CP v2

Tag: Tiekimo grandinė

  • „McDonald’s“ Lenkijoje: 80 000 ūkių tinkle ir naujas dėmesys regeneracinei žemdirbystei

    „McDonald’s“ Lenkijoje teigia, kad žemės ūkis yra vienas svarbiausių grandinės elementų nuo ūkio iki restorano. Bendrovė diskusijoje Business PRECOP 2026 renginyje akcentavo regeneracinę žemdirbystę, duomenų rinkimą ir poveikio aplinkai atskaitomybę.

    Pasak „McDonald’s Polska“ tvarumo vadovės Katarzynos Kucisz-Rosłoń, šalyje veikia daugiau nei 630 restoranų, o tiekimo grandinėje dirba apie 120 tiekėjų. Iš jų maždaug 50 yra vietiniai, o netiesiogiai bendrovė bendradarbiauja su maždaug 80 000 Lenkijos ūkių.

    Į tinklą patenkantys produktai apima jautieną, kviečius, daržoves ir bulves, iš kurių gaminamos bulvytės. Įmonė pabrėžia, kad būtent ši žaliavų grandis daro didžiausią įtaką tiek kainų stabilumui, tiek tvarumo tikslų įgyvendinimui.

    Regeneracinė žemdirbystė be vieno recepto

    „McDonald’s“ teigia investuojanti į regeneracinės žemdirbystės kryptį, tačiau Lenkijos rinkoje nesiekia primesti vienodų praktikų visiems ūkiams. Argumentuojama tuo, kad ūkiai skiriasi pagal vietą, klimatines sąlygas ir auginamų kultūrų struktūrą.

    Vietoje universalių reikalavimų taikomas principų ir praktikų rinkinys, kuris bandomas kartu su ūkininkais. Pagrindinis akcentas dedamas į matuojamus rezultatus, susijusius su dirvožemio kokybe ir vandens sulaikymu, taip pat į ūkininkų mokymus ir skatinimą investuoti į pokyčius.

    „Mūsų vaidmuo kaip prekės ženklo yra rinkti duomenis ir parodyti veiksmų efektyvumą, kuris gerina dirvožemį ir padeda išlaikyti vandenį“, – sakė Katarzyna Kucisz-Rosłoń.

    Ataskaitos anksčiau nei reikalaujama

    Bendrovė nurodo, kad poveikio aplinkai ataskaitas rengia nuo 2019 metų, nors teisiškai tai dar nėra privaloma. Pasak pranešėjos, pirmieji metai, kai įmonė turės privalomai apibendrinti rezultatus, bus susiję su 2027 metų laikotarpiu, o prievolė realiai įsigalios vėliau.

    „McDonald’s“ pabrėžia, kad ataskaitos yra ne vien skaidrumo klausimas, bet ir priemonė diskusijai su tiekėjais bei visoje vertės grandinėje. Įmonė pripažįsta, kad didžiausias iššūkis išlieka duomenų surinkimas ir suvienodinimas, todėl diegiami vidiniai standartai bei gairės.

    Taip pat pažymima, kad Lenkijos tiekėjų produkcija patenka ne tik į vietinę rinką. Ūkininkų ir tiekėjų pagaminti produktai per „McDonald’s“ sistemą esą keliauja ir į maždaug 15 kitų Europos rinkų, todėl reikalavimų suderinamumas tampa ypač svarbus.

    Standartai, auditai ir skatinamosios priemonės

    Kalbėdama apie tiekimo saugą ir tvarumą, bendrovės atstovė išskyrė jautienos tiekimo grandinę. „McDonald’s“ teigia įdiegusi vidinį standartą ūkiams, tiekiantiems žaliavą, ir taikanti skatinamąsias priemones, kurios turėtų motyvuoti investuoti į regeneracinės žemdirbystės sprendimus.

    Nurodoma, kad pagal šias gaires audituojama apie 35 000 ūkių. Bendrovė pabrėžia, kad auditai ir standartai yra skirti ne tik kontrolei, bet ir tam, kad būtų galima objektyviai įvertinti pažangą bei palyginti rezultatus skirtinguose regionuose.

    Įmonė taip pat pranešė, kad lapkritį ketina paskelbti specialią ataskaitą, kurioje planuojama aptarti klimatą, vandens išteklius ir kitus su žemės ūkiu susijusius iššūkius. Tarp temų minimi produktyvumo didinimas, technologijų panaudojimas, prisitaikymas prie klimato kaitos ir demografiniai pokyčiai, darantys įtaką ūkių ateičiai.

  • NIS2 ir KSC: įmonėms artėja saviregistracijos terminas – kiek organizacijų jau įtraukta į sąrašą

    Kas keičiasi po KSC pataisų

    Įsigaliojus Kibernetinio saugumo įstatymo (KSC) pakeitimams, į Lietuvos reguliavimo lauką perkeliami griežtesni NIS2 direktyvos reikalavimai. Tai reiškia, kad daugiau sektorių organizacijų privalo identifikuoti savo statusą ir laikytis naujų kibernetinio saugumo taisyklių.

    Reguliavimas apima ne tik energetiką ar transportą, bet ir skaitmenines paslaugas, gamybą, atliekų tvarkymą, mokslinius tyrimus bei kitas veiklas. Daugeliui įmonių tai tampa praktiniu klausimu nebe „ar“, o „kada“ ir „kaip“ reikės persitvarkyti procesus.

    Artėjantis terminas ir registras

    Pirmasis svarbus etapas yra saviidentifikacija, tai yra įsivertinimas, ar organizacija patenka į KSC apibrėžtą svarbių ar esminių subjektų kategoriją. Nuo to priklauso, ar įmonei reikia savarankiškai registruotis atitinkamame registre, ar ji bus įtraukta institucijų iniciatyva.

    Pagal viešai skelbiamą praktiką dalis subjektų į sąrašą gali būti įrašomi automatiškai, o kiti turi pateikti duomenis patys. Organizacijoms, kurios delsia, rizika yra ne tik formalios sankcijos, bet ir realūs veiklos trikdžiai, jei incidentų valdymas bei atsparumo priemonės lieka neparengtos.

    „Dalis organizacijų klaidingai mano, kad jei negavo atskiro pranešimo, joms nereikia registruotis. Tačiau pranešimo nebuvimas nereiškia, kad pareiga netaikoma“, – sakė kibernetinio saugumo ekspertas Piotras Zielaskiewiczius.

    Ekspertai pabrėžia, kad praktiškai svarbiausia yra pasitikrinti, kokiam sektoriui priskiriama veikla, kokias paslaugas organizacija teikia, koks jos dydis ir ar ji atitinka papildomus kriterijus. NIS2 logika remiasi atsakomybės perkėlimu vadovybei, todėl sprendimai dėl saugumo tampa valdymo, o ne vien IT skyriaus klausimu.

    Didžiausios kliūtys ir kas laukia toliau

    Organizacijos, kurios patenka į taikymo sritį, turi ruoštis ne vien registracijai. Vėliau paprastai seka reikalavimai, susiję su rizikų valdymu, incidentų fiksavimu ir pranešimu, tiekimo grandinės saugumu, prieigos kontrolėmis bei tęstinumo planavimu.

    Praktikoje įmonės dažniausiai stringa dėl riboto biudžeto, laiko ir kompetencijų trūkumo. Kliūtimi tampa ir tai, kad vadovams reikia greitai apsispręsti dėl prioritetų: ką įgyvendinti pirmiausia, kaip matuoti pažangą ir kaip išvengti situacijos, kai saugumas lieka tik dokumentuose.

    Kibernetinio saugumo specialistai rekomenduoja nepradėti nuo pavienių techninių pirkimų, o nuo aiškaus rizikų žemėlapio ir atsakomybių organizacijoje. Tuomet lengviau pasirinkti priemones, kurios realiai mažina incidentų tikimybę ir padeda atitikti reguliavimo lūkesčius.

  • Ką iš tiesų reiškia MSC ženklas ant „McDonald’s“ „Filet-O-Fish“ dėžutės – detalė, kurią praleidžia daugelis

    Ant „McDonald’s“ „Filet-O-Fish“ dėžutės esantis MSC sertifikavimo ženklas daugeliui atrodo kaip smulkmena, tačiau jis signalizuoja apie svarbų įsipareigojimą žaliavų kilmei. MSC, arba Marine Stewardship Council, žymi, kad žuvis tiekiama iš tvariai valdomų žvejybos ūkių.

    Praktikoje tai reiškia, kad vertinama ne tik žuvų išteklių būklė, bet ir tai, kaip žvejyba veikia jūrų ekosistemas. MSC standartuose daug dėmesio skiriama priegaudai, buveinių apsaugai ir valdymo taisyklėms, kurios mažina riziką ilgainiui išsekti ištekliams.

    „McDonald’s“ viešai deklaruoja siekį pasauliniu mastu naudoti MSC sertifikuotą žaliavą žuvies produktams, įskaitant „Filet-O-Fish“. Toks modelis reikalauja atsekamumo, kad sertifikuota žuvis tiekimo grandinėje nebūtų sumaišyta su neaiškios kilmės produkcija.

    Tvarios žvejybos sąvoka dažnai supaprastinama iki vieno klausimo, ar jūroje paliekama pakankamai žuvų atsikūrimui. Tačiau šiuolaikinės praktikos apima ir prarastų žvejybos įrankių kontrolę, taršos mažinimą, bei priemones, kurios saugo nerštavietes ir kitas jautrias buveines.

    Pastaraisiais metais tvarumo ženklinimas tampa vis svarbesnis ir dėl vartotojų lūkesčių, ir dėl reguliavimo krypčių. Europos Sąjungoje daugiau dėmesio skiriama tiekimo grandinių skaidrumui, o maisto sektoriuje auga spaudimas aiškiai pagrįsti aplinkosauginius teiginius, kad vartotojai nebūtų klaidinami.

    Nors sertifikavimas pats savaime neišsprendžia visų žvejybos problemų, jis suteikia papildomą kontrolės sluoksnį, kurio dažnai trūksta masinėje rinkoje. Vartotojui tai paprasta žinutė: bent dalis rizikų, susijusių su peržvejojimu ir ekosistemų nualinimu, yra sistemingai vertinama ir valdoma.

  • „Audi“ A2 e-tron gamyba Vokietijoje: mažiau detalių, daugiau robotų ir instrukcijos debesijoje

    „Audi“ pristatė, kaip siekia mažinti A2 e-tron gamybos kaštus Vokietijoje: supaprastina automobilio konstrukciją, didina automatizaciją ir daugiau procesų perkelia į skaitmeninę infrastruktūrą. Gamintojas pabrėžia, kad tikslas yra išlaikyti konkurencingą ir pelningą gamybą savo šalies gamyklose.

    Vienas pagrindinių žingsnių – mažesnis detalių skaičius ir paprastesnė gaminio sandara, kuri leidžia sumažinti tarpinių surinkimo mazgų poreikį šalia konvejerio. Tai reiškia ne tik mažiau darbo operacijų, bet ir mažesnį logistikos sudėtingumą pačioje gamykloje.

    Gamybos logika „karolių vėrinys“

    „Audi“ gamyboje taiko principą, kurį pati vadina „karolių vėriniu“: klientų užsakymų seka nustatoma likus šešioms dienoms iki surinkimo pradžios, o tuomet ši tvarka taikoma visose gamybos grandyse. Taip, gamintojo teigimu, mažinama proceso įvairovė ir lengviau užtikrinamas ritmingas srautas.

    Šio modelio esmė – dalį seka paremtų veiklų perkelti tiekėjams: komponentai gali būti pagaminami iš anksto numatyta tvarka ir iškart supakuojami į konkrečioms stotims skirtus konteinerius. Tokiu būdu gamykloje galima mažinti sandėliavimo ir vidinio sekvenavimo zonas, nors reali darbo dalis dažniau atsiduria tiekimo grandinėje.

    Lygiagrečiai „Audi“ stengėsi taupyti ir per įrangos pakartotinį panaudojimą: dalis mašinų ir įrankių pritaikyta ir A3 gamybai toje pačioje vietoje. Gamintojas nurodo, kad pakartotinai panaudojo ar pakeitė paskirtį daugiau kaip 1 200 gamybos komponentų, įskaitant robotizuotus suvirinimo įrankius ir apie 250 robotų.

    Daugiau robotų ir mažiau kompiuterių

    Automatizacija apėmė ne tik pagalbines operacijas: visiškai automatizuotas ratų montavimo procesas ir varžtų prisukimas priekinės bei galinės ašies mazgų išankstiniame surinkime. Tokie sprendimai leidžia tikėtis stabilesnės kokybės ir trumpesnio ciklo laiko, ypač kai trūksta kvalifikuotos darbo jėgos.

    Robotizacija plėtojama ir detalių paruošime: taikomas vadinamasis bin picking, kai robotas, pasitelkdamas kamerų vaizdo analizę ir valdymo sistemą, atpažįsta elementus netvarkingame konteineryje ir juos paima. „Audi“ teigia, kad tai mažina ergonomiškai sudėtingas užduotis ir leidžia automatizuoti veiksmus, kurie anksčiau dažnai būdavo laikomi per smulkiais robotams.

    Skaitmeninėje dalyje „Audi“ daugiau instrukcijų operatoriams perkėlė į debesiją, o kai kurias su valdymo blokais susijusias funkcijas vykdo nuotoliniu principu. Pasak gamintojo, tai leido sumažinti pramoninių kompiuterių skaičių surinkimo linijoje daugiau kaip 450 vienetų.

    Dar vienas akcentas – produkto kūrimo ciklas: „Audi“ skelbia, kad A2 e-tron kelias nuo projekto iki parengties serijinei gamybai sutrumpėjo 21 mėnesiu, palyginti su ankstesniais automobilio projektais. Bendrovė tai sieja su sukaupta patirtimi, standartizuotesniais procesais ir didesniu skaitmeninimo lygiu priešserijinėje fazėje.

    „Audi“ vadovybė šiuos sprendimus pristato kaip įrodymą, kad aukštų sąnaudų aplinkoje, tokioje kaip Vokietija, dar įmanoma išlaikyti pelningą automobilių gamybą. Kartu signalas aiškus: mažiau kompleksiškumo, daugiau automatizacijos, daugiau skaitmeninių sprendimų ir daugiau atsakomybės tiekimo grandinei tampa nauju gamybos standartu.

    „A2 e-tron rodo „Audi“ gamybos transformaciją: ji mažiau sudėtinga, dar efektyvesnė ir pasižymi aukštu skaitmeninimo bei automatizacijos lygiu“, – sakė „Audi“ valdybos narys, atsakingas už gamybą ir logistiką, Gerd Walker.

  • Po 15 metų „Apple“ vairą palieka Timas Cookas: nuo rugsėjo vadovaus Johnas Ternusas

    „Apple“ pranešė, kad baigiasi 15 metų trukusi Timo Cooko kadencija generalinio direktoriaus pareigose. Nuo rugsėjo 1 dienos įmonės vadovo postą perims ilgametis aparatinės įrangos padalinio vadovas Johnas Ternusas, o Timas Cookas liks bendrovėje naujai sukurtoje vykdomojo pirmininko pozicijoje.

    Ši rokiruotė reiškia ne tik simbolinį kartų pasikeitimą, bet ir aiškų signalą rinkai: „Apple“ ketina perbraižyti prioritetus konkurencijoje dėl paslaugų augimo, kainodaros ir DI strategijos. Investuotojai paprastai jautriai reaguoja į vadovų pasikeitimus, nes nuo jų priklauso tiek produktų kryptis, tiek kapitalo paskirstymas.

    Ko tikimasi iš naujo vadovo?

    Johnas Ternusas „Apple“ viduje siejamas su įrenginių kūrimo ir tiekimo grandinės sprendimais, todėl rinka tikisi pragmatiško požiūrio į produktų ciklus. Jo pirmasis didelis viešas testas numatomas rugsėjo 9 dieną, kai planuojamas naujo „iPhone“ pristatymas ir galima užuomina apie artimiausių metų bendrovės kursą.

    Analitikų akiratyje bus keli klausimai: kaip sparčiai „Apple“ gebės plėsti DI sprendimus savo ekosistemoje, kaip toliau augs paslaugų segmentas ir ar keisis naujų „iPhone“ modelių kainodara. Pastaraisiais metais būtent paslaugos tapo svarbia pelno stabilumo atrama, todėl bet koks strategijos posūkis gali turėti tiesioginę įtaką finansiniams rezultatams.

    Tiekimo grandinės spaudimas ir geopolitika

    Vadovų pasikeitimas vyksta tuo metu, kai technologijų gamintojai vis labiau priklausomi nuo geopolitinių sprendimų ir gamybos geografijos. „Apple“ tenka balansuoti tarp gamybos partnerių Azijoje, lustų tiekimo užtikrinimo ir reguliacinių reikalavimų skirtingose rinkose, o bet kokie trikdžiai gali atsiliepti produktų prieinamumui bei maržoms.

    Ne mažiau svarbu ir tai, kaip bendrovė valdys santykius su partneriais Indijoje, Vietname ir Kinijoje, kur telkiasi reikšminga gamybos dalis. „Apple“ pastangos diversifikuoti gamybą vertinamos kaip ilgalaikės rizikos mažinimas, tačiau tokie pokyčiai paprastai reikalauja laiko ir papildomų investicijų.

    15 metų skaičiais: kaip keitėsi „Apple“

    Per Timo Cooko vadovavimo laikotarpį „Apple“ smarkiai išaugo: 2011 metais įmonės pajamos siekė 108 mlrd. JAV dolerių, o pernai – 416 mlrd. JAV dolerių. Konvertavus apytikriu 0,92 euro už dolerį kursu, tai būtų atitinkamai apie 99 mlrd. eurų ir apie 383 mlrd. eurų.

    Bendrovė pabrėžia, kad Timas Cookas visiškai nepasitraukia: vykdomojo pirmininko pareigose jis turėtų koncentruotis į ryšius su partneriais ir valdžios institucijomis visame pasaulyje. Tokia schema leidžia užtikrinti tęstinumą, kai naujasis vadovas perima kasdienį operacijų ir produktų strategijos valdymą.

    „Rinkos, bent jau pirmuoju laikotarpiu, atidžiai stebės naują „Apple“ vadovą ir jo sprendimus dėl DI programų mastelio, paslaugų strategijos ir „iPhone“ kainodaros“, – teigiama komentare apie vadovybės pokyčius.

  • Įmonėms tai tampa nauju standartu: kibernetinė higiena kaip BHP ir ką keičia DI banga

    Skaitmenizacija, automatizacija ir dirbtinis intelektas vis dažniau tampa ne papildomu pranašumu, o būtina sąlyga įmonėms, norinčioms išlikti konkurencingoms. Kartu auga ir kita realybė: net pažangiausios technologijos neatsveria silpnos kibernetinės higienos, kai klaidos prasideda nuo kasdienių darbuotojų įpročių.

    Ši tema vis garsiau skamba ir verslo, ir viešojo sektoriaus diskusijose, nes kibernetinės atakos brangsta, o jų poveikis tampa platesnis. Nuo sukčiavimo laiškų iki išpirkos reikalaujančių atakų ar tiekimo grandinės incidentų – rizika tiesiogiai paliečia pajamas, reputaciją ir net veiklos tęstinumą.

    Paramos logika keičiasi

    Katovicuose veikianti Katovicų specialioji ekonominė zona pabrėžia, kad technologinė transformacija neturėtų apsiriboti vien įrangos pirkimu ar pavieniais IT projektais. Vertinant investicijas vis dažniau akcentuojama, ar įmonė numato robotizaciją, automatizaciją ir procesų skaitmeninimą taip, kad tai duotų pamatuojamą ekonominį efektą.

    Praktinis iššūkis ypač ryškus mažesnėms įmonėms, kurios dažnai neturi atskiros kibernetinio saugumo komandos ir priverstos rinktis tarp gamybos, pardavimų ir saugumo biudžetų. Todėl įvairios konsultavimo, brandos įsivertinimo ir diegimo programos tampa būdu sumažinti barjerą pradžiai, ypač kai reikia apsispręsti, nuo ko pradėti ir kokias priemones rinktis.

    Kibernetinė higiena kaip darbo sauga

    Verslui vis aiškiau, kad kibernetinis saugumas nebėra vien IT skyriaus rūpestis, o organizacinės kultūros dalis. Kibernetinė higiena šiandien lyginama su BHP: tai taisyklių ir įpročių rinkinys, kuris mažina incidentų tikimybę, net kai įmonė naudoja pažangias sistemas.

    „Kibernetinis saugumas ir kibernetinė higiena turėtų tapti tokia pat normali darbo BHP dalimi“, – sakė Katovicų specialiosios ekonominės zonos vadovas Rafałas Żelazny.

    Šis požiūris ypač svarbus dėl to, kad DI įrankiai didina produktyvumą, bet kartu suteikia ir naujų galimybių piktavaliams. Dalis atakų tampa labiau personalizuotos, greičiau parengiamos, o socialinė inžinerija taikosi į žmones, kurie skuba, nesilaiko slaptažodžių tvarkos ar patvirtina prašymus be papildomo patikrinimo.

    Rizikos valdymo praktika taip pat skiriasi pagal sektorių: IT ir skaitmeninių paslaugų bendrovėms dažniausiai keliami griežtesni reikalavimai nei, pavyzdžiui, maisto pramonės įmonėms. Vis dėlto net ir tradiciniuose sektoriuose kibernetinės grėsmės auga, nes daugėja nuotolinės prieigos, debesijos paslaugų, automatizuotų gamybos linijų ir išorinių tiekėjų.

    Ką rodo įmonių duomenys

    Europos statistikos duomenys ir nacionaliniai tyrimai nuosekliai rodo tą pačią tendenciją: didesnės įmonės dažniau taiko formalias kibernetinio saugumo priemones ir investuoja į darbuotojų mokymus. Mažesnės bendrovės dažniau atsiremia į minimalius sprendimus, o pagrindinė kliūtis joms išlieka finansai ir kompetencijų trūkumas.

    Ilgainiui tai kuria rizikingą atotrūkį, nes tiekimo grandinėse silpniausia grandis gali tapti įėjimo tašku į didesnę organizaciją. Todėl vis daugiau partnerių ir užsakovų prašo įrodymų, kad tiekėjas laikosi bazinių saugumo reikalavimų, turi incidentų valdymo tvarką ir reguliariai moko darbuotojus.

    „Kibernetinė higiena turėtų būti tokia natūrali kaip durų užrakinimas – tai kasdieniai įpročiai, kuriuos turime išsiugdyti darbe ir namuose“, – sakė Rafałas Żelazny.

    Ekspertai pabrėžia, kad tvariausi pokyčiai prasideda nuo elementarių praktikų: saugių prisijungimų, atnaujinimų, atsarginių kopijų, aiškių teisių valdymo taisyklių ir nuoseklių mokymų. Kai tai tampa rutina, technologinės investicijos į automatizaciją ir DI duoda daugiau naudos, nes rizika valdoma ne tik įrankiais, bet ir žmonių elgsena.

  • NIS2 direktyvos startas stringa: „kritinės infrastruktūros“ sąraše atsiduria net ledų gamintojai

    NIS2 direktyvos startas stringa: „kritinės infrastruktūros“ sąraše atsiduria net ledų gamintojai

    Europos Sąjungos NIS2 direktyva, skirta sustiprinti kibernetinį saugumą svarbiausiuose sektoriuose, įgyvendinama su trukdžiais ir kelia vis daugiau klausimų verslui. Teisininkai ir kibernetinio saugumo ekspertai perspėja, kad kai kuriose šalyse prie „kritinės infrastruktūros“ ribos priartėja ir netikėtos veiklos, pavyzdžiui, maisto gamintojai.

    NIS2 direktyva priimta 2022 metais, o valstybės narės turėjo perkelti jos reikalavimus į nacionalinę teisę iki 2024 metų pabaigos. Tačiau praktikoje terminai ir pasirengimo tempas skiriasi, todėl dalis įmonių tik dabar aiškinasi, ar patenka į reguliavimo apimtį ir kokių veiksmų turi imtis.

    Kas laikoma kritiška?

    Direktyvos logika paremta tuo, kad kibernetinė ataka prieš tam tikras grandis gali sukelti plataus masto sutrikimus: nuo energijos ir vandens tiekimo iki sveikatos paslaugų ar logistikos. Vis dėlto į reguliavimo lauką patenka ir maisto gamyba, perdirbimas bei platinimas, o tai kai kuriose situacijose išplečia apimtį iki verslų, kurių „kritiškumas“ visuomenei iš pirmo žvilgsnio atrodo diskutuotinas.

    Šios ribos kelia praktinių problemų: įmonėms reikia suprasti, ar jų veiklos klasifikacija ir dydis automatiškai reiškia papildomas pareigas. NIS2 modelyje svarbų vaidmenį atlieka sektoriaus priskyrimas, organizacijos mastas ir paslaugų tęstinumo reikšmė, todėl vien pavadinimo ar produkto nepakanka sprendimui priimti.

    Vėlavimai ir neaiškumai verslui

    Direktyvos įgyvendinimą komplikuoja skirtingas šalių pasirengimas ir skirtingai aiškinamos ribos, kada organizacija laikoma „esmine“ ar „svarbia“. Tai reiškia, kad net to paties sektoriaus įmonės skirtingose valstybėse gali susidurti su nevienodu reglamentavimo intensyvumu.

    Dar vienas praktinis iššūkis yra registracijos ir atitikties procesas. Organizacijos, patenkančios į taikymo sritį, paprastai turi registruotis nacionalinėse institucijose, įsivertinti rizikas, įsidiegti incidentų valdymą ir pranešimų teikimo procedūras, taip pat užtikrinti tiekimo grandinės saugą.

    Ką tai reiškia kibernetiniam saugumui?

    NIS2 reikalavimai atsirado augant atakų kiekiui ir sudėtingumui, o papildomą spaudimą kuria automatizavimas ir DI panaudojimas kenkėjiškoms kampanijoms. Dėl to ES siekia, kad organizacijos greičiau aptiktų incidentus, mažintų pažeidžiamumus ir turėtų aiškias atsakomybes vadovybės lygmeniu.

    Europos Komisija yra pabrėžusi, kad direktyvoje numatyti mechanizmai turėtų apsaugoti smulkųjį verslą nuo perteklinių pareigų, o mažesnės rizikos veikloms taikomi lengvesni reikalavimai. Vis dėlto praktikoje, kol trūksta vienodų gairių ir susiformavusios praktikos, daliai įmonių kyla rizika per vėlai suprasti savo statusą ir nepasirengti laiku.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad svarbiausia NIS2 vertė gali būti ne „keisti“ pavyzdžiai, o bendras saugumo higienos pakėlimas: aiškesnė rizikų vadyba, incidentų pranešimo disciplina ir didesnis dėmesys tiekėjų saugumui. Tačiau tam reikalingas nuoseklus nacionalinis įgyvendinimas ir aiškūs kriterijai, kad įmonės žinotų, ko iš jų tikimasi.

  • Kur iš tiesų užauginamos „Costco“ salotos: po parazitų protrūkio pirkėjai reikalauja aiškumo

    2026 metų vasarą JAV viešojoje erdvėje kilo nerimas dėl lapinių daržovių saugos, kai keliuose regionuose buvo fiksuojami ciklosporozės atvejai. Ši parazitinė infekcija gali sukelti stiprius virškinamojo trakto simptomus, o didesnę riziką patiria nusilpusio imuniteto žmonės.

    Dalis pranešimų ir atšaukimų buvo siejami su didelio masto salotų tiekimu, tačiau greitai paaiškėjo viena: vieno, visiems vienodo atsakymo, iš kur atkeliauja „Costco“ salotos, nėra. Tinklas naudoja kelis tiekimo kanalus, o konkreti kilmė gali skirtis priklausomai nuo regiono ir sezono.

    „Costco“ viešai deklaruoja atsakingos žemdirbystės principus ir partnerystes su augintojais, tačiau ne visų daržovių atveju nurodo konkrečius ūkius ar gamintojus. Praktikoje tai reiškia, kad dalis produktų turi aiškiai pažymėtą kilmę, o kitų etiketėse dažniau matoma bendra formuluotė apie kilmės šalis.

    Pavyzdžiui, kai kurių ekologiškų mišinių aprašymuose įvardijamas konkretus tiekėjas, tačiau romėniškų salotų širdelių ar sviestinių salotų atveju dažnai apsiribojama informacija, kad produktas gali būti iš JAV, Kanados arba Meksikos. Toks kintamumas būdingas dideliems mažmenininkams, kurie tiekimą derina pagal derliaus apimtis, kainas ir logistiką.

    Svarbu suprasti, kad produktų atšaukimai nebūtinai reiškia prastėjančią maisto kokybę vienoje ar kitoje grandyje. Dažnai tai rodo griežtesnę kontrolę ir spartesnį rizikų aptikimą, kai galimas pavojus identifikuojamas dar prieš jam išplintant plačiau.

    Vartotojams, norintiems sumažinti riziką, ekspertai paprastai rekomenduoja sekti oficialius maisto saugos pranešimus, atidžiai skaityti partijų ir kilmės žymėjimą bei laikytis higienos taisyklių namuose. Plauti daržoves geriamuoju vandeniu, atskirai laikyti žalią produkciją nuo žalios mėsos ir užtikrinti tinkamą šaldymo temperatūrą gali reikšmingai sumažinti užteršimo tikimybę.

    Jei kilmė nurodyta pernelyg abstrakčiai, didesnio budrumo laikotarpiais verta rinktis alternatyvas su aiškesne atsekamumo informacija. Augant vartotojų lūkesčiams dėl skaidrumo, prekybininkams vis dažniau tenka pateikti detalesnius atsakymus apie tiekimo grandinę, ypač kai kalbama apie šviežią produkciją.

  • „Raben“ pradėjo skaitmeninti prekių pakavimą Lenkijoje: ką keičia „Nulogy Shop Floor“ sprendimas

    Logistikos ir transporto grupė „Raben“ Lenkijoje pradėjo diegti „Nulogy Shop Floor“ sprendimą, skirtą skaitmeninti kontraktinio pakavimo ir perpakavimo operacijas. Pirmasis etapas apima septynias bendrovės lokacijas šalyje, o vėliau projektą planuojama plėsti į kitus Europos padalinius.

    Pirmasis diegimas įvyko „Raben Logistics“ padalinyje Strykuve. Bendrovė teigia, kad nauja platforma leidžia realiu laiku stebėti pakavimo procesus, resursų panaudojimą, linijų našumą ir užsakymų būsenas vienoje sistemoje, vietoje kelių atskirų įrankių.

    Kas keičiasi sandėlyje

    Skaitmeninimas tokiose operacijose dažniausiai reiškia aiškesnį planavimo ir vykdymo susiejimą: nuo užduočių paskirstymo iki rezultatų fiksavimo ir ataskaitų. „Raben“ akcentuoja, kad perėjimas prie vienos platformos supaprastina ir standartizuoja co-packing procesus skirtingose vietose, todėl lengviau palyginti našumą ir greičiau identifikuoti trukdžius.

    Tokios sistemos įprastai padeda spręsti ir duomenų kokybės problemą, kai informacija apie darbų eigą būna vėluojanti arba suvedama rankiniu būdu. Centralizuotas vaizdas į užsakymų statusą ir gamybos linijų apkrovą sudaro prielaidas operatyviau priimti sprendimus pamainos metu, o ne jau pasibaigus darbo dienai.

    Integracija su ERP ir WMS

    „Raben“ taip pat nurodo, kad „Nulogy Shop Floor“ gali integruotis su klientų naudojamomis sistemomis, pavyzdžiui, ERP ir WMS. Praktikoje tai svarbu dėl to, kad pakavimo paslaugos dažnai yra tik viena tiekimo grandinės dalis, o klientai tikisi vientiso duomenų srauto nuo sandėlio iki užsakymo įvykdymo ir sąskaitų.

    Integracijos paprastai leidžia klientams turėti daugiau skaidrumo: matyti, kas jau supakuota, kas vėluoja, kokie likučiai naudojami ir kaip keičiasi užsakymo prioritetai. „Raben“ teigimu, tai gali prisidėti prie geresnio paslaugų lygio, didesnio pristatymų tikslumo ir greitesnio naujų produktų ar akcijų įvedimo į rinką.

    Kodėl tai svarbu visai rinkai

    Pakavimo ir pridėtinės vertės paslaugų skaitmeninimas tampa viena iš logistikos konkurencinių krypčių, nes klientai vis dažniau reikalauja matomumo realiu laiku ir greitesnių reakcijų į paklausos svyravimus. Tokie sprendimai padeda logistikos operatoriams standartizuoti procesus, lengviau didinti apimtis ir greičiau perkelti praktiką tarp padalinių, ypač kai veikla vykdoma keliose šalyse.

    „Raben“ skelbia, kad dabartinis diegimas Lenkijoje yra pirmas žingsnis, o antrame etape numatoma „Nulogy Shop Floor“ įdiegti ir Europos padaliniuose. Tai rodo siekį suvienodinti pakavimo operacijų valdymą tarptautiniu mastu ir turėti vieną, lengviau plečiamą skaitmeninę bazę.

  • Paaiškėjo, kas tiekia „Taco Bell“ salotas: FDA įvardijo „Taylor Farms“ po parazito protrūkio

    JAV greitojo maisto tinklų tiekimo grandinės dažniausiai lieka paslaptyje, tačiau ligų protrūkiai ir produktų atšaukimai kartais priverčia įvardyti konkrečius tiekėjus. Šįkart dėmesio centre atsidūrė „Taylor Farms“ – bendrovė, kurios pjaustytos ledinės salotos siejamos su „Taco Bell“ restoranų tiekimu.

    JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) nurodė, kad „Taylor Farms de Mexico“ tiekė smulkintas ledines salotas „Taco Bell“ restoranams Kentukyje, Mičigane, Indianoje, Vakarų Virdžinijoje ir Ohajuje. Šis ingredientas susietas su kelių valstijų susirgimų protrūkiu, kurį sukėlė ciklosporos parazitas.

    „Taylor Farms“ – 1995 metais Bruce’o Tayloro įkurta įmonė, išaugusi į vieną didžiausių šviežiai paruoštų daržovių ir salotų produktų tiekėjų Šiaurės Amerikoje. Vartotojams ji labiausiai žinoma dėl paruoštų salotų rinkinių, tačiau verslas apima ir daržovių mišinius, paruoštus valgyti dubenėlius, padėklus bei kitus patogiam vartojimui paruoštus produktus.

    Reaguodama į situaciją, bendrovė pranešė laikinai pašalinusi iš tiekimo visas ledines salotas, gaunamas iš centrinės Meksikos, kol bus atlikti papildomi patikrinimai. Įmonė taip pat akcentavo, kad jos firminiai salotų rinkiniai ir kiti „Taylor Farms“ prekės ženklu parduodami produktai esą nebuvo susiję su minėtu įvykiu, nes juose ledinių salotų nėra.

    Ciklosporozė paprastai plinta per užterštą maistą ar vandenį, o simptomai dažniausiai apima vandeningą viduriavimą, pilvo spazmus, pykinimą ir nuovargį. JAV sveikatos institucijos ne kartą pabrėžė, kad ypač rizikingi yra žali, termiškai neapdoroti produktai, todėl tiekėjams ir restoranams tenka didelė atsakomybė už plovimo, laikymo temperatūrų ir atsekamumo procedūras.

    „Viskas, ką galime padaryti, tai užtikrinti, jog taikome žinomas priemones, kad mūsų gaminamas maistas būtų saugus“, – sakė Bruce’as Tayloras.

    „Taylor Farms“ vardas JAV jau anksčiau buvo minimas viešai dėl tiekimo grandinės incidentų. Pastaraisiais metais bendrovė ne kartą susidūrė su produktų atšaukimais, o tokie atvejai paprastai skatina griežtinti kontrolę laukuose, perdirbimo cechuose ir logistikos grandinėje, ypač kai produkcija skirta greitojo maisto tinklams, kuriuose ingredientai sunaudojami dideliais kiekiais.

    Maisto saugos ekspertai pažymi, kad panašios situacijos vis dažniau atkreipia dėmesį į visos tiekimo grandinės skaidrumą ir atsekamumą. Didieji tinklai ir tiekėjai investuoja į papildomus testavimus, greitesnį partijų susekimą ir prevencines priemones, kad vienos žaliavos problema netaptų plataus masto visuomenės sveikatos krize.