Sėdite tyloje, dirbate kompiuteriu ar ilsitės, kai staiga vienoje ausyje pasigirsta aukštas, veriantis pypsėjimas. Kartais akimirką gali pasirodyti, kad prasčiau girdite, bet po kelių sekundžių viskas praeina.
Toks trumpas epizodas yra labai dažnas ir medicinoje turi atskirą pavadinimą – SBUTT (angl. sudden brief unilateral tapering tinnitus), t. y. staigus, trumpalaikis, vienpusis ausies ūžesys, kurio intensyvumas pamažu mažėja.
2011 metais žurnale „Otology & Neurotology“ publikuotame tyrime, kuriame dalyvavo 62 suaugusieji, net 76 proc. nurodė bent kartą patyrę tokį reiškinį. Įdomu tai, kad trijuose ketvirtadaliuose atvejų garsas truko ne ilgiau kaip 25 sekundes.
Tyrimo autoriai taip pat pastebėjo, kad trumpalaikis pypsėjimas beveik dukart dažniau pasireiškė dešinėje, o ne kairėje ausyje. Vis dėlto tikslus šių epizodų mechanizmas iki galo nėra aiškus.
Ką gali lemti ausų ūžesys
Nors pavienis, greitai praeinantis pypsėjimas dažniausiai nereiškia ligos, apskritai ausų ūžesys gali turėti įvairių priežasčių. JAV Nacionalinis kurtumo ir kitų komunikacijos sutrikimų institutas (NIDCD) nurodo, kad prie to gali prisidėti tiek klausos organo pokyčiai, tiek tai, kaip smegenys apdoroja garso signalus.
Vienas geriausiai žinomų veiksnių – per didelis triukšmas. Garsūs koncertai, ilgas muzikos klausymasis per ausines ar darbas triukšmingoje aplinkoje gali varginti klausą ir būti siejami su ūžesio pojūčiais.
Reikšmės gali turėti ir ausų infekcijos, susikaupęs ausų sieros kamštis, kai kurie vaistai ar smilkininio apatinio žandikaulio sąnario problemos. Simptomai neretai paaštrėja ir dėl streso bei emocinės įtampos.
Svarbu atskirti: tai – veiksniai, siejami su ausų ūžesiu bendrai. Nėra įrodyta, kad kiekvienas iš jų tiesiogiai sukelia būtent kelias sekundes trunkančius SBUTT epizodus.
Kada verta kreiptis į gydytoją
Jei pypsėjimas trunka tik kelias sekundes, praeina savaime ir nėra kitų simptomų, skubios pagalbos paprastai nereikia. Situacija keičiasi, kai ūžesys užsitęsia, reguliariai kartojasi ar pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui.
Didžiosios Britanijos NHS pataria pasikonsultuoti su medikais ypač tada, kai garsas primena pulsavimą, sutampantį su širdies plakimu – tai gali būti signalas įvertinti kraujagyslių sistemą.
Ypač rimtu signalu laikomas staigus klausos pablogėjimas, lydimas ūžesio – pagal NICE gaires tokiais atvejais rekomenduojamas skubus specialisto įvertinimas, geriausia per 24 valandas. Skubiai reaguoti reikėtų ir tuomet, jei ūžesys atsirado po galvos traumos arba pasireiškia kartu su stipriu galvos svaigimu ar veido raumenų silpnumu.
Ar įmanoma to išvengti?
Patikimo būdo visiškai panaikinti retus, kelias sekundes trunkančius pypsėjimus nėra. Vis dėlto galima mažinti riziką klausai – vengti perteklinio triukšmo, mažinti muzikos garsą ir triukšmingose vietose naudoti klausos apsaugas.
Taip pat svarbu laiku gydyti ausų infekcijas ir nebandyti ausų valyti higieniniais pagaliukais – tai gali pabloginti situaciją, pavyzdžiui, pastumti sierą gilyn. Jei kartu atsiranda klausos suprastėjimas, pusiausvyros sutrikimai ar nuolatiniai ūžesiai, geriausia sprendimo ieškoti su gydytoju.
