Tag: Tinkliniai pitonai

  • Indonezijoje užfiksuotas rekordas: laukinis pitonas siekia 7,22 m ir sveria 96,5 kg

    Indonezijoje oficialiai patvirtintas naujas pasaulio rekordas tarp laukinėje gamtoje gyvenančių gyvačių: tinklinis pitonas išmatuotas 7,22 metro ilgio ir sveria 96,5 kilogramo.

    Rekordininkė – patelė, praminta Ibu Baron. Apie jos matavimą rašo prancūzų leidinys „Science et Vie“.

    Tiksliai išmatuoti gyvatę nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti: pitonas neturi galūnių ir kieto skeleto, o kūną sudaro šimtai slankstelių su kremzliniais tarpsluoksniais. Dėl to gyvūnas lengvai susispaudžia ar išsitempia, o atstumas nuo galvos iki uodegos keičiasi priklausomai nuo pozos ir raumenų įtampos.

    Kaip nurodoma Gineso rekordų knygoje, gyvatė aptikta Indonezijos Sulavesio saloje. Specialistai jos ilgį fiksavo specialia geodezine matavimo juosta, kuri tiksliai seka kūno linkius, o rekordinė 7,22 metro reikšmė užrašyta sausio 18 dieną.

    Kaip matuotas rekordinis pitonas

    Gyvatės dėl matavimo nebuvo migdomos. Paaiškinama, kad visiškai atsipalaidavusi (pavyzdžiui, veikiant anestezijai) roplė teoriškai galėtų pasirodyti 10–15 proc. ilgesnė, tačiau tokios priemonės taikomos tik tuomet, kai to reikia dėl gyvūno būklės ar žmonių saugumo.

    Be ilgio, užfiksuotas ir svoris: patelė pasverta svarstyklėmis, kurios įprastai naudojamos ryžių maišams – jos parodė 96,5 kilogramo.

    Specialistai pabrėžia, kad dėl gyvačių kūno lankstumo rekordai vertinami itin atsargiai: kiekvienas matavimas atspindi tik konkretų momentą, o rezultato patikimumui būtina tiksli metodika ir dokumentavimas.

    Palyginimai su kitais rekordais ir priešistoriniais milžinais

    7,22 metro ilgio patelė tapo ilgiausia griežtai pagal taisykles išmatuota gyvate, aptikta laukinėje gamtoje. Indonezijoje ir Malaizijoje per pastaruosius dešimtmečius būta pranešimų apie dar didesnes gyvates, tačiau ne visais atvejais pavyko jas pamatuoti ir patikimai užfiksuoti.

    Tuo metu nelaisvėje laikomų gyvačių rekordas, kaip primenama, priklauso kitam tinkliniam pitonui – Medūzai: 2011 metais JAV Misūrio valstijoje jos ilgis siekė 7,67 metro. Aiškinama, kad reguliariai šeriant, prižiūrint veterinarams ir neturint natūralių priešų, ropliai retais atvejais gali užaugti didesni nei įprasta gamtoje.

    Dar įspūdingesni yra priešistoriniai palyginimai. Kolumbijoje rastos tитанобoa (Titanoboa) liekanos rodo, kad prieš 58–60 mln. metų galėjo gyventi 13–15 metrų ilgio ir daugiau nei toną sveriančios gyvatės.

    Minimas ir kitas senovinis milžinas – Vasuki indicus, aprašytas pagal Indijoje rastus slankstelius: jo ilgis, mokslininkų vertinimu, galėjo siekti maždaug 10,9–15,2 metro. Šių gigantų fone šiuolaikiniai rekordai atrodo kuklesni ir primena, kad dabartinės aplinkos sąlygos neleidžia ropliams pasiekti tokių dydžių.

    Kodėl milžiniškos gyvatės gamtoje retos

    Nurodoma, kad maksimalų gyvatės dydį lemia genetika, mityba ir žmogaus veiklos poveikis. Dideliems pitonams reikia labai daug grobio, todėl tikri gigantai laukinėje gamtoje pasitaiko retai.

    Taip pat pažymima, kad dėl aplinkos pokyčių ir mažėjančios maisto bazės Indonezijoje gyvatės vis dažniau pasirodo arčiau žmonių. Tokie susidūrimai neretai baigiasi roplių žūtimi, nes vietos gyventojai juos laiko grėsme sau ar gyvuliams.

    Prie rizikų pridedama ir neteisėta prekyba egzotiniais gyvūnais: didelės gyvatės gali tapti brakonierių taikiniu, todėl dalis jų tiesiog nesulaukia amžiaus ir dydžio, kai būtų įmanoma fiksuoti rekordus.

    Vis dėlto mokslininkai neatmeta, kad atokiuose Pietryčių Azijos regionuose gali būti ir beveik 9 metrų ilgio individų, tačiau garantijų, kad jie bus aptikti ir užfiksuoti gyvi, nėra.