CP v2

Tag: Tiekimo grandinė

  • „Shein“ perka „Everlane“ už maždaug 90 mln. eurų: bandymas keisti įvaizdį ar strateginis žingsnis?

    „Shein“ perka „Everlane“ už maždaug 90 mln. eurų: bandymas keisti įvaizdį ar strateginis žingsnis?

    Kinijos ultra fast fashion milžinė „Shein“ paskelbė įsigyjanti JAV drabužių prekės ženklą „Everlane“, ilgus metus siejamą su skaidrumu ir atsakingesnės mados idėja. Sandoris iškart sukėlė diskusijas, ar tai realus posūkis tvarumo link, ar labiau reputacinė investicija Vakarų rinkoms.

    Viešai skelbta, kad „Shein“ „Everlane“ perka iš pagrindinio akcininko, privataus kapitalo fondo L Catterton, o sprendimas dėl pardavimo patvirtintas 2026 metų gegužės viduryje. Sandorio vertė siekia apie 100 mln. JAV dolerių, tai yra maždaug 90 mln. eurų.

    Lyginant su ankstesniais „Everlane“ vertinimais, suma atrodo kukli: 2020 metais prekės ženklas buvo siejamas su maždaug 600 mln. JAV dolerių verte, arba apie 540 mln. eurų. Pastaraisiais metais „Everlane“ susidūrė su finansiniu spaudimu, o žiniasklaidoje minėta ir apie maždaug 90 mln. JAV dolerių skolą, tai yra apie 80 mln. eurų.

    Du skirtingi mados pasauliai

    „Shein“ yra tapusi ultra fast fashion simboliu: itin greita kolekcijų kaita, didžiulė gamybos apimtis ir kainos, leidžiančios konkuruoti masinėje rinkoje. Kartu tai yra segmentas, kuris nuolat kritikuojamas dėl tiekimo grandinių skaidrumo, darbo sąlygų ir aplinkosauginio poveikio.

    Tuo metu „Everlane“ buvo kuriama kaip priešprieša masinei madai, akcentuojant vadinamąjį radikalų skaidrumą, atskleidžiant gamybos kaštus ir tiekimo grandinės informaciją. Daliai pirkėjų ši komunikacija tapo priežastimi rinktis „Everlane“ kaip sąmoningesnę alternatyvą.

    Ką „Shein“ iš tiesų nusiperka?

    Ekspertų vertinimu, didžiausia šio sandorio vertė gali būti ne gamybiniai pajėgumai ar naujas produktų segmentas, o pats prekės ženklo pasakojimas. Įsigijusi „Everlane“, „Shein“ gauna galimybę kalbėti su auditorija, kuri iki šiol vengė ultra fast fashion, ir pasiūlyti jai „atsakingesnę“ liniją savo ekosistemoje.

    „Tai yra įvaizdžio perkėlimas, o ne transformacija“, – sakė tvarumo srities ekspertė Dominika Lenkowska-Piechocka, vertindama sandorį Lenkijos žiniasklaidai.

    Tokie įsigijimai dažnai veikia kaip reputacinė amortizacija: daliai vartotojų pats faktas, kad kontroversiška įmonė perka „skaidrią“ ir „atsakingą“ markę, gali sudaryti įspūdį, jog visas verslas keičia kryptį. Tačiau realūs pokyčiai paprastai matuojami ne pažadais, o tuo, ar keičiasi gamybos mastai, modelių pristatymo tempas, medžiagų politika ir tiekimo grandinės auditas.

    Rizika „Everlane“ ir signalas rinkai

    „Everlane“ šis sandoris kelia reputacinę riziką: prekės ženklas ilgai kūrė ryšį su pirkėju, kuris vertino etinę poziciją, o „Shein“ įėjimas į akcininkų struktūrą gali tą pasitikėjimą susilpninti. Socialiniuose tinkluose jau matyti dalies vartotojų reakcijos, svarstančios atsisakyti prekės ženklo, jei šis taps dar vienu didelės platformos „segmentu“.

    Platesniame kontekste sandoris atspindi tendenciją, kai stambūs masinės mados žaidėjai perka mažesnius, stiprų pasitikėjimą turinčius prekės ženklus, siekdami diversifikuoti auditorijas ir pasiūlymą. Vartotojams tai reiškia vieną dalyką: vien prekės ženklo istorijos nebeužtenka, vis dažniau tenka vertinti, kam jis priklauso, kaip realiai gamina ir ką keičia praktikoje.

  • Samsung Electronics gresia 18 dienų streikas: milijardiniai nuostoliai ir vėluojančios DI lustų tiekimo grandinės

    Samsung Electronics Pietų Korėjoje artėja prie plataus masto streiko, jei iki gegužės 21 dienos nepavyks susitarti dėl atlyginimų ir premijavimo tvarkos. Pasak profesinių sąjungų, planuojama akcija galėtų trukti 18 dienų ir apimti visas pagrindines bendrovės gamyklas šalyje.

    Ginčas pirmiausia susijęs su pastovios atlygio dalies didinimu ir pelno pasidalijimo mechanizmu, ypač atminties (memory) padalinyje. Šis segmentas pastaruoju metu tapo vienu svarbiausių, nes auga didelės spartos atminties poreikis duomenų centrams ir dirbtinio intelekto sistemoms.

    Kas kelia įtampą darbuotojams?

    Darbuotojų atstovai teigia, kad siūlomas atlyginimų augimas nepakankamai atliepia pragyvenimo brangimą ir įmonės rezultatų šuolį. Derybose akcentuojama, kad realus perkamosios galios didėjimas, įvertinus infliaciją, būtų gerokai mažesnis nei formaliai siūlomas.

    Svarbi konflikto dalis yra ir premijų bei pelno pasidalijimo kriterijai, kurie, darbuotojų nuomone, turėtų labiau atspindėti atminties padalinio indėlį į bendrovės augimą. Šis padalinys tiesiogiai susijęs su HBM tipo atminties gamyba, kurios paklausa didėja dėl DI infrastruktūros plėtros.

    Kokios būtų pasekmės rinkai?

    Analitikai vertina, kad gamybos sustabdymas galėtų reikšti reikšmingą finansinį smūgį pačiai bendrovei ir sutrikdyti komponentų tiekimą klientams. Pagrindinė rizika būtų užsitęsę pristatymo terminai atminties produktams ir kitoms puslaidininkių grandinės dalims, kurios naudojamos duomenų centruose.

    Ši tema jautri visai rinkai, nes DI skaičiavimo pajėgumų plėtra tiesiogiai remiasi sparčia atmintimi ir stabiliais tiekimo srautais. Vėlavimai galėtų turėti grandininį efektą: nuo serverių surinkimo grafikų iki debesijos paslaugų plėtros planų.

    Ar dar įmanomas kompromisas?

    Įmonės vadovybė viešai signalizuoja norą tęsti derybas ir kviečia profesinių sąjungų atstovus sugrįžti prie stalo. Tačiau darbuotojų pusė nurodo naujas derybų datas taip, kad jos sutaptų su planuojamos streiko akcijos laikotarpiu, o tai didina neapibrėžtumą.

    Jei streikas įvyktų, jis taptų precedentu mastu, kuris Samsung Electronics istorijoje būtų išskirtinis, o jo poveikis būtų matomas ne tik įmonės rezultatų eilutėse. Puslaidininkių rinkoje, kur terminai ir gamybos apimtys dažnai planuojami mėnesiais į priekį, net kelių savaičių pauzė gali brangiai kainuoti.

  • Paprastas aptarnavimas taps prabanga? Variklio alyvos keitimas brangs, gamintojai kelia aliarmą

    Paprastas aptarnavimas taps prabanga? Variklio alyvos keitimas brangs, gamintojai kelia aliarmą

    Įtempta situacija Artimuosiuose Rytuose vis dažniau atsiliepia ne tik degalų kainoms, bet ir automobilių aptarnavimo sąnaudoms. Rinkos dalyviai perspėja, kad artimiausiu metu gali brangti variklio alyvos keitimas, nes pasaulyje ima stigti svarbių žaliavų.

    Didžiausias nerimas kyla dėl vadinamųjų bazinių alyvų, kurios yra pagrindas daugumai variklių tepalų. Pramonės analitikai fiksuoja, kad tiekėjai kai kuriuose segmentuose jau mažina pasiūlą, o didmeniniai įkainiai kyla sparčiau nei įprastai.

    Alyvų grandinėje trūksta kritinių žaliavų

    Daugiausia kalbama apie trečios grupės bazines alyvas ir polialfaolefinus, dar vadinamus PAO, kurie naudojami moderniuose sintetiniuose tepaluose. Šios medžiagos ypač svarbios naujesnių variklių alyvoms, kurioms keliami griežti klampumo ir švaros reikalavimai.

    Rinka išskiria ir antrą grupę, kuri plačiai taikoma transporto sektoriuje, įskaitant sunkvežimius ir autobusus. Jei šios grupės bazinių alyvų pasiūla smuktų, poveikį galėtų pajusti ne tik vairuotojai, bet ir logistikos grandinės, nes didėtų eksploatacijos kaštai.

    Europa stipriai priklausoma nuo importo

    Persijos įlankos regionas sudaro reikšmingą pasaulinės trečios grupės bazinių alyvų gamybos dalį, o Europa nuo šio tiekimo ypač priklausoma. Kai dalis srautų sutrinka arba tampa brangesni dėl rizikų ir logistikos, kainų spaudimas persikelia į visą žemyno rinką.

    Situaciją komplikuoja ir konkurencija su Azija: dalis gamintojų prioritetą teikia rinkoms, kur gali gauti didesnę grąžą. Tuo pat metu kai kurios Azijos perdirbimo įmonės pačios susiduria su ribotesnėmis žaliavos galimybėmis, todėl eksportas į Europą gali mažėti.

    Ką tai reikštų vairuotojams ir servisams

    Praktiškai tai gali reikšti didesnes alyvos ir filtrų keitimo sąskaitas, ypač automobiliams, kuriems reikalingos konkrečias specifikacijas atitinkančios sintetinės alyvos. Jei tam tikrų klasių produktų sandėliai išseks, dalis servisų gali susidurti su ilgesniais tiekimo terminais arba alternatyvų paieška.

    Rinkos stebėtojai pabrėžia, kad trumpalaikiai sutrikimai dažniausiai pirmiausia pakelia didmenines kainas, o vėliau tai pasimato ir galutinėse paslaugų kainose. Jei geopolitinė įtampa užsitęstų, gamintojams tektų peržiūrėti tiekimo grandines, o automobilių pramonei tai taptų dar vienu spaudimo veiksniu greta energijos ir logistikos sąnaudų.

    „Jei alternatyvūs tiekimo šaltiniai nebus greitai užtikrinti, daliai rinkos gali tekti mažinti apimtis ir peržiūrėti prioritetus“, – sako bazinių alyvų rinką stebintys analitikai.

    Vairuotojams specialistai pataria sekti gamintojo nurodytus aptarnavimo intervalus ir nenaudoti atsitiktinių pakaitalų, nes netinkama alyva gali brangiai kainuoti variklio ilgaamžiškumui. Servisams tai metas iš anksto planuoti populiariausių specifikacijų atsargas ir diversifikuoti tiekėjus, kad kainų šuoliai ir trūkumai kuo mažiau trikdytų kasdienį darbą.

  • „Budimex“ spartina skaitmenizaciją statybose: DI sprendimai bus diegiami griežtesnės kontrolės sąlygomis

    Statybų ir infrastruktūros rangovas „Budimex“ stiprina skaitmeninę transformaciją ir įsteigė Statybų skaitmenizacijos biurą, kuris visoje grupėje formuos kryptį, prioritetus ir bendrus standartus. Pagrindinis tikslas – didinti verslo ir gamybinių procesų efektyvumą, kad skaitmeniniai įrankiai realiai veiktų projektuose, o ne liktų tik vidinė iniciatyva.

    Naujojo padalinio dėmesio centre – sprendimai, paremti dirbtiniu intelektu, tačiau įmonė pabrėžia, kad jie bus diegiami atsargiai ir prižiūrint. Siekiama, kad DI būtų saugus, praktiškas ir atitiktų konkrečius organizacijos poreikius, o diegimas vyktų pagal aiškias taisykles bei atsakomybių pasidalijimą.

    DI – tik su papildomu prižiūrėjimu

    Įmonė skaitmenizaciją traktuoja kaip būtinybę, kuri tiesiogiai lemia projektų valdymo sklandumą, darbų prognozuojamumą ir bendradarbiavimą su partneriais. Dėl to skaitmeniniai sprendimai bus vertinami ne pagal technologinį naujumą, o pagal tai, ar jie padeda sutrumpinti procesus, sumažinti klaidų skaičių ir užtikrinti atsekamumą.

    Lygiagrečiai Statybų skaitmenizacijos biuras turės integruojantį vaidmenį – derins IT, inovacijų ir kibernetinio saugumo iniciatyvas. Tokia praktika, kai DI projektai prižiūrimi kartu su saugos ir atitikties komandomis, rinkoje tampa vis dažnesnė, nes DI sprendimai gali kelti papildomų duomenų apsaugos, tiekimo grandinės ir atsakomybės rizikų.

    „Skaitmenizacija statybose nustojo būti priedu prie proceso. Šiandien ji yra sąlyga jo sklandumui, todėl koncentruojamės ne tik į įrankių diegimą, bet ir į skaitmeninio darbo standarto kūrimą“, – sakė „Budimex“ Statybų skaitmenizacijos biuro vadovas Rafałas Muła.

    Platforma partneriams ir dokumentams

    Kaip vieną iš praktinių pavyzdžių „Budimex“ įvardija platformą „bxPartner“, skirtą bendradarbiavimui su rangovais ir tiekėjais. Per ją vyksta pirminė registracija, išankstinė kvalifikacija, procesai, susiję su dokumentais, bei darbuotojų registravimas konkretiems projektams.

    Įmonės duomenimis, per praėjusius metus sistemoje buvo registruota daugiau nei 1 400 kontrahentų. „Budimex“ teigimu, platforma tapo pagrindu tolesnei atsiskaitymų ir dokumentų tvarkymo skaitmenizacijai, o tai ypač svarbu didelio masto projektuose, kur procesų skaidrumas ir laiku pateikti duomenys daro tiesioginę įtaką terminams.

    Tokie žingsniai atspindi platesnę sektoriaus kryptį, kai statybų bendrovės siekia standartizuoti duomenų apyvartą, mažinti rankinio darbo apimtis ir kartu stiprinti kontrolę, ypač diegiant DI sprendimus. „Budimex“ atveju akcentuojama, kad prioritetas bus ne eksperimentai, o valdomas diegimas su aiškia priežiūra ir naudos matavimu.

  • „Airbus“ didina gamybą, bet planus vis dar stabdo variklių tiekimas: kiek lėktuvų jau pristatyta

    Gamybos tempas auga, tikslas nepakeistas

    Europos aviacijos koncernas „Airbus“ 2026 metų balandį oro linijoms ir lizingo bendrovėms pristatė 67 keleivinius lėktuvus. Daugiausia tarp jų buvo A320neo ir A321neo šeimos orlaiviai, kurie šiuo metu sudaro didžiąją dalį paklausos trumpų ir vidutinių nuotolių segmente.

    Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pristatymų skaičius buvo didesnis 13 orlaivių. Bendrovė nurodo, kad gavėjai buvo 39 skirtingi klientai, o tai rodo, kad pristatymai išlieka plačiai paskirstyti tarp rinkos dalyvių.

    Per pirmuosius keturis 2026 metų mėnesius „Airbus“ iš viso pristatė 181 lėktuvą. Metinis planas kol kas nekeičiamas ir siekia apie 870 orlaivių, tačiau jo įgyvendinimas priklausys nuo to, kaip sparčiai stabilizuosis tiekimo grandinė.

    Aviacijos rinka po pandemijos ir toliau susiduria su tuo, kad gamintojai negali taip greitai didinti pajėgumų, kaip auga paklausa, todėl kiekvienas tiekimo sutrikimas tiesiogiai atsispindi pristatymų grafikuose.

    Didžiausias stabdys – varikliai

    Didžiausia problema, kuri šiuo metu riboja pristatymus, išlieka variklių trūkumas. „Airbus“ pristatymus ir galutinį surinkimą ypač veikia vėluojančios variklių tiekimo grandinės, taip pat kai kurių korpusų ir komponentų pristatymo tempo svyravimai.

    Praktikoje tai reiškia, kad net ir pagamintas orlaivis ne visada gali būti laiku perduotas klientui, jei trūksta konkrečios komplektacijos ar vėluoja variklių pristatymas. Rinkoje plačiai aptariami iššūkiai, susiję su „Pratt & Whitney“ variklių tiekimu, kuris yra svarbus daliai A320neo šeimos užsakymų.

    Nors oro linijos pastaraisiais metais susiduria su kintančiomis sąnaudomis ir tiekimo rizikomis, masinių atsisakymų anksčiau užsakytų lėktuvų „Airbus“ kol kas nefiksuoja. Toks stabilumas yra svarbus signalas gamintojui, planuojančiam gamybos didinimą keliais etapais.

    Užsakymų portfelis išlieka didelis

    2026 metų balandžio pabaigoje bendras „Airbus“ turimų keleivinių lėktuvų užsakymų portfelis siekė 8 977 orlaivius. Per balandį užsakymų skaičius bendrai didėjo 28 lėktuvais, o tai leidžia daryti išvadą, kad paklausa išlieka atspari net ir esant tiekimo ribojimams.

    Didelis užsakymų portfelis suteikia gamintojui ilgalaikį matomumą, tačiau kartu didina spaudimą spartinti gamybą ir mažinti vėlavimus, nes oro linijos planuoja maršrutų plėtrą ir flotilės atnaujinimą konkrečiais terminais.

    Tarp „Airbus“ klientų yra ir Lenkijos oro bendrovė LOT, laukianti 40 A220 lėktuvų. „Airbus“ atstovai viešai yra teigę, kad šio užsakymo vykdymas vyksta pagal planą, o pirmieji A220 turėtų papildyti LOT flotilę kitais metais.

    Jei variklių tiekimas ir komponentų logistika stabilizuosis, „Airbus“ išlaikys galimybes pasiekti 2026 metų tikslus. Vis dėlto būtent varikliai ir tiekimo grandinės „butelio kakleliai“ išlieka svarbiausiu veiksniu, lemiančiu, ar gamybos augimas virs laiku įvykdytais pristatymais.

  • „Intel“ ir „Apple“ susitarimas dėl lustų gamybos: ką tai keičia tiekimo grandinėje ir kainose

    „Intel“ ir „Apple“ pasiekė preliminarų susitarimą, pagal kurį dalį „Apple“ įrenginiuose naudojamų lustų ateityje galėtų gaminti „Intel“, remdamasi „Reuters“ ir „The Wall Street Journal“ informacija skelbia tarptautinė žiniasklaida. Tai būtų reikšmingas postūmis „Intel“ siekiui atgaivinti sutartinės gamybos (foundry) verslą.

    Rinka į žinią sureagavo iškart: „Intel“ akcijos šoktelėjo maždaug 15 proc., o „Apple“ popieriai kilo apie 1,7 proc. Tokia dinamika atspindi investuotojų lūkestį, kad didelis ilgalaikis užsakymų srautas gali stabilizuoti „Intel“ gamybos planus.

    Kas svarbiausia „Intel“?

    Kontraktas su „Apple“ „Intel“ būtų ne tik pajamų, bet ir reputacijos klausimas, nes tai vienas reikliausių klientų vartotojų elektronikos rinkoje. Pastaraisiais metais „Intel“ gamybinė kryptis atsiliko nuo „TSMC“, o foundry strategijai reikėjo didelio, patikimo užsakovo.

    Jei bendradarbiavimas išsiplėstų, „Intel“ tai reikštų geresnį gamyklų apkrovimą, lengvesnį investicijų planavimą ir aiškesnį kelią į konkurenciją pažangiausių procesų segmente. Vis dėlto, technologinių procesų, našumo ir išeigos rodiklių detalės kol kas neskelbiamos.

    Ką laimi „Apple“?

    „Apple“ tokia partnerystė pirmiausia reikštų tiekimo diversifikavimą. Pastaraisiais metais lustų pramonėje matyti, kad net didžiausios bendrovės ieško papildomų pajėgumų ir alternatyvų, ypač kai paklausa ir gamybos grafikai tampa sunkiai prognozuojami.

    „Apple“ vadovas Timas Cookas anksčiau yra pripažinęs, kad „iPhone“ pardavimus ribojo tiekimo apribojimai pas sutartinius gamintojus. Papildomas gamintojas teoriškai galėtų sumažinti riziką, kad vieno partnerio pajėgumų trūkumas ar trikdžiai pristabdytų įrenginių tiekimą.

    Kas dar neaišku?

    Kol kas neatskleidžiama, kuriems konkretiems „Apple“ produktams „Intel“ galėtų gaminti lustus ir kokios apimtys būtų numatytos. Neaišku ir tai, ar kalbama apie pažangiausius procesus, ar apie mažiau rizikingas, brandesnes technologijas, kurios taip pat sudaro didelę elektronikos tiekimo dalį.

    „The Wall Street Journal“ taip pat nurodo, kad reikšmingą vaidmenį skatinant derybas galėjo turėti JAV valdžios institucijų interesas stiprinti vietinę puslaidininkių gamybą. Tokios krypties kontekste „Intel“ užsakymų portfelio didinimas būtų vertinamas kaip strateginis JAV pramonės politikos tikslas.

    Pramonės požiūriu, bet koks didelės apimties susitarimas tarp „Apple“ ir „Intel“ gali turėti platesnį efektą: jis signalizuotų, kad JAV gamintojas tampa patrauklesne alternatyva daliai užsakymų, o tai ilgainiui gali paveikti konkurenciją, tiekimo grandinės balansą ir investicijų srautus į naujas gamyklas.

  • Nauji „LOT“ A220 vis arčiau: „Airbus“ žada pirmuosius lėktuvus jau kitais metais

    „Airbus“ teigia, kad Lenkijos oro linijų LOT užsakytų A220 lėktuvų gamyba vyksta pagal planą, o pirmieji orlaiviai į vežėjo parką turėtų būti perduoti kitais metais. Apie tai interviu žiniasklaidai kalbėjo „Airbus“ prezidentas Europai Johanas Pelissier.

    Pasak jo, svarbiausias darbas dabar vyksta ne tik gamyklose. Kartu su vežėju rengiama visa infrastruktūra ir procesai, kad nauji lėktuvai nuo pirmos dienos galėtų skraidyti reguliariais reisais be ilgų prastovų.

    Kas daroma iki pirmo skrydžio?

    „Airbus“ akcentuoja, kad sėkmingam A220 įvedimui į LOT eksploataciją būtinos kelios lygiagrečios kryptys: atsarginių dalių prieinamumas, techninė priežiūra ir personalo parengimas. Į tai įeina ne tik pilotų ir keleivių įgulos, bet ir technikų mokymai.

    „Turime pasirūpinti, kad nuo pirmos dienos būtų užtikrintos atsarginės dalys, servisas ir apmokymai pilotams, įguloms bei technikams“, – sakė Johanas Pelissier.

    Anot „Airbus“, A220 salono konfigūracija jau suderinta, o galutiniai sprendimai užbaigiami glaudžiai bendradarbiaujant su LOT. Tai svarbi proceso dalis, nes nuo pasirinktos komplektacijos priklauso ir orlaivių pristatymo grafikas, ir vėlesnė eksploatacijos ekonomika.

    Ką reiškia 40 A220 užsakymas?

    LOT užsakymas apima 40 A220 orlaivių ir „Airbus“ jį įvardija kaip vieną reikšmingiausių pastarųjų metų sandorių regione. Tokie kontraktai paprastai vertinami ne vien kaip vienkartinis pirkimas, bet ir kaip ilgalaikis įsipareigojimas dėl aptarnavimo, atsarginių dalių, modernizacijų ir mokymų.

    „Airbus“ taip pat pabrėžia tiekimo grandinės svarbą Lenkijoje: bendrovė skaičiuoja dirbanti su daugiau nei 50 tiekėjų, kurie tiekia įvairius komponentus skirtingoms orlaivių šeimoms. Tai padeda mažinti rizikas, kai rinką veikia tiekimo vėlavimai ar gamybos pajėgumų trūkumai.

    Gamybos tempai ir geopolitinės rizikos

    Kalbėdamas apie platesnį kontekstą, „Airbus“ atstovas tikino, kad pristatymai klientams vyksta pagal planą, o šiemet bendrovė siekia pristatyti apie 870 lėktuvų. Palyginimui, praėjusiais metais „Airbus“ pristatė 793 komercinius orlaivius.

    Vertindamas įtampą Artimuosiuose Rytuose, Johanas Pelissier akcentavo darbuotojų saugumą regiono šalyse, tačiau kol kas nemato ženklų, kad tai tiesiogiai trikdytų pristatymų grafiką. Vis dėlto jis pripažino, kad geopolitika ir aviacinių degalų kainų svyravimai daro spaudimą oro linijoms, o tai gali atsiliepti skrydžių planavimui.

    „Airbus“ atveju dalis komponentų keliauja tarp skirtingų Europos gamybos vietų, todėl logistikos kaštams reikšmę turi ir degalų brangimas, ir transporto pajėgumai. Bendrovė tikina situaciją stebinti, tačiau didesnių korekcijų gamybos planuose šiuo metu neskelbia.

    Kol kas pagrindinė žinutė LOT klientams ir rinkai išlieka aiški: A220 pristatymai artėja, o didžiausias tikslas yra užtikrinti sklandų jų startą maršrutų tinkle nuo pat pirmųjų dienų.

  • „Apple“ vadovas Timas Cookas įspėja: atminties trūkumas augs, brangs „Mac“ ir „iPhone“?

    „Apple“ vadovas Timas Cookas įspėja: atminties trūkumas augs, brangs „Mac“ ir „iPhone“?

    „Apple“ vadovas Timas Cookas perspėjo, kad pasaulinis atminties lustų trūkumas tik stiprės, o didėjančios komponentų kainos artimiausiais ketvirčiais vis labiau spaudžia bendrovės savikainą. Per finansinių rezultatų aptarimą jis pabrėžė, kad „Apple“ jau patyrė tiekimo apribojimų, o jų poveikis gali didėti.

    Pasak T. Cooko, pastarąjį ketvirtį „Apple“ augo sparčiau, nei prognozuota, tačiau tai įvyko nepaisant ribotos komponentų pasiūlos. Jis aiškino, kad poveikis gruodžio laikotarpiu buvo minimalus, kovą jau juntamesnis, o ketvirčiui, kuris baigsis birželio pabaigoje, didžiausia rizika kyla kai kuriems „Mac“ modeliams.

    „Manome, kad atminties kainos didins poveikį mūsų verslui, ir mes toliau vertinsime situaciją“, – sakė Timas Cookas.

    Atminties rinką pastaruoju metu ypač kaitina DI infrastruktūros bumas: duomenų centrai ir naujos kartos spartintuvai naudoja vis daugiau didelės spartos atminties, todėl pasiūla įsitempia ir kitoms elektronikos kategorijoms. Dėl to brangsta tiek serveriams, tiek vartotojų įrenginiams reikalingi komponentai, o gamintojams tenka spręsti, kas labiau priimtina: kelti kainas ar susitaikyti su mažesnėmis maržomis.

    Panašius signalus pastaruoju metu akcentavo ir kitos technologijų bendrovės. „Microsoft“ ir „Meta“ savo prognozėse nurodė, kad didesnės komponentų, įskaitant atmintį, kainos prisideda prie didesnių planuojamų investicijų į infrastruktūrą, o tai rodo platesnį viso sektoriaus spaudimą.

    „Apple“ pasirinkimai: kainos ar maržos

    Analitikai svarsto, kad „Apple“ gali rinktis iš kelių kelių: sudaryti ilgesnio laikotarpio tiekimo sutartis ir taip stabilizuoti kainas, perskirstyti komponentus tarp modelių arba dalį kaštų perkelti pirkėjams. Kitas scenarijus būtų dalį brangimo sugerti pačiai bendrovei, laikinai mažinant bendrąjį pelningumą.

    Rinkoje taip pat aptariama, kad kainų pokyčiai, jei jų prireiktų, nebūtinai paliestų visus produktus vienodai. Kai kurie analitikai tikisi, kad labiau brangti galėtų aukštesnės klasės įrenginiai, o bazinių modelių kainos būtų išlaikomos stabilesnės siekiant apsaugoti pardavimų apimtis.

    Kas svarbiausia vartotojams?

    Vartotojams atminties trūkumas gali reikšti ne tik galimą kainų kilimą, bet ir ribotą kai kurių konfigūracijų prieinamumą, ilgesnius pristatymo terminus ar mažiau agresyvias komplektacijas. „Apple“ pastaraisiais metais dažniau vengė staigių kainų šuolių, tačiau ilgalaikis komponentų brangimas gali priversti peržiūrėti šią taktiką.

    Papildomos įtampos suteikia ir tai, kad rudenį „Apple“ turėtų keistis vadovas: T. Cooką turėtų pakeisti Johnas Ternusas. Tai reiškia, kad atminties ir kitų komponentų tiekimo klausimai taps vienu pirmųjų strateginių išbandymų naujajai vadovybei, ypač tuo metu, kai DI sukelta infrastruktūros paklausa neslūgsta.

  • Lenkijos Huta Częstochowa taikosi į branduolinę energetiką: pradėjo NQA-1 ir ISO 19443 kelią

    Lenkijos plieno gamintoja Huta Częstochowa pranešė pradedanti pasirengimą darbams branduolinės energetikos tiekimo grandinėje. Įmonė inicijavo ASME NQA-1 ir ISO 19443 standartų diegimo bei sertifikavimo procedūras, kurios laikomos vienomis svarbiausių norint tiekti produkciją branduoliniams projektams.

    Pasak bendrovės vadovo Adriano Sienickio, šie sertifikatai turėtų atverti kelią plėsti gaminių asortimentą ir dalyvauti būsimuose branduolinės energetikos projektuose Lenkijoje. Praktikoje tai reiškia galimybę tiekti metalą ir komponentus, kuriems keliami itin griežti atsekamumo, kokybės ir saugos reikalavimai.

    Ką reiškia NQA-1 ir ISO 19443

    ASME NQA-1 yra tarptautiniu mastu pripažįstamas kokybės užtikrinimo standartas, taikomas branduolinės energetikos sektoriui. Jis apima organizacijos valdymą, projektavimo ir gamybos kontrolę, dokumentavimą, tiekėjų priežiūrą, bandymus ir reikalavimus produktams, svarbiems branduolinei saugai.

    ISO 19443 yra europinėje rinkoje plačiai taikomas kokybės vadybos reikalavimų rinkinys branduolinei tiekimo grandinei. Šis standartas laikomas ISO 9001 plėtiniu, pritaikytu branduolinei pramonei, todėl įmonėms, jau veikiančioms pagal ISO 9001, perėjimas dažnai būna nuoseklesnis, bet vis tiek reikalauja reikšmingų procesų pakeitimų.

    Kokie pokyčiai laukia gamykloje

    Hutos Kokybės kontrolės skyriaus atstovas Arkadiuszas Pyrkoszas pabrėžė, kad sertifikavimo procesas bus sudėtingas ir truks mažiausiai kelis mėnesius. Anot jo, NQA-1 reikalavimai skiriasi nuo daugelio įprastų pramonės kokybės sistemų, todėl teks peržiūrėti ne vieną veiklos sritį.

    Įmonei reikės parengti naujas procedūras, apimančias įrangos priežiūrą, personalo kompetencijų valdymą, gamybos ir technologinių procesų kontrolę, taip pat matavimų, bandymų ir patikrų tvarkas. Kartu numatomi papildomi auditai, specializuotos matavimo įrangos įsigijimas ir darbuotojų mokymai.

    „Darbus pradėjome vasario mėnesį nuo vadovų mokymų, kuriuos vedė „TÜV Nord“ specialistai“, – sakė Arkadiuszas Pyrkoszas.

    Jo teigimu, abiejų standartų diegimas pasirinktas sąmoningai, nes jie papildo vienas kitą ir apima panašią branduolinei saugai svarbių produktų grupę. Tuo pat metu pažymima, kad ISO 19443 diegimas turėtų būti mažiau imlus nei NQA-1, tačiau vis tiek pareikalaus dokumentacijos ir auditų pokyčių.

    Įmonės situacija ir gamybos apimtys

    Huta Częstochowa yra vienas svarbiausių storasienių plieno lakštų gamintojų Lenkijoje, dirbantis su mašinų gamybos, laivybos, statybų, kasybos ir energetikos sektoriais. Tokiems gaminiams svarbi ne tik mechaninių savybių kontrolė, bet ir stabilus tiekimas bei kokybės atsekamumas, kurie branduolinėje pramonėje tampa esminiais kriterijais.

    Įmonė pastaraisiais metais patyrė reikšmingų pokyčių: 2024 metų lapkritį bankrutavusią gamyklą išsinuomojo Węglokoks, o 2025 metų gruodį jos turtą perėmė Lenkijos gynybos ministerija ir perdavė Karo turto agentūrai. 2026 metų balandį pateiktas prašymas dėl bendros įmonės kūrimo, paremtos Huta Częstochowa baze.

    Atnaujinus gamybą 2025 metų sausį, bendrovė pagamino apie 500 000 tonų plieno. Skelbiama, kad 22–24 proc. produkcijos eksportuojama, o tai rodo siekį išlaikyti konkurencingumą platesnėje rinkoje ir ieškoti aukštesnės pridėtinės vertės nišų, tarp jų ir branduolinės energetikos.

    „Jei įmonė nori dalyvauti branduolinei saugai svarbių produktų tiekimo grandinėje, ASME NQA-1 ir ISO 19443 reikalavimų įgyvendinimas yra būtinybė“, – teigė Arkadiuszas Pyrkoszas.