CP v2

Tag: Tiekimo grandinė

  • NIS2 direktyvos startas stringa: „kritinės infrastruktūros“ sąraše atsiduria net ledų gamintojai

    NIS2 direktyvos startas stringa: „kritinės infrastruktūros“ sąraše atsiduria net ledų gamintojai

    Europos Sąjungos NIS2 direktyva, skirta sustiprinti kibernetinį saugumą svarbiausiuose sektoriuose, įgyvendinama su trukdžiais ir kelia vis daugiau klausimų verslui. Teisininkai ir kibernetinio saugumo ekspertai perspėja, kad kai kuriose šalyse prie „kritinės infrastruktūros“ ribos priartėja ir netikėtos veiklos, pavyzdžiui, maisto gamintojai.

    NIS2 direktyva priimta 2022 metais, o valstybės narės turėjo perkelti jos reikalavimus į nacionalinę teisę iki 2024 metų pabaigos. Tačiau praktikoje terminai ir pasirengimo tempas skiriasi, todėl dalis įmonių tik dabar aiškinasi, ar patenka į reguliavimo apimtį ir kokių veiksmų turi imtis.

    Kas laikoma kritiška?

    Direktyvos logika paremta tuo, kad kibernetinė ataka prieš tam tikras grandis gali sukelti plataus masto sutrikimus: nuo energijos ir vandens tiekimo iki sveikatos paslaugų ar logistikos. Vis dėlto į reguliavimo lauką patenka ir maisto gamyba, perdirbimas bei platinimas, o tai kai kuriose situacijose išplečia apimtį iki verslų, kurių „kritiškumas“ visuomenei iš pirmo žvilgsnio atrodo diskutuotinas.

    Šios ribos kelia praktinių problemų: įmonėms reikia suprasti, ar jų veiklos klasifikacija ir dydis automatiškai reiškia papildomas pareigas. NIS2 modelyje svarbų vaidmenį atlieka sektoriaus priskyrimas, organizacijos mastas ir paslaugų tęstinumo reikšmė, todėl vien pavadinimo ar produkto nepakanka sprendimui priimti.

    Vėlavimai ir neaiškumai verslui

    Direktyvos įgyvendinimą komplikuoja skirtingas šalių pasirengimas ir skirtingai aiškinamos ribos, kada organizacija laikoma „esmine“ ar „svarbia“. Tai reiškia, kad net to paties sektoriaus įmonės skirtingose valstybėse gali susidurti su nevienodu reglamentavimo intensyvumu.

    Dar vienas praktinis iššūkis yra registracijos ir atitikties procesas. Organizacijos, patenkančios į taikymo sritį, paprastai turi registruotis nacionalinėse institucijose, įsivertinti rizikas, įsidiegti incidentų valdymą ir pranešimų teikimo procedūras, taip pat užtikrinti tiekimo grandinės saugą.

    Ką tai reiškia kibernetiniam saugumui?

    NIS2 reikalavimai atsirado augant atakų kiekiui ir sudėtingumui, o papildomą spaudimą kuria automatizavimas ir DI panaudojimas kenkėjiškoms kampanijoms. Dėl to ES siekia, kad organizacijos greičiau aptiktų incidentus, mažintų pažeidžiamumus ir turėtų aiškias atsakomybes vadovybės lygmeniu.

    Europos Komisija yra pabrėžusi, kad direktyvoje numatyti mechanizmai turėtų apsaugoti smulkųjį verslą nuo perteklinių pareigų, o mažesnės rizikos veikloms taikomi lengvesni reikalavimai. Vis dėlto praktikoje, kol trūksta vienodų gairių ir susiformavusios praktikos, daliai įmonių kyla rizika per vėlai suprasti savo statusą ir nepasirengti laiku.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad svarbiausia NIS2 vertė gali būti ne „keisti“ pavyzdžiai, o bendras saugumo higienos pakėlimas: aiškesnė rizikų vadyba, incidentų pranešimo disciplina ir didesnis dėmesys tiekėjų saugumui. Tačiau tam reikalingas nuoseklus nacionalinis įgyvendinimas ir aiškūs kriterijai, kad įmonės žinotų, ko iš jų tikimasi.

  • Kur iš tiesų užauginamos „Costco“ salotos: po parazitų protrūkio pirkėjai reikalauja aiškumo

    2026 metų vasarą JAV viešojoje erdvėje kilo nerimas dėl lapinių daržovių saugos, kai keliuose regionuose buvo fiksuojami ciklosporozės atvejai. Ši parazitinė infekcija gali sukelti stiprius virškinamojo trakto simptomus, o didesnę riziką patiria nusilpusio imuniteto žmonės.

    Dalis pranešimų ir atšaukimų buvo siejami su didelio masto salotų tiekimu, tačiau greitai paaiškėjo viena: vieno, visiems vienodo atsakymo, iš kur atkeliauja „Costco“ salotos, nėra. Tinklas naudoja kelis tiekimo kanalus, o konkreti kilmė gali skirtis priklausomai nuo regiono ir sezono.

    „Costco“ viešai deklaruoja atsakingos žemdirbystės principus ir partnerystes su augintojais, tačiau ne visų daržovių atveju nurodo konkrečius ūkius ar gamintojus. Praktikoje tai reiškia, kad dalis produktų turi aiškiai pažymėtą kilmę, o kitų etiketėse dažniau matoma bendra formuluotė apie kilmės šalis.

    Pavyzdžiui, kai kurių ekologiškų mišinių aprašymuose įvardijamas konkretus tiekėjas, tačiau romėniškų salotų širdelių ar sviestinių salotų atveju dažnai apsiribojama informacija, kad produktas gali būti iš JAV, Kanados arba Meksikos. Toks kintamumas būdingas dideliems mažmenininkams, kurie tiekimą derina pagal derliaus apimtis, kainas ir logistiką.

    Svarbu suprasti, kad produktų atšaukimai nebūtinai reiškia prastėjančią maisto kokybę vienoje ar kitoje grandyje. Dažnai tai rodo griežtesnę kontrolę ir spartesnį rizikų aptikimą, kai galimas pavojus identifikuojamas dar prieš jam išplintant plačiau.

    Vartotojams, norintiems sumažinti riziką, ekspertai paprastai rekomenduoja sekti oficialius maisto saugos pranešimus, atidžiai skaityti partijų ir kilmės žymėjimą bei laikytis higienos taisyklių namuose. Plauti daržoves geriamuoju vandeniu, atskirai laikyti žalią produkciją nuo žalios mėsos ir užtikrinti tinkamą šaldymo temperatūrą gali reikšmingai sumažinti užteršimo tikimybę.

    Jei kilmė nurodyta pernelyg abstrakčiai, didesnio budrumo laikotarpiais verta rinktis alternatyvas su aiškesne atsekamumo informacija. Augant vartotojų lūkesčiams dėl skaidrumo, prekybininkams vis dažniau tenka pateikti detalesnius atsakymus apie tiekimo grandinę, ypač kai kalbama apie šviežią produkciją.

  • „Raben“ pradėjo skaitmeninti prekių pakavimą Lenkijoje: ką keičia „Nulogy Shop Floor“ sprendimas

    Logistikos ir transporto grupė „Raben“ Lenkijoje pradėjo diegti „Nulogy Shop Floor“ sprendimą, skirtą skaitmeninti kontraktinio pakavimo ir perpakavimo operacijas. Pirmasis etapas apima septynias bendrovės lokacijas šalyje, o vėliau projektą planuojama plėsti į kitus Europos padalinius.

    Pirmasis diegimas įvyko „Raben Logistics“ padalinyje Strykuve. Bendrovė teigia, kad nauja platforma leidžia realiu laiku stebėti pakavimo procesus, resursų panaudojimą, linijų našumą ir užsakymų būsenas vienoje sistemoje, vietoje kelių atskirų įrankių.

    Kas keičiasi sandėlyje

    Skaitmeninimas tokiose operacijose dažniausiai reiškia aiškesnį planavimo ir vykdymo susiejimą: nuo užduočių paskirstymo iki rezultatų fiksavimo ir ataskaitų. „Raben“ akcentuoja, kad perėjimas prie vienos platformos supaprastina ir standartizuoja co-packing procesus skirtingose vietose, todėl lengviau palyginti našumą ir greičiau identifikuoti trukdžius.

    Tokios sistemos įprastai padeda spręsti ir duomenų kokybės problemą, kai informacija apie darbų eigą būna vėluojanti arba suvedama rankiniu būdu. Centralizuotas vaizdas į užsakymų statusą ir gamybos linijų apkrovą sudaro prielaidas operatyviau priimti sprendimus pamainos metu, o ne jau pasibaigus darbo dienai.

    Integracija su ERP ir WMS

    „Raben“ taip pat nurodo, kad „Nulogy Shop Floor“ gali integruotis su klientų naudojamomis sistemomis, pavyzdžiui, ERP ir WMS. Praktikoje tai svarbu dėl to, kad pakavimo paslaugos dažnai yra tik viena tiekimo grandinės dalis, o klientai tikisi vientiso duomenų srauto nuo sandėlio iki užsakymo įvykdymo ir sąskaitų.

    Integracijos paprastai leidžia klientams turėti daugiau skaidrumo: matyti, kas jau supakuota, kas vėluoja, kokie likučiai naudojami ir kaip keičiasi užsakymo prioritetai. „Raben“ teigimu, tai gali prisidėti prie geresnio paslaugų lygio, didesnio pristatymų tikslumo ir greitesnio naujų produktų ar akcijų įvedimo į rinką.

    Kodėl tai svarbu visai rinkai

    Pakavimo ir pridėtinės vertės paslaugų skaitmeninimas tampa viena iš logistikos konkurencinių krypčių, nes klientai vis dažniau reikalauja matomumo realiu laiku ir greitesnių reakcijų į paklausos svyravimus. Tokie sprendimai padeda logistikos operatoriams standartizuoti procesus, lengviau didinti apimtis ir greičiau perkelti praktiką tarp padalinių, ypač kai veikla vykdoma keliose šalyse.

    „Raben“ skelbia, kad dabartinis diegimas Lenkijoje yra pirmas žingsnis, o antrame etape numatoma „Nulogy Shop Floor“ įdiegti ir Europos padaliniuose. Tai rodo siekį suvienodinti pakavimo operacijų valdymą tarptautiniu mastu ir turėti vieną, lengviau plečiamą skaitmeninę bazę.

  • Paaiškėjo, kas tiekia „Taco Bell“ salotas: FDA įvardijo „Taylor Farms“ po parazito protrūkio

    JAV greitojo maisto tinklų tiekimo grandinės dažniausiai lieka paslaptyje, tačiau ligų protrūkiai ir produktų atšaukimai kartais priverčia įvardyti konkrečius tiekėjus. Šįkart dėmesio centre atsidūrė „Taylor Farms“ – bendrovė, kurios pjaustytos ledinės salotos siejamos su „Taco Bell“ restoranų tiekimu.

    JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) nurodė, kad „Taylor Farms de Mexico“ tiekė smulkintas ledines salotas „Taco Bell“ restoranams Kentukyje, Mičigane, Indianoje, Vakarų Virdžinijoje ir Ohajuje. Šis ingredientas susietas su kelių valstijų susirgimų protrūkiu, kurį sukėlė ciklosporos parazitas.

    „Taylor Farms“ – 1995 metais Bruce’o Tayloro įkurta įmonė, išaugusi į vieną didžiausių šviežiai paruoštų daržovių ir salotų produktų tiekėjų Šiaurės Amerikoje. Vartotojams ji labiausiai žinoma dėl paruoštų salotų rinkinių, tačiau verslas apima ir daržovių mišinius, paruoštus valgyti dubenėlius, padėklus bei kitus patogiam vartojimui paruoštus produktus.

    Reaguodama į situaciją, bendrovė pranešė laikinai pašalinusi iš tiekimo visas ledines salotas, gaunamas iš centrinės Meksikos, kol bus atlikti papildomi patikrinimai. Įmonė taip pat akcentavo, kad jos firminiai salotų rinkiniai ir kiti „Taylor Farms“ prekės ženklu parduodami produktai esą nebuvo susiję su minėtu įvykiu, nes juose ledinių salotų nėra.

    Ciklosporozė paprastai plinta per užterštą maistą ar vandenį, o simptomai dažniausiai apima vandeningą viduriavimą, pilvo spazmus, pykinimą ir nuovargį. JAV sveikatos institucijos ne kartą pabrėžė, kad ypač rizikingi yra žali, termiškai neapdoroti produktai, todėl tiekėjams ir restoranams tenka didelė atsakomybė už plovimo, laikymo temperatūrų ir atsekamumo procedūras.

    „Viskas, ką galime padaryti, tai užtikrinti, jog taikome žinomas priemones, kad mūsų gaminamas maistas būtų saugus“, – sakė Bruce’as Tayloras.

    „Taylor Farms“ vardas JAV jau anksčiau buvo minimas viešai dėl tiekimo grandinės incidentų. Pastaraisiais metais bendrovė ne kartą susidūrė su produktų atšaukimais, o tokie atvejai paprastai skatina griežtinti kontrolę laukuose, perdirbimo cechuose ir logistikos grandinėje, ypač kai produkcija skirta greitojo maisto tinklams, kuriuose ingredientai sunaudojami dideliais kiekiais.

    Maisto saugos ekspertai pažymi, kad panašios situacijos vis dažniau atkreipia dėmesį į visos tiekimo grandinės skaidrumą ir atsekamumą. Didieji tinklai ir tiekėjai investuoja į papildomus testavimus, greitesnį partijų susekimą ir prevencines priemones, kad vienos žaliavos problema netaptų plataus masto visuomenės sveikatos krize.

  • „Shein“ perka „Everlane“ už maždaug 90 mln. eurų: bandymas keisti įvaizdį ar strateginis žingsnis?

    „Shein“ perka „Everlane“ už maždaug 90 mln. eurų: bandymas keisti įvaizdį ar strateginis žingsnis?

    Kinijos ultra fast fashion milžinė „Shein“ paskelbė įsigyjanti JAV drabužių prekės ženklą „Everlane“, ilgus metus siejamą su skaidrumu ir atsakingesnės mados idėja. Sandoris iškart sukėlė diskusijas, ar tai realus posūkis tvarumo link, ar labiau reputacinė investicija Vakarų rinkoms.

    Viešai skelbta, kad „Shein“ „Everlane“ perka iš pagrindinio akcininko, privataus kapitalo fondo L Catterton, o sprendimas dėl pardavimo patvirtintas 2026 metų gegužės viduryje. Sandorio vertė siekia apie 100 mln. JAV dolerių, tai yra maždaug 90 mln. eurų.

    Lyginant su ankstesniais „Everlane“ vertinimais, suma atrodo kukli: 2020 metais prekės ženklas buvo siejamas su maždaug 600 mln. JAV dolerių verte, arba apie 540 mln. eurų. Pastaraisiais metais „Everlane“ susidūrė su finansiniu spaudimu, o žiniasklaidoje minėta ir apie maždaug 90 mln. JAV dolerių skolą, tai yra apie 80 mln. eurų.

    Du skirtingi mados pasauliai

    „Shein“ yra tapusi ultra fast fashion simboliu: itin greita kolekcijų kaita, didžiulė gamybos apimtis ir kainos, leidžiančios konkuruoti masinėje rinkoje. Kartu tai yra segmentas, kuris nuolat kritikuojamas dėl tiekimo grandinių skaidrumo, darbo sąlygų ir aplinkosauginio poveikio.

    Tuo metu „Everlane“ buvo kuriama kaip priešprieša masinei madai, akcentuojant vadinamąjį radikalų skaidrumą, atskleidžiant gamybos kaštus ir tiekimo grandinės informaciją. Daliai pirkėjų ši komunikacija tapo priežastimi rinktis „Everlane“ kaip sąmoningesnę alternatyvą.

    Ką „Shein“ iš tiesų nusiperka?

    Ekspertų vertinimu, didžiausia šio sandorio vertė gali būti ne gamybiniai pajėgumai ar naujas produktų segmentas, o pats prekės ženklo pasakojimas. Įsigijusi „Everlane“, „Shein“ gauna galimybę kalbėti su auditorija, kuri iki šiol vengė ultra fast fashion, ir pasiūlyti jai „atsakingesnę“ liniją savo ekosistemoje.

    „Tai yra įvaizdžio perkėlimas, o ne transformacija“, – sakė tvarumo srities ekspertė Dominika Lenkowska-Piechocka, vertindama sandorį Lenkijos žiniasklaidai.

    Tokie įsigijimai dažnai veikia kaip reputacinė amortizacija: daliai vartotojų pats faktas, kad kontroversiška įmonė perka „skaidrią“ ir „atsakingą“ markę, gali sudaryti įspūdį, jog visas verslas keičia kryptį. Tačiau realūs pokyčiai paprastai matuojami ne pažadais, o tuo, ar keičiasi gamybos mastai, modelių pristatymo tempas, medžiagų politika ir tiekimo grandinės auditas.

    Rizika „Everlane“ ir signalas rinkai

    „Everlane“ šis sandoris kelia reputacinę riziką: prekės ženklas ilgai kūrė ryšį su pirkėju, kuris vertino etinę poziciją, o „Shein“ įėjimas į akcininkų struktūrą gali tą pasitikėjimą susilpninti. Socialiniuose tinkluose jau matyti dalies vartotojų reakcijos, svarstančios atsisakyti prekės ženklo, jei šis taps dar vienu didelės platformos „segmentu“.

    Platesniame kontekste sandoris atspindi tendenciją, kai stambūs masinės mados žaidėjai perka mažesnius, stiprų pasitikėjimą turinčius prekės ženklus, siekdami diversifikuoti auditorijas ir pasiūlymą. Vartotojams tai reiškia vieną dalyką: vien prekės ženklo istorijos nebeužtenka, vis dažniau tenka vertinti, kam jis priklauso, kaip realiai gamina ir ką keičia praktikoje.

  • Samsung Electronics gresia 18 dienų streikas: milijardiniai nuostoliai ir vėluojančios DI lustų tiekimo grandinės

    Samsung Electronics Pietų Korėjoje artėja prie plataus masto streiko, jei iki gegužės 21 dienos nepavyks susitarti dėl atlyginimų ir premijavimo tvarkos. Pasak profesinių sąjungų, planuojama akcija galėtų trukti 18 dienų ir apimti visas pagrindines bendrovės gamyklas šalyje.

    Ginčas pirmiausia susijęs su pastovios atlygio dalies didinimu ir pelno pasidalijimo mechanizmu, ypač atminties (memory) padalinyje. Šis segmentas pastaruoju metu tapo vienu svarbiausių, nes auga didelės spartos atminties poreikis duomenų centrams ir dirbtinio intelekto sistemoms.

    Kas kelia įtampą darbuotojams?

    Darbuotojų atstovai teigia, kad siūlomas atlyginimų augimas nepakankamai atliepia pragyvenimo brangimą ir įmonės rezultatų šuolį. Derybose akcentuojama, kad realus perkamosios galios didėjimas, įvertinus infliaciją, būtų gerokai mažesnis nei formaliai siūlomas.

    Svarbi konflikto dalis yra ir premijų bei pelno pasidalijimo kriterijai, kurie, darbuotojų nuomone, turėtų labiau atspindėti atminties padalinio indėlį į bendrovės augimą. Šis padalinys tiesiogiai susijęs su HBM tipo atminties gamyba, kurios paklausa didėja dėl DI infrastruktūros plėtros.

    Kokios būtų pasekmės rinkai?

    Analitikai vertina, kad gamybos sustabdymas galėtų reikšti reikšmingą finansinį smūgį pačiai bendrovei ir sutrikdyti komponentų tiekimą klientams. Pagrindinė rizika būtų užsitęsę pristatymo terminai atminties produktams ir kitoms puslaidininkių grandinės dalims, kurios naudojamos duomenų centruose.

    Ši tema jautri visai rinkai, nes DI skaičiavimo pajėgumų plėtra tiesiogiai remiasi sparčia atmintimi ir stabiliais tiekimo srautais. Vėlavimai galėtų turėti grandininį efektą: nuo serverių surinkimo grafikų iki debesijos paslaugų plėtros planų.

    Ar dar įmanomas kompromisas?

    Įmonės vadovybė viešai signalizuoja norą tęsti derybas ir kviečia profesinių sąjungų atstovus sugrįžti prie stalo. Tačiau darbuotojų pusė nurodo naujas derybų datas taip, kad jos sutaptų su planuojamos streiko akcijos laikotarpiu, o tai didina neapibrėžtumą.

    Jei streikas įvyktų, jis taptų precedentu mastu, kuris Samsung Electronics istorijoje būtų išskirtinis, o jo poveikis būtų matomas ne tik įmonės rezultatų eilutėse. Puslaidininkių rinkoje, kur terminai ir gamybos apimtys dažnai planuojami mėnesiais į priekį, net kelių savaičių pauzė gali brangiai kainuoti.

  • Paprastas aptarnavimas taps prabanga? Variklio alyvos keitimas brangs, gamintojai kelia aliarmą

    Paprastas aptarnavimas taps prabanga? Variklio alyvos keitimas brangs, gamintojai kelia aliarmą

    Įtempta situacija Artimuosiuose Rytuose vis dažniau atsiliepia ne tik degalų kainoms, bet ir automobilių aptarnavimo sąnaudoms. Rinkos dalyviai perspėja, kad artimiausiu metu gali brangti variklio alyvos keitimas, nes pasaulyje ima stigti svarbių žaliavų.

    Didžiausias nerimas kyla dėl vadinamųjų bazinių alyvų, kurios yra pagrindas daugumai variklių tepalų. Pramonės analitikai fiksuoja, kad tiekėjai kai kuriuose segmentuose jau mažina pasiūlą, o didmeniniai įkainiai kyla sparčiau nei įprastai.

    Alyvų grandinėje trūksta kritinių žaliavų

    Daugiausia kalbama apie trečios grupės bazines alyvas ir polialfaolefinus, dar vadinamus PAO, kurie naudojami moderniuose sintetiniuose tepaluose. Šios medžiagos ypač svarbios naujesnių variklių alyvoms, kurioms keliami griežti klampumo ir švaros reikalavimai.

    Rinka išskiria ir antrą grupę, kuri plačiai taikoma transporto sektoriuje, įskaitant sunkvežimius ir autobusus. Jei šios grupės bazinių alyvų pasiūla smuktų, poveikį galėtų pajusti ne tik vairuotojai, bet ir logistikos grandinės, nes didėtų eksploatacijos kaštai.

    Europa stipriai priklausoma nuo importo

    Persijos įlankos regionas sudaro reikšmingą pasaulinės trečios grupės bazinių alyvų gamybos dalį, o Europa nuo šio tiekimo ypač priklausoma. Kai dalis srautų sutrinka arba tampa brangesni dėl rizikų ir logistikos, kainų spaudimas persikelia į visą žemyno rinką.

    Situaciją komplikuoja ir konkurencija su Azija: dalis gamintojų prioritetą teikia rinkoms, kur gali gauti didesnę grąžą. Tuo pat metu kai kurios Azijos perdirbimo įmonės pačios susiduria su ribotesnėmis žaliavos galimybėmis, todėl eksportas į Europą gali mažėti.

    Ką tai reikštų vairuotojams ir servisams

    Praktiškai tai gali reikšti didesnes alyvos ir filtrų keitimo sąskaitas, ypač automobiliams, kuriems reikalingos konkrečias specifikacijas atitinkančios sintetinės alyvos. Jei tam tikrų klasių produktų sandėliai išseks, dalis servisų gali susidurti su ilgesniais tiekimo terminais arba alternatyvų paieška.

    Rinkos stebėtojai pabrėžia, kad trumpalaikiai sutrikimai dažniausiai pirmiausia pakelia didmenines kainas, o vėliau tai pasimato ir galutinėse paslaugų kainose. Jei geopolitinė įtampa užsitęstų, gamintojams tektų peržiūrėti tiekimo grandines, o automobilių pramonei tai taptų dar vienu spaudimo veiksniu greta energijos ir logistikos sąnaudų.

    „Jei alternatyvūs tiekimo šaltiniai nebus greitai užtikrinti, daliai rinkos gali tekti mažinti apimtis ir peržiūrėti prioritetus“, – sako bazinių alyvų rinką stebintys analitikai.

    Vairuotojams specialistai pataria sekti gamintojo nurodytus aptarnavimo intervalus ir nenaudoti atsitiktinių pakaitalų, nes netinkama alyva gali brangiai kainuoti variklio ilgaamžiškumui. Servisams tai metas iš anksto planuoti populiariausių specifikacijų atsargas ir diversifikuoti tiekėjus, kad kainų šuoliai ir trūkumai kuo mažiau trikdytų kasdienį darbą.

  • „Budimex“ spartina skaitmenizaciją statybose: DI sprendimai bus diegiami griežtesnės kontrolės sąlygomis

    Statybų ir infrastruktūros rangovas „Budimex“ stiprina skaitmeninę transformaciją ir įsteigė Statybų skaitmenizacijos biurą, kuris visoje grupėje formuos kryptį, prioritetus ir bendrus standartus. Pagrindinis tikslas – didinti verslo ir gamybinių procesų efektyvumą, kad skaitmeniniai įrankiai realiai veiktų projektuose, o ne liktų tik vidinė iniciatyva.

    Naujojo padalinio dėmesio centre – sprendimai, paremti dirbtiniu intelektu, tačiau įmonė pabrėžia, kad jie bus diegiami atsargiai ir prižiūrint. Siekiama, kad DI būtų saugus, praktiškas ir atitiktų konkrečius organizacijos poreikius, o diegimas vyktų pagal aiškias taisykles bei atsakomybių pasidalijimą.

    DI – tik su papildomu prižiūrėjimu

    Įmonė skaitmenizaciją traktuoja kaip būtinybę, kuri tiesiogiai lemia projektų valdymo sklandumą, darbų prognozuojamumą ir bendradarbiavimą su partneriais. Dėl to skaitmeniniai sprendimai bus vertinami ne pagal technologinį naujumą, o pagal tai, ar jie padeda sutrumpinti procesus, sumažinti klaidų skaičių ir užtikrinti atsekamumą.

    Lygiagrečiai Statybų skaitmenizacijos biuras turės integruojantį vaidmenį – derins IT, inovacijų ir kibernetinio saugumo iniciatyvas. Tokia praktika, kai DI projektai prižiūrimi kartu su saugos ir atitikties komandomis, rinkoje tampa vis dažnesnė, nes DI sprendimai gali kelti papildomų duomenų apsaugos, tiekimo grandinės ir atsakomybės rizikų.

    „Skaitmenizacija statybose nustojo būti priedu prie proceso. Šiandien ji yra sąlyga jo sklandumui, todėl koncentruojamės ne tik į įrankių diegimą, bet ir į skaitmeninio darbo standarto kūrimą“, – sakė „Budimex“ Statybų skaitmenizacijos biuro vadovas Rafałas Muła.

    Platforma partneriams ir dokumentams

    Kaip vieną iš praktinių pavyzdžių „Budimex“ įvardija platformą „bxPartner“, skirtą bendradarbiavimui su rangovais ir tiekėjais. Per ją vyksta pirminė registracija, išankstinė kvalifikacija, procesai, susiję su dokumentais, bei darbuotojų registravimas konkretiems projektams.

    Įmonės duomenimis, per praėjusius metus sistemoje buvo registruota daugiau nei 1 400 kontrahentų. „Budimex“ teigimu, platforma tapo pagrindu tolesnei atsiskaitymų ir dokumentų tvarkymo skaitmenizacijai, o tai ypač svarbu didelio masto projektuose, kur procesų skaidrumas ir laiku pateikti duomenys daro tiesioginę įtaką terminams.

    Tokie žingsniai atspindi platesnę sektoriaus kryptį, kai statybų bendrovės siekia standartizuoti duomenų apyvartą, mažinti rankinio darbo apimtis ir kartu stiprinti kontrolę, ypač diegiant DI sprendimus. „Budimex“ atveju akcentuojama, kad prioritetas bus ne eksperimentai, o valdomas diegimas su aiškia priežiūra ir naudos matavimu.

  • „Airbus“ didina gamybą, bet planus vis dar stabdo variklių tiekimas: kiek lėktuvų jau pristatyta

    Gamybos tempas auga, tikslas nepakeistas

    Europos aviacijos koncernas „Airbus“ 2026 metų balandį oro linijoms ir lizingo bendrovėms pristatė 67 keleivinius lėktuvus. Daugiausia tarp jų buvo A320neo ir A321neo šeimos orlaiviai, kurie šiuo metu sudaro didžiąją dalį paklausos trumpų ir vidutinių nuotolių segmente.

    Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pristatymų skaičius buvo didesnis 13 orlaivių. Bendrovė nurodo, kad gavėjai buvo 39 skirtingi klientai, o tai rodo, kad pristatymai išlieka plačiai paskirstyti tarp rinkos dalyvių.

    Per pirmuosius keturis 2026 metų mėnesius „Airbus“ iš viso pristatė 181 lėktuvą. Metinis planas kol kas nekeičiamas ir siekia apie 870 orlaivių, tačiau jo įgyvendinimas priklausys nuo to, kaip sparčiai stabilizuosis tiekimo grandinė.

    Aviacijos rinka po pandemijos ir toliau susiduria su tuo, kad gamintojai negali taip greitai didinti pajėgumų, kaip auga paklausa, todėl kiekvienas tiekimo sutrikimas tiesiogiai atsispindi pristatymų grafikuose.

    Didžiausias stabdys – varikliai

    Didžiausia problema, kuri šiuo metu riboja pristatymus, išlieka variklių trūkumas. „Airbus“ pristatymus ir galutinį surinkimą ypač veikia vėluojančios variklių tiekimo grandinės, taip pat kai kurių korpusų ir komponentų pristatymo tempo svyravimai.

    Praktikoje tai reiškia, kad net ir pagamintas orlaivis ne visada gali būti laiku perduotas klientui, jei trūksta konkrečios komplektacijos ar vėluoja variklių pristatymas. Rinkoje plačiai aptariami iššūkiai, susiję su „Pratt & Whitney“ variklių tiekimu, kuris yra svarbus daliai A320neo šeimos užsakymų.

    Nors oro linijos pastaraisiais metais susiduria su kintančiomis sąnaudomis ir tiekimo rizikomis, masinių atsisakymų anksčiau užsakytų lėktuvų „Airbus“ kol kas nefiksuoja. Toks stabilumas yra svarbus signalas gamintojui, planuojančiam gamybos didinimą keliais etapais.

    Užsakymų portfelis išlieka didelis

    2026 metų balandžio pabaigoje bendras „Airbus“ turimų keleivinių lėktuvų užsakymų portfelis siekė 8 977 orlaivius. Per balandį užsakymų skaičius bendrai didėjo 28 lėktuvais, o tai leidžia daryti išvadą, kad paklausa išlieka atspari net ir esant tiekimo ribojimams.

    Didelis užsakymų portfelis suteikia gamintojui ilgalaikį matomumą, tačiau kartu didina spaudimą spartinti gamybą ir mažinti vėlavimus, nes oro linijos planuoja maršrutų plėtrą ir flotilės atnaujinimą konkrečiais terminais.

    Tarp „Airbus“ klientų yra ir Lenkijos oro bendrovė LOT, laukianti 40 A220 lėktuvų. „Airbus“ atstovai viešai yra teigę, kad šio užsakymo vykdymas vyksta pagal planą, o pirmieji A220 turėtų papildyti LOT flotilę kitais metais.

    Jei variklių tiekimas ir komponentų logistika stabilizuosis, „Airbus“ išlaikys galimybes pasiekti 2026 metų tikslus. Vis dėlto būtent varikliai ir tiekimo grandinės „butelio kakleliai“ išlieka svarbiausiu veiksniu, lemiančiu, ar gamybos augimas virs laiku įvykdytais pristatymais.

  • „Intel“ ir „Apple“ susitarimas dėl lustų gamybos: ką tai keičia tiekimo grandinėje ir kainose

    „Intel“ ir „Apple“ pasiekė preliminarų susitarimą, pagal kurį dalį „Apple“ įrenginiuose naudojamų lustų ateityje galėtų gaminti „Intel“, remdamasi „Reuters“ ir „The Wall Street Journal“ informacija skelbia tarptautinė žiniasklaida. Tai būtų reikšmingas postūmis „Intel“ siekiui atgaivinti sutartinės gamybos (foundry) verslą.

    Rinka į žinią sureagavo iškart: „Intel“ akcijos šoktelėjo maždaug 15 proc., o „Apple“ popieriai kilo apie 1,7 proc. Tokia dinamika atspindi investuotojų lūkestį, kad didelis ilgalaikis užsakymų srautas gali stabilizuoti „Intel“ gamybos planus.

    Kas svarbiausia „Intel“?

    Kontraktas su „Apple“ „Intel“ būtų ne tik pajamų, bet ir reputacijos klausimas, nes tai vienas reikliausių klientų vartotojų elektronikos rinkoje. Pastaraisiais metais „Intel“ gamybinė kryptis atsiliko nuo „TSMC“, o foundry strategijai reikėjo didelio, patikimo užsakovo.

    Jei bendradarbiavimas išsiplėstų, „Intel“ tai reikštų geresnį gamyklų apkrovimą, lengvesnį investicijų planavimą ir aiškesnį kelią į konkurenciją pažangiausių procesų segmente. Vis dėlto, technologinių procesų, našumo ir išeigos rodiklių detalės kol kas neskelbiamos.

    Ką laimi „Apple“?

    „Apple“ tokia partnerystė pirmiausia reikštų tiekimo diversifikavimą. Pastaraisiais metais lustų pramonėje matyti, kad net didžiausios bendrovės ieško papildomų pajėgumų ir alternatyvų, ypač kai paklausa ir gamybos grafikai tampa sunkiai prognozuojami.

    „Apple“ vadovas Timas Cookas anksčiau yra pripažinęs, kad „iPhone“ pardavimus ribojo tiekimo apribojimai pas sutartinius gamintojus. Papildomas gamintojas teoriškai galėtų sumažinti riziką, kad vieno partnerio pajėgumų trūkumas ar trikdžiai pristabdytų įrenginių tiekimą.

    Kas dar neaišku?

    Kol kas neatskleidžiama, kuriems konkretiems „Apple“ produktams „Intel“ galėtų gaminti lustus ir kokios apimtys būtų numatytos. Neaišku ir tai, ar kalbama apie pažangiausius procesus, ar apie mažiau rizikingas, brandesnes technologijas, kurios taip pat sudaro didelę elektronikos tiekimo dalį.

    „The Wall Street Journal“ taip pat nurodo, kad reikšmingą vaidmenį skatinant derybas galėjo turėti JAV valdžios institucijų interesas stiprinti vietinę puslaidininkių gamybą. Tokios krypties kontekste „Intel“ užsakymų portfelio didinimas būtų vertinamas kaip strateginis JAV pramonės politikos tikslas.

    Pramonės požiūriu, bet koks didelės apimties susitarimas tarp „Apple“ ir „Intel“ gali turėti platesnį efektą: jis signalizuotų, kad JAV gamintojas tampa patrauklesne alternatyva daliai užsakymų, o tai ilgainiui gali paveikti konkurenciją, tiekimo grandinės balansą ir investicijų srautus į naujas gamyklas.