CP v2

Tag: Tolimojo nuotolio ginklai

  • Ukraina pristatė ilgąjį „Neptūną“: teigiama, kad siekia iki 1 000 km ir lenkia „Harpoon“

    Ukraina pristatė ilgąjį „Neptūną“: teigiama, kad siekia iki 1 000 km ir lenkia „Harpoon“

    Ukraina viešai pristatė naują sparnuotosios raketos „Neptūnas“ modifikaciją, vadinamą R-360L Long Neptune. Kyjivas teigia, kad tai vietinės gamybos ginklas, skirtas smūgiams į taikinius sausumoje, todėl jo panaudojimas nepriklauso nuo sąjungininkų politinių apribojimų.

    Ukrainos pusės skelbiamais duomenimis, raketos nuotolis gali siekti iki 1 000 kilometrų, o kovinė galvutė sverti apie 260 kilogramų. Toks derinys, jei parametrai pasitvirtintų praktikoje, reikštų gebėjimą smogti ne tik taikiniams prie fronto linijos, bet ir gerokai giliau priešo užnugaryje.

    Ukrainos žiniasklaidoje šis ginklas dažnai lyginamas su amerikietiška priešlaivine raketa „Harpoon“, kuri ilgus metus laikyta vakarietišku standartu savo klasėje. Skirtingų „Harpoon“ versijų nuotolis paprastai įvardijamas maždaug 120–220 kilometrų ribose, o kovinės galvutės masė siekia apie 220 kilogramų, todėl Ukrainos teigiami „Long Neptune“ skaičiai atrodo įspūdingai.

    Kam skirtas „Long Neptune“

    Skirtingai nei ankstesnė „Neptūno“ šeimos priešlaivinė paskirtis, R-360L pozicionuojamas kaip priemonė smūgiams į stacionarius sausumos objektus. Tarp potencialių taikinių įvardijami aerodromai, logistikos mazgai, amunicijos sandėliai, uostų infrastruktūra ir kiti objektai, kurių praradimas mažintų Rusijos galimybes tęsti intensyvius veiksmus.

    Skelbiama, kad raketa gali būti leidžiama iš antžeminės paleidimo platformos ir naudoja reaktyvinį variklį. Taip pat viešai aptariama galimybė taikyti atsarginius navigacijos sprendimus, kai palydovinis signalas slopinamas, nors konkrečių techninių detalių Ukraina paprastai neviešina dėl saugumo.

    Kodėl svarbus vietinis sprendimas

    Politinis šio ginklo aspektas Kyjivui ne mažiau svarbus nei techninis. Vakarietiškų sistemų naudojimas dažnai susijęs su tiekėjų nustatomomis sąlygomis, o vietinės gamybos raketos leidžia Ukrainai greičiau priimti sprendimus dėl taikinių ir operacijų tempo.

    „Kai ginklą gamini pats, sprendimą dėl jo panaudojimo priimi pats“, – sakė Ukrainos pareigūnų retoriką atkartojantis argumentas, dažnai kartojamas viešojoje erdvėje aptariant nacionalines smogiamąsias programas.

    Ką lemia praktika, o ne deklaracijos

    Net ir įspūdingi skaičiai popieriuje dar negarantuoja tokio paties efekto mūšio lauke. Ilgas skrydis virš sausumos reiškia sudėtingesnį maršrutą, didesnę priklausomybę nuo navigacijos, taip pat didesnę riziką būti aptiktai ir numuštai, ypač veikiant sluoksniuotos oro gynybos sąlygomis.

    Kitas ribojantis veiksnys yra kovinės galvutės masė. Apie 260 kilogramų užtaisas gali sukelti didelę žalą infrastruktūrai ir sandėliams, tačiau jis nėra lygiavertis sunkesnėms, toną ar daugiau sveriančioms kovinėms galvutėms, kurios naudojamos strateginiuose smūgiuose, todėl taikinių parinkimas ir žvalgybos tikslumas tampa kritiškai svarbūs.

    Vis dėlto pati kryptis aiški: Ukraina nuosekliai plečia vietinių tolimojo nuotolio priemonių spektrą, siekdama išlaikyti spaudimą Rusijos logistikai ir karinei infrastruktūrai. Artimiausiu metu esminis klausimas bus ne vien deklaruojamas nuotolis, bet ir realus gamybos mastas, patikimumas bei gebėjimas prasiskverbti pro oro gynybą.

  • Lenkijos kariuomenė kuria ilgos rankos smūgį: bandomi dronai ir raketos iki 1 000 km

    Lenkijos kariuomenė kuria ilgos rankos smūgį: bandomi dronai ir raketos iki 1 000 km

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos vis aiškiau akcentuoja, kad šalies gynyba turi apimti ne tik atsaką į ataką, bet ir gebėjimą suduoti smūgį agresoriaus užnugaryje. Tokia logika remiasi atgrasymu: potencialus priešininkas turi suprasti, kad agresija sukels didelę kainą ir jam pačiam.

    Šis požiūris įtvirtintas Lenkijos kariuomenės pajėgumų planuose, kur prioritetais įvardijami oro erdvės pranašumas ir giluminis tikslus smūgis. Iki šiol Lenkija daugiausia rėmėsi trumpesnio nuotolio sistemomis, nors turi ir ilgesnio nuotolio sprendimų, pavyzdžiui, JAV gamybos JASSM-ER sparnuotąsias raketas, galinčias pasiekti apie 926 kilometrus.

    Kas keičiasi po karo Ukrainoje

    Karo Ukrainoje patirtis parodė, kad smūgiai į logistiką, kuro perdirbimą, sandėlius ir infrastruktūrą gali reikšmingai sumažinti priešininko pajėgumus net ir toli nuo fronto linijos. Ukrainos tolimojo nuotolio dronų ir raketų atakos Rusijoje ne kartą sukėlė sutrikimus energetikos ir kuro tiekimo grandinėse.

    Lenkijos gynybos planuotojai šias pamokas perkelia į savo strategiją, siekdami didinti tolimojo ir tikslaus ugnies poveikio galimybes. Esminis dėmesys skiriamas nuo žemės paleidžiamiems dronams ir raketoms, o ne vien oro platformoms, tokioms kaip naikintuvai.

    Programa Rytų kardas ir bandymai

    Lenkijos gynybos ministerijos pristatyta programa Rytų kardas orientuota į gilesnio smūgio priemonių plėtrą ir pramonės įtraukimą. Šiuo metu vykdomose pratybose Lenkijoje bandomi vietos pramonės sprendimai, įskaitant sistemas, kurių deklaruojamas nuotolis siekia iki 1 000 kilometrų.

    Per bandymus tokios sistemos, kaip nurodoma, naudojamos be kovinių užtaisų. Praktika atitinka įprastą karinių bandymų logiką, kai pirmiausia tikrinamos skrydžio charakteristikos, navigacija, ryšys ir patikimumas, o tik vėliau pereinama prie kovinių konfigūracijų.

    „Svarbu, kad priešininkas dar planavimo etape suprastų: agresijos kaina gali būti labai didelė. Tai stiprina atgrasymą“, – sakė Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczykas.

    Ką gali Lenkijos pramonė

    Tarp įvardijamų sprendimų minimi Varšuvoje kuriami „FlyFocus“ ilgesnio nuotolio dronai „Striker“, skirti tiksliems smūgiams ir galintys gabenti apie 40 kilogramų naudingąją apkrovą. Pabrėžiama, kad tai jau serijinės gamybos platforma, todėl ji laikoma realiu kandidatu kariuomenės poreikiams.

    Kitas projektas yra „PLargonia“, kurį vysto Karinių oro pajėgų technikos institutas. Ši platforma apibūdinama kaip klajojančioji amunicija arba taikinio imitatorius, o kovinėje versijoje jai priskiriamas 16–20 kilogramų sprogstamasis užtaisas ir iki 900 kilometrų nuotolis, priklausomai nuo apkrovos.

    Dar vienas sprendimas, apie kurį kalbama, yra modulinis turbo reaktyvinis dronas MTJD-15, kurį kuria TKH ir „TOP GUN“. Naudojant turbo reaktyvinį variklį, deklaruojamas apie 600 kilometrų per valandą greitis ir iki 1 000 kilometrų nuotolis, o naudingoji apkrova siekia apie 15 kilogramų.

    Ekspertai pabrėžia, kad vietinių technologijų kūrimas leidžia mažinti priklausomybę nuo užsienio tiekimo ir politinių apribojimų. Karo Ukrainoje kontekste ne kartą buvo matyti, jog tolimojo nuotolio ginklų panaudojimui gali būti taikomi sąlygų ar apribojimų paketai, todėl nacionaliniai sprendimai vertinami kaip strategiškai reikšmingi.

    Be dronų, Lenkijai svarbi ir raketinių sistemų plėtra, nes jos paprastai gabena didesnį užtaisą ir pasiekia tikslą gerokai didesniu greičiu. Dronai gali pigiau prisotinti oro gynybą, o raketos gali suteikti stipresnį smūgį į svarbiausius taikinius.

    Tarp potencialių technologinių pagrindų minimos ir raketinės iniciatyvos, pavyzdžiui, „SpaceForest“ kuriama suborbitinė raketa PERUN. Nors projektas viešai siejamas su kosmoso technologijomis, tokio tipo variklių ir valdymo sprendimai gali būti svarbūs kuriant tolimojo nuotolio raketines sistemas.

    Lenkijos pasirinktas kursas rodo, kad Varšuva siekia turėti platesnį atgrasymo priemonių spektrą, įskaitant galimybę smogti taikiniams už šimtų kilometrų. Jeigu deklaruojami planai virs serijine gamyba, tai gali reikšmingai pakeisti regiono karinės pusiausvyros skaičiavimus.

  • Ukraina galėjo smogti Voronežui ginklu, kurio esą nėra: minimas AGM-188 Rusty Dagger

    Ukraina galėjo smogti Voronežui ginklu, kurio esą nėra: minimas AGM-188 Rusty Dagger

    Rusijos su kariuomene siejami kanalai pranešė, kad per smūgį Voronežo srityje esančiam pramonės objektui Ukraina galėjo panaudoti naujo tipo tolimojo nuotolio ginklą. Minima sistema vadinama AGM-188 Rusty Dagger, tačiau nei Ukraina, nei JAV šių teiginių oficialiai nepatvirtino.

    Šaltinių patikimumas kelia klausimų, nes informacija sklinda iš su Rusijos karine aplinka siejamų paskyrų, o tokie pranešimai neretai naudojami propagandai ar informaciniam spaudimui. Vis dėlto analitikai atkreipia dėmesį, kad pats scenarijus nėra neįmanomas, nes Ukraina pastaraisiais metais nuosekliai plečia precizinių smūgių gilyn į Rusijos užnugarį galimybes.

    Pranešimuose minimas objektas siejamas su elektronikos komponentais, kurie gali būti naudojami ginkluotės grandinėse, įskaitant sparnuotąsias raketas ir oro gynybos sistemas. Tokie taikiniai paprastai laikomi ypač jautriais, nes net vienas tikslus pataikymas gali sutrikdyti gamybą ar remontą ilgiau, nei rodo paties sprogimo mastas.

    AGM-188 Rusty Dagger apibūdinamas kaip palyginti naujas sprendimas, siejamas su JAV plėtojama idėja kurti pigesnę, masiškai gaminamą tolimojo nuotolio atakos amuniciją. Skelbiama, kad koncepcija artima hibridui, derinančiam valdomos aviacinės bombos ir sparnuotosios raketos bruožus, kad ginklą būtų galima greičiau integruoti į skirtingas platformas.

    Viešojoje erdvėje nurodomi skirtingi galimo nuotolio vertinimai, o tikslių techninių parametrų niekas oficialiai nepateikia. Jei tokio tipo amunicija iš tiesų būtų panaudota, tai reikštų dar vieną žingsnį į priekį Ukrainos gebėjime smogti logistikai, pramonei ir remonto bazėms už šimtų kilometrų nuo fronto.

    JAV ir Ukrainos praktika dažnai remiasi komunikacijos ribojimu, kai kalbama apie naujas galimybes, ypač tolimojo nuotolio smūgių srityje. Dėl to tokie pranešimai paprastai vertinami per kelių požymių visumą: palydovinius vaizdus po atakų, geolokaciją, nuolaužų analizę ir nepriklausomų stebėtojų patvirtinimus.

    Kol kas nėra nepriklausomų įrodymų, leidžiančių vienareikšmiškai teigti, kad Voronežo atveju panaudotas būtent AGM-188 Rusty Dagger. Tačiau pats tokių teiginių atsiradimas Rusijos informacinėje erdvėje rodo augantį nerimą dėl Ukrainos tolimojo nuotolio precizinių smūgių ir jų keliamo spaudimo Rusijos karinei pramonei.