Prasidėjus pasirengimui 2026–2027 metų šildymo sezonui, daugiabučių administratoriai ir bendrijos jau skelbia konkrečias gyventojų užduotis. Dažniausiai prašoma iki nustatytos datos baigti bet kokius centralinio šildymo sistemos remontus bute ir patikrinti, ar nėra pratekėjimų.
Kita pasikartojanti rekomendacija – visus radiatorių termostatinius ventilius laikinai atsukti iki maksimalios padėties. Tai daroma ne dėl ankstesnio šildymo ar didesnių sąskaitų, o dėl to, kad pildant sistemą vanduo laisvai pratekėtų per radiatorius ir iš sistemos pasišalintų oras.
Kodėl prašo atsukti ventilius?
Jei pildymo metu radiatorius lieka „uždarytas“, po šildymo įjungimo jis gali šilti tik dalinai, skleisti burbuliavimo garsus arba visai likti šaltas, nors kitur name šiluma jau yra. Tokiais atvejais problema neretai būna ne tiek šilumos tiekime, kiek ore, įstrigusiame konkrečiame radiatoriuje ar stove.
Svarbiausia informacija paprastai pateikiama laiptinės skelbimų lentoje arba administratoriaus pranešimuose: nurodoma tiksli sistemos pildymo data ir kontaktas, kuriuo pranešti apie avariją. Skirtinguose namuose darbų grafikai gali skirtis, todėl verta vadovautis būtent savo pastato instrukcija.
Kada reikėtų nuorinti radiatorių?
Viršutinių aukštų gyventojams neretai pateikiami papildomi nurodymai dėl nuorinimo vožtuvų, jei tokie įrengti bute. Ne visada naudinga nuorinimą atlikti per anksti, nes be vandens ir tinkamo slėgio tai gali neduoti rezultato.
Dažniausi užorintos sistemos požymiai – šnypštimas, burbuliavimas, nevienodai įšylantis radiatorius arba šalta viršutinė jo dalis. Jei po šildymo starto atšąla visi radiatoriai bute ar keli butai viename stove, gedimą reikėtų registruoti administratoriui, nes priežastis gali būti bendrose namo sistemose.
Saugumas ir priežiūra prieš šaltąjį sezoną
Prieš sezoną verta pasirūpinti ir praktiniais dalykais: išvalyti radiatorius nuo dulkių, kurios mažina šilumos atidavimą į patalpą. Taip pat nereikėtų radiatorių uždengti sunkiais užuolaidų audiniais, masyviais baldais ar sandariomis dekoratyvinėmis grotelėmis be ventiliacinių angų.
Ne mažiau svarbi ir būsto sauga: vėdinimo grotelių negalima užklijuoti ar uždengti, ypač ten, kur naudojami dujiniai vandens šildytuvai, katilai, krosnelės ar židiniai. Nepakankamas oro patekimas ir prastas degimo produktų šalinimas didina anglies monoksido riziką, todėl patikros ir tinkamas vėdinimas išlieka kritiškai svarbūs.
Individualių namų savininkams pasirengimas dažnai reiškia ir šildymo įrenginio patikrą pagal gamintojo reikalavimus, slėgio sistemoje kontrolę bei dūmtraukių ir ventiliacijos kanalų būklės įvertinimą. Dujinius įrenginius turėtų prižiūrėti tik kvalifikuoti specialistai, o apie bet kokius sistemos veikimo sutrikimus geriausia spręsti nedelsiant, nelaukiant pirmųjų šalčių.