CP v2

Tag: Termobranduolinė sintezė

  • ITER proveržis po 16 metų: į Prancūziją pristatytas paskutinis Europos vakuuminės kameros sektorius

    Paskutinis Europos sektorius pasiekė ITER

    Tarptautinio termobranduolinės sintezės projekto ITER statybose Prancūzijos Kadaraše pasiektas svarbus etapas: į aikštelę pristatytas paskutinis Europoje pagamintas vakuuminės kameros sektorius. Europos įnašą į ITER koordinuojanti organizacija Fusion for Energy (F4E) skelbia, kad taip užbaigtas daugiau nei 16 metų trukęs šio komponento gamybos ciklas.

    Sektorius buvo pagamintas Monfalkonėje, Italijoje, „Westinghouse“ gamykloje, o vėliau saugiai nugabentas į ITER centrą. Projektą įgyvendinant dalyvavo ir kitos Europos pramonės įmonės, tarp jų „Ansaldo Nucleare“ bei „Walter Tosto“.

    Kodėl vakuuminė kamera tokia svarbi?

    Vakuuminė kamera yra vienas esminių ITER įrenginio elementų, nes būtent jos viduje bus kuriama ir valdoma itin karšta plazma, reikalinga termobranduolinei sintezei. Kamera turi užtikrinti hermetišką, švarią aplinką ir apsaugoti procesą nuo oro, dulkių bei kitų teršalų.

    Šį „indą“ iš išorės sups galingi superlaidūs magnetai, skirti plazmai laikyti taip, kad ji nesiliestų su sienelėmis. Toks sprendimas laikomas būtinu, siekiant stabilumo bandymuose ir aukštų saugos standartų.

    Milžiniškas komponentas ir tarptautinė gamyba

    Visa vakuuminė kamera sudaryta iš devynių sektorių. Europa pagamino penkis sektorius, o likusius keturis – Pietų Korėja; vėliau jie bus sujungti į vieną konstrukciją.

    Sujungta kamera turėtų siekti apie 19,4 metro skersmens ir 11,4 metro aukščio, o jos masė – apie 5 200 tonų. Pranešama, kad komponentai buvo tikrinami pagal griežtus Prancūzijos branduolinės priežiūros reikalavimus, nes ITER priskiriamas prie itin aukšto saugumo technologinių projektų.

    Kas parodo projekto mastą?

    F4E nurodo, kad vien Europos penkių sektorių gamybai prireikė daugiau nei 2 000 000 darbo valandų. Bendra suvirinimo siūlių apimtis šiame etape siekė apie 750 kilometrų, o tai atspindi ne tik konstrukcijos dydį, bet ir reikalaujamą tikslumą.

    Gamybos procese buvo taikomas ir DI – jis naudotas gamyklose surenkamiems techniniams duomenims tikrinti bei verifikuoti. Tokie sprendimai pramonėje vis dažniau pasitelkiami kokybės kontrolei, siekiant sumažinti žmogiškų klaidų riziką ir pagreitinti patikrų ciklus.

    „Paskutinis Europos sektorius yra tvirtos F4E ir konsorciumo partnerystės rezultatas. Dirbome kaip viena komanda, glaudžiai derindami veiksmus su ITER organizacija ir pasinaudodami ITER Korea patirtimi“, – sakė F4E vadovas Marc Lachaise.

    „Šios vakuuminės kameros pristatymas yra reikšmingas pasiekimas „Westinghouse“ ir mūsų konsorciumo partneriams. Monfalkonės komandos šiam momentui ruošėsi daug metų“, – teigė „Westinghouse“ atstovas Luca Oriani.

    ITER – tai 35 šalių bendras projektas, kuriame dalyvauja Europos Sąjunga, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kinija, Indija, Japonija, Pietų Korėja ir Rusija. Jo tikslas – praktiškai pademonstruoti, kad termobranduolinė sintezė gali tapti saugiu ir realistišku energijos gamybos pagrindu ateityje.

  • Europoje kuriama „StandardX“ izotopų rafinerija: žada proveržį vėžio terapijoms ir ne tik

    Europoje kuriama „StandardX“ izotopų rafinerija: žada proveržį vėžio terapijoms ir ne tik

    Europoje planuojama įkurti pirmąją pasaulyje izotopų rafineriją, kuri turėtų spręsti vieną didžiausių šiuolaikinės onkologijos problemų – patikimų medicininių izotopų tiekimą. Projektą vystanti bendrovė „StandardX“ teigia, kad nauja infrastruktūra leistų užtikrinti pastovesnę retų izotopų gamybą, nuo kurios priklauso diagnostikos ir taikinių terapijų plėtra.

    Medicininiai izotopai naudojami tiek navikų diagnostikai, tiek gydymui, kai spinduliuotė nukreipiama į konkrečias vėžines ląsteles ir siekiama maksimaliai apsaugoti sveikus audinius. Tačiau dalies izotopų pasiūla pasaulyje yra ribota, todėl klinikiniai tyrimai ir kai kurių metodų plėtra neretai stringa dėl tiekimo sutrikimų.

    Kaip veiks izotopų rafinerija

    „StandardX“ planuoja remtis patentuota greitintuvų sistema ir ją įdiegti ant pramoninio standarto platformos. Bendrovė tikina, kad toks sprendimas ateityje sudarytų sąlygas komerciškai gaminti platesnį izotopų portfelį, o ne pasikliauti pavieniais, ribotos apimties šaltiniais.

    Skelbiama, kad pirmieji izotopai medicininiams tyrimams turėtų būti pristatyti 2027 metais. Gamyba startuotų nuo izotopų, skirtų vėžio diagnostikai ir terapijai, aptarnaujant tiek šiandieninių ligoninių poreikius, tiek farmacijos bendroves, kuriančias naujos kartos radiofarmacinius preparatus.

    Finansavimas ir investuotojų lūkesčiai

    Nauja „StandardX“ finansavimo runda siekia apie 10 mln. svarų, tai yra maždaug 12 mln. eurų. Ją, kaip nurodoma, veda Europos giliosios technologijos investuotojai „Vsquared Ventures“ ir „East X Ventures“, kurie akcentuoja ilgalaikį poreikį stabilizuoti tiekimą ir sumažinti priklausomybę nuo ribotų gamybos pajėgumų.

    Vėžio atvejų skaičiaus augimo prognozės didina spaudimą sveikatos sistemoms ieškoti efektyvesnių diagnostikos ir gydymo būdų. Dėl to radiofarmaciniai sprendimai, kurie leidžia tiksliau aptikti ligą ir tiksliau nukreipti terapiją, tampa vienu sparčiausiai besivystančių segmentų, tačiau jų sėkmė tiesiogiai susijusi su žaliavų ir izotopų prieinamumu.

    „Izotopai yra kitos inovacijų eros pagrindas daugelyje svarbių sektorių, tačiau visus juos riboja tas pats tiekimo barjeras. Onkologijoje trūkumai jau dabar veikia pacientų situaciją ir stabdo naujos kartos terapijų kūrimą“, – sakė „StandardX“ vadovas Richardas Pearsonas.

    Ne tik medicina: tritis ir termobranduolinė energetika

    Bendrovė taip pat užsiminė, kad ateityje ta pati greitintuvų platforma galėtų būti pritaikyta kitų pramonės šakų izotopams, įskaitant tričio gamybą. Tritis laikomas itin reta, bet svarbia medžiaga termobranduolinės sintezės projektams, nes gali būti naudojamas kaip kuras planuojamose sintezės elektrinėse.

    Pasak „StandardX“, pasaulyje šiuo metu turimų tričio atsargų apimtis yra labai maža, o vienos elektrinės metinei eksploatacijai gali reikėti dešimčių kilogramų. Bendrovė teigia jau pasirašiusi susitarimus su didžiaisiais sintezės technologijų vystytojais ir sieksianti užtikrinti tričio gamybą jų programoms.

    Ekspertai pabrėžia, kad tiek medicininiai izotopai, tiek sintezės kurui reikalingos medžiagos tampa strategine infrastruktūros dalimi, kurią vis dažniau lemia ne vien moksliniai pasiekimai, bet ir gamybos grandinių patikimumas. Jei „StandardX“ projektas pasiteisins, Europa galėtų sustiprinti savo pozicijas tiek pažangios medicinos, tiek naujos energetikos kryptimis.