Tag: Tiltų statyba

  • Kaunas ant rekordų slenksčio: 6 500 tonų Santakos tilto perdanga pagaliau sujungė krantus

    Kaune statomas Santakos tiltas pasiekė vieną svarbiausių projekto etapų: maždaug 6 500 tonų sverianti plieninė perdanga galutinai sujungė abu Nemuno krantus. Šis darbas laikomas kertiniu, nes nuo jo priklauso sklandus tilto sujungimas su kitais mazgais ir tolesni apdailos bei saugos sprendiniai.

    Kauno miesto savivaldybė skelbia, kad perdanga sujungs tunelį su viaduku ir kitapus įrengtą jungiamąjį kelią žiedinės sankryžos link Brastos gatvės pusėje. Rangovai pagrindinius darbus planuoja užbaigti ir eismą atverti iki metų pabaigos, jei neatsiras nenumatytų technologinių ar tiekimo trikdžių.

    Kauno meras Visvaldas Matijošaitis akcentuoja, kad pastaraisiais metais mieste matomas ryškus tiltų ir susisiekimo infrastruktūros projektų pagyvėjimas. Savivaldybės teigimu, tokie projektai skirti mažinti spūstis, trumpinti kelionių laiką ir gerinti ryšius tarp skirtingų miesto dalių, ypač piko valandomis.

    „Pastarieji metai Kaune išsiskiria tiltų statybomis. Tai – investicija į miesto ateitį ir kasdienį kauniečių gyvenimą“, – sakė Visvaldas Matijošaitis.

    Skelbiama, kad plieninės perdangos suvirinimas ir jos užstūmimas ant atramų truko apie dvejus metus. Prie darbų prisidėjo apie 100 darbuotojų, o techninę kokybę ir darbų tikslumą užtikrino inžinierių komanda, nes tokio masto konstrukcijoms būtina ypač griežta suvirinimo, geometrijos ir apkrovų kontrolė.

    Šiuo metu statybvietėje dar laukia tilto prieigų atraminių sienų betonavimas, saugumo priemonių įrengimas, inžinerinių sistemų montavimas bei architektūrinių elementų tvirtinimas. Tik užbaigus šiuos darbus galima pereiti prie galutinio eismo organizavimo ir testavimo etapų, įskaitant dangų, atitvarų ir ženklinimo sprendinius.

    Projektas numato, kad Santakos tiltas bus 417 metrų ilgio ir turės keturias eismo juostas, taip pat pėsčiųjų ir dviračių takus. Savivaldybė pabrėžia, kad tai svarbu ne tik automobilių srautams, bet ir saugesniam judėjimui tarp Nemuno pakrančių, ypač šiltuoju sezonu, kai pėsčiųjų ir dviratininkų srautas išauga.

    Pagal numatytą schemą, abipus Nemuno krantų tiltą sujungs dvi sankryžos: Brastos gatvės pusėje planuojama dviejų eismo juostų žiedinė sankryža, o Užnemunės gatvės pusėje nepertraukiamą eismą turėtų užtikrinti tunelis ir viadukas. Tikimasi, kad toks mazgų išdėstymas padės tolygiau paskirstyti transporto srautus ir sumažins konfliktinių taškų skaičių sankryžose.

    Atidarius Santakos tiltą, dar numatyta užbaigti ir dvi jungtis pėstiesiems bei dviratininkams. Viena jų projektuojama tarp Nemuno salos ir Žemosios Fredos, kita turėtų sujungti Senamiesčio pusę su Brastos gatvės prieigomis, kad judėjimas pakrantėmis būtų patogesnis ir vientisesnis.

  • Didžiulė investicija Pietų Lenkijoje: Naujajame Sonče iškils 530 m tiltas per Dunajec

    Didžiulė investicija Pietų Lenkijoje: Naujajame Sonče iškils 530 m tiltas per Dunajec

    Naujajame Sonče priimtas svarbus sprendimas dėl didelės kelių infrastruktūros investicijos Pietų Lenkijoje: išrinktas rangovas naujam kelių jungties projektui su nauju tiltu per Dunajeco upę. Projektas turėtų pagerinti eismo pralaidumą ir saugumą, o darbus planuojama užbaigti iki 2029 metų pabaigos.

    Mažosios Lenkijos vaivadijos kelių administracija vykdo projektą, kuriuo numatoma sujungti nacionalinį kelią Nr. 87 su vaivadijos keliu Nr. 969. Ši jungtis turėtų sumažinti apkrovas esamuose miesto maršrutuose ir sudaryti patogesnį susisiekimą su gretimomis savivaldybėmis bei vakarine miesto aplinkkelio kryptimi.

    Nauja trasa, žiedai ir takai

    Konkurso laimėtoju paskelbtas konsorciumas, kuris įsipareigojo nutiesti daugiau kaip 3,5 kilometro G klasės kelią. Naujoji atkarpa drieksis per Chelmieco ir Podegrodzės savivaldybes bei Naujojo Sončo miestą ir sujungs vietinės reikšmės kelius su pagrindinėmis regiono arterijomis.

    Projekte numatyta įrengti penkias žiedines sankryžas, pėsčiųjų takus ir dviračių infrastruktūrą. Pagrindinis akcentas – maždaug 530 metrų ilgio naujas tiltas per Dunajecą, kuris taps dar viena svarbia upės kirtimo vieta regione.

    „Ši investicija pirmiausia skirta didinti eismo saugą, gerinti pralaidumą ir mažinti transporto srautus miesto centre“, – sakė Mažosios Lenkijos vaivadijos maršalka Łukasz Smółka.

    Kaina ir finansavimas

    Pasirinkto pasiūlymo vertė siekia beveik 42 milijonus eurų, perskaičiuota iš 180 milijonų Lenkijos zlotų. Didžioji dalis finansavimo, apie 80 proc., planuojama iš Lenkijos Vyriausybės Kelių plėtros fondo, likusi dalis tektų vaivadijai ir projekto teritorijoje esančioms savivaldybėms.

    Numatytas darbų terminas yra 36 mėnesiai nuo sutarties pasirašymo, o rangovas pasiūlė 84 mėnesių garantiją ir laidavimą atliktiems darbams. Projektas jau turi leidimą įgyvendinti kelių investiciją su skubaus vykdymo sąlyga, todėl administracinės procedūros neturėtų tapti pagrindine vėlavimo priežastimi.

    Kodėl šis tiltas svarbus

    Trečioji perėja per Dunajecą ilgą laiką buvo vertinama kaip kritiškai reikalinga dėl augančių transporto srautų ir nuolatinių spūsčių svarbiausiuose mazguose. Esami tiltai ir privažiavimai, ypač piko metu, dažnai tampa vienais labiausiai apkrautų taškų, o nauja jungtis turėtų dalį srauto nukreipti aplenkiant centrinę miesto dalį.

    Tokių projektų kryptis atitinka platesnę regionų politiką: be naujų kelių, vis dažniau į vieną paketą įtraukiami pėsčiųjų ir dviračių sprendimai, o žiedinės sankryžos pasirenkamos kaip eismo saugą didinanti alternatyva tradicinėms reguliuojamoms sankryžoms. Planuojama, kad užbaigus statybas Naujasis Sončas gaus ne tik naują tiltą, bet ir labiau subalansuotą susisiekimo tinklą.