Tag: Titanas

  • Liepsnos ir dūmų stulpai Rusijoje: Ukraina smogė strateginėms gamykloms, svarbioms raketoms

    Liepsnos ir dūmų stulpai Rusijoje: Ukraina smogė strateginėms gamykloms, svarbioms raketoms

    Ukrainos pajėgos pastarosiomis dienomis surengė atakas prieš kelis Rusijos pramonės objektus, siejamus su karine pramone. Vietos šaltinių vaizduose ir pranešimuose matyti gaisrai bei dūmų stulpai, o žala, kaip teigiama, galėjo sutrikdyti gamybą.

    Pranešta, kad po smūgio „Energia“ gamyklos teritorijoje kilo gaisras, o vienas iš gamybinių pastatų galėjo būti rimtai apgadintas. Kai kurie šaltiniai tvirtino, jog objektą galėjo pasiekti kelios sparnuotosios raketos, tačiau nepriklausomo patvirtinimo šiai versijai viešai nepateikta.

    Ukrainos žiniasklaida ir situaciją stebintys kanalai skelbė, kad sunaikinimo mastas gali būti didelis. Cituoti analitikai vertino, jog įmonė laikinai gali būti nepajėgi vykdyti veiklos, o tai reikštų papildomą spaudimą Rusijos ginkluotės tiekimo grandinei.

    „Energia“ siejama su komponentais, naudojamais raketų sistemose, valdomose aviacijos bombose ir kariniuose orlaiviuose. Tarp viešai minimų gaminių nurodomi maitinimo mazgai ir baterijos, siejami su „Iskander-K“ naudojamomis 9M727 sparnuotosiomis raketomis, taip pat sprendimai, minimi „Iskander-M“ ir kitų ginklų sistemų kontekste.

    Smūgis titanui ir aviacijai

    Spalio 25 dieną Ukrainos pajėgos, kaip skelbta, atakavo ir chemijos bei metalurgijos gamyklą AVISMA Bereznikuose Permės krašte. Tai vienas svarbiausių titano kempinės gamintojų Rusijoje, o ši žaliava naudojama metalinio titano ir lydinių gamybai.

    Atakos įrašą paskelbė su karo stebėsena siejama bendruomenė, o vietos valdžia patvirtino smūgį pramonės objektui šiaurinėje regiono dalyje. Permės krašto gubernatorius Dmitrijus Machoninas teigė, kad oro gynyba numušė 11 dronų, o vienas pramonės objektas patyrė nedidelių pažeidimų; pirminiais duomenimis, sužeisti penki darbuotojai.

    AVISMA reikšmė, remiantis tarptautiniais žaliavų rinkos vertinimais, peržengia regiono ekonomiką. JAV geologijos tarnybos duomenimis, 2024 metais VSMPO-AVISMA pagamino apie 33 500 tonų titano kempinės, tai sudarė apie 96 proc. visos Rusijos šios medžiagos gamybos.

    Titanas ir jo lydiniai plačiai naudojami aviacijoje, ypač orlaivių konstrukcijose ir variklių komponentuose, taip pat kitose aukštųjų technologijų pramonės srityse. Dėl to bet kokie ilgiau trunkantys gamybos trikdžiai gali atsiliepti tiek karinei aviacijai, tiek raketų programoms.

    Ką rodo ši taktika?

    Atakos prieš gynybos pramonei svarbius objektus rodo Ukrainos pastangas mažinti Rusijos galimybes atkurti ar didinti ginkluotės gamybą. Tokiais smūgiais siekiama ne tik fizinės žalos, bet ir ilgalaikių pasekmių, kai sutrinka tiekimas, remontas, logistika bei kvalifikuotos darbo jėgos darbas.

    Nepriklausomai įvertinti kai kurių pranešimų detales sudėtinga, tačiau tendencija aiški: abiejų pusių kare vis dažniau taikomasi į kritinius pramonės pajėgumus. Tai didina ir ekonominį, ir technologinį spaudimą, ypač tose srityse, kur reikalingi specifiniai komponentai bei sudėtingos gamybos grandinės.

  • „Airbus“ ir „Safran“ perima „Aubert & Duval“: Europa stiprina specialių lydinių gamybą gynybai

    Europos aviacijos ir gynybos pramonės lyderiai „Airbus“ ir „Safran“ sudarė įpareigojantį susitarimą perimti Prancūzijos investicijų fondo „Tikehau Capital“ turėtas akcijas bendrovėje „Aubert & Duval“. Po sandorio abi grupės įmonę valdys po lygiai, tačiau galutinai užbaigti operaciją bus galima tik gavus konkurencijos priežiūros institucijų leidimus.

    Sandorio vertė neskelbiama, tačiau pati kryptis aiški: Europa siekia tvirčiau kontroliuoti kritinių medžiagų tiekimą ir mažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų. Pastaraisiais metais tiekimo grandinių sutrikimai ir auganti gynybos paklausa išryškino, kad metalurgijos pajėgumai tampa strateginiu klausimu ne mažiau nei pačios gamyklos, kuriose surenkami lėktuvai ar kuriamos ginklų sistemos.

    „Aubert & Duval“ pasauliniu mastu vertinama dėl kompetencijų kuriant, gaminant ir apdorojant sudėtingas medžiagas, įskaitant specialiuosius plienus bei superlydinius su titanu ir aliuminiu. Tokios medžiagos naudojamos ten, kur keliami ypač aukšti reikalavimai atsparumui karščiui, nuovargiui ir apkrovoms, pavyzdžiui, reaktyvinių variklių dalims, važiuoklės elementams ar kitoms konstrukcijoms, veikiančioms ekstremaliomis sąlygomis.

    Bendrovė tiekia produkciją aviacijos, gynybos, energetikos, automobilių ir medicinos sektoriams. Ji valdo 10 gamybos ir apdirbimo padalinių, iš kurių aštuoni yra Prancūzijoje, o du veikia užsienyje, todėl įmonės pajėgumai svarbūs ne tik vietos rinkai, bet ir platesniems Europos tiekimo tinklams.

    Įmonė taip pat siejama su Europos pramonės suvereniteto stiprinimu ir kritinių žaliavų perdirbimu, ypač titano ir aliuminio. Perdirbimas tampa vis reikšmingesnis dėl didėjančių žaliavų kainų svyravimų, geopolitinių rizikų ir tvarumo reikalavimų, o gynybos pramonėje tai papildomai susiję ir su tiekimo patikimumu krizės metu.

    „Aubert & Duval“ prieš kelerius metus susidūrė su likvidumo problemomis ir investicijų trūkumu moksliniams tyrimams, plėtrai bei energijai imliai specialių plienų gamybai palaikyti. 2023 metais įmonę perėmė konsorciumas, kurį sudarė „Airbus“, „Safran“ ir „Tikehau Capital“, o per pastaruosius trejus metus įmonė įgyvendino transformaciją, kuri sustiprino jos reikšmę gynybos pramonei.

    Šis sandoris rodo platesnę tendenciją, kai didžiosios aviacijos ir gynybos grupės siekia daugiau vertės grandinės kontroliuoti pačios, ypač ten, kur kalbama apie kritines medžiagas. Tokia strategija leidžia stabiliau planuoti gamybą, užtikrinti kokybės standartus ir mažinti riziką, kad svarbių komponentų ar žaliavų trūkumas stabdys užsakymų vykdymą.