Naujas tyrimas rodo, kad beveik kas antras neuroatipiško vaiko tėvas patyrė spaudimą perkelti vaiką į kitą klasę ar net kitą mokyklą. Už šių skaičių slypi kasdienybė, kurioje vaikams svarbiausia ne diagnozės, o galimybė turėti draugų, būti kviečiamiems į gimtadienius ir jaustis klasės dalimi.
Ataskaita „Daug ritmų vienoje mokykloje“, parengta socialinės kampanijos, kurią vykdo „Kaufland Polska“ ir Avalon fondas, išryškina, kad neurorairovė ugdyme vis dar kelia įtampą. Tyrimas atskleidė ne tik šeimų patirtis, bet ir tai, kaip su iššūkiais tvarkosi mokyklos bendruomenė: tėvai, mokytojai ir bendraamžiai.
Remiantis ataskaita, 43 proc. tėvų net neįtaria, kiek dažna yra neuroatipija švietimo įstaigose, o 71 proc. niekada aktyviai neieškojo informacijos šia tema. Tokia informacijos spraga, pasak tyrėjų, tampa dirva stereotipams, kai vaiko elgesys vertinamas kaip išsiblaškymas, tinginystė ar prastas auklėjimas.
Kada elgesys suprantamas klaidingai?
Tyrimas rodo, kad daliai tėvų kyla baimė dėl galimų konfliktų neurorairovėje klasėje. 63 proc. neurotipiškų vaikų tėvų nurodė nerimaujantys dėl sudėtingo elgesio ir ginčų, o 41 proc. mano, kad diagnozės kartais esą naudojamos per dažnai.
Tuo pat metu 22 proc. apklaustųjų teigė manantys, jog diagnozės kartais tampa pasiteisinimu tinginystei ar netinkamam elgesiui. Specialistai pabrėžia, kad tokie vertinimai dažnai kyla iš žinių trūkumo, nes skirtingas sensorinių dirgiklių apdorojimas ar emocijų reguliavimas nebūtinai yra sąmoningas priešinimasis taisyklėms.
Neuroatipiškų vaikų šeimos šias nuostatas jaučia tiesiogiai. 47 proc. tėvų teigė patyrę spaudimą keisti klasę ar mokyklą, o 46 proc. nurodė, kad jų vaikas ne kartą buvo izoliuotas ar iš jo šaipytasi.
Ką pakeistų daugiau žinių ir aiškios taisyklės?
Ataskaitoje pabrėžiama, kad sprendimai, kurie padeda neuroatipiems mokiniams, dažnai pagerina mokymosi aplinką visiems. 68 proc. tėvų sutiko, kad aiškesnės taisyklės, labiau prognozuojama rutina, emocinio raštingumo ugdymas ir pritaikyta komunikacija naudingi visai klasei.
Bendro ugdymo idėją palaikė 79 proc. neuroatipiškų vaikų tėvų ir maždaug pusė neurotipiškų vaikų tėvų. Tyrėjų vertinimu, esminis lūžis prasideda tada, kai mokykla ir tėvai turi bendrą susitarimą, kaip reaguojama į sunkumus, ir aiškų planą, kaip vaikui suteikiama pagalba.
Pagalbos priemonės: nuo konsultacijų iki mokymų
Kampanijos rėmuose numatytos priemonės, skirtos tiek mokykloms, tiek šeimoms: edukaciniai scenarijai, rekomendacijos mokytojams ir tėvams bei nuotoliniai seminarai. Taip pat veikia konsultacijų linija, kurioje galima gauti psichologo, pedagogo ir teisininko patarimų.
Ataskaitoje nurodoma, kad tyrimas buvo atliktas 2026 metais rugpjūtį, apklausiant 1 022 tėvus. Į imtį pateko 829 neurotipiškų vaikų tėvai, 178 neuroatipiškų vaikų tėvai ir 56 tėvai, kurių vaikams tuo metu vyko diagnostika.