CP v2

Tag: Termovizija

  • Skaitikliai sukasi, o namuose šalta: 5 vietos, pro kur iš buto dažniausiai pabėga šiluma

    Skaitikliai sukasi, o namuose šalta: 5 vietos, pro kur iš buto dažniausiai pabėga šiluma

    Dažniausias kaltininkas – langai

    Jei prie uždaryto lango jaučiate skersvėjį, o šalia rėmo temperatūra akivaizdžiai krenta, tikėtina, kad šiluma išeina per nesandarumus. Dažniausiai kalti susidėvėję tarpikliai, per silpnas varčios prispaudimas, išsireguliavę apkaustai arba tarpai tarp rėmo ir sienos.

    Paprastą patikrą galima atlikti popieriaus lapu: įkiškite jį tarp rėmo ir varčios, uždarykite ir pabandykite ištraukti. Jei lapas lengvai slysta, verta sureguliuoti apkaustus ir įvertinti tarpiklių būklę.

    Jeigu kyla abejonių, efektyviausiai padeda termovizinė patikra: ji parodo vietas, kur paviršiaus temperatūra yra žemesnė ir kur susidaro šilumos tiltai. Praktikoje tai neretai padeda sutaupyti, nes paaiškėja, kad langų keisti nereikia, užtenka sandarinimo ir reguliavimo.

    Durys ir įėjimo zona: šaltis ateina iš laiptinės

    Daugiabučiuose įėjimo durys dažniausiai neveda tiesiai į lauką, tačiau šalta laiptinė gali greitai atšaldyti prieškambarį. Skersvėjis dažniausiai juntamas ties slenksčiu, spynos zona ir durų kraštais, ypač jei durų varčia nebesiglaudžia tolygiai.

    Trumpam padeda tinkamai parinkti tarpikliai ir slenksčio sandarinimas, tačiau jei varčia deformuota arba durys sumontuotos netiksliai, vien tarpiklio gali nepakakti. Tokiu atveju verta pirmiausia užsakyti durų reguliavimą, o tik tuomet svarstyti keitimą.

    Radiatorius šilumos nepavagia, bet gali ją „užrakinti“

    Radiatorius nėra vieta, pro kurią šiluma išeina į lauką, tačiau jis gali šildyti gerokai prasčiau, jei yra uždengtas ilga užuolaida, baldais ar dekoratyvine apdaila. Tuomet sutrinka oro cirkuliacija ir dalis energijos sušildo sieną už radiatoriaus, o ne patalpą.

    Šildymo sezono metu verta palikti aplink radiatorių daugiau atviros erdvės ir neapkrauti jo tekstile. Jei radiatorius sumontuotas ant išorinės sienos, gali pasiteisinti šilumą atspindintis ekranas, kuris sumažina šilumos „pabėgimą“ į sieną.

    Jei radiatorius šyla netolygiai arba girdite čiurlenimą, dažna priežastis yra oras sistemoje, todėl praverčia nuorinimas. Taip pat svarbu, kad termostatinė galvutė nebūtų uždengta, nes tada ji fiksuoja netikslią temperatūrą ir per anksti sumažina šildymą.

    Šalti kampai ir pelėsis dažnai reiškia šilumos tiltus

    Jei viena siena ar kambario kampas akivaizdžiai šaltesni, o pradeda kauptis drėgmė ar atsiranda pelėsio židiniai, problema gali būti ne vėdinime, o šilumos tiltuose. Tai konstrukcijos vietos, kur šiluma į išorę perduodama greičiau nei per gretimus elementus.

    Tokie tiltai dažnai susidaro ties balkonų plokštėmis, sąramomis, langų angokraščių zonomis, pastato kampais ar skirtingų konstrukcijų sandūromis. Daugiabutyje dalis sprendimų priklauso bendrijai ar administratoriui, todėl pasikartojančius požymius verta fiksuoti ir pranešti, ypač jei tuo skundžiasi ir kaimynai.

    Šilumos nuostolių mastas skiriasi pagal būsto vietą: virš neapšiltinto stogo esantis butas dažniau praranda šilumą per perdangą, o virš rūsio ar garažo esantis – per grindis. Dėl to vieno universalaus skaičiaus, kiek proc. šilumos „turi“ išeiti per konkrečią vietą, realybėje nėra.

    Vėdinimas: dažna klaida, kuri brangiai kainuoja

    Ieškant, kur dingsta šiluma, kartais padaroma pavojinga klaida: užklijuojamos ventiliacijos angos arba visiškai nutraukiamas šviežio oro patekimas. Taip didėja drėgmė, dažnėja kondensatas ant šaltesnių paviršių ir atsiranda palankios sąlygos pelėsiui.

    Vietoj ilgo laikymo praviro lango žiemą efektyviau vėdinti trumpai ir intensyviai, kelioms minutėms plačiai atveriant langą. Prieš vėdinant pravartu sumažinti radiatoriaus galingumą, kad šiluma nebūtų „išpučiama“ į lauką.

    Jei sąskaitos didelės, o butas greitai atšąla net šildant, verta rinktis termovizinę apžiūrą arba energinį auditą. Tokie sprendimai leidžia tiksliai nustatyti problemas ir atskirti, kur pakaks reguliavimo bei sandarinimo, o kur jau reikalinga rimtesnė renovacija.

  • Ukraina pristatė reaktyvinį droną „Alexa Spatium“: žada medžioti „Shahed“ ir grįžti

    Ukraina pristatė reaktyvinį droną „Alexa Spatium“: žada medžioti „Shahed“ ir grįžti

    Naujas ginklas oro gynybai

    Ukrainos gynybos pajėgos pradėjo naudoti „Alexa Spatium“ – Ukrainoje sukurtą bepilotį reaktyvinį perėmėją, skirtą kovai su greitai judančiais oro taikiniais. Apie sistemos įvedimą į tarnybą paskelbė Ukrainos gynybos institucijos, tačiau gamintojas viešai neįvardijamas.

    Šis sprendimas atsirado reaguojant į nuolatines Rusijos atakas klajojančia amunicija ir dronais, kai oro gynybai svarbu ne tik numušti taikinį, bet ir tai padaryti kuo ekonomiškiau. Perėmėjai, kuriuos galima panaudoti pakartotinai, gali sumažinti spaudimą brangesnėms priemonėms.

    Kaip veikia „Alexa Spatium“

    „Alexa Spatium“ varomas turbininiu reaktyviniu varikliu, todėl gali greitai pasiekti taikinį ir reaguoti į staiga pasikeitusią situaciją ore. Skelbiama, kad dronas gali veikti mažame ir vidutiniame aukštyje, taip pat pasižymi didesniu veikimo nuotoliu ir lubomis, kurios svarbios perimant įvairių tipų taikinius.

    Valdymas gali būti vykdomas pagal iš anksto suprogramuotas koordinates arba operatoriui valdant tiesiogiai. Taikinių aptikimui ir nukreipimui naudojami elektrooptiniai ir termoviziniai sprendimai, leidžiantys sekti objektus tiek dieną, tiek naktį ar sudėtingesnėmis oro sąlygomis.

    „Shahed“ medžioklė ir pakartotinis panaudojimas

    Pagrindiniai „Alexa Spatium“ taikiniai įvardijami Rusijos naudojami klajojančios amunicijos tipai, tarp jų ir „Shahed-131“ šeimos dronai bei „Geran“ serija. Ukrainos pusė taip pat nurodo, kad sistema gali būti pritaikoma kovai su žvalgybiniais dronais ir net sraigtasparniais, priklausomai nuo užduoties ir konfigūracijos.

    Vienas svarbiausių sistemos akcentų – ji neturi būti vienkartinė: jei užduoties atlikti nepavyksta, dronas gali sugrįžti į paleidimo vietą ir būti panaudotas dar kartą. Tokia koncepcija mūšio lauke laikoma ypač vertinga, nes leidžia taupyti resursus ir greičiau atkurti pajėgumus po atakų.

    „Sistema sukurta taip, kad galėtų perimti greitus taikinius ore ir, jei reikia, grįžti pakartotiniam panaudojimui“, – sakė Ukrainos gynybos institucijų atstovas.

    Skelbiama, kad dronas yra maždaug 1,5 metro ilgio ir apie 1,7 metro pločio. Jis paleidžiamas nuo mobilios katapultos, o paruošimas naudojimui turėtų trukti kelias minutes, kas svarbu, kai atakos vyksta bangomis ir laikas reakcijai yra ribotas.

    „Alexa Spatium“ korpusas gaminamas iš lengvų kompozitinių medžiagų, kurios didina manevringumą. Tai aktualu perėmimo scenarijuose, kai reikia staigių manevrų ir tikslaus priartėjimo prie taikinio, o įranga turi išlikti pakankamai atspari eksploatacijai lauko sąlygomis.

    Ukrainos pusė taip pat mini galimybę montuoti skirtingų tipų kovines galvutes, priklausomai nuo užduoties. Tokia modulinė logika leidžia pritaikyti sistemą skirtingiems taikiniams, tačiau konkrečios techninės charakteristikos ir efektyvumo duomenys plačiau neskelbiami dėl saugumo.

  • „Urwis“ išlaikė svarbų testą: lenkų gelbėjimo dronas į nelaimę atplauks dar prieš žmones

    „Urwis“ išlaikė svarbų testą: lenkų gelbėjimo dronas į nelaimę atplauks dar prieš žmones

    Gdansko technologijos universiteto studentų kuriamas bepilotis paviršinis gelbėjimo aparatas „Urwis“ sėkmingai įveikė pirmuosius bandymus atvirame vandenyje. Kaip skelbia universitetas, prototipas buvo išbandytas Kałębie ežere Osieko apylinkėse, kur sąlygos gerokai artimesnės realioms gelbėjimo operacijoms nei bandymai baseine.

    Bandymų metu komanda tikrino korpuso sandarumą, variklio darbą, manevringumą ir nuotolinio valdymo patikimumą. Pasak kūrėjų, aparatas korektiškai reagavo į operatorių komandas ir įvykdė suplanuotus manevrus, o surinkti duomenys leis tikslinti konstrukciją.

    „Pirmuosius bandymus galime laikyti sėkme. Aparatas plaukia ir sukasi, o po bandymų turime daug išvadų dėl kitų pakeitimų“, – sakė projekto bendraautoris Maksymas Domkowskis.

    „Urwis“ vystomas ilgiau nei pusę metų, o ankstesni etapai vyko universiteto modelinių bandymų baseine, kur buvo vertinamas korpuso sandarumas, grimzlė ir stabilumas. Vis dėlto išplaukimas į atvirą akvatoriją parodė, kad norint patikimai veikti bangavimo, srovių ir vėjo sąlygomis reikės papildomų patobulinimų.

    Artimiausiu metu studentai planuoja įdiegti galingesnę pavarą ir sumontuoti kamerą, kuri padėtų geriau stebėti maršrutą bei tiksliau valdyti aparatą. Ateityje numatoma ir termovizinė kamera bei jutikliai, kad paieška būtų įmanoma naktį ar esant prastam matomumui, taip pat svarstoma galimybė gabenti tempiamą gelbėjimo plaustą.

    Pagrindinė idėja paprasta: kuo greičiau pasiekti į vandenį patekusį žmogų ir pristatyti plūdrumo priemonę dar iki gelbėtojų atvykimo. Tokie sprendimai pasaulyje vystomi dėl to, kad pirmosios minutės po nelaimės vandenyje dažnai lemia baigtį, o nuotoliniu būdu valdoma arba autonomiška priemonė gali sutrumpinti laiką, kurio prireikia patekti į vietą.

    Šiuo metu aparatas valdomas per GSM ryšį naudojant studentų sukurtą programėlę, tačiau galutinis tikslas yra autonominis veikimas. Kūrėjai nurodo, kad ateityje „Urwis“ turėtų savarankiškai nuplaukti į nurodytą tašką, vengti kliūčių, perduoti tikslią buvimo vietą ir tik paskutiniame etape, jei reikia, pereiti į gelbėtojo valdymą.

    Projektą įgyvendina Gdansko technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir laivų statybos fakulteto studentai Maksymas Domkowskis, Julianas Baronas ir Łukaszas Gede-Niewiadomskis. „Urwis“ kuriamas programoje „Uczelnie Przyszłości“, kurią remia Nacionalinis mokslinių tyrimų ir plėtros centras, kartu su akademiniais partneriais.

  • Vėjo turbinų mentėse plintančios mikroįtrūkos: jas jūroje aptinka autonominiai dronai su DI

    Vėjo turbinų mentėse plintančios mikroįtrūkos: jas jūroje aptinka autonominiai dronai su DI

    Vėjo turbinos dažnai pristatomos kaip švari energija: pastatai ir ilgai pamiršti. Tačiau realybėje jų mentės nuolat patiria dideles apkrovas, o aukštai virš žemės ar jūros gali nepastebimai plisti mikroįtrūkos.

    Didžiausia problema ta, kad ankstyvieji pažeidimai dažnai būna beveik nematomi plika akimi ir slepiasi po paviršiumi. Laiku jų neaptikus, smulkūs defektai gali virsti brangiais remontais, ilga prastova ar net rimtais avarijos scenarijais.

    Šiuolaikinės vėjo turbinų mentės pasiekia maždaug 100–150 metrų ilgį, todėl nuodugni apžiūra yra sudėtinga ir lėta. Iki šiol patikimiausias būdas daugeliu atvejų reiškė žmones ant virvių, platformas ar kranus, o tai didina riziką ir dažnai verčia turbiną sustabdyti kelioms dienoms.

    Kur slypi didžiausias aklumas

    Sunkiausia patikrinti būtent tas vietas, kurios svarbiausios: mentės briaunas, paviršiaus eroziją ir smulkius struktūrinius įtrūkimus. Ypač jūroje, kur prisideda druskingas purškalas, stiprūs vėjai ir sudėtinga logistika, reguliarūs patikrinimai kainuoja brangiai.

    Dėl to operatoriai dažnai atsiduria tarp dviejų blogybių: arba stabdyti gamybą ir siųsti komandą, arba rizikuoti, kad pažeidimas bus pastebėtas per vėlai. Tokia priežiūra labiau primena reakciją į gedimą, o ne prognozuojamą prevenciją.

    Autonominiai dronai keičia priežiūrą

    2026 metų sausį Danijoje pademonstruotas sprendimas, kuris rodo, kur juda rinka: autonominis dronas apžiūrėjo jūrinę vėjo turbiną jai vis dar sukantis. Esminis skirtumas tas, kad patikra vyko nestabdant įrenginio ir nesiunčiant žmonių į pavojingas aukštumas.

    Tokiose sistemose derinami jutikliai, termovizija, kompiuterinė rega ir dirbtinis intelektas, padedantis iš nuotraukų ir vaizdo nustatyti erozijos zonas, paviršiaus pažeidimus ir tikėtinas mikroįtrūkų vietas. Kuo daugiau patikrų, tuo daugiau duomenų mokymui, todėl algoritmai tampa tikslesni atskiriant menką kosmetinę žymę nuo realios rizikos.

    Praktinis efektas operatoriams paprastas: darbas, kuris anksčiau trukdavo dienas ir reikalaudavo prastovų, gali sutrumpėti iki valandų. Anksti aptiktas nedidelis defektas dažniausiai reiškia pigesnį remontą, o laiku neaptikta problema jūroje gali kainuoti ypač daug dėl laivų, kranų, atsarginių dalių ir prarastos gamybos.

    Rinka sparčiai auga

    Dronų patikros vėjo energetikoje jau tampa atskira industrija: kai kurios įmonės skelbia atlikusios dešimčių tūkstančių menčių apžiūras, o vieno parko mastu per dieną galima patikrinti dešimtis turbinų. Toks tempas anksčiau buvo sunkiai pasiekiamas, kai apžiūra priklausė nuo virvių komandų ir oro langų.

    Vis dar įprasta dalį patikrų atlikti sustabdžius ar sulėtinus mentes, kad būtų lengviau fiksuoti detales. Vis dėlto bandymai apžiūrėti turbiną jai veikiant rodo kryptį į nuolatinę, mažiau trikdančią priežiūrą, kai gedimai fiksuojami anksčiau, o remonto planavimas tampa labiau prognozuojamas.

    Didėjant jūrinių parkų galiai ir turbinoms tolstant nuo kranto, svarbiausias veiksnys tampa pasiekiamumas. Todėl autonominiai dronai, gebantys dirbti sudėtingomis sąlygomis ir greitai pateikti duomenis, vis dažniau laikomi vienu svarbiausių įrankių, kad vėjo energetika išliktų patikima ir ekonomiška.

  • Ciuricho startuolis „AVIAN“ pritraukė 2,2 mln. eurų: DI šiluminis stebėjimas 24/7 gesina gaisrų riziką

    Ciuricho startuolis „AVIAN“ pritraukė 2,2 mln. eurų: DI šiluminis stebėjimas 24/7 gesina gaisrų riziką

    Ciuriche įsikūrusi pramonės technologijų bendrovė „AVIAN“ pritraukė 2,2 mln. eurų išankstinio sėklinio etapo investiciją. Pagrindiniu investuotoju tapo „Founderful“, o gautos lėšos bus nukreiptos inžinerijos ir diegimų apimčiai didinti.

    Įmonė kuria nuolatinę, 24 valandas per parą veikiančią šiluminio stebėjimo sistemą, kuri padeda anksti pastebėti įkaitimo anomalijas ir taip užkirsti kelią pramoniniams gaisrams. „AVIAN“ sprendimas aktualus gamykloms, kur rizika auga dėl dulkių, trinties, elektros gedimų ir senstančios įrangos.

    Pasak „AVIAN“, prieš pritraukdama kapitalą bendrovė dvejus metus veikė pelningai ir augo be išorinio finansavimo. Dabar komanda planuoja greičiau plėsti diegimų geografiją ir stiprinti pajėgumus sektoriuose, kuriuose gaisro ar prastovų kaina ypač didelė.

    Kaip veikia nuolatinė šiluminė priežiūra

    „AVIAN“ platforma apima infraraudonųjų spindulių kamerų įrangą, anomalijų aptikimą, išmaniuosius pavojaus signalus, pranešimų sistemą ir prognozuojamos priežiūros ataskaitas. Skirtingai nuo periodinių patikrų, kai termovizija atliekama kas kelis mėnesius, nuolatinis stebėjimas leidžia fiksuoti ankstyvus temperatūros pokyčius valandomis ar net dienomis iki gedimo.

    Sistema mokosi, kas konkrečioje gamykloje yra „normali“ temperatūrų dinamika, o vėliau identifikuoja nukrypimus. Tokia logika ypač svarbi mazguose, kurie dažnai tampa užsidegimo taškais: varikliuose, guoliuose, konvejeriuose, presuose ar elektros spintose.

    „Daugumai operatorių nereikia dar vienos kameros. Trečią ryto jiems reikia žinoti, kad guolis kaista dar prieš uždegdamas aplink esančias dulkes“, – sakė „AVIAN“ vienas iš įkūrėjų ir technologijų vadovas Drew Hanover.

    Kur bendrovė mato augimą

    Iki šiol „AVIAN“ ypač stipri medienos ir medienos gaminių segmente, tačiau siekia plėstis į perdirbimą, chemijos pramonę, naftos ir dujų sektorių bei jūrinę pramonę. Tai sritys, kuriose saugos reikalavimai griežti, o incidentai gali sustabdyti gamybą ir sukelti didelius nuostolius.

    Bendrovė pabrėžia, kad pramonėje vis sunkiau pasikliauti vien periodinėmis apžiūromis, nes rizika ir draudimo spaudimas didėja. Dalis objektų, kurie dar prieš kelerius metus buvo laikomi draudžiamais įprastomis sąlygomis, šiandien vertinami kaip per rizikingi arba jiems siūlomos gerokai prastesnės sąlygos.

    Rezultatai ir planai: nuo karščio iki dūmų

    „AVIAN“ teigia, kad per dvejus metus jos sprendimai padėjo išvengti gaisrų ir įrangos gedimų, kurių bendra ekonominė žala galėjo siekti apie 46 mln. eurų. Bendrovė nurodo, kad sistema jau naudojama maždaug 50 objektų 9 šalyse, o dalis klientų, įdiegę sprendimą, mažino draudimo kaštus ir prastovų laiką.

    Artimiausiuose planuose išskiriamos dvi kryptys: realaus laiko objekto rizikos vertinimas, paremtas nuolatine šilumine telemetrija, ir „AVIAN Vision“ plėtra. Pastarasis sprendimas siekia išplėsti stebėseną už termovizijos ribų, modernizuojant esamas vaizdo stebėjimo sistemas taip, kad jos galėtų patikimiau aptikti dūmus ir ugnį.

    Bendrovė skelbia, kad 2026 metais siekia peržengti 1 mln. metinių pasikartojančių pajamų ribą. Investicijos, pasak „AVIAN“, leis greičiau diegti sprendimą naujose rinkose, išlaikant nuolatinį stebėjimo modelį ir operacinę pagalbą klientams.

  • Czajkove užsidegė energijos kaupimo konteineris: evakuota 65 žmonės, įvykį stebi dronai

    Czajkove užsidegė energijos kaupimo konteineris: evakuota 65 žmonės, įvykį stebi dronai

    Lenkijos Didžiosios Lenkijos vaivadijos Czajkovo vietovėje kilo gaisras konteineriniame energijos kaupimo įrenginyje. Tarnybos praneša, kad viduje buvo sukrauta apie 107 000 akumuliatorių elementų, o bendra sistemos galia siekė 2 megavatus.

    Apie incidentą ugniagesiai buvo informuoti anksti ryte, po 6 valandos. Atvykus pirmiesiems ekipažams degė konteineris su didelės galios baterijomis, todėl darbai buvo sutelkti į intensyvų aušinimą ir temperatūros kontrolę, siekiant pristabdyti ugnies plitimą.

    Augant temperatūrai ir keičiantis situacijai, priimtas sprendimas evakuoti 65 žmones iš įmonės teritorijos ir netoliese esančių pastatų. Vietos gyventojai taip pat raginami nesiartinti prie įvykio vietos ir uždaryti langus dėl dūmų bei degimo metu išsiskiriančių dujų.

    Į gaisrą metamos didelės pajėgos

    Įvykio vietoje dirba kelios dešimtys Valstybinės ir Savanoriškos ugniagesių tarnybos ekipažų, vėliau pajėgos buvo sustiprintos. Operacijoje pasitelktos cisternos, medicininio užtikrinimo transportas, taip pat specializuotos cheminės ir ekologinės gelbėjimo pajėgos.

    Gaisro židinys ir konteinerio temperatūra papildomai stebimi iš oro, naudojant dronus su termovizinėmis kameromis. Tokia taktika leidžia greičiau įvertinti kaitros zonas ir planuoti aušinimą taip, kad būtų mažinama pakartotinio įsiliepsnojimo rizika.

    Kodėl baterijų gaisrai sudėtingi?

    Energijos kaupimo sistemose naudojamos ličio jonų baterijos gaisro atveju gali patirti vadinamąjį terminį išplitimą, kai kaistant vienam elementui įkaista ir užsidega gretimi. Dėl to ugniagesių darbas dažnai trunka ilgai: neužtenka vien numalšinti liepsnas, būtina ilgą laiką aušinti ir nuolat matuoti temperatūrą.

    Praktikoje tokie gaisrai išsiskiria ir tuo, kad degimo metu gali susidaryti sveikatai pavojingos medžiagos, todėl neretai taikomos papildomos saugos zonos, ribojamas eismas, o gyventojams rekomenduojama vengti dūmų. Tarnybos pabrėžia, kad šiuo etapu svarbiausia yra žmonių saugumas ir gaisro plitimo suvaldymas.

    Kol kas oficiali gaisro priežastis neskelbiama, o informacija apie galimą žalą ar veiklos atkūrimo terminus priklausys nuo to, kada bus visiškai stabilizuota temperatūra ir pašalinta pakartotinio užsidegimo grėsmė. Įvykio aplinkybes vertins atsakingos tarnybos, kai tik tai bus saugu.