CP v2

Tag: TIA

  • Insultas ne visada matomas veide: medikė įspėja, kada nedelsiant skambinti 112

    Insultas ne visada prasideda akivaizdžiu veido kreivumu ar nusileidusiu lūpos kampučiu. Medikai pabrėžia, kad net vienas staiga atsiradęs neurologinis simptomas gali reikšti smegenų kraujotakos sutrikimą, todėl laukti, kol praeis, yra pavojinga.

    Insultas įvyksta, kai staiga sutrinka kraujo pritekėjimas į smegenis arba plyšta kraujagyslė ir prasideda kraujavimas. Dažniausias yra išeminis insultas, kai kraujagyslę užkemša krešulys, o hemoraginis pasitaiko rečiau, bet neretai būna sunkesnės eigos.

    Dažniausi požymiai, dėl kurių kviečiama greitoji, yra staigus kalbos sutrikimas, veido asimetrija ir vienos rankos ar kojos silpnumas. Simptomai gali būti skirtingi, nes jie priklauso nuo to, kuri smegenų sritis pažeista.

    Įtariant insultą, svarbiausia įvertinti paprastus dalykus: ar žmogus gali aiškiai šypsotis, ar išlaiko pakeltas abi rankas, ar kalba rišliai. Jei bent vienas iš šių požymių kelia įtarimų, delsti nevertėtų ir reikia kuo greičiau skambinti 112.

    Netipiniai simptomai klaidina

    Praktikoje pasitaiko ir ne tokie „klasikiniai“ simptomai. Vienas dažniausių netipinių signalų yra staigus, itin stiprus galvos skausmas, kurį žmogus neretai apibūdina kaip stipriausią gyvenime; jį gali lydėti pykinimas, vėmimas, šviesos baimė, sumišimas.

    Kitas klaidinantis požymis yra staigus pusiausvyros sutrikimas: žmogus gali svyruoti, griuvinėti, atrodyti tarsi apsvaigęs. Kai kuriais atvejais pasireiškia neįprastas žodžių parinkimas, prastas kalbos supratimas arba žmogus vykdo ne tai, ko prašoma, nors iš pirmo žvilgsnio kalba sklandžiai.

    Dar vienas pavojingas scenarijus, kai žmogus lieka neįprastai nejudrus, menkai reaguoja į aplinką, nors gali būti sąmoningas. Bet kokie staigūs sąmonės sutrikimai ar neįprasti neurologiniai požymiai yra priežastis kviesti greitąją pagalbą.

    Kodėl negalima laukti, kol praeis?

    Kartais kalbos, regėjimo sutrikimai, galvos skausmas ar galūnės silpnumas praeina po kelių minučių. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad grėsmė dingo, nes trumpalaikiai simptomai gali būti praeinantis smegenų išemijos priepuolis, dažnai laikomas įspėjimu apie galimą didesnį insultą.

    Skambinant 112 itin svarbu pasakyti, kada tiksliai prasidėjo pirmieji simptomai. Laikas lemia gydymo galimybes, nes daliai išeminio insulto atvejų taikomas krešulį tirpdantis gydymas turi aiškų laiko langą, o geriausi rezultatai pasiekiami pradėjus jį kuo anksčiau.

    Ką daryti iki atvykstant medikams?

    Laukiant greitosios reikia užtikrinti ramybę ir riboti žmogaus judėjimą, geriausia palikti jį sėdimoje padėtyje, jei taip saugiausia. Nereikėtų duoti nei maisto, nei gėrimų, nes būklei svyruojant gali didėti užspringimo rizika.

    Taip pat nerekomenduojama savarankiškai duoti vaistų, ypač kraują skystinančių, nes sprendimą dėl gydymo priima medikai įvertinę situaciją. Jei žmogus praranda sąmonę ir nekvėpuoja, būtina nedelsiant pradėti gaivinimą ir tęsti iki atvykstant pagalbai.

    Medikai primena paprastą taisyklę: nereikia būti tikriems, kad tai insultas. Pakanka įtarti ir kuo greičiau kviesti pagalbą, nes kiekviena minutė gali lemti, ar žmogus išsaugos gyvybę ir savarankiškumą.

  • Ryte matomi ženklai gali įspėti apie insultą: ypač svarbu senjorams, kada skambinti 112

    Ryte matomi ženklai gali įspėti apie insultą: ypač svarbu senjorams, kada skambinti 112

    Kas rytą šeima pastebi pirmiausia

    Ryte įprastai greitai matyti, ar žmogus jaučiasi kaip visada: ar orientuojasi namuose, aiškiai kalba, stabiliai atsistoja. Jei senjoras vakare buvo įprastos būklės, o ryte staiga pasimeta, klumpa ar nebesuformuluoja sakinio, tai gali būti ūmus sutrikimas, kurio ignoruoti negalima.

    Medikai pabrėžia, kad dalis sunkių būklių, įskaitant insultą, gali prasidėti miegant, o pirmieji požymiai išryškėja tik pabudus. Net jei simptomai po kelių minučių sumažėja, tai nereiškia, kad pavojus praėjo.

    Staigus sumišimas nėra „tiesiog amžius“

    Vienas dažniausių pavojaus signalų yra staigi mąstymo ir elgesio kaita. Žmogus gali nebežinoti, kur yra, supainioti paros laiką, neatpažinti artimojo ar atsakyti visai ne į temą.

    Tokia būsena nebūtinai reiškia demenciją, nes demenciniai sutrikimai dažniausiai progresuoja palaipsniui. Staigus sumišimas gali būti susijęs su insultu ar trumpalaikiu smegenų kraujotakos sutrikimu, taip pat su infekcija, dehidratacija, gliukozės svyravimais, vaistų poveikiu ar deguonies stoka.

    Artimieji gali paprastai pasitikrinti, ar žmogus pasako savo vardą, supranta, kur yra ir kokia diena. Vis dėlto toks patikrinimas nepakeičia gydytojo vertinimo, o svarbiausias kriterijus yra staigus skirtumas nuo įprasto kasdienio funkcionavimo.

    Klasikiniai insulto simptomai ryte

    Kitas aiškus įspėjimas dažnai pasirodo per pirmą ryto pokalbį: kalba tampa nerišli, žmogus neranda elementarių žodžių, nebesupranta prašymų. Kartais matyti, kad veido raumenys ar liežuvis tarsi nebeklauso.

    Tokiu atveju verta paprašyti žmogaus nusišypsoti ir pakelti abi rankas. Nukaręs lūpos kampas, veido asimetrija, vienos rankos silpnumas ar tirpimas, taip pat staigūs regėjimo sutrikimai, ypač stiprus galvos skausmas ir kalbos supratimo problemos laikomi tipiniais insulto ženklais.

    Laukti, kol „praeis“, yra rizikinga. Net jei po kelių minučių žmogus pradeda aiškiau kalbėti ar atgauna jėgą, tai gali būti TIA, trumpalaikis smegenų išemijos epizodas, kuris dažnai įspėja apie galimą didesnį insultą artimiausiomis dienomis.

    Kada skambinti 112 ir ko nedaryti

    Įtarus insultą reikia nedelsiant skambinti 112 ir, jei įmanoma, pasižymėti laiką, kada simptomai buvo pastebėti. Laikas svarbus, nes dalis gydymo metodų taikomi tik per ribotą valandų langą nuo simptomų pradžios.

    Nereikėtų savarankiškai duoti vaistų, maisto ar gėrimų, nes gali būti sutrikęs rijimas ir žmogus gali užspringti. Taip pat nereikėtų laukti, kol atsidarys poliklinika, ar bandyti „išvaikščioti“ silpnumą.

    Jei ryte staiga sutrinka pusiausvyra, žmogus svyruoja, krenta ar skundžiasi, kad „sukasi kambarys“, priežasčių gali būti daug, ypač vyresniame amžiuje. Tačiau staigus, labai stiprus svaigimas kartu su kalbos, regos sutrikimais, vienos kūno pusės silpnumu, veido asimetrija, stipriu galvos skausmu ar vėmimu reikalauja skubios pagalbos.

    Šeimos neretai bando nuraminti save mintimi, kad ryte kiekvienas būna apsnūdęs, o senjorams tai esą normalu. Vis dėlto amžius nepaaiškina staigaus beprasmiško kalbėjimo, negalėjimo paeiti ar aiškiai išryškėjusios asimetrijos veide.

    Jei pokyčiai vystosi savaitėmis ar mėnesiais, pavyzdžiui, pamažu blogėja atmintis, smulkėja eisena, atsiranda drebulys ar didėja sustingimas, paprastai tikslinga planinė šeimos gydytojo ar neurologo konsultacija. Tačiau staigūs simptomai ryte yra signalas veikti iš karto, nes greita pagalba gali sumažinti smegenų pažeidimo riziką.