CP v2

Tag: Tinklainė

  • LED veido kaukės žada jaunystę, bet gali kainuoti regėjimą: oftalmologė įspėja moteris

    LED veido kaukės žada jaunystę, bet gali kainuoti regėjimą: oftalmologė įspėja moteris

    LED veido kaukės iš grožio klinikų vis dažniau persikelia į namus: jų gausu interneto parduotuvėse ir kosmetikos tinkluose. Gamintojai žada skaistesnę, stangresnę odą ir greitesnį spuogų mažėjimą, tačiau medikai primena, kad intensyvi šviesa gali kelti riziką akims.

    Šių prietaisų veikimo principas paremtas fototerapija, kai skirtingo bangos ilgio šviesa veikia odos procesus. Raudona šviesa dažniau siejama su kolageno sintezės skatinimu ir elastingumo gerinimu, o mėlyna naudojama dėl antibakterinio poveikio, aktualaus aknės atvejais.

    Didžiausia rizika slypi akyse

    Oftalmologai atkreipia dėmesį, kad trumpabangė, didelės energijos mėlyna šviesa teoriškai gali pakenkti tinklainei, ypač jei į šaltinį žiūrima tiesiogiai arba procedūros metu akys lieka atmerktos. Praktikoje daug kas prietaisą naudoja užsiimdami buities darbais, todėl dažniau pažeidžiamos saugaus naudojimo taisyklės.

    Viešai aptartas klinikinis atvejis, kai pacientei po reguliaraus LED kaukės naudojimo pasireiškė regėjimo sutrikimai, siejami su tinklainės pažeidimu. Specialistai pabrėžia, kad tokios komplikacijos nėra kasdienybė, bet jos primena paprastą taisyklę: akys fototerapijoje turi būti saugomos pirmiausia.

    Ką daryti, kad procedūra būtų saugesnė?

    Medikai rekomenduoja procedūros metu akis laikyti užmerktas ir naudoti gamintojo numatytą akių apsaugą, jei ji pridedama. Jei kaukė neturi patikimų apsauginių intarpų, verta apsvarstyti papildomas, šviesą blokuojančias priemones arba rinktis procedūrą pas specialistą.

    Taip pat svarbu neviršyti rekomenduojamos trukmės ir dažnio, nes intensyvesnis naudojimas nebūtinai reiškia geresnį rezultatą, o riziką gali didinti. Žmonėms, turintiems akių tinklainės ligų, jautrumą šviesai, vartojantiems fotosensibilizuojančius vaistus ar po akių operacijų, prieš pradedant namų fototerapiją verta pasitarti su gydytoju.

    Rinkoje daug pažadų, bet mažiau aiškumo

    Ekspertai primena, kad namų įrenginiai skiriasi galia, šviesos spektru ir saugos sprendimais, todėl vienodas patarimas visiems ne visada tinka. Patikimiausia kryptis renkantis prietaisą yra aiškiai nurodyti techniniai parametrai, naudojimo instrukcijos lietuvių kalba ir realios akių apsaugos priemonės.

    Jei procedūros metu ar po jos atsiranda skausmas akyse, mirgėjimas, neryškus matymas, dėmės regėjimo lauke ar padidėjęs jautrumas šviesai, delsti nereikėtų. Tokie simptomai yra priežastis nutraukti naudojimą ir kuo greičiau kreiptis į akių gydytoją.

  • Alzheimerį gali išduoti akys: tyrimas rodo, ką gydytojai pamato dar prieš simptomus

    Alzheimerį gali išduoti akys: tyrimas rodo, ką gydytojai pamato dar prieš simptomus

    Akys kaip langas į smegenis

    Tyrėjai vis dažniau atsigręžia į akių dugno tyrimus, ieškodami ankstyvų Alzheimerio ligos ženklų, kurie gali pasirodyti dar iki ryškių atminties ar kasdienės veiklos sutrikimų. Pagrindinė idėja paprasta: tinklainė yra centrinės nervų sistemos dalis, todėl joje matomi pokyčiai gali atspindėti procesus, vykstančius smegenyse.

    Įprastas akių dugno ištyrimas padeda vertinti tinklainę, regos nervą ir kraujagysles, tačiau pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama pažangesnėms technologijoms. Tarp jų dažniausiai minima optinė koherentinė tomografija ir jos angiografinė versija, leidžianti detaliai įvertinti smulkiųjų kraujagyslių tinklą neinvaziškai.

    Kokie pokyčiai siejami su Alzheimeriu

    Publikuoti moksliniai darbai rodo pasikartojančią tendenciją: daliai žmonių, kuriems diagnozuota Alzheimerio liga ar nustatyti lengvi pažinimo sutrikimai, fiksuojamas mažesnis tinklainės kraujagyslių tankis ir pakitęs jų išsišakojimas. Tai siejama su mikroapytakos prastėjimu, galinčiu vykti lygiagrečiai smegenų kraujagyslių pokyčiams.

    Kita kryptis – tinklainės sluoksnių struktūros vertinimas. Kai kuriuose tyrimuose dažniau nustatomas tinklainės plonėjimas, ypač sluoksniuose, susijusiuose su nervinių skaidulų funkcija, taip pat sumažėjusi kraujotaka srityse, atsakingose už tinklainės mitybą.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad šie požymiai nėra vienareikšmiai. Panašūs pakitimai gali pasireikšti dėl natūralaus senėjimo, glaukomos, amžinės geltonosios dėmės degeneracijos, cukrinio diabeto ar kitų kraujagyslių ligų, todėl vien akių tyrimo nepakanka galutinei diagnozei.

    DI pažadai ir realūs diagnostikos ribojimai

    Atskiruose projektuose akių dugno nuotraukoms analizuoti vis dažniau pasitelkiamas DI, siekiant atpažinti subtilius raštus, kurių žmogaus akis gali nepastebėti. Naujesniuose darbuose aprašomi modeliai, kurie, remdamiesi vien tinklainės vaizdais, gebėjo daugiau kaip 80 proc. tikslumu atskirti sergančius nuo sveikų, tačiau tokie rezultatai dar turi būti patvirtinti skirtingose populiacijose ir klinikinėse situacijose.

    Ši kryptis ypač patraukli dėl praktinių priežasčių: pažangūs Alzheimerio žymenų tyrimai, tokie kaip pozitronų emisijos tomografija ar smegenų skysčio analizė, gali būti brangūs, sunkiau prieinami arba invaziniai. Tuo tarpu akių dugno fotografija ir tomografija paprastai yra greitesnės, neskausmingos ir dažniau prieinamos ambulatorinėje grandyje.

    Didžiausia šios srities ambicija – sukurti patikimus ankstyvos rizikos vertinimo įrankius, kurie padėtų laiku nukreipti pacientus išsamesniems tyrimams ir stebėsenai. Ekspertai akcentuoja, kad kol kas tai yra perspektyvi, bet dar besivystanti diagnostikos kryptis, kuriai būtini dideli, ilgalaikiai ir klinikinėje praktikoje patikrinami tyrimai.

  • Kontaktiniai lęšiai siunčia impulsus į smegenis: pelėms palengvino depresijos požymius

    Kontaktiniai lęšiai siunčia impulsus į smegenis: pelėms palengvino depresijos požymius

    Pietų Korėjos mokslininkai sukūrė eksperimentinius kontaktinius lęšius su mikroskopiniais elektrodais, kurie silpnais elektriniais impulsais veikia tinklainę ir taip gali pasiekti nuotaiką reguliuojančius smegenų tinklus. Tyrimas su pelėmis parodė, kad toks poveikis susilpnino depresijai būdingą elgesį, tačiau iki taikymo žmonėms dar labai toli.

    Akis jau seniai laikoma patogia prieiga medicinos technologijoms, nes tinklainė šviesą paverčia elektriniais signalais, kurie regos nervu keliauja į smegenis. Dėl to kuriami išmanieji lęšiai, skirti stebėti akispūdį sergant glaukoma, vertinti vyzdžio reakcijas ar ieškoti biomarkerių ašarų skystyje.

    Naujausiame darbe pasirinktas kitas tikslas: ne stebėti, o stimuliuoti. Lęšiuose integruoti elektrodai generuoja dvi panašias, bet šiek tiek besiskiriančias dažnio sroves, o jų persidengimas leidžia koncentruoti poveikį giliau esančiuose audiniuose ir tiksliau nukreipti signalą į tam tikrus nervinius kelius.

    „Idėja patraukli, bet šiuo metu tai tik ankstyvas bandymas su pelėmis, o ne paruoštas gydymo metodas žmonėms“, – sakė tyrimą komentavę mokslininkai.

    Eksperimentuose depresiją primenantys požymiai buvo sukelti laboratorinėms pelėms, pasitelkiant streso hormonų modelį. Patys tyrėjai pabrėžia, kad toks modelis neatspindi viso žmonių depresijos sudėtingumo, nes ši būklė gali turėti skirtingas priežastis, simptomus ir eigą.

    Dar vienas svarbus ribojimas yra tai, kad lęšiai buvo uždėti pelėms su pažeistais fotoreceptoriais, tai yra sutrikusia rega. To reikėjo todėl, kad įprasta regos veikla gali „užgožti“ ar iškraipyti stimuliacijos signalus, todėl dabartinė metodika, kaip ji išbandyta, netiktų gyvūnams ar žmonėms su sveika tinklaine.

    Kas trukdo pritaikyti žmonėms

    Specialistai atkreipia dėmesį ir į biomechaninius skirtumus: žmogaus akis nuolat fokusuoja vaizdą keisdama lęšiuko formą, o toks judėjimas gali trukdyti stabiliai perduoti impulsus per ant ragenos esantį kontaktinį lęšį. Be to, realiame gyvenime reikėtų užtikrinti patikimą pritaikymą, sterilumą ir infekcijų prevenciją.

    Praktinių kliūčių kelia ir gamyba: išmanieji lęšiai turi būti itin tiksliai pagaminti, biologiškai suderinami, atsparūs drėgmei ir mechaniniam dėvėjimuisi, o integruota elektronika turi veikti saugiai. Tyrėjai nurodo, kad kol kas tokia technologija būtų brangi ir nepasirengusi masinei komercinei gamybai.

    Neinvazinė smegenų stimuliacija medicinoje tiriama ir taikoma jau seniai, tačiau kontaktiniai lęšiai kaip „kelias“ į smegenis būtų visiškai nauja kryptis. Šis darbas papildo paieškas, kaip sukurti tikslesnius ir patogesnius metodus, bet kol kas tai veikiau koncepcijos įrodymas, o ne artimiausio meto gydymo alternatyva.

    Artimiausi žingsniai, kurių tikisi mokslininkai, būtų bandymai su kitais, į žmones labiau panašiais modeliais, saugumo vertinimas ir sprendimai, kaip stimuliaciją suderinti su normalia regos veikla. Tik tada būtų galima kalbėti apie klinikinių tyrimų perspektyvas.

  • Akių dugno tyrimas gali išduoti daugiau nei regėjimą: taip atpažįstami diabetas ir hipertenzija

    Akių dugno tyrimas gali išduoti daugiau nei regėjimą: taip atpažįstami diabetas ir hipertenzija

    Akių dugno apžiūra dažnai siejama su regėjimo problemomis, tačiau gydytojai pabrėžia, kad tai vienas vertingiausių trumpų tyrimų, galinčių parodyti ir viso organizmo būklę. Tinklainės kraujagyslės ir regos nervas yra vieni nedaugelio audinių, kuriuos galima įvertinti tiesiogiai, be pjūvio ar sudėtingų procedūrų.

    Šio metodo pradžia siejama su XIX amžiaus viduriu, kai vokiečių gydytojas Hermannas von Helmholtzas sukūrė pirmąjį oftalmoskopą. Tuomet, dar iki elektros lemputės paplitimo, buvo naudojama žvakės šviesa ir optinių lęšių sistema, leidusi pirmą kartą gyvam pacientui pamatyti akies dugną.

    Ilgainiui technologijos sparčiai tobulėjo: atsirado ryškesni šviesos šaltiniai, didesnės raiškos optika, o šiuolaikinėse klinikose plačiai taikomos skaitmeninės akių dugno kameros ir optinė koherentinė tomografija. Dėl to akių gydytojai gali ne tik įvertinti būklę, bet ir tiksliai palyginti pokyčius laikui bėgant.

    Ką galima pamatyti akies dugne?

    Akies dugno vaizde matomos tinklainės kraujagyslės padeda įtarti ar stebėti arterinę hipertenziją, nes padidėjęs kraujospūdis ilgainiui keičia kraujagyslių sieneles. Tokie požymiai svarbūs ne tik akims: jie siejami su didesne insulto ir kitų širdies bei kraujagyslių ligų rizika.

    Ne mažiau reikšminga ir diabetinė retinopatija, kai dėl ilgalaikio padidėjusio gliukozės kiekio kraujyje pažeidžiamos smulkios tinklainės kraujagyslės. Ankstyvos stadijos gali nesukelti jokių simptomų, todėl profilaktinė apžiūra dažnai leidžia laiku pradėti gydymą ir sumažinti regėjimo praradimo riziką.

    Akių dugno apžiūra naudinga ir neurologijoje: regos nervo disko paburkimas gali rodyti padidėjusį intrakranijinį spaudimą. Tam tikri regos nervo ar tinklainės pokyčiai gali būti vertingi vertinant uždegiminius ar demielinizacinius procesus, įskaitant išsėtinę sklerozę, nors galutinė diagnozė visada remiasi platesniais tyrimais.

    Kada rekomenduojama pasitikrinti?

    Gydytojai akies dugno tyrimą atlieka ne tik pablogėjus regėjimui, atsiradus blyksniams, „muselėms“ ar šešėliams regėjimo lauke. Jis dažnai skiriamas ir tada, kai vargina užsitęsę galvos skausmai, galvos svaigimas, pusiausvyros sutrikimai ar kyla įtarimų dėl sisteminių ligų.

    Profilaktikos taktika priklauso nuo amžiaus ir rizikos veiksnių, tačiau praktikoje dažnai vadovaujamasi nuostata, kad iki 40 metų verta tikrintis periodiškai, vėliau intervalai trumpėja, o po 50 metų apžiūra neretai rekomenduojama kasmet. Sergant diabetu ar esant nustatytai hipertenzijai, kontrolės dažnis paprastai būna didesnis ir parenkamas individualiai.

    Kaip vyksta tyrimas ir ką svarbu žinoti?

    Akies dugnas gali būti vertinamas keliais būdais, o pasirinkimas priklauso nuo to, ar reikia greitos apžiūros, ar detalaus tinklainės ir regos nervo sluoksnių įvertinimo. Dažnai naudojami akių lašai, plečiantys vyzdžius, nes taip gydytojas mato platesnį vaizdą ir gali tiksliau įvertinti periferines zonas.

    Po vyzdžius plečiančių lašų kelias valandas gali būti neryšku, padidėja jautrumas šviesai, todėl praverčia akiniai nuo saulės. Taip pat rekomenduojama iš anksto suplanuoti grįžimą namo, nes iki visiško poveikio išnykimo vairuoti nereikėtų.

    Pats tyrimas dažniausiai trunka nuo kelių iki keliolikos minučių, tačiau, jei lašinami lašai, vizitas pailgėja dėl laukimo, kol jie suveiks. Procedūra laikoma saugia, o ryškesni nusiskundimai, tokie kaip stiprus paraudimas, skausmas ar neįprastos išskyros, yra priežastis nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

  • Tyrimas atskleidė netikėtą ryšį: akies dugno nuotrauka gali išduoti osteoporozės riziką

    Tyrimas atskleidė netikėtą ryšį: akies dugno nuotrauka gali išduoti osteoporozės riziką

    Akys gali parodyti daugiau

    Akys dažnai vadinamos sveikatos veidrodžiu, o mokslininkai vis dažniau įžvelgia, kad akies dugno vaizdas gali atspindėti ne tik kraujagyslių ar nervų sistemos pokyčius. Nauji duomenys rodo, kad tinklainės biologinis senėjimas gali būti susijęs ir su kaulų mineralų tankiu, o tai reikštų papildomą galimybę anksčiau įvertinti osteoporozės riziką.

    Osteoporozė neretai vadinama tylia liga, nes kaulų tankis mažėja be aiškių simptomų, kol įvyksta lūžis. Dėl to daliai žmonių diagnozė nustatoma per vėlai, kai prevencinės priemonės jau turi mažesnį efektą, o lūžių rizika būna ženkliai išaugusi.

    Du dideli duomenų rinkiniai

    Vienoje analizės dalyje vertinta beveik 2 000 suaugusiųjų imtis Singapūre, kur buvo lyginami tinklainės senėjimo požymiai ir kaulų mineralų tankis. Tyrėjai nustatė sąsają: kuo labiau tinklainė atrodė biologiškai pasenusi pagal pasirinktus žymenis, tuo mažesnis tikėtinas kaulų mineralų tankis.

    Antra dalis rėmėsi Jungtinės Karalystės UK Biobank duomenimis, apimančiais beveik 44 000 dalyvių. Čia fiksuota panaši kryptis: kuo didesnis tinklainės biologinio senėjimo įvertis, tuo didesnė tikimybė laikui bėgant susidurti su osteoporozės diagnoze.

    Kaip tai vertinama ir kuo svarbu

    Tyrime naudotas DI paremtas modelis, apmokytas analizuoti tinklainės nuotraukas ir įvertinti, kaip greitai ji senėja. Modelis treniruotas pasitelkiant beveik 130 000 tinklainės vaizdų iš daugiau nei 40 000 dalyvių Pietų Korėjos sveikatos tyrime, o vėliau pritaikytas Singapūro ir Jungtinės Karalystės duomenims.

    UK Biobank analizėje nustatyta, kad didėjant tinklainės senėjimo įverčiui, osteoporozės rizika auga, net įvertinus svarbius veiksnius, tokius kaip amžius, lytis, kūno masės indeksas, fizinis aktyvumas, rūkymas ir širdies bei kraujagyslių būklė. Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad ryšys vyrų pogrupyje kai kuriais skaičiavimais buvo ryškesnis, nors osteoporozė dažniau diagnozuojama moterims.

    „Šie rezultatai rodo, kad tinklainės biologinis senėjimas gali atspindėti platesnius organizmo senėjimo procesus, susijusius su kaulų sveikata“, – teigė tyrimo autoriai.

    Ką tai galėtų reikšti praktikoje

    Tinklainė yra viena iš nedaugelio vietų organizme, kur neinvaziniu būdu galima stebėti kraujagysles, nervinius audinius ir kai kuriuos uždegimo ar metabolinius požymius. Būtent todėl akies dugno fotografija vis dažniau minima kaip perspektyvi priemonė papildomai sveikatos rizikų patikrai, ypač kai kalbama apie masinį, patogų ir pakartojamą vertinimą.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tai nėra pilnavertis pakaitalas kaulų tankio tyrimams, o veikiau galimas papildomas atrankos signalas, kuris ateityje galėtų padėti nukreipti didesnės rizikos žmones detalesniems tyrimams. Osteoporozės riziką vis dar lemia gerai žinomi veiksniai, tokie kaip amžius, hormoniniai pokyčiai po menopauzės, fizinio aktyvumo stoka, mityba, vitamino D trūkumas, rūkymas ir kai kurie vaistai.

    Tyrimas publikuotas moksliniame žurnale PLOS Digital Health. Ekspertai akcentuoja, kad reikalingi papildomi darbai, kad būtų aiškiau, kaip tokie modeliai veiktų kasdienėje klinikinėje praktikoje, skirtingose populiacijose ir derinant su įprastais rizikos vertinimo metodais.