CP v2

Tag: Tėvystės mokymai

  • KOPA projektas įpusėjo: nemokamos kompleksinės paslaugos šeimai jau pasiekė per 72 tūkst. gyventojų

    KOPA projektas įpusėjo: nemokamos kompleksinės paslaugos šeimai jau pasiekė per 72 tūkst. gyventojų

    Vienas didžiausių Lietuvoje socialinių projektų „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ įpusėjo ir, Europos socialinio fondo agentūros duomenimis, jau pasiekė daugiau nei 72 000 šalies gyventojų. Projektu siekiama, kad prevencinė psichosocialinė pagalba būtų lengviau pasiekiama ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesnėse savivaldybėse.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis, o bendra jo vertė siekia apie 60 mln. eurų. KOPA įgyvendinamas iki 2029 metų vidurio, daugiausia dėmesio skiriant pagalbai šeimoms ir asmenims, susiduriantiems su kasdieniais sunkumais, įtampa ar krizinėmis situacijomis.

    Kam skirtos paslaugos ir kaip jos veikia?

    KOPA paslaugos yra nemokamos ir skirtos visiems gyventojams, kuriems aktuali emocinė, socialinė ar praktinė pagalba. Viena esminių projekto idėjų yra suteikti galimybę gauti ne vieną pavienę konsultaciją, o tarpusavyje derančių paslaugų paketą pagal žmogaus ar šeimos situaciją.

    Pagalba apima individualias ir grupines konsultacijas, savitarpio paramos grupes, tėvystės mokymus, šeimos mediaciją, taip pat vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimus. Paslaugas teikia kvalifikuoti specialistai, tarp jų psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai ir meno terapeutai.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos visiems šalies gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis. Jos apima individualias ir grupines konsultacijas, savitarpio paramos grupes, tėvystės mokymus, šeimos mediaciją taip pat vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimus“, – sakė Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

    Kodėl akcentuojama prevencija?

    Projekto organizatoriai pabrėžia prevencijos svarbą: laiku suteikta pagalba dažnai padeda išvengti gilesnių problemų ir ilgalaikių pasekmių šeimos santykiams, vaikų emocinei savijautai ar asmens gebėjimui funkcionuoti darbe ir bendruomenėje. Praktikoje tai reiškia, kad į pagalbos sistemą siekiama įtraukti žmogų dar prieš situacijai tampant kritinei.

    Tokios krypties poreikį stiprina ir bendros tendencijos: augantis psichologinės pagalbos poreikis, didesnis visuomenės jautrumas emocinei sveikatai, taip pat regionuose išliekantys iššūkiai dėl paslaugų prieinamumo. KOPA modelis orientuotas į tai, kad specialistų pagalba būtų arčiau žmogaus ir mažiau priklausytų nuo finansinių galimybių.

    Kas dažniausiai kreipiasi dėl pagalbos?

    Didžiąją dalį projekto tikslinės grupės sudaro darbingo amžiaus gyventojai ir šeimos, auginančios vaikus. Projektas siejamas su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kryptimi stiprinti pagalbą šeimai ir mažinti socialinę atskirtį, sudarant sąlygas gauti konsultacijas ir įgūdžių ugdymą tada, kai jų labiausiai reikia.

    Projekto apimtys rodo, kad paslaugos tampa vis plačiau naudojamos, tačiau jų efektyvumas labiausiai priklauso nuo to, ar žmogus kreipiasi laiku ir ar savivaldybėse užtikrinamas stabilus paslaugų tinklas. KOPA tęstinumas iki 2029 metų vidurio turėtų leisti ne tik plėsti paslaugų prieinamumą, bet ir sistemingai stiprinti pagalbos kokybę skirtingose Lietuvos vietovėse.

  • Nemokama pagalba Anykščiuose: psichologo konsultacijos, tėvystės mokymai ir neuroedukacija šeimoms

    Nemokama pagalba Anykščiuose: psichologo konsultacijos, tėvystės mokymai ir neuroedukacija šeimoms

    Nemokamos paslaugos šeimoms Anykščiuose

    Anykščių Moterų užimtumo ir informacijos centras pradėjo teikti nemokamas kompleksines paslaugas vaikams ir jų šeimų nariams, susidūrusiems su smurtu artimoje aplinkoje. Pagalba skirta tiek tiesiogiai nukentėjusiems, tiek netiesioginį smurtą patyrusiems vaikams, kurie smurtą matė ar girdėjo.

    Iniciatyva įgyvendinama projekte „Saugus vaikas šeimoje-brandi visuomenė“. Jo tikslas – sumažinti smurto pasekmes, stiprinti emocinį saugumą ir padėti šeimai atkurti kasdienį stabilumą.

    Kokią pagalbą galima gauti?

    Projekto metu teikiamos psichologinės ir psichoterapinės konsultacijos, orientuotos į patirtų išgyvenimų įveiką ir emocinės savijautos gerinimą. Taip pat vyksta užsiėmimai vaikams su dailės terapijos elementais, padedantys saugiai išreikšti jausmus ir stiprinti atsparumą stresui.

    Šeimoms numatyta ir socialinė pagalba, kai reikia spręsti konkrečias situacijas, atkurti kasdienę rutiną, sustiprinti motyvaciją keisti aplinką ar elgesio modelius. Prireikus teikiamas tarpininkavimas, kad žmogus greičiau pasiektų jam reikalingas paslaugas.

    Be to, organizuojami grupiniai neuroedukacijos užsiėmimai šeimoms, skirti geriau suprasti emocijų, įtampos ir streso mechanizmus bei jų valdymą. Tėvams taip pat siūlomi efektyvios tėvystės mokymai, padedantys kurti aiškesnes ribas, saugesnį ryšį ir palaikančią namų atmosferą.

    Konfidencialu: kaip kreiptis?

    Organizatoriai pabrėžia, kad pagalba teikiama konfidencialiai, todėl kreiptis kviečiami visi, kurie šeimoje patiria smurtą arba mato, kad su tuo susiduria artimieji. Paslaugos skirtos tam, kad vaikai galėtų augti saugioje aplinkoje, o suaugusieji gautų aiškią, praktišką pagalbą.

    Norintys pasinaudoti paslaugomis gali skambinti telefonu +370 668 21166. Atvykti kviečiama į Biliūno g. 7, Anykščiuose.

    Projekto veiklos planuojamos iki 2026 metų gruodžio 31 dienos. Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

  • KOPA projektas įsibėgėja: nemokama kompleksinė pagalba šeimai pasiekė per 72 tūkst. gyventojų

    Vienas didžiausių Lietuvoje socialinės prevencijos projektų „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ įpusėjo ir jau pasiekė daugiau nei 72 tūkst. gyventojų. Projektu siekiama, kad psichosocialinė pagalba šeimoms ir pavieniams asmenims būtų prieinama ne tik didmiesčiuose, bet ir visose savivaldybėse.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis, o bendra jo vertė siekia apie 60 mln. eurų. KOPA numatyta įgyvendinti iki 2029 metų vidurio, todėl artimiausiais metais paslaugų apimtis ir pasiekiamumas turėtų dar augti.

    Kas įeina į KOPA paslaugas?

    KOPA paslaugos gyventojams teikiamos nemokamai ir orientuotos į ankstyvą pagalbą, kai problemas dar galima spręsti greičiau ir paprasčiau. Daug dėmesio skiriama situacijoms, kurios dažniausiai paliečia ne vieną žmogų, o visą šeimos sistemą.

    Pagalbos spektras apima individualias ir grupines konsultacijas, savitarpio paramos grupes, tėvystės mokymus, šeimos mediaciją, taip pat vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo veiklas. Esminis principas yra paslaugų derinimas, kai žmogus ar šeima gali gauti ne vieną, o kelias tarpusavyje susijusias paslaugas.

    Paslaugas teikia kvalifikuoti specialistai: psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai, meno terapeutai ir kiti. Tokia komandinė sudėtis leidžia spręsti tiek emocinius, tiek socialinius ar santykių sunkumus, kurie dažnai susipina tarpusavyje.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos visiems šalies gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis“, – sakė Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

    Paslaugos visoje Lietuvoje

    KOPA modelis remiasi nacionaliniu tinklu, todėl paslaugos koordinuojamos vietoje ir pritaikomos pagal konkrečios savivaldybės gyventojų poreikius. Praktikoje tai reiškia, kad pagalba planuojama kuo arčiau žmogaus kasdienybės, o ne vien centralizuotai didžiuosiuose miestuose.

    Skirtingose savivaldybėse kas mėnesį organizuojama apie 1 000 veiklų, o per projekto laikotarpį suteikta beveik 900 000 paslaugų valandų. Tokie mastai rodo, kad projektas veikia ne kaip pavienė iniciatyva, o kaip nuoseklus prevencinės pagalbos mechanizmas.

    Siekiant sumažinti praktines kliūtis, kai kuriais atvejais sudaromos papildomos sąlygos paslaugoms gauti, pavyzdžiui, organizuojamas pavėžėjimas arba užtikrinama vaikų priežiūra paslaugų teikimo metu. Tai ypač svarbu regionuose ir šeimoms, kurios neturi artimųjų pagalbos.

    Kokius pokyčius gyventojai jaučia?

    Projektas orientuotas į prevenciją, todėl jo tikslas yra padėti žmonėms anksčiau, nei sunkumai virsta ilgalaikėmis krizėmis. Praktikoje daug dėmesio skiriama skyrybų ir santykių krizių valdymui, priklausomybių temoms, pogimdyminės depresijos rizikai, vienišumo patirtims bei vaikų ir paauglių emocinio atsparumo stiprinimui.

    Pagal apklausų duomenis, 87 proc. paslaugų gavėjų nurodo, kad suteikta pagalba realiai padėjo spręsti problemas. Dažniausiai įvardijamos naudos yra specialistų profesionalumas, praktiški patarimai ir įgyti įgūdžiai, kuriuos galima pritaikyti kasdienėse situacijose.

    Projekto įgyvendinimas paremtas plačia partneryste, įtraukiant savivaldybes ir atsakingas valstybės institucijas. Kiekvienoje savivaldybėje paslaugų teikimą koordinuoja Bendruomeniniai šeimos namai, į kuriuos gyventojai gali kreiptis dėl konsultacijų ir nukreipimo į tinkamiausias paslaugas.

  • Kompleksinės paslaugos šeimai: nemokama pagalba jau pasiekė 72 tūkst. žmonių visoje Lietuvoje

    Kompleksinės paslaugos šeimai: nemokama pagalba jau pasiekė 72 tūkst. žmonių visoje Lietuvoje

    Pagalba arčiau žmonių

    Projektas Kompleksinės paslaugos (KOPA), skirtas prevencinei psichosocialinei pagalbai šeimoms ir asmenims, jau pasiekė daugiau nei 72 tūkst. gyventojų visoje Lietuvoje. Programa finansuojama Europos Sąjungos fondų lėšomis, o jos bendra vertė siekia 60 mln. eurų.

    Projektą planuojama įgyvendinti iki 2029 metų vidurio, o jo tikslas – kad pagalba būtų prieinama ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesnėse savivaldybėse. Dėmesys skiriamas ankstyvai intervencijai, kai sunkumus dar galima spręsti greičiau ir paprasčiau.

    Kokios paslaugos teikiamos?

    Paslaugų paketas apima individualias ir grupines konsultacijas, savitarpio paramos grupes, tėvystės mokymus, šeimos mediaciją ir vaikų bei paauglių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimus. Pagalba teikiama nemokamai, o žmogus ar šeima gali gauti kelias skirtingas paslaugas, jei jos tarpusavyje papildo viena kitą.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos visiems šalies gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis“, – sakė Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

    Paslaugas teikia kvalifikuoti specialistai – psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai, meno terapeutai ir kiti. Tokia sudėtis leidžia spręsti ne vieną konkretų klausimą, o visą situaciją – nuo emocinės savijautos iki santykių ir kasdienio funkcionavimo.

    Rezultatai ir apimtys

    Pagal Centrinių projektų valdymo agentūros 2024 ir 2025 metais atliktų apklausų duomenis, 87 proc. paslaugų gavėjų teigė, kad suteikta pagalba realiai padėjo spręsti jų problemas. Dažniausiai žmonės išskiria specialistų profesionalumą ir praktiškus patarimus, kuriuos galima pritaikyti kasdien.

    Skelbiama, kad kas mėnesį skirtinguose miestuose surengiama apie 1 000 veiklų, o per dalį projekto laikotarpio suteikta beveik 900 000 paslaugų valandų. Siekiant, kad pagalba pasiektų ir sunkiau ją gaunančius žmones, kai kuriais atvejais organizuojamas pavėžėjimas ar užtikrinama vaikų priežiūra paslaugų metu.

    Projekte daug dėmesio skiriama dažniausioms krizėms, su kuriomis susiduria šeimos: skyryboms, santykių įtampai, priklausomybių pasekmėms, pogimdyminės depresijos rizikai, vienišumui ir vaikų bei paauglių emocinio atsparumo stiprinimui. Šios temos aktualios visoms savivaldybėms, todėl paslaugų tinklas kuriamas taip, kad būtų pritaikomas vietos poreikiams.

    Programa įgyvendinama su plačiu partnerių tinklu, bendradarbiaujant su savivaldybių administracijomis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir metodinę pagalbą teikiančiomis organizacijomis. Kreiptis dėl paslaugų galima per savivaldybėse veikiančius Bendruomeninius šeimos namus, kurie koordinuoja pagalbos suteikimą vietoje.

  • Kompleksinės paslaugos šeimai plečiasi: nemokama pagalba jau pasiekė per 72 tūkst. gyventojų

    Kompleksinės paslaugos šeimai plečiasi: nemokama pagalba jau pasiekė per 72 tūkst. gyventojų

    Visoje Lietuvoje įgyvendinamas projektas Kompleksinės paslaugos (KOPA) įpusėjo ir jau suteikė pagalbą daugiau nei 72 tūkst. gyventojų. Projekto tikslas – užtikrinti, kad prevencinė psichosocialinė pagalba šeimoms ir pavieniams asmenims būtų pasiekiama ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis, o bendra jo vertė siekia apie 60 mln. eurų. KOPA planuojama įgyvendinti iki 2029 metų vidurio, didžiausią dėmesį skiriant ankstyvai pagalbai, kai iššūkiai dar neperauga į ilgalaikes krizes.

    Kas įeina į KOPA paslaugas?

    KOPA paslaugos yra nemokamos ir orientuotos į realius kasdienius žmonių poreikius: nuo individualių ir grupinių konsultacijų iki savitarpio paramos grupių. Taip pat siūlomi tėvystės mokymai, šeimos mediacija bei vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimai.

    Praktikoje tai reiškia, kad žmogus ar šeima gali gauti ne vieną, o kelias tarpusavyje derančias paslaugas, pritaikytas konkrečiai situacijai. Pagalbą teikia kvalifikuoti specialistai: psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai, meno terapeutai ir kiti.

    Kodėl akcentuojama prevencija?

    Prevencinės paslaugos skirtos padėti laiku, kol problemos dar valdomos ir nereikalauja sudėtingesnių intervencijų. Socialinių paslaugų lauke tai laikoma vienu efektyviausių būdų mažinti riziką, kad emociniai, santykių ar elgesio sunkumai peraugs į gilesnes krizes.

    Dažnai žmonės pagalbos ieško pavėluotai ir bando tvarkytis vieni, ypač jei profesionalios konsultacijos atrodo sunkiai pasiekiamos ar per brangios. KOPA modelis remiasi principu, kad pagalba turi būti lengvai pasiekiama ir kuo arčiau žmogaus gyvenamosios vietos.

    Pagalbos tinklas visoje šalyje

    Projekte akcentuojamas paslaugų prieinamumas: prireikus organizuojamas pavėžėjimas, užtikrinama vaikų priežiūra paslaugų teikimo metu. Tokie sprendimai ypač svarbūs šeimoms, kurioms sudėtinga derinti darbą, vaikų priežiūrą ir vizitus pas specialistus.

    Skaičiuojama, kad kas mėnesį skirtinguose miestuose ir savivaldybėse vyksta apie 1 000 veiklų, o įpusėjus projektui suteikta beveik 900 000 paslaugų valandų. Didelė dalis paslaugų gavėjų – darbingo amžiaus žmonės ir šeimos, auginančios vaikus, kuriems tokia pagalba gali tapti svarbia atrama kasdienybėje.

    Projekte taip pat sprendžiami jautrūs, bet dažni klausimai: skyrybos, šeimos krizės, priklausomybių įveikimas, pogimdyminė depresija, vienišumas, vaikų ir paauglių emocinio atsparumo stiprinimas. Partnerių tinklas apima apie 70 organizacijų visoje Lietuvoje, bendradarbiaujant su savivaldybėmis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Metodiniu kompleksinių paslaugų šeimai centru.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos visiems šalies gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis“, – sakė Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

    „Neretai pokytis prasideda nuo vieno žmogaus, tačiau netrukus paliečia visą šeimą ir artimiausią aplinką“, – sakė J. Lazauskienė.

  • Ukmergėje startuoja „Lyderių karta“: gegužę gyventojams siūlomi nemokami psichologų užsiėmimai

    Ukmergėje gegužės mėnesį vyks nemokami projekto „Lyderių karta“ užsiėmimai ir mokymai, skirti miesto ir rajono gyventojams. Organizatoriai kviečia dalyvauti gyvai ir žada praktines temas, pritaikomas kasdienybėje namuose, šeimoje ir darbe.

    Užsiėmimuose bus kalbama apie savęs ir kitų supratimą, konfliktų sprendimą, santykių stiprinimą šeimoje, taip pat emocinę savijautą darbe ir namuose. Dalis susitikimų orientuoti į tėvystę bei bendravimą su vaikais, kiti į dėmesingą įsisąmoninimą ir vidinių resursų stiprinimą.

    Vaikams numatyta socialinių įgūdžių grupė „Draugystės laboratorija“, kuri vyks gegužės 7, 14 ir 21 dieną nuo 15:00 iki 17:15 valandos. Organizatoriai nurodo, kad užsiėmimai skirti padėti vaikams geriau megzti ryšį, mokytis bendradarbiauti ir konstruktyviai spręsti nesutarimus.

    Suaugusiesiems planuojami keli skirtingi formatai: dėmesingo įsisąmoninimo grupė (gegužės 4, 11 ir 18 dieną), tėvystės mokymai Myliu, bet kartais noriu pabėgti (gegužės 13 ir 27 dieną), taip pat praktiniai užsiėmimai Kaip prakalbinti vaiką? (gegužės 12 dieną) ir Žvilgsnis į save ir mus supantį pasaulį (gegužės 14 dieną).

    Programoje taip pat numatytas vidinių resursų stiprinimo ciklas, taikant dailės ir kognityvinės elgesio terapijos metodus: gegužės 4, 7 ir 14 dieną užsiėmimai vyks nuo 17:30 iki 19:30 valandos, o gegužės 13 dieną nuo 14:30 iki 16:30 valandos. Be to, suplanuoti praktiniai susitikimai Sustoti. Pajusti. Suprasti (gegužės 12 ir 26 dieną) bei neuroedukacijos užsiėmimai suaugusiesiems kiekvieną gegužės pirmadienį nuo 10:00 iki 12:00 valandos.

    Organizatoriai pabrėžia, kad mokymus ves patyrę specialistai: psichologai, psichoterapeutai, mediatoriai, mentoriai ir neuroedukatoriai. Tokios iniciatyvos pastaraisiais metais vis dažniau orientuojamos į praktinių įgūdžių ugdymą, kad žmonės kasdienėse situacijose lengviau atpažintų emocijas, iš anksto suvaldytų įtampą ir turėtų aiškesnių būdų tartis šeimoje.

    Dalyvavimas nemokamas, tačiau taikoma registracija. Dėl registracijos ir papildomos informacijos prašoma kreiptis telefonu +370 699 06652 arba el. paštu lyderiukarta.ukmerge@gmail.com.

  • Marijampolė skelbia Šeimos stiprinimo programos konkursą: kas gali teikti paraiškas iki balandžio 30 dienos

    Marijampolė skelbia Šeimos stiprinimo programos konkursą: kas gali teikti paraiškas iki balandžio 30 dienos

    Marijampolės savivaldybė paskelbė projektų atrankos ir finansavimo konkursą, skirtą Šeimos stiprinimo programai įgyvendinti 2024–2027 metų laikotarpiu. Konkursas vykdomas pagal savivaldybės administracijos patvirtintas nuostatas, numatančias, kokioms iniciatyvoms gali būti skiriamos savivaldybės biudžeto lėšos.

    Ši priemonė orientuota į praktinę pagalbą šeimoms ir prevencines paslaugas, kurios gali sumažinti krizinių situacijų riziką ir stiprinti tėvystės įgūdžius. Savivaldybė akcentuoja, kad finansavimas skirtas ne vien renginiams, bet ir nuoseklioms veikloms, kurios kuria ilgalaikį poveikį bendruomenei.

    Kas gali dalyvauti konkurse?

    Paraiškas teikti gali vietinės šeimas vienijančios organizacijos, registruotos Lietuvos teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat vietinės su šeimomis dirbančios organizacijos. Į konkursą įtrauktos ir savivaldybės švietimo įstaigos, tačiau tik toms veikloms, kurios atitinka nuostatuose numatytas sąlygas.

    Taip pat gali dalyvauti nacionalinių šeimos organizacijų skyriai, filialai ar padaliniai, jei jų veikla pagal įstatus vykdoma Marijampolės savivaldybės teritorijoje. Praktikoje tai reiškia, kad paraiškos turėtų aiškiai parodyti ryšį su savivaldybe ir numatomų veiklų naudą vietos šeimoms.

    Kokios veiklos gali būti finansuojamos?

    Tarp prioritetų įvardijami mokymai šeimoms apie krizių valdymą ir praktinių įrankių suteikimas, padedantis spręsti kasdienius iššūkius. Taip pat numatomi seminarai ir mokymai būsimiems tėvams, apimantys tiek fizinius, tiek emocinius motinystės ir tėvystės aspektus.

    Finansavimas gali būti skiriamas psichologinės pagalbos teikimui šeimoms, kurios susiduria su paauglystės iššūkiais, priklausomybėmis ar onkologiniais susirgimais šeimoje. Be to, numatytos vaikų integracijos veiklos, padedančios atvykstančioms šeimoms lengviau įsitraukti į vietos švietimo ir socialinę aplinką, pavyzdžiui, per stovyklas.

    Vienas iš numatomų formatų yra ir Šeimos dienos organizavimas, kai gyventojai supažindinami su savivaldybėje teikiamomis paslaugomis, o tėvams pateikiama aktuali informacija apie tėvystę, emocijų valdymą ir krizių įveiką. Tokie renginiai dažniausiai vertinami kaip įėjimo taškas šeimoms, kurios dar nėra pasiekusios pagalbos paslaugų.

    Kaip pateikti paraišką ir iki kada?

    Paraiška turi būti užpildyta elektroniniu būdu lietuvių kalba, atspausdinta, tvarkingai susegta ir pasirašyta organizacijos vadovo arba jo įgalioto asmens. Dokumentai gali būti pateikiami savivaldybės administracijai atvykus, siunčiami paštu arba teikiami elektroniniu paštu, kai visi dokumentai pateikiami vienoje PDF rinkmenoje.

    Paraiškos priimamos iki balandžio 30 dienos 16.00 valandos. Savivaldybė nurodo, kad paraiškos, gautos po nustatyto termino, nebus priimamos, todėl organizacijoms rekomenduojama pateikimą suplanuoti iš anksto.

    Papildomą informaciją apie konkursą teikia Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius. Konsultuojantis verta iš anksto pasiruošti klausimus dėl tinkamų pareiškėjų, veiklų atitikimo ir dokumentų sukomplektavimo, nes tai dažniausiai lemia paraiškų vertinimo sklandumą.