Du miniatiūriniai dirbiniai iš mamuto ilties
Vokietijoje, Hohle Fels urve, archeologai aptiko dvi itin mažas paukščių figūrėles, išdrožtas iš mamuto ilties. Radiniai siejami su aurinjako kultūra ir datuojami maždaug prieš 40 000 metų, kai Europoje jau plito ankstyvieji Homo sapiens.
Figūrėlės rastos apatiniuose urvo sluoksniuose, maždaug pusantro metro atstumu viena nuo kitos. Geriau išlikęs dirbinys vaizduoja ramiai tupintį paukštį, o antrasis pavaizduotas išskleistais sparnais, tačiau vienas sparnas yra nulūžęs.
Mažiausias ledynmečio menas regione?
Abu dirbiniai tokie smulkūs, kad tilptų ant nago, o jų svoris siekia apie 1,3 ir 0,7 gramo. Viena figūrėlė, vos 2 centimetrų ilgio, dabar laikoma vienu mažiausių iki šiol regione aptiktų ledynmečio meno kūrinių.
Archeologų teigimu, mamuto iltis čia panaudota ne tik supaprastintai formai sukurti: ant paviršiaus matyti smulkios linijos ir detalės, leidžiančios spręsti apie plunksnų vaizdavimą. Tokie požymiai rodo kruopštų gamtos stebėjimą ir aukštą dirbinių meistriškumą.
„Mamuto iltis čia nebuvo naudojama vien apibendrintai paukščio formai sukurti. Gamtos detalės perkeltos į figūrėles taip tiksliai, kad net galima svarstyti, kokia rūšis pavaizduota ir ką paukštis daro“, – sakė Tiubingeno universiteto archeologas Nicholas Conard.
Kokią rūšį vaizduoja figūrėlės?
Mokslininkai dar nesutaria, kokios rūšies paukščiai pavaizduoti, nes miniatiūrinis mastelis ir stilizacija palieka erdvės interpretacijoms. Viena versija – tai baltosios kurapkos, kurios kaulų dažnai randama regiono priešistoriniuose radimvietėse ir kurios gerai prisitaikiusios prie šalčio.
Kita hipotezė sieja figūrėles su stambesniais, fazanus primenančiais miško paukščiais, pavyzdžiui, kurtiniais, garsėjančiais ryškiu eksterjeru ir įmantriais poravimosi ritualais. Anot tyrėjų, kūno proporcijos, laikysena ir plunksnų užuominos leidžia lyginti su skirtingomis rūšimis, tačiau galutinė išvada kol kas neįmanoma.
Vis dėlto bendras kontekstas aiškus: ledynmečio Europoje žmonės kūrė ne vien utilitarinius daiktus, bet ir simbolinį, stebėjimu paremtą meną. Tai stiprina įrodymus, kad vaizduojamasis menas, papuošalai ir muzikinės tradicijos regione formavosi labai anksti.
Hohle Fels urvas priklauso Švabijos Juros urvų kompleksui, įtrauktam į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą kaip viena svarbiausių vietų, padedančių suprasti ankstyviausio Europos meno pradžią. Čia jau anksčiau rasta ir garsi Hohle Fels Venera, laikoma vienu seniausių figūrinio meno pavyzdžių žemyne.
Skelbiama, kad naujai aptiktos paukščių figūrėlės bus eksponuojamos priešistorės ir ledynmečio meno muziejuje Blaubeurene iki 2027 metų balandžio 4 dienos. Tyrimai tęsiami, o radiniai turėtų papildyti diskusijas apie tai, kaip ankstyvieji žmonės vaizdavo gyvūnus ir ką tokie simboliai reiškė jų bendruomenėms.