Tag: Tiesioginė prekyba

  • Pabedinskienė grįžo iš Švedijos ūkių: štai ką lietuviams verta perimti jau dabar

    Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkė Algimanta Pabedinskienė, viešėdama Stokholme vykusiame Copa-Cogeca Europos ūkininkų kongrese, paskutinę renginio dieną lankėsi dviejuose Švedijos ūkiuose. Pažintiniuose vizituose daugiausia dėmesio skirta pieno gamybai, augalininkystės ir gyvulininkystės derinimui, dirvožemio tausojimui bei vietinės produkcijos realizavimui.

    Vizitus organizavo Švedijos ūkininkų federacija LRF, o praktinės patirtys tapo kongreso diskusijų tęsiniu. Jose aptarta, kaip didėjant sąnaudoms, griežtėjant aplinkosaugos reikalavimams ir svyruojant rinkoms išlaikyti ūkių konkurencingumą bei užtikrinti ilgalaikį apsirūpinimą maistu.

    Mišrus ūkis kaip stabilumo garantas

    Pirmasis vizitas vyko Backa Gård ūkyje, kuriame pieno gamyba derinama su augalininkyste, ganyklų priežiūra ir miškininkyste. Toks veiklų „portfelis“ leidžia paskirstyti riziką, kai vienos šakos pajamos mažėja, o kitos padeda išlaikyti pinigų srautą.

    Švedijoje miškininkystė dažnai vertinama kaip papildomas ekonominio atsparumo ramstis, ypač tais metais, kai žaliavų kainos žemės ūkyje svyruoja. Ūkiuose taip pat akcentuojamas ilgalaikis investicijų planavimas ir infrastruktūra, leidžianti taupiau naudoti energiją bei pašarus.

    Ne mažiau svarbi tema buvo kartų kaita ir ūkio perėmimo planavimas. Daugelyje Europos šalių ūkininkų amžiaus struktūra sensta, todėl sprendimai, padedantys jaunimui perimti ūkius, laikomi kritiniu veiksniu viso sektoriaus tęstinumui.

    „Backa Gård pavyzdys rodo, kad šiuolaikinis ūkis laimi tada, kai neapsiriboja viena šaka. Pieno gamyba, augalininkystė ir miškininkystė gali papildyti viena kitą ir suteikti daugiau stabilumo, o ilgalaikis planavimas tampa būtinybe“, – sakė Algimanta Pabedinskienė.

    Dirvožemis ir trumpa grandinė

    Antroje dienos dalyje delegacija lankėsi Österby Gård ūkyje, kuriame plėtojama mėsinė galvijininkystė ir augalininkystė. Čia akcentuota sėjomaina, dirvožemio struktūros gerinimas ir sprendimai, padedantys išlaikyti ilgalaikį derlingumą.

    Šios priemonės svarbios ne tik aplinkosaugai, bet ir ekonomikai, nes geresnė dirvožemio būklė mažina priklausomybę nuo brangių įsigyjamų sąnaudų. Pastaraisiais metais visoje Europoje daugėja praktikų, kai ūkiai investuoja į tikslesnį tręšimą, organinių medžiagų grąžinimą į dirvą ir efektyvesnį pašarų bazės planavimą.

    Kitas ryškus Österby Gård bruožas buvo tiesioginė prekyba: ūkyje veikianti parduotuvė leidžia realizuoti vietinę produkciją trumpesne tiekimo grandine. Tai suteikia galimybę ūkininkui pasilikti didesnę galutinės kainos dalį, o pirkėjui aiškiau suprasti produkto kilmę.

    „Österby Gård patirtis parodo, kad svarbu ne tik užauginti, bet ir mokėti parduoti. Tiesioginė prekyba stiprina ryšį su vartotoju, o ūkiui padeda kurti didesnę pridėtinę vertę“, – sakė Algimanta Pabedinskienė.

    Ką tai reiškia Lietuvai?

    Aplankyti ūkiai atskleidė du vienas kitą papildančius modelius: veiklų įvairinimą, kuris didina finansinį atsparumą, ir tvarų žemės naudojimą, kuris saugo ilgalaikį produktyvumą. Lietuvai tai aktualu dėl gamybos sąnaudų augimo, klimato rizikų, investicijų poreikio ir ūkių perėmimo iššūkių.

    Copa-Cogeca kongrese Stokholme taip pat daug kalbėta apie būsimą Bendrosios žemės ūkio politikos kryptį, inovacijas ir maisto saugumą. Praktiniai vizitai parodė, kad sprendimai dažnai prasideda nuo ūkio lygmens, kai skaičiuojamas kiekvienas kaštas, o tvarumo tikslai derinami su realiomis pajamomis.

    Žemės ūkio rūmų teigimu, tarptautinė patirčių sklaida padeda greičiau atpažinti veikiančius sprendimus ir pritaikyti juos Lietuvos sąlygomis. Pasak A. Pabedinskienės, siekiant gyvybingo kaimo ir stabilaus apsirūpinimo maistu, būtina kurti sąlygas ūkiams investuoti, įvairinti veiklą ir didinti produkcijos pridėtinę vertę.

  • Vokietijoje ūkininkas atidarė braškių „drive-in“: eilės iki 2 valandų ir naujos taisyklės vairuotojams

    Žemutinėje Saksonijoje, Vokietijoje, ūkininkas pradėjo neįprastą prekybą braškėmis: pirkėjai jas įsigyja neišlipdami iš automobilio. Idėja greitai virto vietos traukos centru, o kai kuriomis dienomis vairuotojams tenka laukti net iki dviejų valandų.

    Toks „drive-in“ modelis Europoje tampa vis dažnesnis, nes žmonės ieško patogesnių apsipirkimo būdų, o ūkiai bando parduoti produkciją tiesiai pirkėjui. Tiesioginė prekyba leidžia ūkininkams mažiau priklausyti nuo tarpininkų ir greičiau reaguoti į paklausą, ypač sezono piko metu.

    Nors pagrindinis akcentas yra šviežios braškės, vietoje galima įsigyti ir kitų sezoninių skanėstų. Pirkėjams siūlomi ledai, braškės šokolade bei gaivieji gėrimai, kurie karštomis dienomis tampa papildomu masalu sustojantiems vairuotojams.

    Pasak ūkio šeimininko Sylvano Schulze-Veddige, toks populiarumas buvo netikėtas, todėl teko greitai tvarkyti procesus, kad eilės netaptų chaotiškos. Didžiausias iššūkis buvo suderinti klientų srautą ir aplinkinių kelių pralaidumą.

    „Niekada negalvojome, kad ši idėja žmonėms taip patiks. Dirbame ties galimybių riba, klientų tikrai labai daug“, – sakė Sylvanas Schulze-Veddige.

    Dėl išaugusio srauto ūkis pailgino įvažiavimo kelią ir įrengė terminalą, rodantį prognozuojamą laukimo laiką. Taip vairuotojai dar prieš įvažiuodami gali nuspręsti, ar verta laukti, ar geriau atvykti kitu metu.

    Ūkis taip pat numatė aiškią taisyklę situacijoms, kai eilės pradeda trukdyti eismui: prekyba laikinai pristabdoma. Informacija apie pertraukas skelbiama ūkio interneto svetainėje ir socialiniuose tinkluose, kad žmonės nevažiuotų veltui.

    Šis atvejis rodo, kad net paprasta idėja, pritaikyta prie šiuolaikinių pirkėjų įpročių, gali tapti dideliu sezono hitu. Kartu tai primena, jog populiarumas reikalauja ne tik gero produkto, bet ir aiškios srautų valdymo tvarkos.

  • Pieną turguje ar tiesiogiai parduodantiems ūkininkams: metinė deklaracija ir terminai iki liepos 31 dienos

    Pieno gamintojai, laikantys melžiamas karves ir pieną parduodantys turguje ar tiesiogiai vartotojams, privalo tvarkyti pieno apskaitą. Tokiais atvejais duomenys teikiami pildant Pieno gamybos ir realizavimo metinę deklaraciją.

    Deklaraciją reikia pateikti Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriui nuo einamųjų metų gegužės 2 dienos iki liepos 31 dienos. Šis reikalavimas taikomas tiems, kurie neparduoda pieno supirkėjams, tai yra perdirbimo įmonėms.

    Teikiant informaciją raštu ar elektroniniu paštu, būtina nurodyti pagrindinius identifikacinius duomenis. Paprastai prašoma įrašyti vardą, pavardę, asmens kodą, kontaktus, adresą ir valdos numerį, o juridiniams asmenims taip pat įmonės pavadinimą bei kodą.

    Dėl deklaracijos pildymo ir pateikimo tvarkos gyventojams rekomenduojama kreiptis į savo savivaldybės Žemės ūkio skyrių. Prireikus, konsultacija suteikiama ir atvykus į savivaldybę įprasta administracine tvarka.