Netoli Londono, ant geriamojo vandens rezervuaro paviršiaus, įrengta viena įdomiausių Jungtinės Karalystės saulės elektrinių: tūkstančiai modulių čia ne užima žemę, o plūduriuoja ant vandens. Sprendimas pasirinktas dėl praktiškos priežasties – energija gaminama ten, kur jos reikia vandens paruošimo įrenginiams, o žemė paliekama kitoms veikloms.
Projektas įgyvendintas Queen Elizabeth II rezervuare prie Walton-on-Thames. 2016 metais ant vandens iškelta daugiau kaip 23 000 saulės modulių, sumontuotų ant dešimčių tūkstančių plūdurų ir pritvirtintų inkarais rezervuaro dugne, kad konstrukcija išliktų stabili vėjo ir bangavimo sąlygomis.
Elektrinės įrengtoji galia siekia apie 6,3 megavato, o pagaminta elektra nukreipiama į netoliese esančius vandens valymo ir tiekimo procesus. Tokia schema leidžia mažinti įmonės priklausomybę nuo tinklo ir dalį energijos pasigaminti vietoje, ypač dienos metu, kai siurbliai ir valymo įranga suvartoja daug elektros.
Plūduriuojančios saulės elektrinės pasirinkimą lemia ir Jungtinės Karalystės žemės naudojimo realijos: didesni antžeminiai parkai dažnai konkuruoja su žemės ūkiu, o leidimų procesai būna ilgi. Vandens telkiniai, ypač jau valdomi vandentvarkos įmonių, tampa alternatyvia erdve energetikai, nekeičiančia kraštovaizdžio taip, kaip naujos antžeminės aikštelės.
Technologiškai svarbus ir efektyvumo aspektas. Saulės moduliai, veikiami karščio, įprastai praranda dalį našumo, tačiau virš vandens jie natūraliai vėsesni. Dėl šios priežasties plūduriuojantys sprendimai dažnai vertinami kaip galintys duoti papildomą generacijos prieaugį, palyginti su analogiškais antžeminiais moduliais karštomis dienomis.
Dar vienas poveikis – pats vandens telkinys. Paviršiaus šešėliavimas gali mažinti vandens garavimą, o kartu, priklausomai nuo vietos sąlygų, prisidėti prie lėtesnio vandens įšilimo. Mokslinėje literatūroje plūduriuojančios saulės elektrinės siejamos ir su potencialu mažinti dumblių žydėjimo riziką, nes mažiau šviesos pasiekia viršutinius vandens sluoksnius.
Įdomus ir biologinis aspektas: plūdurai bei konstrukcijos elementai tampa vieta paukščiams nutūpti atviroje vandens erdvėje. Tokiose vietose sausumos plėšrūnams paukščius pasiekti sunkiau, todėl infrastruktūra netikėtai sukuria papildomas poilsio ar apsistojimo zonas.
Pastaraisiais metais Jungtinėje Karalystėje plūduriuojančios saulės elektrinės vis dažniau minimos kaip būdas didinti atsinaujinančios energijos gamybą neaukojant dirbamos žemės. Viešose diskusijose svarstoma, kad net dalinis rezervuarų panaudojimas energijai galėtų reikšmingai prisidėti prie generacijos, ypač ten, kur šalia yra dideli elektros vartotojai.
Queen Elizabeth II rezervuaro projektas šiandien laikomas ankstyvu pavyzdžiu, kaip infrastruktūrinė idėja, sukurta vien energijai gaminti, gali turėti platesnį poveikį. Be elektros vandentvarkai, jis atkreipė dėmesį į vandens išteklių išsaugojimą karštėjant klimatui ir į tai, kaip inžineriniai sprendimai kartais netikėtai dera su gamtos poreikiais.