CP v2

Tag: Ternopilio sritis

  • Nusekus Dniestras atvėrė netikėtą radinį: aptiktas Austro-Vengrijos laikų navigacinis ženklas

    Ukrainoje, Dniestrui smarkiai nusekus, upės vagos seklumose aptiktas istorinis radinys – tašyto akmens stulpas su cilindrine viršūne ir iškaltu numeriu 147. Jį netoli Beremianų kaimo Ternopilio srityje pastebėjo nacionalinio gamtos parko Dniestrų kanjonas darbuotojai, vykdę kompleksinius upės tyrimus.

    Pasak parko specialistų, šią vasarą Dniestras pasiekė itin žemus vandens lygius, todėl susiformavo didelės seklumos, o įprastai po vandeniu esanti pakrantės vagos dalis tapo prieinama apžiūrai. Tokios sąlygos ne tik keičia ekosistemas, bet ir atveria galimybę rasti objektus, kurie dešimtmečiais buvo paslėpti dugne.

    Stulpas buvo iškeltas iš upės ir pastatytas kaip būsimos ekologinės-edukacinės trasos elementas. Kraštotyrininkas Vladimiras Dobrianskis spėja, kad tai gali būti vienas iš navigacinių stulpų, naudotų Austro-Vengrijos imperijos laikais, kai Dniestras buvo svarbi transporto arterija ir pakrantės ženklinimas padėjo orientuotis laivybai.

    Parko darbuotojai tyrimų metu fiksavo ir platesnes nusekimo pasekmes: seklumos sparčiai apželia vandens augalija, o kartu keičiasi buveinės paukščiams ir kitiems gyvūnams. Dniestru jau pradeda formuotis žieminiai paukščių sambūriai, nors tuo pat metu vis dar vyksta rudeninė migracija.

    Hidrologai šią situaciją sieja su užsitęsusia sausra ir neįprastai mažu kritulių kiekiu baseine, dėl ko upė praranda įprastą debito atsargą. Nacionalinio parko atstovai anksčiau yra nurodę, kad 2026 metais Dniestrą maitinančių upių baseine vandeningumas vasarą vietomis siekė tik 10–40 proc. normos, o kai kuriuose ruožuose – dar mažiau, todėl reiškinys vadinamas hidrologine sausra.

    Be mokslinių stebėjimų, parko komanda tęsia ir paveldo bei infrastruktūros darbus: pranešta, kad prie Dniestrų krantų ties Krasna Hora buvo sutvarkytas šaltinis-koplytėlė. Specialistai pabrėžia, kad ilgalaikis upių nusekimas kelia rizikų ne tik gamtai ir turizmui, bet ir vandens tiekimui bei žemės ūkiui, todėl būtina nuosekliai stebėti situaciją ir planuoti prisitaikymo priemones.

  • Karpatų Smočyčiaus kalne aptikta nauja vertikali ola: tyrėjai įtaria, kad ji gali būti giliausia

    Ivano Frankivsko srityje Karpatų Smočyčiaus kalne speleologai aptiko naują vertikalią olą, kurios pradinis nustatytas gylis siekia bent 30 metrų. Specialistai pabrėžia, kad tai tik pirminiai matavimai, o tolesni tyrimai gali parodyti, jog ola yra dar gilesnė.

    Ukrainos speleologų bendruomenėje ši žinia sulaukė išskirtinio dėmesio, nes smiltainio tipo Karpatų olose tokie gyliai laikomi gana retais. Tyrėjų teigimu, būtent geologinė sandara dažnai riboja ertmių formavimąsi, todėl 30 metrų riba jau dabar vertinama kaip reikšminga.

    „Smočyčiaus kalne radome naują vertikalią olą. Pavadinome ją „Dzembonija“, nes netoliese yra tokiu pat pavadinimu vadinamas kaimas. Manome, kad ši ola gali tapti giliausia Karpatų ola“, – sakė speleologas ir Ukrainos speleologų asociacijos viceprezidentas Jurijus Kasjanas.

    Pasak jo, komanda planuoja tęsti tyrimus ir patikslinti olos parametrus, tačiau darbai priklausys nuo sezoniškumo ir saugumo sąlygų. Vertikalių olų tyrinėjimai paprastai reikalauja specialios įrangos, o gylio matavimai tikslinami etapais, plečiant pasiekiamas atšakas.

    Tuo pat metu speleologai pranešė apie dar vieną radinį Ternopilio srityje, kur gipsinėje oloje Na Chomach aptikta nauja, maždaug 50 metrų ilgio dalis. Ši ola žinoma nuo XX amžiaus šeštojo dešimtmečio, tačiau iki šiol buvo laikoma palyginti nedidele.

    Specialistai aiškina, kad Na Chomach gali būti didesnės požeminės sistemos fragmentas, nes netoliese yra gerai žinoma Krištolinė ola, kurios ištirtas ilgis viršija 20 kilometrų. Jei ertmės priklauso tam pačiam masyvui, teorinė jungčių tikimybė išlieka, nors ją patvirtinti galima tik nuosekliais kartografavimo ir prasiskverbimo darbais.

    „Per trečiąją ekspediciją pavyko prasibrauti pro siaurą plyšį, jį praplėsti ir atverti naują olos dalį. Toliau vėl pasiekėme susiaurėjimą, todėl darbus tęsime jau po žiemos“, – teigė Jurijus Kasjanas.

    Jis pridūrė, kad žiemą dalyje olų žiemoja šikšnosparniai, todėl tyrinėjimai paprastai nukeliami į šiltąjį sezoną, siekiant netrikdyti gyvūnų. Be to, speleologai pranešė, kad jau anksčiau žinomoje Na Chomach dalyje pastebėjo keliose vietose pavaizduotus tridančius.

    Pasak tyrėjų, tokie ženklai gali būti istorinės atminties pėdsakai, nes kai kurios Ukrainos olos XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje buvo naudojamos kaip slėptuvės. Ši hipotezė kol kas vertinama atsargiai ir gali būti tikslinama renkant daugiau duomenų vietoje.

    Speleologų bendruomenė pabrėžia, kad kiekvienas naujas atradimas prisideda prie tikslesnio regiono karstinių ir nekarstinių ertmių žemėlapio, o tai svarbu ir mokslui, ir saugiam lankymui. Tolesni Smočyčiaus olos matavimai turėtų parodyti, ar ji iš tiesų gali pretenduoti į giliausios Karpatų olos vardą.