Tag: Termomodernizacija

  • Šildymas šilumos siurbliu: vienam sąskaita – 1 300 zl, kiti po šalčių gauna ir 6 tūkst. zl

    Tinkamai parinktas ir sumontuotas šilumos siurblys gali gerokai sumažinti šildymo išlaidas, tačiau ne visiems savininkams patirtis vienoda. Vienas naudotojas skaičiuoja, kad per sezoną už šildymą sumokėjo apie 1 300 zl, o kiti po šaltesnių mėnesių sulaukia kelių tūkstančių zlotų siekiančių sąskaitų.

    Kaip rašoma WP Finanse, Suha Beskidzka gyventojas jau trejus metus šildo 150 kv. m namą šilumos siurbliu ir naudoja saulės elektrinę. Jo teigimu, būtent elektros gamyba vietoje reikšmingai sumažino išlaidas elektrai, kuri šiuo atveju tiesiogiai susijusi su šildymo kaina.

    Vyras nurodo, kad be fotovoltinės elektrinės jo sąskaita, pagal asmeninius skaičiavimus, būtų siekusi iki maždaug 4 100 zl. Turint 7,6 kW saulės elektrinę ir 12 kWh energijos kaupiklį, reali suma už paskutinį žiemos sezoną, pasak jo, buvo apie 1 300 zl – taigi jis vertina sutaupęs beveik 3 000 zl.

    Kartu pabrėžiama, kad tokie rezultatai nėra automatiniai: svarbios ir pastato savybės. Šio konkretaus namo (statyto 2000-ųjų pradžioje) atveju minimos dvigubos sienos su penkių centimetrų polistireno sluoksniu, 50 cm mineralinės vatos ant perdangos bei didesnės galios radiatoriai, taip pat dalinis rūsys.

    Kada šilumos siurblys dirba ekonomiškai

    Kitas šilumos siurblio naudotojas atkreipia dėmesį, kad didelė dalis problemų kyla dėl įrengimo kokybės ir kompetencijos stokos. Pasak jo, ekonomiškam darbui itin svarbu tinkamai apšiltinti pastatą ir tradicinius radiatorius keisti į paviršinį šildymą.

    Tekste pabrėžiama, kad būtent konkrečios įrengimo ir pastato paruošimo sąlygos lemia, ar šilumos siurblys taps taupymu, ar brangiu sprendimu. Kitaip tariant, vien įrenginio pasirinkimas be šilumos nuostolių mažinimo ir sistemos pritaikymo dažnai neduoda laukto efekto.

    Kodėl po šalčių sąskaitos išauga

    Ne visi šilumos siurblių savininkai džiaugiasi mažomis sąskaitomis: minima, kad po šaltų mėnesių pasitaiko atvejų, kai per pusmetį susidaro beveik 6 tūkst. zl išlaidų, o už vieną 2025 metų gruodį – beveik 2 tūkst. zl.

    Pažymima, kad žemoms lauko temperatūroms užsitęsus, išryškėja sistemos trūkumai: netinkamai parinkta įrenginio galia, per aukšta vandens temperatūra sistemoje, per maži srautai ar neteisingai sureguliuota automatika.

    Rinka auga, bet sėkmė priklauso nuo detalių

    Nepaisant dalies vartotojų nusiskundimų, šilumos siurblių rinka, kaip nurodoma, auga. 2026 metų pirmąjį pusmetį šilumos siurblių, skirtų centriniam šildymui, pardavimai padidėjo 18 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau.

    Akcentuojama, kad tinkamai įrengti ir sukalibruoti šilumos siurbliai išlieka vienu iš pigesnių šildymo būdų, tačiau „tinkamai“ šiuo atveju reiškia visumą – nuo pastato šilumos izoliacijos iki teisingai parinktos galios ir valdymo nustatymų.

  • Lenkijoje „Czyste Powietrze“ skandalas: apgauti gyventojai raginami grąžinti iki 50 tūkst. zlotų

    Lenkijoje dalis programos „Czyste Powietrze“ dalyvių, tikėjęsi paramos namų termomodernizacijai, atsidūrė sudėtingoje situacijoje: iš jų reikalaujama grąžinti gautas dotacijas, nors darbai taip ir nebuvo atlikti.

    Ministerijos vertinimu, problemos mastas gali paliesti daugiau nei 8 tūkst. namų ūkių. Apie tai pranešama po gyventojų skundų dėl nesąžiningų rangovų, kurie paėmė pinigus, bet investicijų nebaigė arba net nepradėjo.

    Schema dažniausiai būdavo panaši: lėšos iš dotacijos atsidurdavo pas vykdytojus, o programos naudos gavėjai likdavo su neįvykdytais įsipareigojimais. Vėliau būtent gyventojams tekdavo aiškintis su fondais dėl netinkamai panaudotų ar neatsiskaitytų lėšų.

    Kaip nurodoma, yra atvejų, kai žmonės raginami grąžinti net iki 50 tūkst. zlotų, kartais – ir su palūkanomis. Dėl to vyriausybė rengia pakeitimus, kurie turėtų palengvinti nukentėjusiųjų padėtį.

    Ką keistų nauji siūlymai

    Pagal rengiamas nuostatas, būtų sudaryta galimybė laikinai sustabdyti skolų išieškojimą iš tų paramos gavėjų, kurie nukentėjo nuo nesąžiningų rangovų ar trečiųjų asmenų.

    Numatoma, kad tam reikėtų dviejų sąlygų: būtų pradėtas baudžiamasis procesas dėl galimo sukčiavimo ir pats nukentėjęs asmuo pateiktų atitinkamą prašymą vaivadijos aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondui.

    Kada nereikėtų grąžinti neatsiskaitytos dotacijos

    Tekste pabrėžiama, kad gyventojas neturėtų grąžinti neatsiskaitytos dotacijos, jei teismas galutiniu sprendimu pripažintų rangovo kaltę.

    Tokiu atveju pinigų susigrąžinimas taptų fondo užduotimi – jis galėtų reikalauti lėšų tiesiogiai iš nesąžiningos įmonės.

    Įstatymas jau pasiekė prezidentą

    Nurodoma, kad įstatymas, parengtas Klimato ministerijos, Senate buvo priimtas be pataisų.

    Šiuo metu teisės aktas laukia prezidento sprendimo.

  • Išleido 60 tūkst. zlotų namo šiltinimui, bet žiemą sąskaitos nemažėjo – kur klaida?

    Brangstant energijai vis daugiau žmonių ryžtasi namų termomodernizacijai, tikėdamiesi mažesnių šildymo sąskaitų. Tačiau pasitaiko atvejų, kai net ir didelės investicijos neatsiperka – vienas namo savininkas šiltinimui išleido 60 tūkst. zlotų, o atėjus žiemai pamatė, kad išlaidos šildymui nesumažėjo.

    Kaip aprašė portalas kb.pl, po remonto kilo klausimas, kur padaryta klaida – iš pirmo žvilgsnio darbai atrodė atlikti, namas gavo naują fasadą, sienos apšiltintos polistireninio putplasčio plokštėmis.

    Specialistai pabrėžia, kad termomodernizacija prasideda ne nuo medžiagų pirkimo, o nuo pasiruošimo: svarbu suprasti, per kur pastatas praranda daugiausia šilumos. Be to, vien sienų apšiltinimas nebūtinai duos laukiamą efektą, jei kitos vietos ir mazgai palikti „silpni“.

    Kad dešimtys tūkstančių, skirtų šiltinimui, virstų realiu komfortu ir mažesnėmis sąskaitomis, dažniausiai reikia įvertinti ne tik pačias plokštes, bet ir darbų kokybę, pasirinktą sluoksnio storį bei kitus namo elementus – nuo palangių iki lietaus vandens nuvedimo.

    Energetinis auditas – dažnai praleidžiamas žingsnis

    Vienas dažniausių patarimų prieš pradedant darbus – atlikti energetinį auditą. Jis padeda nustatyti, kuriose vietose šiluma „išeina“ labiausiai, ir leidžia suplanuoti darbus taip, kad investicija būtų efektyvi.

    Be tokio įvertinimo gali nutikti taip, kad apšiltintos sienos neduos norimo rezultato, nes pagrindiniai nuostoliai lieka, pavyzdžiui, per stogą, pamatų zonas ar prastai sutvarkytus sandarumus.

    Medžiagos ir sluoksnio storis: skirtumas gali būti didelis

    Tekste akcentuojama, kad svarbu pasirinkti tinkamas medžiagas ir jų parametrus. Pavyzdžiui, įprastai pasirenkamas apie 12 cm polistireninio putplasčio sluoksnis, tačiau 15–20 cm gali duoti didesnį šilumos komfortą.

    Vis dėlto vien storio nepakanka – svarbu ir tai, kaip tiksliai įrengiami mazgai, ar nepaliekama šalčio tiltų, ar kokybiškai atliekamas armavimo ir apdailos sluoksnių įrengimas.

    Kiti kritiniai taškai: pamatai, lietaus vanduo, palangės

    Apšiltinant namą rekomenduojama nepamiršti ir kitų darbų, kurie gali turėti įtakos tiek šilumos nuostoliams, tiek drėgmės problemoms. Minima, kad per kompleksinį remontą verta atkasti pamatus, pasirūpinti mūro džiovinimu ir sienų apsauga nuo drėgmės skverbimosi.

    Taip pat dėmesio reikalauja palangės bei išorinės skardos apdailos elementai – jei jie prastai sumontuoti, gali atsirasti nesandarumų. Kartu verta įvertinti lietaus vandens nuvedimą: jei latakai prastos būklės ar vanduo nesurenkamas tinkamai, tai ilgainiui gali sukelti papildomų bėdų.

    Atskiras klausimas – palėpės ar pastogės šiltinimas. Pabrėžiama, kad šią dalį pravartu sutvarkyti kompleksiškai, derinant darbus su fasado apdaila, nes būtent per viršutines konstrukcijas šiluma gali pasišalinti itin sparčiai.

  • Granulinis katilas ne visada taupo: vienas namo rodiklis gali smarkiai išauginti sąskaitas

    Granulinis katilas ne visada taupo: vienas namo rodiklis gali smarkiai išauginti sąskaitas

    Granulinio katilo pasirinkimas daugeliui atrodo kaip paprastas kelias į patogesnį šildymą ir mažesnes išlaidas, tačiau praktikoje sutaupyti pavyksta ne visada. Galutinę sąskaitą lemia ne vien granulių kaina, bet ir tai, kiek šilumos per sezoną realiai „suvalgo“ pats pastatas. Dėl to prieš perkant įrangą verta įvertinti kelis esminius dalykus.

    Šildymo ekonomika pirmiausia priklauso nuo pastato šilumos nuostolių: šilumos izoliacijos, langų sandarumo, stogo būklės ir šildymo sistemos sureguliavimo. Net modernus, efektyvus katilas dirbs intensyviau, jei šiluma išeina per neapšiltintas sienas ar nesandarius langus. Tokiu atveju granulės tiesiog bus sudeginamos greičiau, o tikrosios naudos nesijaus.

    Kas labiausiai didina granulių sąnaudas?

    Dažniausiai lemiamas rodiklis yra metinis pastato šilumos poreikis, kuris priklauso nuo šildomo ploto, konstrukcijų ir mikroklimato įpročių. Tipiniame geriau apšiltintame apie 120 kv. metrų name per sezoną gali prireikti maždaug 2–3 tonų granulių, tačiau prastesnės būklės būstuose poreikis gali būti gerokai didesnis. Skirtumą padaro ir tai, ar ruošiamas karštas vanduo, kokia palaikoma vidaus temperatūra, ar naudojamas termostatinis valdymas.

    Prie kuro išlaidų būtina pridėti ir kitas eilutes: elektros sąnaudas katilo automatikai bei padavimo mechanizmui, periodinę priežiūrą, valymą ir technines apžiūras. Dėl to vien kuro kainos palyginimas dažnai klaidina, ypač jei tikimasi, kad pakeitus šildymo įrenginį sąskaitos automatiškai taps mažos.

    Kiek kainuoja investicija į katilą?

    Pats granulinis katilas yra reikšminga investicija, o galutinė suma priklauso nuo galios, automatikos lygio ir komplektacijos. Išlaidos dažnai padidėja dėl montavimo darbų, kamino pritaikymo, akumuliacinės talpos ar kitų šildymo sistemos pertvarkymų. Jei name jau yra veikianti centralizuoto šildymo sistema, pritaikymas paprastai būna paprastesnis, tačiau senesniuose būstuose papildomų darbų išvengti ne visada pavyksta.

    Įvertinti verta ir investicijos atsipirkimą: jei šilumos nuostoliai dideli, brangesnis įrenginys pats savaime problemos neišspręs. Tokiais atvejais didesnį efektą gali duoti pastato atnaujinimas, nes sumažinus šilumos poreikį mažėja ir kuro sąnaudos, nepriklausomai nuo pasirinkto šildymo būdo.

    Patogumas yra, bet darbo nelieka ne visada

    Viena didžiausių granulinio katilo stiprybių yra automatinis kuro padavimas ir stabilesnė temperatūros kontrolė, palyginti su kūrenimu anglimi ar malkomis. Vis dėlto katilo negalima palikti visiškai be priežiūros: reikia periodiškai pildyti bunkerį, šalinti pelenus, stebėti degimo kokybę ir prižiūrėti šilumokaitį. Nuo to tiesiogiai priklauso ir efektyvumas, ir įrangos ilgaamžiškumas.

    Didelę reikšmę turi ir pačių granulių kokybė: per didelė drėgmė ar priemaišos gali pabloginti degimą, didinti suodžių kiekį bei kelti gedimų riziką. Renkantis kurą įprastai rekomenduojama atkreipti dėmesį į pripažįstamus kokybės standartus, o katilą sureguliuoti pagal realias naudojamo kuro savybes.

    Prieš priimant sprendimą dėl granulinio šildymo, verta palyginti ne tik teorines kuro kainas, bet ir visą eksploatacijos paveikslą: namo šiluminę būklę, reikalingą investiciją, priežiūros kaštus ir alternatyvas, tokias kaip dujinis šildymas ar šilumos siurblys. Dažnai būtent pastato būklė tampa tuo vienu esminiu veiksniu, kuris nulemia, ar granulės bus sutaupymas, ar tik patogesnis, bet brangesnis pasirinkimas.

  • 4 tonos granulių ar šilumos siurblys: kiek iš tiesų kainuoja ta pati šiluma ir nuo ko priklauso skirtumas

    Kiek kainuoja namų šildymas, kai lyginame ne energijos kainas, o tą patį gaunamos šilumos kiekį? Tokį palyginimą pristatė Lenkijos šilumos siurblių technologijų plėtros organizacija PORT PC, sugretinusi 4 tonų granulių katilą ir šilumos siurblį.

    Modelyje skaičiuojama, kiek kainuoja pagaminti apie 17 000 kWh naudingo šilumos kiekio per sezoną. Tai šilumos kiekis, kurį galima gauti iš 4 tonų granulių, jei katilo sezoninis naudingumo koeficientas siekia apie 85 proc.

    Kiek šilumos „telpa“ 4 tonose granulių

    Skaičiavimas remiasi prielaida, kad granulių šilumingumas yra apie 5 kWh viename kilograme. Taigi 4 000 kg granulių sudaro apie 20 000 kWh energijos, o įvertinus katilo efektyvumą, vartotojui lieka maždaug 17 000 kWh naudingo šilumos kiekio.

    Tokio kiekio pakanka vidutinio būsto šildymui, tačiau realus suvartojimas skiriasi priklausomai nuo pastato būklės, šilumos nuostolių ir vidaus temperatūros režimo. Būtent todėl PORT PC pabrėžia, kad lyginamas tas pats šilumos rezultatas, o ne vienos kilovatvalandės kaina.

    Šilumos siurblio SCOP reikšmė sąskaitai

    Šilumos siurblių pusėje esminis rodiklis yra sezoninis efektyvumas SCOP, rodantis, kiek šilumos įrenginys pagamina iš vieno elektros energijos vieneto per visą sezoną. Kuo SCOP didesnis, tuo mažiau elektros reikia tam pačiam šilumos kiekiui pagaminti.

    PORT PC pateikiamame pavyz, jei SCOP yra 3, šilumos siurbliui reikia apie 5 667 kWh elektros, kad būtų pagaminta 17 000 kWh šilumos. Jei SCOP yra 4, poreikis mažėja iki maždaug 4 250 kWh, o jei SCOP yra 5, iki maždaug 3 400 kWh.

    Modelyje daroma prielaida, kad vidutinė elektros kaina su persiuntimu siekia apie 0,89 zl už kWh, kas pagal apytikslį kursą atitinka apie 0,21 euro už kWh. Tokiu atveju 17 000 kWh šilumos pagaminimas kainuotų apie 1 190 eurų esant SCOP 3, apie 800 eurų esant SCOP 4 ir apie 640 eurų esant SCOP 5.

    Granulės prieš elektrą: kur susidaro skirtumas

    Granulių kainos prielaida skaičiavime yra 2 260 zl už toną, tai yra apie 520 eurų už toną. Vadinasi, 4 tonos kainuotų apie 2 080 eurų, ir tai tik paties kuro įsigijimas.

    Palyginus su šilumos siurblio elektros sąnaudomis, skirtumas, priklausomai nuo SCOP, siektų maždaug nuo 890 iki 1 440 eurų per sezoną šilumos siurblio naudai. PORT PC skaičiavimas rodo, kad didelę įtaką rezultatui daro ne vien energijos kaina, bet ir įrenginio efektyvumas bei tai, kiek energijos realiai reikia nusipirkti.

    PORT PC taip pat pateikia granules palankesnį scenarijų, kai tona kainuotų 1 500 zl, arba apie 350 eurų. Tuomet 4 tonos atsieitų apie 1 400 eurų, tačiau net ir tokiu atveju, pagal modelines prielaidas, šilumos siurblio elektros sąnaudos vis tiek išlieka mažesnės, jei įrenginys pasiekia bent vidutinį sezoninį efektyvumą.

    „Išvada paprasta: šildymo sąnaudas lemia ne vien kuro ar elektros kaina, bet ir įrenginio efektyvumas bei energijos kiekis, kurį reikia nusipirkti“, – teigiama PORT PC apibendrinime.

    Svarbu įvertinti, kad šis palyginimas apima tik perkamos energijos kainą. Į granulių pusę neįtraukiamos tokios išlaidos kaip pristatymas, sandėliavimas, kamino priežiūra, katilo aptarnavimas ir elektros suvartojimas pačiam katilui, o į šilumos siurblio pusę neįtraukiami investiciniai kaštai ir konkrečios sistemos įrengimo ypatumai.

    Praktikoje galutinį rezultatą stipriai keičia pastato šiluminė renovacija, šildymo sistemos temperatūrinis režimas, pasirinktas elektros planas ir vartojimo profilis. Būtent todėl skaičiai vertintini kaip orientacinis modelis, o ne universali sąskaitų prognozė kiekvienam namų ūkiui.

  • Šildymas infraraudonaisiais spinduliais vilioja, bet viena detalė gali paversti jį pinigų rijiku

    Šildymas infraraudonaisiais spinduliais vis dažniau pristatomas kaip greitas ir estetiškas būdas sukurti komfortą namuose: vietoj radiatorių siūlomi ploni sieniniai ar lubiniai paneliai, o šiluma juntama beveik iškart. Tačiau tai nėra stebuklinga technologija, kuri automatiškai sumažina sąskaitas – jos sėkmę labiausiai lemia pastato šiluminė izoliacija ir realūs elektros tarifai.

    Skirtingai nei tradicinės vandens sistemos ar radiatoriai, kurie šildo orą ir sukelia jo cirkuliaciją, infraraudonieji spinduliai pirmiausia šildo paviršius: žmogaus kūną, sienas, grindis, baldus. Įšilę paviršiai vėliau pamažu atiduoda šilumą patalpai, todėl pojūtis dažnai apibūdinamas kaip saulės šiluma vėsią dieną.

    Ką būtina žinoti prieš perkant?

    Esminis tokio šildymo ribojimas – tai elektrinis šildymas, kurio naudingumo koeficientas iš esmės yra apie 1: kiek kilovatvalandžių elektros suvartojama, tiek šilumos ir pagaminama. Dėl to prastai apšiltintame name, kur šiluma greitai išeina per sienas, stogą ar nesandarius langus, sistema gali veikti beveik nuolat ir generuoti dideles sąskaitas.

    Priešingas scenarijus – sandarus, gerai apšiltintas A ar aukštesnės klasės būstas, kuriam reikia mažiau energijos šildymui. Tokiu atveju infraraudonieji paneliai gali tapti patogiu sprendimu, ypač kai šildoma zoniniu principu ir temperatūra valdoma termostatais pagal atskiras patalpas.

    „Ši technologija atsiperka tik tada, kai pastatas sulaiko šilumą: pirmiausia verta investuoti į izoliaciją, o tik tada rinktis šildymo tipą“, – sako energetinio efektyvumo ekspertai, vertinantys pastatų renovacijos projektus.

    Privalumai ir trūkumai realiame gyvenime

    Vienas dažniausiai minimų privalumų – mažesnė oro cirkuliacija, todėl patalpoje mažiau skraido dulkės, o šiluma juntama greitai. Taip pat nereikia katilinės, kamino ar vamzdynų, todėl įrengimas paprastai būna paprastesnis nei vandens šildymo sistemų.

    Vis dėlto yra ir praktinių minusų: infraraudonieji spinduliai veikia tiesioginio matomumo principu, todėl dideli baldai ar storos užuolaidos gali sukurti vadinamąjį šešėlio efektą. Be to, išjungus sistemą, patalpa gali atvėsti greičiau nei turint didesnę šiluminę akumuliaciją, pavyzdžiui, vandeniu šildomas grindis.

    Dar vienas svarbus aspektas – karštas vanduo. Infraraudonųjų spindulių šildymas pats savaime jo neparuoš, todėl dažniausiai reikia atskiro sprendimo, pavyzdžiui, elektrinio vandens šildytuvo ar kitos sistemos.

    Kur infraraudonieji spinduliai labiausiai pasiteisina?

    Dažniausiai ši technologija gerai veikia ten, kur svarbiausia greitai sušildyti konkrečią zoną: sodybose, sezoniniuose nameliuose, rečiau naudojamuose kambariuose ar darbo erdvėse. Tokiose situacijose pranašumas tas, kad nereikia ilgai laukti, kol įšils visa sistema ir cirkuliuos šiltas vanduo.

    Ilgalaikiam pagrindiniam šildymui sprendimas racionaliausias moderniuose, sandariuose namuose, ypač jei dalį elektros galima pasigaminti vietoje. Tačiau senesniuose, neapšiltintuose pastatuose pirmas žingsnis paprastai turėtų būti šilumos nuostolių mažinimas, nes priešingu atveju net ir modernus šildymo būdas sąskaitų nesumažins.

  • Šilumos siurblys sename name: gali būti hitas, bet viena klaida užprogramuoja sąskaitas

    Brangstant iškastiniam kurui, griežtėjant taršos reikalavimams ir augant norui turėti patogų, beveik nereikalaujantį priežiūros šildymą, šilumos siurbliai tapo vienu dažniausiai svarstomų sprendimų ir senesniuose namuose. Vis dėlto būtent čia kyla daugiausia abejonių: ar įrenginys „patemps“ su senais radiatoriais ir ar elektra netaps nauju finansiniu galvos skausmu.

    Praktika ir tyrimai rodo, kad svarbiausias veiksnys nėra pastato amžius. Kur kas daugiau lemia realus pastato šilumos poreikis, reikiama šildymo sistemos paduodamo vandens temperatūra, taip pat tai, ar siurblys teisingai parinktas ir kokybiškai sumontuotas.

    Ką iš tiesų rodo tyrimai

    Viena dažniausiai kartojamų klaidingų nuostatų – esą šilumos siurblys tinka tik naujiems arba kapitaliai atnaujintiems namams. Fraunhofer ISE instituto analizuoti duomenys iš senesnių pastatų parodė, kad įrenginiai gali veikti efektyviai ir esamame fonde, jei sistema pritaikyta pastato poreikiams.

    Tokiuose vertinimuose dažnai remiamasi sezoniniu efektyvumo rodikliu, kai skaičiuojama, kiek šilumos gaunama iš vieno elektros vieneto per visą šildymo sezoną. Paprastai tariant, kuo žemesnės temperatūros vandens reikia namui šildyti, tuo lengviau šilumos siurbliui dirbti ir tuo mažesnės sąnaudos.

    Radiatoriai sename name – ne nuosprendis

    Dar vienas mitas – kad įsirengus šilumos siurblį privaloma ardyti grindis ir montuoti grindinį šildymą. Realybėje daugelis senų radiatorių sistemų gali veikti ir toliau, jeigu radiatoriai pakankamo dydžio, o namas nereikalauja itin aukštos paduodamo vandens temperatūros.

    Jei keliuose kambariuose šilumos pritrūksta, dažnai nebūtina keisti visos sistemos. Užtenka pakeisti konkretų radiatorių didesnio ploto modeliu arba įrengti sprendimą, kuris efektyviau atiduoda šilumą esant žemesnei vandens temperatūrai.

    Rinkoje daugėja ir aukštesnės temperatūros šilumos siurblių, kurie gali paruošti karštesnį vandenį. Tačiau kuo aukštesnė paduodamo vandens temperatūra, tuo dažniau didėja elektros sąnaudos, todėl ekonomiškiausia strategija paprastai yra siekti kuo žemesnės temperatūros, kuri dar užtikrina komfortą.

    Didžiausia klaida – parinkti galią „iš akies“

    Prieš perkant įrangą svarbiausia tiksliai įvertinti pastato šilumos nuostolius. Inžinerinėje praktikoje tai dažniausiai pradedama nuo energinio audito arba bent jau skaičiuojamojo šilumos poreikio įvertinimo, nes nuo to priklauso ir siurblio galia, ir jo darbo režimai.

    Per didelės galios įrenginys gali dažniau įsijungti ir išsijungti, o tai ilgainiui blogina darbo sąlygas ir didina nusidėvėjimą. Per mažos galios siurblys per šalčius gali nepadengti poreikio, todėl daugiau dirbs elektrinis tenas ar kitas atsarginis šaltinis, o tada sąskaitos šokteli.

    Jeigu namas prastai apšiltintas, šilumos siurblys vis tiek gali veikti, bet mokėti teks daugiau, nes didelės šilumos netektys niekur nedingsta. Dažniausiai didžiausi nuostoliai patiriami per stogą ar perdangą, taip pat per nesandarius langus ir duris, todėl net dalinė termomodernizacija gali reikšmingai sumažinti reikalingą galią ir sąnaudas.

    Sudėtingesniais atvejais, pavyzdžiui, kai pastato negalima lengvai apšiltinti ar jis turi kitų ribojimų, praktikuojami hibridiniai sprendimai. Tuomet šilumos siurblys didžiąją sezono dalį dirba kaip pagrindinis šaltinis, o prie didžiausių šalčių įsijungia esamas katilas ar kitas rezervinis šildymas, kad nereikėtų pirkti itin galingo siurblio.

    Galutinis atsakymas, ar šilumos siurblys sename name bus hitas, priklauso ne nuo statybos metų, o nuo skaičiavimų, sistemos temperatūrų ir montavimo kokybės. Būtent čia slypi riba tarp patogaus šildymo ir sąskaitų, kurios gali nemaloniai nustebinti.

  • Lenkija keičia „Švaraus oro“ programą: nuo liepos 20 dienos didesnės išmokos ir daugiau išimčių

    Lenkijoje nuo liepos 20 dienos įsigalios pirmieji vadinamosios mažos reformos pakeitimai programoje „Švarus oras“, kuri finansuoja būsto termomodernizaciją ir taršą mažinančius sprendimus. Apie tai pranešė Nacionalinio aplinkos apsaugos ir vandens ūkio fondo vadovybė.

    Fondo teigimu, pakeitimų tikslas yra supaprastinti paramos gavimo tvarką ir išplėsti galimų pareiškėjų ratą, kartu sustiprinant viešųjų lėšų panaudojimo kontrolę. Programa Lenkijoje yra viena svarbiausių priemonių mažinant namų ūkių šildymo taršą ir energijos vartojimą.

    Kas keičiasi nuo liepos 20 dienos?

    Nuo liepos numatoma didesnė parama termomodernizacijai: daliai darbų parama bus padidinta papildomais 10 proc. Taip pat atsiras naujų išimčių taisyklei, pagal kurią paramai gauti iki šiol dažnai buvo vertinamas ne trumpesnis kaip 3 metų nuosavybės laikotarpis.

    Dar viena svarbi naujovė susijusi su išankstinių mokėjimų atsiskaitymu: laikas pateikti dokumentus ir pagrįsti avansų panaudojimą bus pailgintas iki 180 dienų vietoje 120 dienų. Praktikoje tai turėtų sumažinti riziką, kad projektai strigs dėl terminų ar rangos darbų vėlavimo.

    Mažiau paramos elektriniam šildymui

    Fondas taip pat planuoja palaipsniui atsitraukti nuo paramos elektriniam šildymui, jei tai nėra šilumos siurbliai. Numatyta pereinamoji tvarka galios iki 2026 metų pabaigos, kad gyventojai ir rinka spėtų prisitaikyti.

    Antroje metų pusėje dar ketinama įdiegti auditui skirtą kuponą, kuris turėtų paskatinti gyventojus sprendimus grįsti energinio efektyvumo vertinimu. Rudenį planuojamos derybos su Europos investicijų banku dėl platesnių programos pakeitimų, kurie galėtų startuoti nuo 2027 metų.

  • Ar tikrai sovietiniai blokai pavojingi? Ekspertai skaičiuoja, kiek dar tarnaus didžioji plokštė

    Ar tikrai sovietiniai blokai pavojingi? Ekspertai skaičiuoja, kiek dar tarnaus didžioji plokštė

    Naujų daugiabučių projektai Lenkijoje ir kitur regione auga sparčiai, o pirkėjus vilioja šviežia apdaila ir modernūs sprendimai. Vis dėlto daliai gyventojų alternatyva tebėra senesni, dažnai menkiau prižiūrėti didžiosios plokštės namai.

    Pastarosiomis savaitėmis daug dėmesio sulaukė atvejis Varšuvoje, Ursynów rajone, kai vieno daugiabučio gyventojams pranešta apie būtinybę skubiai išsikelti dėl blogos techninės būklės. Žmonėms siūlytas laikinas apgyvendinimas, o į pastatą jau buvo apribotas dujų tiekimas.

    Problemos esmė – ne vien kosmetiniai trūkumai, o konstrukciniai defektai, kurie, kaip skelbiama, buvo fiksuojami ir anksčiau, o ginčai bei vertinimai tęsėsi metų metus. Tokiose situacijose sprendimą lemia statinio ekspertizės ir statybos priežiūros institucijų išvados, o ne bendri stereotipai apie visą statybos tipą.

    Kaip atsirado didžioji plokštė

    Didžiosios plokštės technologija masiškai diegta XX amžiaus septintajame–aštuntajame dešimtmečiuose, siekiant greitai mažinti būsto trūkumą. Gelžbetonio elementai buvo gaminami pramoniniu būdu ir statybvietėje surenkami tarsi konstrukcinė sistema, leidusi pastatyti ištisus mikrorajonus per palyginti trumpą laiką.

    Tuomet dažnai buvo kalbama apie ribotą tokio būsto „projektinį“ laiką, dažniausiai minint 50–70 metų. Tačiau šis skaičius nereiškia automatinio pastato „galiojimo pabaigos“ – jis labiau atspindi projektavimo normas, medžiagų ir priežiūros prielaidas to meto dokumentuose.

    Kur slypi didžiausios rizikos

    Inžinierių vertinimu, pati surenkamo gelžbetonio sistema gali būti pakankamai tvirta, tačiau didžiausias jautrumas dažnai siejamas su sandūromis tarp plokščių, siūlėmis ir mazgais. Būtent ten dėl drėgmės, temperatūrinių deformacijų, korozijos ar nekokybiško montavimo gali formuotis įtrūkimai.

    Rizikas didina ir dešimtmečiais eksploatuojamos inžinerinės sistemos: pasenę elektros tinklai, dujų įvadai, prastai vėdinamos šachtos, nusidėvėję vamzdynai. Net ir tvirta konstrukcija gali tapti nesaugi, jei nėra reguliarių apžiūrų, laiku neatliekami remontai arba ignoruojami įspėjamieji požymiai.

    Kiek dar gali tarnauti tokie namai

    Šiuolaikinė praktika rodo, kad gerai prižiūrimi didžiosios plokštės daugiabučiai gali tarnauti gerokai ilgiau, nei kadaise manyta. Vis dažniau minimos ir iki 100–120 metų trunkančios eksploatacijos perspektyvos, jei atliekamos konstrukcijų būklės patikros, stiprinami mazgai, modernizuojamos komunikacijos ir sprendžiamos drėgmės bei šilumos nuostolių problemos.

    Tačiau apleisti pastatai, ypač turintys konkrečių konstrukcinių ydų ar ilgalaikių deformacijų, gali priartėti prie ribos gerokai greičiau. Tokiais atvejais labiau tikėtini ne masiniai griovimai, o pavieniai projektai, kai ekonomiškai ar techniškai racionaliau tampa kapitalinis sutvarkymas, dalinis perstatymas arba, kraštutiniais atvejais, griovimas.

    Augant būsto kainoms, senesni mikrorajonai kai kur vėl tampa patrauklūs dėl susiformavusios infrastruktūros, žalumos tarp namų ir patogaus susisiekimo. Vis dėlto pirkėjams ir gyventojams svarbiausia taisyklė išlieka paprasta: saugumą lemia ne pastato amžius, o reali techninė būklė ir priežiūros kokybė.

  • Jerzykai nyksta per renovacijas: kaip termomodernizacija pražudo lizdus ir ką daryti

    Jerzykai į Lietuvą parskrenda gegužę ir užsibūna trumpai, dažniausiai iki rugpjūčio. Tai nedideli, iki 50 gramų sveriantys paukščiai, pasižymintys išskirtiniu greičiu: įprastai skraido maždaug 40–100 kilometrų per valandą, o ilgesniais maršrutais gali dar paspartėti.

    Ornitologai pabrėžia, kad jerzykai didžiąją gyvenimo dalį praleidžia ore. Ne perėjimo metu jie gali maitintis, ilsėtis ir net miegoti skrydžio metu, todėl miestuose dažnai lieka nepastebimi, nors gyvena visai šalia žmonių.

    Kaip jerzykai gyvena miestuose

    Jerzykai dažniausiai peri pastatų plyšiuose, po stogais ir įvairiose fasadų ertmėse, kurios primena natūralias uolų angas. Dėl to daugelis gyventojų net nenutuokia, kad virš jų lango ar balkono gali būti įsikūrusi perinti pora.

    Šie paukščiai nėra triukšmingi kaimynai, o jų lizdai paprastai nematomi iš išorės. Vis dėlto jų priklausomybė nuo pastatų ertmių tampa silpnąja vieta, kai prasideda fasadų atnaujinimas.

    Kodėl termomodernizacija tampa spąstais

    Didžiausia grėsmė jerzykams miestuose siejama su pastatų šiltinimu ir sandarinimu. Renovacijų metu užtaisomi plyšiai ir angos, o kartu neretai sunaikinamos perėjimo vietos, ypač jei darbai vyksta vasarą, kai lizduose auga jaunikliai.

    „Per šiltinimo darbus angos dažnai užsandarinamos neįvertinus, kad jose peri jerzykai, ir tada žūsta tiek suaugę paukščiai, tiek jaunikliai“, – sako ornitologė Marcelina Poddaniec.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad dalis darbų vyksta be tinkamo suderinimo ir be realios situacijos patikrinimo. Problema paaštrėja tada, kai ornitologinės apžiūros atliekamos formaliai ir neužfiksuoja aktyvių lizdaviečių.

    Ką galima padaryti, kad nežūtų

    Ekspertai pabrėžia, kad jerzykus galima apsaugoti, jei renovacija planuojama atsakingai. Pirmiausia rekomenduojama prieš darbus atlikti išsamią ornitologinę pastato apžiūrą ir sprendimus derinti su atsakingomis institucijomis, įskaitant Regiono aplinkos apsaugos struktūras.

    Praktiškai saugiausia renovacijas vykdyti ne per perėjimo sezoną, kad paukščiai tuo metu nebūtų užėmę ertmių. Jei darbai vis tiek planuojami vasarą, specialistai siūlo iš anksto, dar žiemą, laikinai uždengti angas, kad jerzykai ten nepradėtų perėti.

    Dar viena priemonė yra kompensacija, kai paliekamos specialios angos arba įrengiamos dirbtinės lizdavietės, pavyzdžiui, pritvirtinant lizdines dėžutes ant fasado. Tai leidžia suderinti energinio efektyvumo tikslus su biologinės įvairovės apsauga, kuri miestuose tampa vis svarbesne tema.