Tag: Tiekimo grandinė

  • „Rivian“: DI bumas apsunkina įprastų automobilių dalių tiekimą – brangsta atminties lustai

    „Rivian“: DI bumas apsunkina įprastų automobilių dalių tiekimą – brangsta atminties lustai

    Elektromobilių gamintoja „Rivian“ teigia, kad dėl dirbtinio intelekto (DI) bumui aptarnaujančių duomenų centrų paklausos įprastos automobilių detalės tampa sunkiau gaunamos ir brangsta. Bendrovė tikina vis daugiau laiko skirianti ne naujoms funkcijoms, o elementarių komponentų tiekimo planavimui.

    Apie tai „Rivian“ vadovas RJ Scaringe ir bendrovės techninės įrangos vadovė Vidya Rajagopalan kalbėjo interviu investicijų bendrovei „Kleiner Perkins“, kurį cituoja „InsideEVs“.

    Anot RJ Scaringe, automobilių gamyba remiasi tūkstančiais tiekėjų ir „tiekėjais tiekėjams“, todėl net ir vienas siaurasis grandinės taškas gali išbalansuoti visą procesą. Jei anksčiau kai kurios detalės buvo laikomos beveik „komoditizuotomis“, dabar situacija pasikeitė.

    Didžiausiu galvos skausmu „Rivian“ įvardija atminties lustus: bendrovė sako, kad per trejus metus atminties planavimas iš antraeilio klausimo virto strategine užduotimi – nuo optimizavimo plokščių lygyje iki tiekimo šaltinių užsitikrinimo.

    Atminties lustai „išėjo“ į DI

    Straipsnyje pažymima, kad rinkoje juntamas atminties, ypač DRAM (dinaminės operatyviosios atminties), trūkumas. Gamintojai dalį pajėgumų nukreipia į pelningesnius pardavimus DI įmonėms, o tai sukuria spaudimą kitoms pramonėms, įskaitant automobilių sektorių.

    „Rivian“ vadovas pabrėžė, kad šoktelėjusi paklausa iš DI rinkos kelia kainas ir verčia automobilių gamintojus daugiau dėmesio skirti tiekimui. Tai reiškia, kad „paprasti“ komponentai, kurie anksčiau nekėlė rūpesčių, gali tapti ribojančiu veiksniu.

    Su panašiais iššūkiais, pasak teksto, susiduria ir kiti rinkos dalyviai: Kinijos „Li Auto“ įvardijo atminties komponentų (DRAM ir NAND) tiekimo įtampą ir kainų svyravimus, o „GM“ ir „Ford“ yra užsiminusios apie išaugusias atminties sąnaudas.

    Problemos neapsiriboja vien lustais

    „Rivian“ techninės įrangos vadovė Vidya Rajagopalan teigė, kad duomenų centrų bumas veikia ir spausdintinių plokščių (PCB) gamybą – esą sunkiau rasti vadinamąjį e-glass, naudojamą plokštėms. Tai reiškia, kad vienos grandies trūkumas gali netikėtai „išmušti“ kitus komponentus.

    Ji taip pat paminėjo daugiasluoksnius keraminius kondensatorius (MLCC) – smulkų, bet plačiai naudojamą spausdintinių plokščių elementą. Anksčiau, anot jos, apie tokius komponentus beveik negalvota, tačiau dabar jie atsidūrė dėmesio centre.

    Spaudimas tiekimo grandinei sutampa su „Rivian“ planais plėsti savo technologinius sprendimus: bendrovė dirba su vidiniu procesoriumi, kuris, kaip teigiama, turėtų pasiekti vartotojams skirtus R2 modelius kitais metais.

    Ką tai gali reikšti pirkėjams

    Nors „Rivian“ kalba apie savo situaciją, problema platesnė: modernėjant automobiliams didėja elektronikos dalis, o konkurencija dėl lustų ir kitų komponentų stiprėja. Tokie kaštų šuoliai galiausiai gali apsunkinti gamintojų pastangas išlaikyti planuojamas automobilių kainas.

    „Rivian“ naujausio pelno skelbimo metu RJ Scaringe sakė, kad įmonė ieško būdų kompensuoti brangstančių atminties lustų ir kitų „komoditinių“ komponentų poveikį, kad galėtų išlaikyti R2 žadamą bazinę kainą – 45 000 JAV dolerių.

  • Lenkijos įmonės rengiasi branduolinei elektrinei: Madride vyksta kritiniai AP1000 mokymai

    Lenkijos įmonės, siekiančios dalyvauti statant pirmąją šalies branduolinę elektrinę, pradėjo svarbų pasirengimo etapą – jų atstovai dalyvauja specialiuose AP1000 technologijos mokymuose Madride.

    Mokymai vyksta pirmajame Europoje AP1000 mokymų centre, o programoje dalyvauja septynių Lenkijos bendrovių atstovai. Apie tai skelbia portalas WNP.pl.

    Šie mokymai yra dalis platesnio proceso, kuriuo įmonės bando prisitaikyti prie ASME NQA-1 standarto – tai branduolinei pramonei taikomi kokybės reikalavimai, be kurių patekti į tiekimo grandinę praktiškai neįmanoma.

    Lenkijai planuojant branduolinės energetikos projektą, toks pasirengimas tampa esminis: nuo tiekėjų kvalifikacijos priklausys, kiek vietos pramonės galės prisidėti prie komponentų gamybos, paslaugų ir įrangos tiekimo.

    Kas dalyvauja mokymuose ir kam jie skirti

    Mokymuose dalyvauja ZKS Ferrum, FAMAK, Energomontaż-Północ Gdynia, Mostostal Siedlce, Mostostal Kraków, Mostostal Kielce ir ZBUD – tai įmonės, dirbančios su metalo konstrukcijomis ir pramoniniais projektais.

    Skelbiama, kad programa susieta su planuojama elektrine Lubiatove-Kopaline – tai vieta, kurioje Lenkija numato statyti savo pirmąją branduolinę jėgainę.

    Mokymų metu aptariamas tiekėjų vertinimas ir kvalifikavimas, techniniai bei kokybės reikalavimai, taip pat iššūkiai, kylantys skirtinguose projekto įgyvendinimo etapuose.

    Į mokymus įtrauktos ir iki šiol įgyvendintų projektų pamokos – dalyviai analizuoja jau sukauptą praktiką, kad ateityje būtų lengviau atitikti branduolinės pramonės standartus.

    Kelias į tiekimo grandinę – per kokybės verifikaciją

    Vienas svarbiausių tikslų – sėkmingai pereiti atitikties patikrą, kuri laikoma būtina sąlyga, norint prisijungti prie „Westinghouse“ tiekimo grandinės ir dalyvauti projektuose, paremtuose AP1000 technologija.

    Įmonė „Westinghouse“ pabrėžia, kad vietinės tiekimo grandinės kūrimas reiškia ne tik gamybinių pajėgumų turėjimą, bet ir gebėjimą užtikrinti branduolinei pramonei privalomą kokybės lygį.

    Mokymų dalyviai taip pat turi galimybę susipažinti su pilno masto AP1000 blokinės valdymo salės simuliatoriumi, kuriame mokomi šių reaktorių operatoriai.

    AP1000 technologija ir planuojama jėgainė

    Madride veikianti AP1000 „Westinghouse“ mokymų akademija skirta specialistams, kurie ruošiami augančiai Europos branduolinei pramonei, įskaitant ir būsimus Lenkijos projektus.

    Lenkija yra numačiusi, kad pirmojoje šalies branduolinėje elektrinėje Choczewo savivaldybėje Pomeranijos vaivadijoje turėtų būti įrengti trys AP1000 reaktoriai.

    Tekste nurodoma, kad pasaulyje šiuo metu veikia šeši AP1000 reaktoriai, dar 14 yra statomi, o dėl penkių yra pasirašytos sutartys.

  • Robotizacija sandėliuose: kodėl 8 robotai gali dirbti prasčiau nei 6

    Sandėlių robotizacija spartėja, tačiau didesnis robotų skaičius nebūtinai reiškia didesnį našumą – kartais efektyvumą sumažina net papildomos mašinos.

    Kaip pasakoja intralogistikos ekspertas Mateuszas Pijanowskis iš „Astor“, įmonės vis dažniau perskaičiuoja automatikos kainą ir grąžą, o prieš pirkdamos įrangą pirmiausia peržiūri procesus.

    Jo teigimu, didžiausia klaida – galvoti, kad robotas „vienas prie vieno“ pakeis žmogų. Robotizacija prasminga tik tada, kai kartu perorganizuojamas vidinis transportas, užduočių paskirstymas ir darbo logika.

    Praktika rodo, kad net nedideli pakeitimai – pavyzdžiui, maršrutų perplanavimas – gali duoti daugiau naudos nei dar vienas brangus įrenginys.

    Kai daugiau robotų – ne geriau

    Ekspertų analizuotas pavyzdys su mobiliaisiais robotais parodė netikėtą rezultatą: šešių robotų flotilė nesugebėjo pasiekti reikiamo našumo, tačiau septintojo pridėjimas situaciją pagerino tik minimaliai.

    Dar įdomiau, kad prijungus aštuntą robotą našumas apskritai krito. Tai siejama su tuo, kad didėjant eismui sandėlyje atsiranda „butelio kakliukai“, daugiau susikirtimų ir laukimo.

    Galiausiai problemą išsprendė ne papildomas robotas, o palyginti nedidelė organizacinė korekcija: įvestas vienkryptis judėjimas ir pašalinta viena sandėlio lentyna.

    Po šių pakeitimų tie patys šeši robotai pasiekė reikiamą našumą ir dar turėjo atsargą.

    Grąža, DI ir žmonių bei robotų „simbiotika“

    Pasak M. Pijanowskio, geriausiais atvejais mobiliųjų robotų diegimo investicijos atsiperka per mažiau nei dvejus metus, nors dažnai laikotarpis siekia maždaug dvejus–dvejus su puse metų. Lemiamas veiksnys – ne vien roboto kaina, o tai, kaip jis įkomponuojamas į procesą.

    Ekspertai pabrėžia, kad artimiausiais metais svarbia kryptimi taps žmonių ir robotų bendradarbiavimas, o ne bandymas visiškai išstumti darbuotojus iš sprendimų grandinės.

    Profesorei Annai Timofiejczuk iš Silezijos technologijos universiteto taip pat atrodo mažai tikėtina, kad technologijos vystysis iki visiškos autonomijos tokiose srityse kaip įmonių valdymas ar sandėlių išteklių optimizavimas – greičiau tai bus žmogų sprendimuose paremiančios sistemos.

    Tuo pat metu vis dažniau kalbama apie „preskriptyvines“ sistemas: jos ne tik prognozuoja problemas, bet ir siūlo veiksmų scenarijus, vertindamos ne vien techninius, bet ir ekonominius bei aplinkosauginius duomenis.

    „Amica“ skaitmenizavo tiekimą ir sumažino atsargas

    Technologijų ir ekonomikos ryšį akcentuoja ir buitinės technikos gamintojos „Amica“ vadovas Robertas Stobińskis. Jis teigia, kad bendrovė yra patenkinta prieš devynerius metus įdiegtu visiškai automatizuotu aukšto sandėliavimo sandėliu.

    Vis dėlto, komponentų tiekimo į surinkimo linijas srityje įmonė automatinių sprendimų neskuba diegti – pasak vadovo, čia ne visada mato pakankamą pridėtinę vertę.

    R. Stobińskio teigimu, prieš trejus metus 10 Europos grupės įmonių atsargų vertė siekė 840 mln. zlotų, o jų išlaikymas kainavo apie 10 proc. Po pokyčių atsargos sumažintos iki 460 mln. zlotų.

    Toks rezultatas pasiektas „fizinę“ atsargą iš dalies pakeitus „virtualia“ – sustiprinus informacinę tiekimo grandinę ir tiksliau matant, kur yra kroviniai kelyje bei ar artimiausių keturių–šešių dienų planas remiasi realiai sandėlyje esančiais komponentais, ar dar tik atkeliaujančiais.

    Robotizacija keičia ir pačius sandėlius

    Auganti automatizacija kelia reikalavimus ne tik IT sistemoms, bet ir sandėlių infrastruktūrai. Pasak MDC2 plėtros vadovės ir partnerės Ewos Zawadzkos, šiandien sandėlio projektavimas vis dažniau pradedamas nuo detalaus kliento procesų išanalizavimo.

    Vienas svarbiausių aspektų – grindų parametrai: automatizuotuose sandėliuose plokštumui ir laikomajai galiai keliami griežtesni reikalavimai, o standartiniai sprendimai, tinkami tradicinei veiklai, ne visada užtenka.

    Keičiasi ir pastatų aukščio standartai. Nors rinkoje įprasti 12 metrų „neto“ sandėliai anksčiau buvo pakankami, pažangi automatizacija skatina poreikį 25, 30 ar net daugiau nei 40 metrų aukščio objektams.

    Taip pat daugėja susidomėjimo savalaikiais (savonošiais) sandėliais, kuriuose stelažų konstrukcija ir automatikos sistema tampa viso statinio pagrindu, o sienos montuojamos vėliau.

  • „Trezor“ perspėja dėl įtartino „Safe 5“ piniginės įrenginio: rizika siejama su „CryptoBilis“

    „Trezor“ perspėja dėl įtartino „Safe 5“ piniginės įrenginio: rizika siejama su „CryptoBilis“

    Čekijos aparatinės kriptovaliutų piniginių gamintoja „Trezor“ pranešė gavusi atsakingo atskleidimo įspėjimą apie galimą fizinį įterptą komponentą viename „Safe 5“ įrenginyje, kuris, kaip teigiama, buvo įsigytas per platintoją „CryptoBilis“. Nors pati bendrovė dar nėra gavusi įrenginio detaliai ekspertizei, riziką ji vertina kaip patikimą ir ragina pirkėjus veikti nedelsiant.

    „Trezor“ nurodo, kad rekomendacija aktuali klientams, kurie „Safe 5“ ar kitus šio gamintojo aparatinės piniginės įrenginius įsigijo iš „CryptoBilis“ nuo 2026 metų kovo. Pagrindinė žinutė tokia pati kaip ir kitų panašių incidentų metu: saugiausia kuo greičiau perkelti lėšas į naują piniginę ir kreiptis į klientų aptarnavimą dėl tolimesnių veiksmų.

    „Geriau perspėti žmones dabar, nei laukti galutinio patvirtinimo ir rizikuoti, kad tuo metu kažkas praras lėšas“, – sakė „Trezor“ vadovas Danny Sanders.

    Pagal bendrovės paskelbtą informaciją, įtariamas įterptas komponentas esą buvo papildoma plokštė, įmontuota tarp pagrindinės plokštės ir ekrano. Teigiama, kad joje galėjo būti mobiliojo ryšio modulis su antena, o tokia schema teoriškai leistų nuskaityti ekrane rodomą informaciją, įskaitant atkūrimo frazę, ir ją perduoti per mobilųjį tinklą.

    „Trezor“ taip pat pranešė, kad pradėjo tikrinti iš šio platintojo įsigytus įrenginius po to, kai „CryptoBilis“ buvo pašalintas iš autorizuotų partnerių sąrašo. Kol kas bendrovė teigia ištyrusi kelis klientų pateiktus įrenginius ir juose nepastebėjusi klastojimo požymių, tačiau tyrimas tęsiamas.

    Incidentas siejamas su platesniu tiekimo grandinės saugumo iššūkiu: kai aparatinės piniginės parduodamos per tarpininkus, rizika gali atsirasti ne gamybos etape, o sandėliavimo, platinimo ar grąžinimų valdymo grandinėje. Dėl to gamintojai dažnai rekomenduoja įrenginius pirkti tiesiogiai arba tik iš patvirtintų pardavėjų, o gavus naują įrenginį kruopščiai tikrinti pakuotės ir paties įrenginio būklę.

    Ši istorija nėra izoliuota: kiti rinkos dalyviai anksčiau taip pat skelbė apie fizinio klastojimo atvejus, siejamus su tuo pačiu platintoju, ir nutraukė bendradarbiavimą. „Trezor“ savo ruožtu pabrėžia, kad šiuo metu neturi patvirtintų duomenų apie „Safe 5“ naudotojų patirtus lėšų praradimus, tačiau prevencinių veiksmų prašo imtis iš anksto.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad aparatinės piniginės laikomos viena saugiausių priemonių kriptovaliutoms laikyti tik tuomet, kai užtikrinamas įrenginio autentiškumas ir vartotojas niekada neatskleidžia atkūrimo frazės. Jei yra bent menkiausia rizika, kad trečioji šalis galėjo ją pamatyti, saugumo praktika paprastai reiškia vieną sprendimą: nedelsiant sukurti naują piniginę, perkelti lėšas ir senąją laikyti kompromituota.

    Pastaraisiais mėnesiais „Trezor“ teko spręsti ir kitus saugumo incidentus, susijusius su trečiųjų šalių paslaugų teikėjais, kai buvo pranešta apie klientų duomenų nutekėjimus bei bandymus išnaudoti informaciją sukčiavimo laiškuose. Tokie atvejai rodo, kad kriptovaliutų saugumas vis dažniau priklauso ne tik nuo šifravimo ar įrenginio konstrukcijos, bet ir nuo visos ekosistemos, įskaitant logistiką bei komunikacijos kanalus.

  • Poznanės Boleslavo Narsiojo tilto remontas: asfalto trūkumas ir brangimas keičia grafiką

    Poznanėje tęsiamas Boleslavo Narsiojo tilto remontas pasiekė etapą, kurį rangovai stengiasi užbaigti iki žiemos. Miesto įmonė Poznanės miesto investicijos pripažįsta, kad dėl nenumatytų aplinkybių teko koreguoti darbų grafiką, tačiau projekto pabaigos terminas kol kas nekeičiamas.

    Šis tiltas yra viena svarbiausių jungčių per Vartos upę, jungianti senamiestį su Ostrów Tumski ir Śródka rajonais. Pagal pirminį planą šiaurinė tilto dalis turėjo būti atverta eismui lapkričio pabaigoje, o transporto srautai būtų perkelti į ją, pradedant darbus pietinėje dalyje.

    Vis dėlto dabar aišku, kad numatyta seka vėluoja. Miesto įmonė nurodo, kad dar vasaros pradžioje su rangovu buvo pasirašytas sutarties pakeitimas, nes statybų metu aptikta neplanuotų požeminių komunikacijų kolizijų, pareikalavusių papildomų ir pakeistų darbų.

    Nuo ko priklauso darbų tempas?

    Poznanės miesto investicijos pažymi, kad šiaurinės tilto dalies atidarymo data priklauso nuo kelių veiksnių. Tarp jų minimos oro sąlygos, procedūros dėl leidimo naudoti statinį ir medžiagų prieinamumas rinkoje.

    Būtent medžiagos tapo didžiausiu neapibrėžtumu: Lenkijos rinkoje juntamas asfalto mišinių trūkumas, o kainos kyla. Tai reiškia, kad net ir esant pasirengusiai infrastruktūrai darbų grafikas gali būti koreguojamas pagal realias tiekimo galimybes.

    Brangstantis asfaltas ir tiekimo rizikos

    Statybų sektorius pastaraisiais mėnesiais vis dažniau kalba apie ribotą asfalto produktų pasiūlą ir išaugusias sąnaudas, kurios ypač jautrios dideliems kelių ir tiltų projektams. Miesto įmonė teigia stebinti situaciją, nes asfaltas yra kritiškai būtinas galutiniams važiuojamosios dalies darbams.

    „Šiuo metu darbų pabaigos terminas išlieka toks, koks numatytas, o eismas viena tilto juosta turi būti užtikrintas viso projekto metu“, – sakė Poznanės miesto investicijų atstovė.

    Pagal dabartinius planus visas projektas turėtų būti baigtas 2028 metų pirmąjį pusmetį. Miesto įmonė pabrėžia, kad nors trumpalaikiai nukrypimai nuo grafiko galimi, prioritetas išlieka darbų tęstinumas ir eismo organizavimas taip, kad tiltas neliktų visiškai uždarytas.

  • „Opply“ pritraukė apie 6,9 mln. eurų: DI agentai žada automatizuoti CPG tiekimo grandines

    „Opply“ pritraukė apie 6,9 mln. eurų: DI agentai žada automatizuoti CPG tiekimo grandines

    Bendrovė „Opply“, kuri kuria dirbtiniu intelektu paremtą veiklos platformą plataus vartojimo prekių (CPG) prekės ženklams, pritraukė apie 6,9 mln. eurų investiciją. Finansavimo etapui vadovavo „Chalfen Ventures“, prie jo prisidėjo ir keli kiti fondai.

    „Opply“ įkurta Helen Murphy ir Martin Postel, o jos kuriamas sprendimas orientuotas į kasdienes operacijas, kurios CPG sektoriuje dažnai išskaidytos per daugybę tiekėjų ir sistemų. Platforma siekia automatizuoti tiekimą, pirkimus, finansavimo sprendimus ir tiekimo grandinės valdymą.

    Įmonė pabrėžia, kad jos stiprybė yra vadinamieji DI agentai, galintys ne tik analizuoti situaciją, bet ir atlikti veiksmus. Tai reiškia, kad sistema gali padėti planuoti atsargas, koordinuoti gamybą ir prižiūrėti pristatymus, mažinant rankinio darbo poreikį.

    CPG rinkoje, ypač augantiems prekės ženklams, didžiausiu iššūkiu dažnai tampa sudėtingos tiekimo grandinės ir didelės administracinės sąnaudos. Tokiose grandinėse sprendimų priėmimas priklauso nuo duomenų kokybės, o procesai neretai vis dar valdomi el. laiškais, skaičiuoklėmis ar skirtingomis nesuderintomis programomis.

    „Mūsų dirbtinio intelekto technologija ne tik pasako prekės ženklams, ką reikia padaryti. Ji atlieka darbą, valdydama viską nuo tiekimo ir pirkimų iki mokėjimų ir tiekimo grandinių“, – sakė „Opply“ bendraįkūrėja ir vadovė Helen Murphy.

    Pasak bendrovės, naujas finansavimas bus skirtas platformos plėtrai ir diegimui platesniame CPG įmonių rate. Tikslas yra pritaikyti modelį tiek sparčiai augantiems naujiems prekės ženklams, tiek didesniems tarptautiniams žaidėjams.

    Rinka, į kurią taikosi „Opply“, sparčiai keičiasi: vis daugiau įmonių ieško sprendimų, kurie vienoje vietoje sujungtų tiekėjų tinklą, duomenis ir automatizuotus procesus. Tokiame kontekste agentinis DI tampa būdu ne tik greičiau priimti sprendimus, bet ir realiai sumažinti operacijų trintį nuo užsakymo iki pristatymo.

  • „Pandora“ atidarė milžinišką juvelyrikos gamyklą Vietname: 7 000 darbo vietų ir naujas pažadas

    „Pandora“ atidarė milžinišką juvelyrikos gamyklą Vietname: 7 000 darbo vietų ir naujas pažadas

    Gamybos plėtra Vietname

    Danijos juvelyrikos gamintoja „Pandora“ Vietname atidarė, kaip skelbia pati bendrovė, didžiausią pasaulyje aukštosios juvelyrikos gamybos ir apdirbimo kompleksą. Naujoji gamykla įsikūrė Hošimine ir turėtų tapti reikšmingu „Pandora“ gamybos pajėgumų ramščiu Azijoje.

    Bendrovė nurodo, kad gamykla, pasiekusi pilną pajėgumą, įdarbins apie 7 000 žmonių. Planuojama metinė produkcija sieks iki 60 mln. juvelyrikos vienetų, o tai, pasak „Pandora“, padidins bendrą gamybos apimtį maždaug 50 proc.

    Ši gamykla yra ketvirtoji „Pandora“ pasaulyje ir pirmoji, atidaryta už Tailando ribų. Iki šiol didžioji dalis „Pandora“ gamybos buvo sutelkta Tailande, kur bendrovė veiklą pradėjo dar 1989 metais.

    132 mln. eurų investicija ir žaliųjų tikslų testas

    Į gamyklą Vietname „Pandora“ investavo apie 132 mln. eurų. Bendrovė teigia, kad objektas veiks naudodamas vien tik atsinaujinančių išteklių elektrą, taip siekiant mažinti gamybos pėdsaką aplinkai didinant apimtis.

    „Pandora“ taip pat primena, kad nuo 2024 metų juvelyrikos gamyboje naudoja 100 proc. perdirbtą auksą ir sidabrą. Perdirbimas paprastai laikomas būdu mažinti pirminės žaliavos poreikį, nors pats rafinavimas išlieka energiškai imlus procesas.

    „Tai suteikia mums lankstumo kurti visas kolekcijas, asortimentą, naudoti įvairias medžiagas ir gamybos technikas“, – sakė „Pandora“ vadovė Berta de Pablos-Barbier.

    Ekspertai pabrėžia, kad auksas dėl savo fizinių savybių ypač tinkamas pakartotiniam naudojimui, tačiau aplinkosauginis efektas priklauso ir nuo to, kokia energija naudojama rafinuojant. „Pandora“ skelbia sieksianti, kad atsinaujinanti elektra būtų plačiau taikoma ne tik jos pačios gamyboje, bet ir tiekimo grandinėje.

    Auganti rinka, bet nemažai rizikų

    Juvelyrikos rinka pasaulyje auga, tačiau tai nereiškia automatinės sėkmės kiekvienam gamintojui. Rinkos prognozėse numatoma, kad 2025–2028 metais juvelyrikos vienetų pardavimai vidutiniškai didės po 4,1 proc. per metus, o tai reikšmingai lenkia drabužių segmento tempą.

    „Pandora“ 2025 metais skelbė pardavusi 112 mln. vienetų, arba daugiau nei po tris gaminius per sekundę. Bendrovė save pristato kaip didžiausią pasaulyje juvelyrikos prekės ženklą, o jos tarptautinę plėtrą ypač išaugino 2000 metais pristatyta pakabukų apyrankė.

    Vis dėlto bendrovė yra atkreipusi dėmesį, kad prekybos sąlygos, įskaitant importo tarifus Jungtinėse Valstijose, gali spausti pelningumą. JAV „Pandora“ yra didžiausia rinka, o paklausą joje dažnai veikia infliacija ir vartotojų lūkesčiai dėl ekonomikos.

    Be to, istorijoje būta ir darbo santykių ginčų, kurie periodiškai grąžina klausimus dėl gamybos sąlygų ir darbuotojų teisių. Plečiantis Vietname, „Pandora“ teks vienu metu įrodyti, kad įmanoma sparčiai didinti apimtis, mažinti emisijas ir užtikrinti atsakingą praktiką tiekimo grandinėje.

  • „Ledger“ patvirtino šnipinėjimo implantą piniginėse: „MediaMarkt“ Europoje stabdo prekybą

    „Ledger“ patvirtino šnipinėjimo implantą piniginėse: „MediaMarkt“ Europoje stabdo prekybą

    Kriptovaliutų aparatinės piniginės gamintoja „Ledger“ patvirtino, kad dalyje įrenginių, parduotų per platintoją CryptoBilis, aptiktas fizinis implantas. Pasak bendrovės saugumo komandos „Donjon“, jis įrenginio pradinės sąrankos metu gali nuskaityti ekrane rodomą 24 žodžių atkūrimo frazę ir perduoti ją per mobilųjį ryšį.

    „Ledger“ teigimu, implantas nėra susijęs su paties įrenginio programinės įrangos pakeitimais: nebuvo modifikuotas saugusis lustas ir „Ledger“ operacinė sistema, taip pat nebuvo tiesiogiai keičiami pasirašomi pervedimai ar parašai. Vis dėlto pavogta atkūrimo frazė yra kritinis pažeidimas, nes suteikia galimybę perimti kriptoturto valdymą be papildomo vartotojo patvirtinimo.

    Bendrovė šį patvirtinimą pateikė po to, kai viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie lėšų praradimus, siejamus su per CryptoBilis įsigytais įrenginiais. „Ledger“ pabrėžia, kad internete platinami nuostolių dydžiai yra trečiųjų šalių vertinimai, o galutinis paveiktų vartotojų skaičius ir bendra suma kol kas nėra patikrinti.

    „Internete cirkuliuojantys skaičiai yra trečiųjų šalių, o „Ledger“ jų dar pilnai nepatikrino“, – sakė bendrovė savo pranešime.

    „Ledger“ taip pat nurodė neturinti požymių, kad būtų pažeista jos infrastruktūra, vidinės sistemos ar paslaugos. Anot bendrovės, problema yra susijusi su konkrečiais tiekimo grandinės ir perpardavimo kanalų atvejais, todėl CryptoBilis paprašyta laikinai sustabdyti prekybą ir siuntas, kol bus baigtas aparatinės įrangos tyrimas.

    Poveikis prekybai Europoje

    Atskirai pranešta, kad „MediaMarkt Saturn“ nuo spalio 13 dienos sustabdė „Ledger“ įrenginių pardavimą tiek fizinėse parduotuvėse, tiek internetu Europoje. Sprendimas priimtas po kliento Vokietijoje pranešimo apie aptiktą įtartiną modifikaciją, nors šiame konkrečiame atvejyje apie lėšų praradimą nepranešta.

    Situacija dar kartą primena pagrindinę taisyklę kriptoturto saugumo srityje: atkūrimo frazė turi likti tik pas vartotoją ir niekada negali būti fotografuojama, siunčiama ar įvedama į nepatikimas sistemas. Jei kyla įtarimų dėl įrenginio autentiškumo, ekspertai rekomenduoja jo nenaudoti, nefiksuoti slaptų duomenų ekrane ir dėl tolimesnių veiksmų pirmiausia koordinuoti sprendimus su teisėsauga.

    Ką daro rinka ir gamintojai

    Incidentas paskatino ir kitus aparatinės piniginės gamintojus griežtinti perpardavėjų kontrolę. Pavyzdžiui, „Trezor“ nurodė neturinti duomenų apie paveiktus savo įrenginius, tačiau prevenciškai pašalino CryptoBilis iš savo platintojų sąrašo ir pranešė peržiūrinti platinimo tinklą.

    Kita bendrovė „OneKey“ taip pat paskelbė nutraukusi CryptoBilis įgaliojimus ir pradėjusi platesnį partnerių patikrinimą. Pasak įmonės, daliai per šį pardavėją įsigytų įrenginių siūlomas nemokamas pakeitimas, siekiant sumažinti riziką vartotojams.

  • „McDonald’s“ Lenkijoje: 80 000 ūkių tinkle ir naujas dėmesys regeneracinei žemdirbystei

    „McDonald’s“ Lenkijoje teigia, kad žemės ūkis yra vienas svarbiausių grandinės elementų nuo ūkio iki restorano. Bendrovė diskusijoje Business PRECOP 2026 renginyje akcentavo regeneracinę žemdirbystę, duomenų rinkimą ir poveikio aplinkai atskaitomybę.

    Pasak „McDonald’s Polska“ tvarumo vadovės Katarzynos Kucisz-Rosłoń, šalyje veikia daugiau nei 630 restoranų, o tiekimo grandinėje dirba apie 120 tiekėjų. Iš jų maždaug 50 yra vietiniai, o netiesiogiai bendrovė bendradarbiauja su maždaug 80 000 Lenkijos ūkių.

    Į tinklą patenkantys produktai apima jautieną, kviečius, daržoves ir bulves, iš kurių gaminamos bulvytės. Įmonė pabrėžia, kad būtent ši žaliavų grandis daro didžiausią įtaką tiek kainų stabilumui, tiek tvarumo tikslų įgyvendinimui.

    Regeneracinė žemdirbystė be vieno recepto

    „McDonald’s“ teigia investuojanti į regeneracinės žemdirbystės kryptį, tačiau Lenkijos rinkoje nesiekia primesti vienodų praktikų visiems ūkiams. Argumentuojama tuo, kad ūkiai skiriasi pagal vietą, klimatines sąlygas ir auginamų kultūrų struktūrą.

    Vietoje universalių reikalavimų taikomas principų ir praktikų rinkinys, kuris bandomas kartu su ūkininkais. Pagrindinis akcentas dedamas į matuojamus rezultatus, susijusius su dirvožemio kokybe ir vandens sulaikymu, taip pat į ūkininkų mokymus ir skatinimą investuoti į pokyčius.

    „Mūsų vaidmuo kaip prekės ženklo yra rinkti duomenis ir parodyti veiksmų efektyvumą, kuris gerina dirvožemį ir padeda išlaikyti vandenį“, – sakė Katarzyna Kucisz-Rosłoń.

    Ataskaitos anksčiau nei reikalaujama

    Bendrovė nurodo, kad poveikio aplinkai ataskaitas rengia nuo 2019 metų, nors teisiškai tai dar nėra privaloma. Pasak pranešėjos, pirmieji metai, kai įmonė turės privalomai apibendrinti rezultatus, bus susiję su 2027 metų laikotarpiu, o prievolė realiai įsigalios vėliau.

    „McDonald’s“ pabrėžia, kad ataskaitos yra ne vien skaidrumo klausimas, bet ir priemonė diskusijai su tiekėjais bei visoje vertės grandinėje. Įmonė pripažįsta, kad didžiausias iššūkis išlieka duomenų surinkimas ir suvienodinimas, todėl diegiami vidiniai standartai bei gairės.

    Taip pat pažymima, kad Lenkijos tiekėjų produkcija patenka ne tik į vietinę rinką. Ūkininkų ir tiekėjų pagaminti produktai per „McDonald’s“ sistemą esą keliauja ir į maždaug 15 kitų Europos rinkų, todėl reikalavimų suderinamumas tampa ypač svarbus.

    Standartai, auditai ir skatinamosios priemonės

    Kalbėdama apie tiekimo saugą ir tvarumą, bendrovės atstovė išskyrė jautienos tiekimo grandinę. „McDonald’s“ teigia įdiegusi vidinį standartą ūkiams, tiekiantiems žaliavą, ir taikanti skatinamąsias priemones, kurios turėtų motyvuoti investuoti į regeneracinės žemdirbystės sprendimus.

    Nurodoma, kad pagal šias gaires audituojama apie 35 000 ūkių. Bendrovė pabrėžia, kad auditai ir standartai yra skirti ne tik kontrolei, bet ir tam, kad būtų galima objektyviai įvertinti pažangą bei palyginti rezultatus skirtinguose regionuose.

    Įmonė taip pat pranešė, kad lapkritį ketina paskelbti specialią ataskaitą, kurioje planuojama aptarti klimatą, vandens išteklius ir kitus su žemės ūkiu susijusius iššūkius. Tarp temų minimi produktyvumo didinimas, technologijų panaudojimas, prisitaikymas prie klimato kaitos ir demografiniai pokyčiai, darantys įtaką ūkių ateičiai.

  • NIS2 ir KSC: įmonėms artėja saviregistracijos terminas – kiek organizacijų jau įtraukta į sąrašą

    Kas keičiasi po KSC pataisų

    Įsigaliojus Kibernetinio saugumo įstatymo (KSC) pakeitimams, į Lietuvos reguliavimo lauką perkeliami griežtesni NIS2 direktyvos reikalavimai. Tai reiškia, kad daugiau sektorių organizacijų privalo identifikuoti savo statusą ir laikytis naujų kibernetinio saugumo taisyklių.

    Reguliavimas apima ne tik energetiką ar transportą, bet ir skaitmenines paslaugas, gamybą, atliekų tvarkymą, mokslinius tyrimus bei kitas veiklas. Daugeliui įmonių tai tampa praktiniu klausimu nebe „ar“, o „kada“ ir „kaip“ reikės persitvarkyti procesus.

    Artėjantis terminas ir registras

    Pirmasis svarbus etapas yra saviidentifikacija, tai yra įsivertinimas, ar organizacija patenka į KSC apibrėžtą svarbių ar esminių subjektų kategoriją. Nuo to priklauso, ar įmonei reikia savarankiškai registruotis atitinkamame registre, ar ji bus įtraukta institucijų iniciatyva.

    Pagal viešai skelbiamą praktiką dalis subjektų į sąrašą gali būti įrašomi automatiškai, o kiti turi pateikti duomenis patys. Organizacijoms, kurios delsia, rizika yra ne tik formalios sankcijos, bet ir realūs veiklos trikdžiai, jei incidentų valdymas bei atsparumo priemonės lieka neparengtos.

    „Dalis organizacijų klaidingai mano, kad jei negavo atskiro pranešimo, joms nereikia registruotis. Tačiau pranešimo nebuvimas nereiškia, kad pareiga netaikoma“, – sakė kibernetinio saugumo ekspertas Piotras Zielaskiewiczius.

    Ekspertai pabrėžia, kad praktiškai svarbiausia yra pasitikrinti, kokiam sektoriui priskiriama veikla, kokias paslaugas organizacija teikia, koks jos dydis ir ar ji atitinka papildomus kriterijus. NIS2 logika remiasi atsakomybės perkėlimu vadovybei, todėl sprendimai dėl saugumo tampa valdymo, o ne vien IT skyriaus klausimu.

    Didžiausios kliūtys ir kas laukia toliau

    Organizacijos, kurios patenka į taikymo sritį, turi ruoštis ne vien registracijai. Vėliau paprastai seka reikalavimai, susiję su rizikų valdymu, incidentų fiksavimu ir pranešimu, tiekimo grandinės saugumu, prieigos kontrolėmis bei tęstinumo planavimu.

    Praktikoje įmonės dažniausiai stringa dėl riboto biudžeto, laiko ir kompetencijų trūkumo. Kliūtimi tampa ir tai, kad vadovams reikia greitai apsispręsti dėl prioritetų: ką įgyvendinti pirmiausia, kaip matuoti pažangą ir kaip išvengti situacijos, kai saugumas lieka tik dokumentuose.

    Kibernetinio saugumo specialistai rekomenduoja nepradėti nuo pavienių techninių pirkimų, o nuo aiškaus rizikų žemėlapio ir atsakomybių organizacijoje. Tuomet lengviau pasirinkti priemones, kurios realiai mažina incidentų tikimybę ir padeda atitikti reguliavimo lūkesčius.