CP v2

Tag: Tiltų remontas

  • Lombardijoje atgaivintas Leonardo keltas: 500 metų be variklio, o dabar gelbsti nuo spūsčių

    Lombardijoje atgaivintas Leonardo keltas: 500 metų be variklio, o dabar gelbsti nuo spūsčių

    500 metų veikiantis keltas

    Lombardijoje, Addos upėje, jau daugiau nei 500 metų abu krantus jungia vadinamasis Leonardo keltas – Renesanso laikų laivas be variklio, siejamas su Leonardo da Vinci vardu. Jis plaukia naudodamas vien upės srovę ir iki šiol laikomas paskutiniu veikiančiu tokio tipo pavyzdžiu regione.

    Šiandien keltas kursuoja tarp Imbersago (Lecco provincija) ir Villa d’Adda (Bergamo pusė). Ilgą laiką jis buvo labiau turistinė įdomybė, tačiau pastarosiomis savaitėmis tapo ir realia kasdienio susisiekimo alternatyva.

    Kodėl jis vadinamas Leonardo?

    Nors pavadinimas sufleruoja išradimą, istorikai pabrėžia, kad pats Leonardo da Vinci tokio kelto neišrado: panašūs grandininiai keltai Šiaurės Italijoje buvo paplitę dar XV amžiuje. Vis dėlto Leonardo šis sprendimas taip sudomino, kad jis jį įamžino savo piešiniuose ir tyrinėjo veikimo principą.

    Vietos istorikai teigia, kad Leonardo galėjo prisidėti prie Imbersago prieplaukos ar kelto infrastruktūros sprendinių, kai analizavo, kaip toks laivas manevruoja srovėje. Per šimtmečius keltą valdė įvairios kilmingos giminės, o vėliau jo priežiūra perėjo Imbersago savivaldybei.

    Iki XIX amžiaus pabaigos Addoje veikė keli tokie keltai, tačiau tiltams palaipsniui perimant susisiekimo funkciją, dauguma jų išnyko. Imbersago keltas išliko kaip vienintelė veikianti grandininio kelto tradicija šioje atkarpoje.

    Tilto remontas sugrąžino į kasdienybę

    Keltas naują aktualumą įgijo, kai vienas pagrindinių tiltų apylinkėse buvo uždarytas rekonstrukcijai, kuri, kaip skelbiama, turėtų tęstis iki 2027 metų. Dėl to srautas nukrypo į kitus pervažiavimus, o prie artimiausio tilto pradėjo formuotis ilgos spūstys.

    Vietos gyventojai pasakoja, kad piko metu eilės gali nusidriekti kelis kilometrus, o per parą pro alternatyvius maršrutus pravažiuoja tūkstančiai transporto priemonių. Keltas, anksčiau dažniau plukdęs savaitgalio lankytojus, pradėjo dirbti ir darbo dienomis, tapdamas būdu sutaupyti laiko.

    „Dabar tai greičiausias pasirinkimas, bet svarbiausia – maloniausias, nes suteikia kelias minutes ramybės“, – sakė vietos gyventojas Gianpaolo Graffagnino.

    Kaip keltas juda be kuro?

    Kelto konstrukcija iš pirmo žvilgsnio paprasta, tačiau veikimo principas tikslus: medinė platforma pritvirtinta prie per upę įtempto plieninio lyno. Operatorius valdo kelto padėtį srovės atžvilgiu, pasukdamas jį kampu taip, kad vandens jėga stumtų laivą į pasirinktą krantą.

    Tokiu būdu keltas juda be degalų ir be variklio, o visas „variklis“ yra pati upė. Dėl šios priežasties jis dažnai minimas kaip tvaraus transporto pavyzdys, nors jo reali talpa ir pralaidumas yra riboti, o paslauga priklauso nuo oro sąlygų.

    Praktikoje perplaukimas trunka apie 5 minutes, o keltas gali gabenti pėsčiuosius, dviratininkus, motociklus ir automobilius. Esant stipresniam vėjui ar nepalankioms sąlygoms, reisai gali būti stabdomi saugumo sumetimais.

    Paslaugą užtikrina vietos savanoriai, tarp kurių yra studentų, pensininkų ir Imbersago meras. Jie pabrėžia, kad keltas grįžo prie savo pirminės paskirties – ne tik kaip istorinis objektas, bet ir kaip kasdienis ryšys tarp dviejų bendruomenių skirtinguose upės krantuose.

  • Pagėgių savivaldybėje – derybos su „Via Lietuva“: kada pajudės tiltų remontai ir eismo ribojimai

    Pagėgių savivaldybėje – derybos su „Via Lietuva“: kada pajudės tiltų remontai ir eismo ribojimai

    Pagėgių savivaldybėje įvyko darbinis susitikimas su „Via Lietuva“ ir rangovų atstovais, kuriame aptarti susisiekimo infrastruktūros klausimai bei planuojami tiltų remonto darbai. Savivaldybei atstovavo meras Vaidas Bendaravičius, administracijos direktorė Ligita Kazlauskienė, Natkiškių seniūnijos seniūnė Vilyta Sirtautienė, taip pat savivaldybės specialistai ir ūkininkų atstovai.

    Pagrindinis dėmesys skirtas tiltui per Juodupę ir kanalą kelyje Nr. 4201 Pagėgiai–Sartininkai. Susitikime aptarta, kokie darbai numatomi, kokia jų eiga planuojama ir kaip būtų organizuojamas eismas, kad vietos gyventojų bei žemės ūkio technikos judėjimas patirtų kuo mažiau trikdžių.

    Taip pat kalbėta apie eismo apribojimus ant tilto per Vilkos upę, kurie įvesti penktadienį. Susitikimo dalyviai vertino, kaip ribojimai veikia kasdienį susisiekimą, ir aptarė sprendimus, kurie leistų užtikrinti saugumą, kartu išlaikant kuo didesnį eismo pralaidumą.

    Dar vienas klausimų blokas buvo susijęs su dviem tiltais per Jūros upę krašto kelyje Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, Vilkyškių–Jurbarko ruože. Aptarta esama tiltų būklė, galimi remonto scenarijai ir tai, kaip darbai galėtų būti derinami su regiono tranzitu bei vietiniu transportu.

    Susitikime diskutuota ir dėl pėsčiųjų bei dviračių takų dangų bei infrastruktūros sutvarkymo Stoniškiuose ir Vilkyškiuose. Savivaldybė pabrėžė, kad šie darbai svarbūs ne tik patogumui, bet ir saugumui, ypač šiltuoju sezonu didėjant pėsčiųjų ir dviratininkų srautams.

    Pagėgių savivaldybė tikisi, kad suderintos pozicijos su „Via Lietuva“ ir rangovais padės greičiau priimti sprendimus dėl darbų organizavimo, terminų ir eismo valdymo. Akcentuota, kad aiški komunikacija ir nuoseklus darbų planavimas yra būtini, kad projektai būtų įgyvendinti sklandžiai, o gyventojai kuo greičiau pajustų realius pokyčius.

  • S. Daukanto pėsčiųjų tiltas Kaune uždaromas kapitaliniam remontui: aiškūs terminai ir aplinkkeliai

    S. Daukanto pėsčiųjų tiltas Kaune uždaromas kapitaliniam remontui: aiškūs terminai ir aplinkkeliai

    Kaune pradedamas Simono Daukanto pėsčiųjų tilto per Nemuno senvagę kapitalinis remontas. Tiltas jungia miesto centrą su Nemuno sala, todėl darbų metu pėstiesiems ir dviratininkams bus taikomi laikini eismo ribojimai ir numatyti alternatyvūs maršrutai.

    Kauno savivaldybė skelbia, kad šįkart bus tvarkomos ne tik paviršinės dangos, bet ir pagrindinės konstrukcijos. Planuojama atnaujinti laiptus, apšvietimo sprendinius ir kitas nusidėvėjusias tilto dalis, kad būtų užtikrintas saugumas ir patogus judėjimas po remonto.

    Pasak savivaldybės atstovų, iki šiol buvo vykdomi priežiūros ir paprastojo remonto darbai, tačiau konstrukcijų būklė pasiekė ribą, kai reikalingas kapitalinis atnaujinimas. Prieš pradedant pagrindinius darbus, teritorijoje numatomi aptvėrimai ir darbų zonos atskyrimas, o vėliau praėjimas tiltu bus uždarytas.

    Numatyta, kad esama betoninių plytelių danga bus keičiama į granitą, siekiant vizualiai ir funkcionaliai suderinti tilto dangą su S. Daukanto gatvės aplinka. Toks sprendimas dažniausiai pasirenkamas dėl ilgaamžiškumo ir atsparumo intensyviam pėsčiųjų srautui bei oro sąlygoms.

    Kol tiltas bus neprieinamas, patekti į Nemuno salą bus rekomenduojama kitais tiltais iš Karaliaus Mindaugo prospekto pusės, taip pat jungtimis ties A. Mickevičiaus, Maironio ir I. Kanto gatvėmis. Savivaldybė primena, kad kelionės laikas piko metu gali pailgėti, todėl verta iš anksto suplanuoti maršrutą.

    Darbai planuojami iki kitų metų rudens. Rangos konkursą laimėjo bendrovė „Autokausta“, o projektą parengė AB „Kauno tiltai“; skelbiama rangos darbų vertė siekia 1,43 mln. eurų su PVM.

    „Tilto tvarkymas buvo vykdomas nuolat. Tačiau pasiekėme ribą, kai paprastojo remonto neužtenka“, – sako Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

  • Tilto per Strėvos upę remontas kelyje Liutonys–Žiežmariai: nuo gegužės 6 dienos keisis eismas

    Tilto per Strėvos upę remontas kelyje Liutonys–Žiežmariai: nuo gegužės 6 dienos keisis eismas

    Valstybinės reikšmės rajoniniame kelyje Nr. 1816 Liutonys–Žiežmariai–Dovainonys, ties 0,18 kilometru, pradedami tilto per Strėvos upę paprastojo remonto darbai. Dėl darbų numatomi laikini eismo ribojimai ir vairuotojų nukreipimas apylanka.

    Remonto metu eismas per vieną iš tiltų bus uždaromas, todėl transporto priemonėms teks rinktis alternatyvų maršrutą. Eismas bus organizuojamas apylanka, o vairuotojai raginami iš anksto planuoti keliones ir įvertinti galimus vėlavimus piko metu.

    Darbus vykdo AB „Via Lietuva“. Skelbiama, kad darbų pradžia numatyta 2026 metais gegužės 6 dieną, o planuojama trukmė siekia apie du mėnesius, tačiau ji gali kisti priklausomai nuo oro sąlygų ir technologinių sprendimų.

    Paprastasis tilto remontas paprastai apima konstrukcijų ir dangos atnaujinimą, sandarinimo bei apsaugos sprendinius, taip pat kitas priemones, kurios skirtos užtikrinti saugų eismą ir sumažinti konstrukcijų dėvėjimąsi. Tokie darbai dažniausiai planuojami taip, kad būtų kuo labiau ribojamas eismo pralaidumas, tačiau laikini uždarymai neišvengiami, kai būtina užtikrinti darbuotojų ir eismo dalyvių saugą.

    Vairuotojams rekomenduojama sekti laikinąją kelio ženklinimo informaciją vietoje ir laikytis greičio ribojimų apylankos ruožuose. Taip pat patariama palikti didesnį atstumą tarp automobilių, nes siauresniuose apylankų keliuose didėja staigių stabdymų ir susidūrimų rizika.