, kad 2015–2025 metais didžiausios laikino darbo dalys tarp ne ES piliečių fiksuotos Kipre, Nyderlanduose ir Lenkijoje, kur šis rodiklis viršijo 40 proc. Tai reiškia, kad reikšminga dalis darbuotojų dirbo pagal terminuotas sutartis.

    Darbo ne visu etatu atveju 2025 metais ne ES piliečių dalis ES siekė apie 22 proc., o tos šalies piliečių – apie 17 proc. Kitų ES šalių piliečiai pagal šį rodiklį dažniausiai atsidūrė per vidurį – apie 20 proc.

    Didžiausias atotrūkis dėl darbo ne visu etatu matytas Nyderlanduose, po jų – Suomijoje ir Prancūzijoje. Tokie skirtumai dažnai siejami su konkrečių sektorių struktūra, darbo sutarčių praktika ir socialinės apsaugos modeliais.

    Lyties veiksnys ir sektoriai

    Moterims laikinos sutartys ir darbas ne visu etatu visose pilietybės grupėse pasitaikė dažniau nei vyrams. Didžiausi skirtumai dėl terminuotų sutarčių išryškėjo Italijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje.

    Pasak ekspertų, tai gali būti susiję su vaikų priežiūra ir kitomis slaugos pareigomis, kurios vis dar dažniau tenka moterims. Taip pat svarbu tai, kad moterys dažniau dirba sektoriuose, kur laikinos sutartys paplitusios, pavyzdžiui, sveikatos priežiūroje, socialinėse paslaugose, švietime ar svetingumo versle.

    Savęs įdarbinimas: kodėl „vietiniams“ lengviau?

    Vertinant savarankišką darbą, 2025 metais aukščiausias rodiklis fiksuotas tarp ES piliečių, gyvenančių savo šalyse – apie 13,5 proc. Kitų ES šalių piliečių dalis siekė apie 10,9 proc., o ne ES piliečių – apie 10,1 proc.

    Skirtumai aiškinami tuo, kad tos šalies piliečiai dažniau geriau išmano teisines ir mokestines taisykles, lengviau pasiekia finansavimą, turi platesnius profesinius tinklus ir mažiau administracinių kliūčių. Ne ES piliečiams papildomu barjeru gali tapti ir su vizomis ar leidimais susiję ribojimai.