Tag: Thales

  • Europos palydovų susijungimas kelia klausimų: ar „Airbus“ sandoris stiprins nepriklausomybę kosmose?

    Europos palydovų susijungimas kelia klausimų: ar „Airbus“ sandoris stiprins nepriklausomybę kosmose?

    Europos Sąjunga atsidūrė keblioje situacijoje vertindama planuojamą „Airbus“, „Leonardo“ ir „Thales“ palydovų verslų susijungimą. Sandoris pristatomas kaip žingsnis link didesnės Europos strateginės autonomijos kosmose, tačiau konkurencijos priežiūros institucijoms kyla klausimų dėl kainų, tiekimo ir pasirinkimo.

    Pagal siūlomą modelį trijų bendrovių palydovų ir kosmoso sistemų veiklos būtų sujungtos į vieną struktūrą, kuri, viešai skelbtais duomenimis, generuotų apie 6,5 milijardo eurų metines pajamas ir turėtų apie 25 000 darbuotojų. Projektas, neoficialiai vadinamas „Bromo“, būtų orientuotas į Europos pozicijų stiprinimą žemosios Žemės orbitos palydovų rinkoje.

    Kas kelia didžiausią įtampą Briuselyje

    Didžiausia dilema susijusi su tuo, kad susijungimas galėtų sumažinti didžiųjų palydovų tiekėjų skaičių Europoje iki dviejų. Toks rinkos koncentracijos didėjimas paprastai reiškia didesnę derybinę galią tiekėjui, o tai gali virsti brangesniais užsakymais ir mažesniu alternatyvų pasirinkimu viešiesiems pirkėjams.

    Šios rizikos ypač jautrios dėl to, kad Europos Komisija lygiagrečiai vysto IRIS² – saugaus ryšio palydovinį tinklą, skirtą valstybinių institucijų ir kritinių tarnybų komunikacijai. Projektui numatyta apie 15,6 milijardo eurų, o pirmieji paleidimai planuojami nuo 2029 metų.

    IRIS² ir interesų konfliktų klausimas

    Planuojamas susijungimas tiesiogiai kerta su IRIS² tiekimo grandine, nes „Airbus“ ir „Thales Alenia Space“ jau turi svarbius vaidmenis programoje. Tai stiprina argumentą, kad konsolidacija galėtų padėti sutelkti pajėgumus ir užtikrinti įgyvendinimo drausmę, bet kartu silpnintų užsakovo galimybes spausti kainas ir reikalauti lankstesnių sąlygų.

    Situaciją komplikuoja ir tai, kad prie diskusijų prisideda Europos Komisijos gynybos ir kosmoso sritį kuruojantys padaliniai, kuriems svarbu turėti patikimus, europinius tiekėjus. Tuo pat metu konkurencijos priežiūra turi įvertinti, ar rinkos susiaurėjimas nepakenks viešajam interesui.

    Fonas: „Starlink“ tempas ir Europos atsakas

    Europos sprendimus spartina globali konkurencija, ypač „SpaceX“ valdoma „Starlink“ sistema, kuri diktuoja žemosios orbitos ryšio paslaugų tempą. Nors „Bromo“ nėra pristatomas kaip tiesioginis „Starlink“ analogas, ambicija aiški: Europai reikia didesnio masto ir greitesnio pramoninio ciklo, kad ji nepriklausytų nuo išorinių tiekėjų kritinėse ryšio grandyse.

    Pastarųjų metų geopolitika parodė, kad palydovinis ryšys tapo ne tik komercine paslauga, bet ir saugumo infrastruktūra. Būtent dėl to IRIS² ir panašios iniciatyvos vertinamos kaip strateginės, o bet kokie galimi tiekimo sutrikimai ar kainų šuoliai gali turėti tiesioginių pasekmių viešajam saugumui.

    Europos Komisijai dar teks apsispręsti, ar susijungimas gali būti patvirtintas su papildomomis sąlygomis, pavyzdžiui, įpareigojant dalies veiklų ar gamybos pajėgumų atsisakyti. Kol kas signalai rodo, kad derybos gali užtrukti, o galutinis sprendimas priklausys nuo to, ar bus rastas balansas tarp kosmoso nepriklausomybės ir realios konkurencijos išsaugojimo.

  • „Thales“ ruošia precedento neturinčią bazę Japonijoje: kam ji reikalinga ir ką keis

    „Thales“ ruošia precedento neturinčią bazę Japonijoje: kam ji reikalinga ir ką keis

    Prancūzijos gynybos technologijų bendrovė „Thales“ planuoja Japonijoje įkurti karinės įrangos priežiūros ir eksploatacinės paramos bazę. Apie tai pranešta Japonijos verslo leidinyje „Nikkei“, tačiau tiksli vieta ir atidarymo data kol kas neatskleidžiamos.

    „Nikkei“ teigimu, tai galėtų tapti pirmuoju Japonijoje atveju, kai užsienio gynybos bendrovė šalyje steigia infrastruktūrą, skirtą ne tik tiekti, bet ir realiai prižiūrėti bei užtikrinti karinės technikos veikimą. Tokie centrai paprastai laikomi strateginiais, nes trumpina remonto laiką ir mažina priklausomybę nuo tiekimo grandinių už Japonijos ribų.

    Ko siekia „Thales“ Japonijoje

    „Thales“ vadovas Patrice Caine „Nikkei“ sakė, kad nauja bazė turėtų tapti svarbiu žingsniu įtvirtinant ilgalaikį bendrovės įsitraukimą Japonijoje. Praktikoje tai reikštų ne tik įrangos aptarnavimą, bet ir glaudesnį darbą su vietos partneriais, kariuomene bei pramone.

    Pasak pranešimų, bazė tikrintų karinės įrangos būklę, nustatytų gedimus ir padėtų planuoti remontą. Pradiniame etape daugiausia dėmesio numatoma skirti Japonijos Jūrų savigynos pajėgų naudojamai įrangai, o vėliau apimtis galėtų plėstis ir į Sausumos bei Oro savigynos pajėgas.

    Platesnis kontekstas: gynybos išlaidos ir tiekimo grandinės

    Ši iniciatyva pasirodo tuo metu, kai Japonija nuosekliai stiprina gynybą ir didina išlaidas, reaguodama į saugumo aplinkos pokyčius regione. Didesni biudžetai reiškia ir didesnį poreikį patikimam aptarnavimui, atsarginių dalių tiekimui bei greitam remontui.

    Gynybos pramonėje vis svarbesnė tampa vadinamoji eksploatacijos parama per visą gyvavimo ciklą, kai didelė vertės dalis kuriama ne parduodant sistemą, o ją prižiūrint, atnaujinant ir užtikrinant parengtį. Todėl aptarnavimo bazė gali tapti ne mažiau reikšminga nei pats parduodamas ginkluotės ar jutiklių paketas.

    Radarai, sonar ir gamybos perkėlimas

    „Thales“ vadovas kaip galimas bendradarbiavimo sritis įvardijo radarų ir sonarų technologijas. Tokios sistemos laikomos kritiškai svarbiomis jūrų stebėsenai, priešmininei veiklai ir povandeninių grėsmių aptikimui, todėl jų priežiūra vietoje gali turėti tiesioginę įtaką operaciniam greičiui.

    Lygiagrečiai „Thales“ plečia ir lokalizaciją: „Nikkei“ nurodo, kad bendrovė planuoja perduoti technologijas, susijusias su 2R2M sunkiojo minosvaidžio sistema, o gamybą Japonijoje turėtų pradėti „Japan Steel Works“ nuo 2027 metų. Toks modelis dažnai naudojamas siekiant užtikrinti vietos pramonės įtraukimą ir atsparumą importo apribojimams.

    Bendrovė taip pat jau tiekia „Mitsubishi Heavy Industries“ sonarų sprendimus povandeninėms transporto priemonėms, kurias Japonijos Jūrų savigynos pajėgos naudoja minoms aptikti. „Thales“ Japonijoje veikia nuo 1970 metų, o jos veikla apima gynybą, aviaciją ir skaitmeninį saugumą.

    Pranešimo paskelbimo dieną „Thales“ akcijų kaina Paryžiuje buvo pakilusi maždaug 1,5 proc., rodant rinkos dėmesį bendrovės plėtrai Azijoje. „Nikkei“ taip pat užsimena, kad ateityje bazės veikla galėtų apimti ir civilinės paskirties įrangos priežiūrą.

  • Ukraina gavo netikėtą Europos ginklą: „RapidRanger“ žada medžioti dronų spiečius

    Ukraina gavo netikėtą Europos ginklą: „RapidRanger“ žada medžioti dronų spiečius

  • „Airbus“ svarsto parduoti kosminį verslą JAV: gamykla Floridoje gali atverti nišą Europos tiekėjams

    Europos aviacijos ir gynybos koncernas „Airbus“ svarsto galimybę parduoti savo kosminio verslo padalinį Jungtinėse Valstijose. Kaip skelbiama tarptautinėje verslo žiniasklaidoje, ieškomas pirkėjas gamyklai Merritt Island Floridoje, netoli Kennedy kosmoso centro.

    Potencialaus sandorio vertė vertinama keliais šimtais milijonų JAV dolerių, o tai sudarytų maždaug 200–500 mln. eurų, priklausomai nuo galutinės kainos ir valiutų kursų. Pardavimas reikštų, kad „Airbus“ dar labiau koncentruotųsi į Europoje vystomus palydovų projektus ir pramonės konsolidaciją.

    Ką gamina Floridos padalinys

    Floridoje „Airbus“ gamina „Arrow“ palydovų šeimą, kuri buvo projektuota serijinei gamybai. Šie aparatai skirti žemės paviršiaus stebėjimui ir objektų vaizdinimui, taip pat ryšio užduotims, kurios pastaraisiais metais tapo itin paklausios tiek civiliniame, tiek gynybos sektoriuje.

    Šalia palydovų gamybos minimas ir antrasis JAV projektas: modulinės, standartizuotos platformos, leidžiančios greičiau surinkti palydovą ir integruoti naudingąją apkrovą. Tokie sprendimai paprastai siejami su bandymu mažinti palydovų parengimo laiką ir bendrą misijos kainą.

    Fokusas persikelia į Europą

    „Airbus“ sprendimas galėtų būti susijęs su platesne europinės kosmoso pramonės konsolidacijos kryptimi. 2025 metų spalį „Airbus“ paskelbė apie bendradarbiavimą su Italijos „Leonardo“ ir Prancūzijos „Thales“, siekiant sukurti naują, stipresnį palydovų rinkos žaidėją civiliniams ir kariniams užsakymams.

    Pasirašytas memorandumas numato techninių padalinių sujungimą bendros įmonės formatu. Skelbiama, kad toks junginys visoje Europoje galėtų turėti apie 25 000 darbuotojų ir generuoti maždaug 6,5 mlrd. eurų metinių pajamų.

    Kodėl tai svarbu tiekėjams

    Jei „Airbus“ atsisakytų dalies veiklos JAV, keistųsi tiekimo grandinių architektūra: pirkėjas galėtų peržiūrėti esamus tiekėjus, o europiniai partneriai tikėtina siektų daugiau gamybos ir inžinerijos pajėgumų perkelti ar sutelkti Europoje. Tai paprastai atveria langą įmonėms, kurios tiekia elektronikos komponentus, kompozitines medžiagas, mechanikos mazgus, programinę įrangą ar testavimo paslaugas.

    Vis dėlto tokie sandoriai kosmoso pramonėje paprastai užtrunka dėl reguliacinių ir nacionalinio saugumo patikrų. „Airbus“ ir partneriai yra nurodę, kad, gavus reikalingus leidimus, bendra europinė veikla galėtų startuoti 2027 metų viduryje.

  • Europa kuria ginklą prieš dronų spiečius: „Thales“ „RapidDestroyer“ šūvis kainuoja centus

    Europa kuria ginklą prieš dronų spiečius: „Thales“ „RapidDestroyer“ šūvis kainuoja centus

    Europoje intensyvėja lenktynės kuriant nebrangias priemones, galinčias sustabdyti masines dronų atakas. Jungtinėje Karalystėje per naujausius bandymus mikrobangomis pagrįsta sistema „RapidDestroyer“ neutralizavo 80 dronų ir parodė didesnį veikimo nuotolį.

    Ši technologija priskiriama radio dažnio nukreiptos energijos ginklams, kai į taikinį nukreipiama koncentruota elektromagnetinė spinduliuotė. Mikrobangos gali sutrikdyti drono elektroniką, ryšį ar valdymo grandines, todėl mažus taikinius įmanoma išjungti greitai ir pakartotinai.

    Kas yra „RapidDestroyer“?

    „RapidDestroyer“ kuriamas kaip mobilus sprendimas, tinkamas sausumoje, jūroje ir ore aptinkamiems taikiniams. Projekto vystymą koordinuoja Jungtinės Karalystės Gynybos ministerijos padaliniai, o tarp pramonės partnerių minima „Thales“ Jungtinėje Karalystėje.

    Per pratybas Pershore apylinkėse Glosteršyro grafystėje pirmą kartą panaudotas patobulintas keturių panelių efektorius. Gamintojo teigimu, toks sprendimas padidina galios sutelkimą, todėl daugiau energijos pasiekia taikinį ir realus veikimo nuotolis didėja.

    Kodėl svarbi kaina ir mastas?

    Vienas iš pagrindinių nukreiptos energijos ginklų pranašumų yra šūvio savikaina. Jungtinės Karalystės vertinimu, vienas „RapidDestroyer“ panaudojimas gali kainuoti apie 0,12 euro, todėl atsiranda galimybė ekonomiškai reaguoti į pigias, masiškai naudojamas grėsmes.

    Tai ypač aktualu atsižvelgiant į karo Ukrainoje pamokas, kur dronai tapo kasdieniu įrankiu tiek žvalgybai, tiek atakoms. Tradicinės priemonės, tokios kaip zenitinės patrankos ar raketos, dažnai yra brangesnės, o jų atsargos ribotos, todėl kariuomenės ieško sprendimų, kurie atlaikytų spiečiaus taktiką.

    Kur link juda Europos gynyba?

    „RapidDestroyer“ dažniausiai minimas kaip sluoksniuotos oro gynybos dalis, galinti papildyti radarus, elektroninės kovos priemones ir įprastą priešlėktuvinę ginkluotę. Mikrobangų sistemos ypač patrauklios trumpiems nuotoliams, kur svarbi reakcijos sparta ir didelis taikinių skaičius.

    Lygiagrečiai Jungtinėje Karalystėje vystomos ir lazerinės nukreiptos energijos programos, pavyzdžiui, „DragonFire“, kurios taip pat orientuotos į mažą vieno panaudojimo kainą. Bendras tikslas aiškus: sukurti gynybos priemones, galinčias saugoti infrastruktūrą ir pajėgas, kai grėsmė yra pigi, masinė ir nuolat besikeičianti.