Kas buvo Juozapas Flavijus
Juozapas Flavijus buvo I amžiaus žydų kilmės istorikas, rašęs graikų kalba ir palikęs vienus svarbiausių šaltinių apie ano meto Judėją. Apie 93–94 metais jis baigė veikalą Senovės žydų istorija, kuriame apžvelgė žydų tautos praeitį ir religines sroves.
Būtent šiame veikale randamas trumpas fragmentas apie Jėzų iš Nazareto, vadinamas Testimonium Flavianum. Tai viena dažniausiai aptariamų ištraukų, nes ji minima kaip retas nekrikščioniškas ankstyvas liudijimas apie Jėzų.
Fragmentas, kuris kelia ginčus
Išlikusioje graikiškoje versijoje yra teiginių, kurie skamba kaip aiškus tikėjimo išpažinimas, pavyzdžiui, kad Jėzus pasirodė gyvas trečią dieną po mirties. Dalis tyrėjų seniai įtaria, kad tokie sakiniai galėjo atsirasti vėliau, kai tekstą perrašinėjo krikščionys raštininkai.
Diskusijos esmė paprasta: ar Flavijus pats taip tvirtino, ar tik užfiksavo tai, ką pasakojo ankstyvieji krikščionys. Kadangi autorius nebuvo krikščionis, pernelyg kategoriški teiginiai daugeliui specialistų atrodo įtartini ir reikalaujantys tekstologinio patikrinimo.
„Jeigu autorius tik perpasakojo mokinių liudijimą, o ne teigė pats, tai keičia viso fragmento istorinį svorį“, – sako tyrėjai, vertinantys skirtingas šio teksto versijas.
Kuo skiriasi graikiška, lotyniška ir arabiška versijos
Naujesnėse diskusijose lyginamos kelios tradicijos: graikiška, lotyniška, arabiška ir sirų kalbos versijos. Kai kuriose jų formuluotės atsargesnės: vietoj tiesioginio teiginio, kad Jėzus pasirodė gyvas, pateikiama mintis, jog mokiniai skelbė jį matę trečią dieną.
Iš pirmo žvilgsnio skirtumas nedidelis, tačiau istorikams jis esminis. Tokia formuluotė leistų manyti, kad Flavijus aprašė bendruomenės įsitikinimą, o ne pateikė savarankišką patvirtinimą apie prisikėlimą.
Ar Flavijus galėjo vadinti Jėzų Mesiju?
Kitas ginčytinas taškas yra frazė apie Jėzaus mesijinę tapatybę. Graikiškoje redakcijoje pasitaiko kategoriškas „jis buvo Kristus“, tačiau kitose tradicijose randami švelnesni variantai, pavyzdžiui, kad jis buvo laikomas Mesiju arba galbūt buvo Mesijas.
Papildomo konteksto suteikia ankstyvųjų krikščionių autoriai, ypač III amžiaus mąstytojas Origenas, pabrėžęs, kad Flavijus nepripažino Jėzaus Mesiju. Dėl to dalis mokslininkų labiau linkę manyti, kad kategoriškos frazės galėjo būti vėlesni intarpai, o pirminis tekstas buvo neutralesnis.
Šiandien dauguma tyrėjų sutaria dėl vieno: fragmentas greičiausiai turi autentišką branduolį, bet jo formuluotės galėjo būti redaguotos skirtingais laikotarpiais ir skirtingose perrašinėjimo tradicijose. Todėl kiekvienas naujas palyginimas su alternatyviomis versijomis padeda tiksliau suprasti, ką Flavijus galėjo parašyti iš pradžių.