CP v2

Tag: Tirpi kava

  • Malta ar tirpi kava: tyrimai rodo, kad daugelis klysta – skirtumai nustebins

    Malta ar tirpi kava: tyrimai rodo, kad daugelis klysta – skirtumai nustebins

    Kava išlieka vienu populiariausių gėrimų pasaulyje, o jos poveikis sveikatai vis dar aktyviai tiriamas. Vis daugiau duomenų rodo, kad saikingas vartojimas gali būti siejamas su mažesne kai kurių ligų rizika, tačiau svarbios ir pasirinktos rūšies bei paruošimo detalės.

    Neretai teigiama, kad tirpi kava esą yra prastesnė už maltą, nes gamyba ją „nuskurdina“. Vis dėlto tirpi kava gaminama iš tų pačių kavos pupelių, o skirtumai dažniau susiję su technologija, skoniu ir tam tikrų medžiagų kiekiu, o ne su tuo, ar produktas yra tikras.

    Kaip gaminamos skirtingos kavos?

    Malta kava – tai iš anksto paskrudintos pupelės, kurios sumalamos ir vėliau užplikomos. Tokį gėrimą ruošiame aparatu, kavinuku, filtru arba tiesiog užpildami karštu vandeniu, o galutinis skonis labai priklauso nuo malimo, vandens temperatūros ir plikymo laiko.

    Tirpi kava pirmiausia užplikoma pramoniniu būdu, o tada iš paruošto kavos koncentrato pašalinamas vanduo. Dažniausiai taikomas purškiamasis džiovinimas arba liofilizacija, kai produktas džiovinamas po užšaldymo, todėl neretai geriau išsaugomas aromatas.

    Kofeinas: mitai ir realybė

    Įsitikinimas, kad malta kava visada turi daugiau kofeino, ne visuomet teisingas. Kofeino kiekį lemia pupelių rūšis, skrudinimas, porcijos dydis ir paruošimo būdas, todėl tas pats kavos tipas skirtingose situacijose gali „veikti“ nevienodai.

    Skaičiai gali skirtis ir dėl paprastos priežasties: vieni į puodelį deda arbatinį šaukštelį, kiti pila kelis, o dar kiti renkasi koncentruotus gėrimus. Dėl to jautresniems kofeinui svarbiau stebėti bendrą kofeino kiekį per dieną, o ne vadovautis vien etikete „tirpi“ ar „malta“.

    Dažnai cituojama riba sveikiems suaugusiesiems – iki 400 miligramų kofeino per parą, tačiau individuali tolerancija gali būti mažesnė. Atsargiau kofeiną vertinti rekomenduojama nėščiosioms, žmonėms, turintiems širdies ritmo sutrikimų, nerimo simptomų ar miego problemų.

    Akrilamidas, antioksidantai ir filtravimas

    Vienas iš dažniau aptariamų skirtumų – akrilamidas, susidarantis aukštoje temperatūroje apdorojant maistą, įskaitant kavos pupelių skrudinimą. Europos maisto saugos institucijos vertinimu, akrilamido yra abiejų rūšių kavoje, tačiau sausame tirpios kavos produkte jo koncentracija neretai būna didesnė.

    Nors akrilamidas kelia mokslininkų susidomėjimą dėl galimo nepageidaujamo poveikio, tai nereiškia, kad vienas puodelis tirpios kavos sukelia vėžį. Ekspertai paprastai akcentuoja bendrą ilgalaikį poveikį ir pataria mažinti nereikalingą šios medžiagos suvartojimą iš įvairių šaltinių.

    Tiek malta, tiek tirpi kava suteikia polifenolių, įskaitant chlorogenines rūgštis, kurios vertinamos dėl antioksidacinių savybių. Jų kiekis priklauso nuo pupelių rūšies, skrudinimo lygio ir apdorojimo, todėl vieno universaliai „geresnio“ pasirinkimo visiems nėra.

    Sveikatai reikšmingas ir paruošimo būdas: nefiltruotoje kavoje daugiau junginių, siejamų su didesniu MTL cholesterolio lygiu. Popierinis filtras dalį jų sulaiko, todėl filtruota kava kai kuriems žmonėms gali būti palankesnis pasirinkimas.

    Praktinis patarimas paprastas: jei renkatės tirpią kavą, verta tikrinti sudėtį ir vengti perteklinių priedų, ypač cukraus ir aromatizuotų mišinių. O svarbiausia taisyklė abiem atvejais ta pati: lemia saikas, bendra kofeino dozė ir tai, ką į puodelį papildomai įdedame.

  • Atsitiktinai sukurta Graikijoje: ši šalta frappe kava užkariavo pasaulį ir gelbsti per karščius

    Šalta kava frappe šiandien tapo beveik universaliu vasaros gėrimu: jos rasite tiek kavinėse, tiek viešbučių pusryčių bufetuose, o namuose ją pasigaminti galima be espresso aparato. Populiarumą lemia paprasta idėja ir greitas paruošimas, o skonis lengvai pritaikomas pagal tai, ar norisi saldesnio, ar gaivesnio varianto.

    Frappe istorija dažniausiai siejama su 1957 metais, kai tarptautinėje parodoje Salonikuose Graikijoje buvo pristatomas pieno pagrindu gaminamas šokoladinis gėrimas, plakamas plaktuvėje. Pasakojama, kad vienas dalyvių, neturėdamas karšto vandens, tirpią kavą sumaišė su šaltu gėrimu ir suplakė iki putos – taip gimė šiandien gerai atpažįstamas putotas kavos kokteilis.

    Klasikinės frappe esmė yra tirpi kava, šaltas vanduo ir plakimas, sukuriantis tvirtą putą. Būtent puta ir yra šio gėrimo skiriamasis bruožas, o rezultatą stipriai veikia plakimo intensyvumas bei ingredientų proporcijos.

    Namų sąlygomis patogiausia naudoti rankinį plaktuvą arba blenderį: į indą įpilkite kelis šaukštus šalto vandens, suberkite tirpios kavos ir, jei norite, įdėkite cukraus ar saldiklio. Viską suplakite, kol susiformuos vientisa puta, tuomet supilkite į aukštą stiklinę, įdėkite ledo kubelių ir papildykite vandeniu bei pienu pagal skonį.

    Frappe lengva paversti desertiniu gėrimu: tinka plakta grietinėlė, kakava ar saldūs sirupai, pavyzdžiui, šokolado arba karamelės. Jei norisi mažiau saldumo, geriau rinktis daugiau ledo ir mažiau priedų, o pieną keisti augaliniu gėrimu, kad skonis būtų lengvesnis ir gaivesnis.

    Pastaraisiais metais šaltos kavos kultūra sparčiai plečiasi, o vartotojai dažniau renkasi gėrimus, kuriuos galima greitai individualizuoti namuose. Frappe į šią tendenciją pataiko tiksliai: ji nereikalauja brangios įrangos, o rezultatas primena kavinių gėrimus, ypač kai skiriama dėmesio putos tekstūrai ir ledo kiekiui.