Lenkijoje lapkričio pradžioje elektros kainos biržos „spot“ rinkoje išlieka labai aukštos – 2026 metų lapkričio 5 dieną TGeBase indeksas priartėjo prie 1 110 zl/MWh ir dar vieną dieną iš eilės viršijo 1 000 zl/MWh ribą.
Kokios priežastys stumia kainas į viršų ir ar tokia situacija gali užsitęsti, komentuoja rinkos dalyviai – „Energy Solution“ analitikas Wojciechas Listośas ir „Fortum Energia“ vadovas Mariuszas Calińskis.
Jų vertinimu, kainų šuolį lemia ne vienas atskiras įvykis, o kelių veiksnių sutapimas: mažesnė atsinaujinančios energijos gamyba, brangus gamtinių dujų kuras bei ribotesnės galimybės importuoti pigesnę elektrą.
Nors straipsnyje kalbama apie Lenkijos rinką, tokie svyravimai svarbūs ir platesniame regioniniame kontekste – aukštos kainos kaimyninėse šalyse dažnai rodo įtampą visoje elektros sistemoje, ypač darbo dienomis ir piko valandomis.
Kodėl „spot“ kaina taip išaugo
W. Listośas teigia, kad vienas pagrindinių veiksnių – kritusi gamyba iš atsinaujinančių šaltinių. Mažesnė saulės elektrinių generacija lapkritį siejama su trumpesnėmis dienomis, o vėjo gamyba, pasak jo, analizuojamu laikotarpiu buvo beveik 50 proc. mažesnė nei prieš savaitę.
Kaip dar vieną priežastį jis nurodo išaugusias gamtinių dujų kainas, kurios spalio pabaigoje pasiekė aukščiausius lygius per daug mėnesių. Tai, jo teigimu, siejama su didesniu neapibrėžtumu dėl situacijos Artimuosiuose Rytuose.
Mažesnė atsinaujinančių išteklių gamyba ir brangesnės dujos kaimyninėse rinkose, anot analitiko, ribojo galimybes importuoti pigesnę elektrą į Lenkiją. Jis taip pat mini, kad vakarinio vartojimo piko metu valandinės kainos buvo perkopusios 2 000 zl/MWh.
Prie kainų spaudimo, pasak W. Listośo, prisidėjo ir orų prognozių korekcijos – numatyta, kad pirmoje lapkričio pusėje temperatūros Lenkijoje ir didelėje Europos dalyje gali būti apie 2 laipsniais žemesnės už sezoninį vidurkį, o tai didina dujų poreikį šildymui.
Brangūs dujų blokai diktuoja kainą
„Fortum Energia“ vadovas M. Calińskis sako, kad aukštas kainas palaiko silpna vėjo ir saulės gamyba bei tuo pat metu dideli kaštai elektrinėse, naudojančiose dujas.
Jis mini nuo spalio 29 dienos besitęsiantį vadinamąjį „zgniły wyż“ – anticikloną, kuris slopina tiek vėjo jėgainių, tiek saulės elektrinių generaciją. Dėl to, siekiant patenkinti paklausą, tenka daugiau gaminti iš konvencinių šaltinių, įskaitant dujines elektrines.
Pasak M. Calińskio, gamtinių dujų kaina „Rinkoje Diena į priekį“ buvo beveik tris kartus didesnė nei prieš metus, o prie elektros gamybos savikainos prisideda ir CO2 emisijų leidimai – apie 90 eurų už toną.
Jis pabrėžia, kad jei paklausą „uždengia“ paskutinės į sistemą įjungtos dujinės elektrinės, būtent jų pasiūlymai gali nustatyti rinkos kainą. Todėl brangios dujos gali kelti elektros kainą, net jei dujos sudaro tik dalį visos gamybos.
Ar kainos virš 1 000 zl/MWh gali laikytis ilgiau
W. Listośas prognozuoja, kad artimiausiu metu kainos, viršijančios 1 000 zl/MWh, gali pasirodyti gana dažnai – ypač darbo dienomis ir tuo metu, kai paklausa didžiausia.
Tuo metu M. Calińskis teigia, kad TGeBase lygiai virš 1 000 zl/MWh gali išsilaikyti tol, kol menką vėjo ir saulės gamybą lydės būtinybė remtis brangesniais šaltiniais.
Anot jo, stipresnis vėjas galėtų sumažinti kainų spaudimą, tačiau tai nebūtinai reikštų automatinį kritimą žemiau 1 000 zl/MWh – reikšmės turi ir paklausa, elektrinių prieinamumas bei importo galimybės.