CP v2

Tag: Tesla Model 3

  • „Lucid Gravity“ įkrovė „Tesla Model 3“: štai kaip veikia automobilio–automobiliui įkrovimas

    „Lucid Gravity“ įkrovė „Tesla Model 3“: štai kaip veikia automobilio–automobiliui įkrovimas

    Netikėtas vaizdas konkurentų kovoje

    Elektromobilių rinkoje „Lucid“ ir „Tesla“ dažnai laikomos tiesioginėmis varžovėmis, todėl internete dėmesio sulaukė situacija, kai „Lucid Gravity“ įkrovė „Tesla Model 3“. Tai tapo ryškiu pavyzdžiu, kaip kinta įkrovimo standartai ir atsiranda naujų energijos dalijimosi scenarijų.

    Šis epizodas įdomus ir dėl istorinio konteksto: „Lucid“ įkūrėjas ir buvęs vadovas Peteris Rawlinsonas anksčiau dirbo su „Tesla Model S“ inžinerija. Tačiau technologiškai svarbiausia čia ne konkurencija, o tai, kad sprendimas veikia nepriklausomai nuo prijungto automobilio markės.

    Kas yra „RangeXchange“ ir kaip tai veikia?

    „Lucid Gravity“ turi automobilio–automobiliui įkrovimo funkciją „RangeXchange“, kuri leidžia dalintis energija per NACS jungtį. Praktikoje tai reiškia, kad „Gravity“ gali tapti savotišku riedančiu energijos šaltiniu kitam su NACS suderinamam elektromobiliui.

    Procesas gana paprastas: vienas specialaus laido galas jungiamas prie „Lucid“ įkrovimo lizdo, o automobilio ekranas parodo, kad sistema parengta. Tuomet vairuotojas gali nustatyti baterijos rezervo ribą, kad dalijantis energija „Gravity“ akumuliatoriaus įkrova nenukristų žemiau pasirinktos reikšmės.

    Prijungus kitą laido galą prie kito elektromobilio, energijos perdavimas neprasideda automatiškai. Jį reikia patvirtinti „Lucid“ ekrane, pasirinkus funkciją, kuri iš esmės reiškia įkrovimo pradžią ir energijos dalijimosi patvirtinimą.

    Kiek realiai galima „perpilti“ energijos?

    Bandymuose fiksuota, kad įkrovimas vyko iki 40 amperų ir apie 240 voltų, reali įtampa siekė maždaug 237 voltus. Tokie parametrai labiau primena įprastą kintamosios srovės įkrovimą, o ne greitąjį nuolatinės srovės sprendimą, todėl stebuklų tikėtis neverta.

    Praktiškumas ribotas: „Tesla Model 3“ tokiu būdu per valandą gali atgauti maždaug 30 mylių, tai yra apie 48 kilometrus, nuvažiuojamo atstumo. Daugeliu atvejų tai nebus patogiausias kasdienis sprendimas, tačiau gali išgelbėti, kai pritrūksta energijos ir reikia pasiekti namus arba artimiausią greitojo įkrovimo stotelę.

    „RangeXchange“ labiau tinka kaip avarinė priemonė, o ne mobilioji įkrovimo stotis. Tai panašu į elektrinį kanistrą, kai vienas elektromobilis trumpam padeda kitam išsisukti iš nemalonios situacijos kelyje.

  • „Tesla“ savininkas padarė tai, ko gamintojas vis dar nedrįsta: seną „Model 3“ pakėlė į HW4

    „Tesla“ savininkas padarė tai, ko gamintojas vis dar nedrįsta: seną „Model 3“ pakėlė į HW4

    Vienas „Tesla“ savininkas pademonstravo tai, ko pati bendrovė iki šiol oficialiai nesiūlo: į senesnės kartos „Model 3“ įdiegė naujesnę „Autopilot“ kompiuterio ir kamerų įrangą, vadinamą HW4. Modifikaciją atlikęs lenkų entuziastas ir programuotojas Michałas Gapińskis procesą detaliai fiksavo socialiniuose tinkluose, o automobilis, pasak jo, jau važiuoja.

    Didžiausia šios istorijos intriga slypi ne vien techniniame iššūkyje. „Tesla“ 2019–2023 metais pardavė milijonus automobilių su HW3, kuriuos ilgą laiką viešai siejo su „Full Self-Driving“ (FSD) pažadu, tačiau vėliau pati pripažino, kad daliai funkcijų reikalinga galingesnė įranga. Dėl to rinkoje susikaupė nemaža savininkų grupė, kuri jaučiasi įstrigusi tarp reklamuotų galimybių ir realių techninių ribų.

    Kas tiksliai buvo pakeista?

    Pasak M. Gapińskio, projektui prireikė nedaug komponentų: svarbiausias buvo HW4 kompiuteris, išimtas iš kito „Tesla“ modelio, taip pat dalis HW4 šoninių kamerų. Norint suderinti sistemą, teko atlikti ir elektronikos valdymo blokų (ECU) programinius pakeitimus, tačiau, jo teigimu, tai nebuvo toks sudėtingas darbas, kaip atrodė iš pradžių.

    Esminė praktinė detalė – dalies originalių laidų pavyko nekeisti. Modifikuotojas nurodė, kad gamyklinė koaksialinė instaliacija gali būti pritaikoma naudojant adapterius, suderinamus su FAKRA jungtimis. Tai sumažina projekto apimtį ir riziką, nors galutinis patikimumas ilgalaikėje eksploatacijoje dar lieka atviras klausimas.

    „Sąžiningai, „Tesla“ tai galėjo padaryti seniai ir pasiūlyti mokamą atnaujinimą“, – sakė Michałas Gapińskis.

    Kodėl HW3 savininkams tai svarbu?

    Technologiškai HW4 laikomas reikšmingu žingsniu į priekį: jis siejamas su naujesnėmis kameromis, didesniais skaičiavimo resursais ir potencialiai platesnėmis pažangių pagalbos vairuotojui funkcijų galimybėmis. Dalis „Tesla“ bendruomenės HW3 pagrindu veikiančią FSD versiją vertina kaip ribotą, ypač lyginant su tuo, ką, jų teigimu, gali pasiekti naujesni automobiliai.

    Ši situacija kelia ir platesnį klausimą visai automobilių rinkai: kai transporto priemonės vis labiau tampa programiškai apibrėžtomis, didelę vertės dalį pradeda lemti ne variklis ar važiuoklė, o kompiuteriai, jutikliai ir programinė įranga. Tai reiškia, kad aparatinės įrangos atnaujinimai gali tapti tokie pat aktualūs kaip tradiciniai remontai, tik jie vis dažniau persikelia į elektronikos ir programavimo sritį.

    Vis dėlto savarankiški atnaujinimai turi ir rizikų. Neoficialūs pakeitimai gali turėti įtakos garantijai, oficialiam aptarnavimui, saugumo sistemų veikimui ir teisėtumui skirtingose šalyse. Net jei automobilis po atnaujinimo „važiuoja“, tai dar nereiškia, kad visos funkcijos veiks stabiliai, o klaidų kodai ir suderinamumo problemos gali išlikti.

    M. Gapińskis teigia, kad jo automobiliui dar reikia kelių korekcijų, kad būtų pašalinti likę sistemos pranešimai apie klaidas. Tačiau pats faktas, jog HW4 įrangą pavyko priversti veikti HW3 kartos automobilyje, jau dabar tapo signalu: techniškai tokie atnaujinimai įmanomi, o paklausa jiems tarp savininkų akivaizdžiai auga.