Tag: The New York Times

  • „The Survivor“ atskleidžia 9/11 apgaulę: kaip ispanė šešerius metus apsimetė Pasaulio prekybos centro auka

    „The Survivor“ atskleidžia 9/11 apgaulę: kaip ispanė šešerius metus apsimetė Pasaulio prekybos centro auka

    Kaip gimė „Tania Head“

    Katalonė Alicia Esteve ilgus metus prisistatė kaip Tania Head – esą ji per 2001 metų rugsėjo 11 dienos išpuolius išgyveno Pasaulio prekybos centro Pietinio bokšto 78-ajame aukšte. Ji pasakojo apie dramatišką pabėgimą, tariamai žuvusį sužadėtinį ir net neva gautą mirštančio vyro vestuvinį žiedą.

    Ši istorija padėjo jai pelnyti žmonių pasitikėjimą ir autoritetą. Moteris tapo Pasaulio prekybos centro išgyvenusiųjų asociacijos veidu ir vadove, dalyvavo renginiuose bei susitiko su tuometiniu Niujorko meru Rudy Giuliani.

    Kas buvo netiesa

    Vėliau paaiškėjo, kad Tania Head tapatybė buvo išgalvota: moteris iš tikrųjų buvo Alicia Esteve iš Barselonos. Išpuolių dieną ji, kaip teigiama, studijavo mieste ir niekada nebuvo nei dvyniuose bokštuose, nei apskritai Pasaulio prekybos centre.

    Vienas svarbiausių jos pasakojimo elementų buvo tariamas sužadėtinis Davidas, neva žuvęs Šiauriniame bokšte. Tačiau viešai skelbta informacija rodo, kad šio ryšio nepatvirtino nei žuvusiojo artimieji, nei organizacijos, su kuriomis jis buvo siejamas jos pasakojime.

    „Dokumentinis filmas bando suprasti ne tik, kaip buvo sukurta netikra tapatybė, bet ir kodėl tiek daug žmonių ją priėmė kaip tikrą“, – teigiama kūrėjų pristatyme.

    Kodėl apgaulė laikėsi taip ilgai

    Apgaulė išsilaikė iki 2007 metų, kai „The New York Times“ žurnalistai David W. Dunlap ir Serge F. Kovaleski, tikrindami neatitikimus, paviešino, kad istorija nesutampa su faktais. Po publikacijos išgyvenusiųjų bendruomenėse ėmė plisti kalbos apie galimą moters savižudybę, tačiau šis teiginys taip ir nebuvo patvirtintas.

    Naujas dokumentinis filmas „The Survivor“ grįžta prie šios bylos ir kelia klausimą, kaip šešerius metus galėjo veikti tokia kruopščiai sukonstruota fikcija. Kūrėjai rodo, kad emocingas, detalių kupinas pasakojimas kartais įtikina labiau nei santūresni, tikri liudijimai, ypač kai visuomenė ieško aiškaus, lengvai suprantamo herojaus ar aukos portreto.

    Filmo režisierius Kike Maíllo, žinomas dėl ankstesnių darbų kine ir dokumentikoje, pasitelkia atkuriamuosius epizodus bei archyvinius šaltinius. Kadangi Alicia Esteve atsisakė dalyvauti, pasakojimas rekonstruojamas remiantis rašytiniais dokumentais ir įrašais, susijusiais su terapija, o įvairūs liudytojai pateikia nevienodas jos asmenybės interpretacijas.

    Kūrėjai taip pat kalbina žmones, kurie moterį pažinojo asociacijoje, bei specialistus, tarp jų ir psichologą, kuris ją ilgą laiką laikė išpuolių auka. Dokumentikoje keliama platesnė tema apie kolektyvinį patiklumą, institucijų bei bendruomenių spragas tikrinant faktus ir apie tai, kaip traumos istorijos gali tapti socialiniu kapitalu.

    „The Survivor“ yra 88 minučių trukmės dokumentinis filmas, kurį nuo rugsėjo 11 dienos galima žiūrėti Ispanijos transliavimo platformoje „Filmin“.

  • OnlyFans aplenkė ChatGPT: amerikiečiai netikėtai išleido daugiau nei „OpenAI“ ir „The New York Times“

    Amerikiečių išlaidos suaugusiesiems skirto turinio platformoje „OnlyFans“ 2025 metų pirmąjį pusmetį viršijo jų išlaidas „OpenAI“ produktams, įskaitant „ChatGPT“, taip pat prenumeratoms ir paslaugoms, susijusioms su „The New York Times“.

    Tokią išvadą pateikė rizikos kapitalo bendrovės a16z analizė, paremta vartotojų mokėjimų srautais. Ji vertino, kaip vartojimo išlaidos ir investicijos į dirbtinį intelektą veikia JAV ekonomiką ir skirtingus skaitmeninių paslaugų segmentus.

    Kodėl šis palyginimas svarbus

    Analitikai rėmėsi transakcijų duomenimis, kurie rodo realius mokėjimus, o ne vien atsisiuntimų ar lankomumo statistiką. Pagal Consumer Edge apdorotus mokėjimus „OnlyFans“ sugeneravo didesnį vartotojų apmokėjimų mastą nei kartu sudėjus išlaidas „OpenAI“ paslaugoms ir „The New York Times“.

    Tai pabrėžia, kad net ir sparčiai augant DI sprendimams, pramogų ir kūrėjų ekonomikos segmentas JAV išlieka ypač pajėgus generuoti vartotojų išlaidas. Tuo pat metu tokie palyginimai priklauso nuo metodikos, įtrauktų planų ir to, kaip klasifikuojamos įmonių paslaugos.

    DI investicijos ir vartojimas: skirtingi varikliai

    a16z atkreipia dėmesį, kad 2025 metais vartojimo išlaidos ir kapitalo investicijos į dirbtinį intelektą JAV ekonomikos augimui prisidėjo panašiu mastu, nors jų prigimtis skiriasi. Vartojimas sudaro apie 70 proc. JAV ekonomikos, todėl net nedideli pokyčiai gali turėti ryškų poveikį.

    Tuo metu investicijos į DI, pasak analitikų, užima istoriškai aukštą privataus kapitalo dalį ir veikia ne vien technologijų bendroves. DI infrastruktūros poreikis didina spaudimą duomenų centrams, elektros tiekimui ir pramonės grandinėms, todėl poveikis matomas platesnėje ekonomikoje.

    Nelygus generatyvinio DI paplitimas pasaulyje

    Kitoje analizėje, kurią cituoja straipsnyje minimi autoriai, „Microsoft“ išskyrė netolygų generatyvinio DI įsisavinimą. 2025 metų antroje pusėje vadinamosios Globalios Šiaurės šalys generatyvinį DI diegė beveik dvigubai greičiau nei Globalios Pietų valstybės.

    Tarp lyderių išskirti Jungtiniai Arabų Emyratai ir Singapūras, kur apie 64 proc. darbingo amžiaus gyventojų naudoja DI įrankius. Analitikai perspėja, kad augantis technologinis atotrūkis gali stiprinti ekonominę nelygybę ir mažinti kai kurių regionų konkurencingumą artimiausiais metais.

    Tuo pačiu rinkoje matoma ir kita kryptis: didieji DI produktai ieško tvaresnių pajamų modelių, įskaitant prenumeratas ir reklamos integracijas. Tai rodo, kad konkurencija dėl vartotojo piniginės tik aštrės, o skirtingų skaitmeninių paslaugų segmentų lyderystė gali greitai keistis.

  • 2026 metų Pulitzer premijos: eksperimentinė proza ir žurnalistika apie Trumpo valdymo audras

    2026 metų Pulitzer premijos: eksperimentinė proza ir žurnalistika apie Trumpo valdymo audras

    Kas laimėjo literatūroje ir mene

    2026 metais paskelbti Pulitzer premijų laureatai apėmė tiek literatūrą ir teatrą, tiek muziką bei svarbiausias JAV žurnalistikos kategorijas. Komisija šiemet išskyrė darbus, kurie formą naudoja kaip turinio dalį ir tuo pačiu kalba apie visuomenei jautrias temas.

    Grožinės literatūros premija atiteko Danieliui Krausui už romaną „Angel Down“ – Pirmojo pasaulinio karo pasakojimą, sukonstruotą kaip viena ilga, nenutrūkstama frazė. Kūrinys įvertintas už stiliaus ambiciją ir gebėjimą suderinti alegoriją, magiškąjį realizmą bei mokslinės fantastikos elementus į vientisą istoriją.

    Dramaturgijos kategorijoje apdovanota Bess Wohl pjesė „Liberation“, nagrinėjanti 1970-ųjų feministines sąmoningumo grupes ir jų susidūrimą su tuo meto visuomenės normomis. Kūrinys išryškina lyties vaidmenų, mizoginijos ir homofobijos temas, aktualias ir šiandienos diskusijose apie teises bei lygybę.

    Kitos knygos ir muzikos apdovanojimas

    Tarp literatūros laureatų taip pat minimos Jill Lepore knyga „We the People: A History of the US Constitution“, įvertinta istorijos kategorijoje, ir Amandos Vaill „Pride and Pleasure: The Schuyler Sisters in an Age of Revolution“ – biografijos kategorijoje. Memuarų ir autobiografijos apdovanojimas skirtas Yiyun Li už „Things in Nature Merely Grow“, jautriai pasakojančią apie asmeninę netektį.

    Bendrosios negrožinės literatūros premija atiteko Brianui Goldstone’ui už „There is No Place for Us: Working and Homeless in America“, kurioje analizuojama dirbančių, bet benamystę patiriančių žmonių realybė. Poezijos kategorijoje apdovanota Juliana Spahr už „Ars Poeticas“.

    Muzikos premija skirta amerikiečių pianistei ir kompozitorei Gabriela Lena Frank už simfoninį kūrinį „Picaflor: A Future Myth“, sukurtą Filadelfijos orkestrui. Kūrinio įkvėpimo šaltiniais tapo Andų legendos ir Kalifornijos miškų gaisrų patirtys, atliepiančios klimato kaitos ir stichijų temų aštrėjimą kultūroje.

    Žurnalistikos prizai ir spaudos laisvė

    Žurnalistikos apdovanojimuose ryškiausiai išsiskyrė temos, susijusios su Donaldo Trumpo administracija, vykdomosios valdžios sprendimais ir spaudos darbo sąlygomis. Premijų kontekste akcentuota, kad viešasis interesas ir institucijų atskaitomybė tiesiogiai priklauso nuo galimybės žiniasklaidai laisvai rinkti informaciją.

    „Mes pasisakome už pilietinį dialogą ir prieš cenzūrą“, – sakė Pulitzer administratorei Marjorie Miller priskiriamoje pozicijoje, kalbėdama apie ribojamą prieigą prie informacijos ir išaugusį spaudimą žiniasklaidai.

    Visuomenės tarnystės (public service) kategorijoje įvertintas „The Washington Post“ už nuoseklią Trumpo pastangų pertvarkyti federalinę biurokratiją analizę. Tiriamosios žurnalistikos apdovanojimas atiteko „The New York Times“ už publikacijų seriją apie tai, kaip politinė įtaka gali būti paverčiama finansine nauda šeimai ir artimiausiai aplinkai.

    Vietos žurnalistikos kategorijoje apdovanotas „Chicago Tribune“ už reportažus apie federalinių imigracijos pareigūnų veiksmus, o antrasis įvertinimas atiteko „Connecticut Mirror“ ir „ProPublica“ už tyrimą apie neskaidrią automobilių nutempimo praktiką. Specialus paminėjimas skirtas „Miami Herald“ žurnalistei Julie K. Brown už ankstesnius tyrimus, prisidėjusius prie Jeffrey Epsteino istorijos viešinimo.

    Fotografijos, nacionalinių ir tarptautinių reportažų kategorijose įvertinti darbai taip pat siejosi su geopolitinėmis įtampomis ir technologijų poveikiu visuomenei. Tarp jų paminėtas „Reuters“ už nacionalinę tematiką bei „Associated Press“ už tarptautinius tyrimus, o atskira kryptis – dėmesys skaitmeninei rizikai ir manipuliacijoms, kurios vis dažniau siejamos su DI naudojimu.

    Pulitzer premijos įsteigtos pagal leidėjo Josepho Pulitzerio valią ir pirmą kartą įteiktos 1917 metais. Laureatai tradiciškai gauna 15 000 JAV dolerių prizą, kuris, perskaičiavus apytikriu kursu, sudaro apie 14 000 eurų, o visuomenės tarnystės apdovanojimą papildo aukso medalis.