CP v2

Tag: Tolimojo nuotolio ginkluotė

  • JAV naikintuvams – „Kongsberg“ raketos: 93 mln eurų sandoris žada smūgius iš 350 km

    JAV naikintuvams – „Kongsberg“ raketos: 93 mln eurų sandoris žada smūgius iš 350 km

    JAV karinės oro pajėgos užsakė papildomas norvegų bendrovės „Kongsberg Defence and Aerospace“ penktos kartos sparnuotąsias raketas „Joint Strike Missile“ (JSM). Viešai skelbiama, kad naujo kontrakto vertė siekia apie 93 mln. eurų, o pristatymai turėtų būti baigti iki 2030 metų birželio pabaigos.

    JSM yra didelio tikslumo oras–žemė klasės raketa, sukurta pirmiausia mažo pastebimumo orlaiviams. Esminis jos pranašumas tas, kad F-35A naikintuvas gali gabenti šią raketą vidiniame ginkluotės skyriuje, taip išlaikydamas mažesnį radarų aptikimo tikėtiną.

    Kuo išsiskiria JSM raketa?

    Raketa sukurta remiantis priešlaiviniu „Naval Strike Missile“ (NSM) sprendimu, todėl ji pritaikyta atakuoti ir jūrinius, ir sausumos taikinius. Toks universalumas svarbus šiuolaikiniams scenarijams, kai pajėgoms tenka veikti prieš įvairių tipų taikinius vienu metu.

    Skelbiama, kad JSM nuotolis siekia iki 350 kilometrų, kovinės galvutės masė yra apie 120 kilogramų, o bendra raketos masė sudaro apie 416 kilogramų. Tai leidžia naikintuvams smogti iš didesnio atstumo, mažinant riziką įskristi į stipresnės oro gynybos zoną.

    Platesnis NATO kontekstas

    JSM pasirinkimas vertinamas kaip platesnės tendencijos dalis, kai NATO šalys investuoja į toliašaudžius, didelio tikslumo ginklus, didinančius atgrasymo efektą. Tokios sistemos ypač svarbios planuojant veiksmus regione, kur oro gynybos tinklai gali būti tankūs, o reakcijos laikas trumpas.

    Be JAV, JSM savo pajėgoms yra pasirinkusios ir kitos valstybės, tarp jų Australija, Kanada, Vokietija, Japonija bei Norvegija. Anksčiau skelbta ir apie papildomą užsakymą iš dar neįvardytos šalies, o tai rodo augantį susidomėjimą šio tipo ginkluote.

    Raketos integracijos darbai su F-35A platforma vyksta jau nuo 2018 metų. Tikslas yra suteikti stealth tipo naikintuvams didesnį smūgio nuotolį ir lankstumą, išlaikant jų pagrindinį pranašumą – mažesnį aptinkamumą ir galimybę veikti sudėtingoje oro gynybos aplinkoje.

  • JAV pristatyta nauja oro–oro raketa AIM-174B: taikinius gali pasiekti už daugiau nei 300 km

    JAV karinis jūrų laivynas viešai sieja savo naujausią ginkluotę su itin didelio nuotolio oro–oro raketa AIM-174B, kuri, skirtingų šaltinių vertinimu, gali pasiekti taikinius už daugiau nei 300 kilometrų. Tokios klasės ginklas keičia oro kovos logiką, nes leidžia atakuoti dar iki priartėjant prie artimo manevrinio mūšio zonos.

    AIM-174B siejama su „Raytheon“ sukurta koncepcija, kai į naikintuvą integruojamas didesnio nuotolio, didesnių gabaritų ginklas, skirtas taikiniams ore. Nurodoma, kad raketa gali būti pritaikyta F/A-18F „Super Hornet“, o tai svarbu dėl plataus šių orlaivių naudojimo JAV karinio jūrų laivyno aviacijoje.

    Didelis nuotolis reiškia ne tik ilgesnę pasiekiamą distanciją, bet ir daugiau taktinės laisvės: orlaivis gali bandyti smogti neprisiartinęs prie priešų naikintuvų ar jų oro gynybos „skėčio“. Tai ypač aktualu, kai kova vyksta dėl oro erdvės kontrolės virš jūros ar didelių atstumų regionuose, kur svarbu pirmas aptikimas ir pirmas paleidimas.

    Ilgo nuotolio raketos paprastai remiasi ne vien pačia kinetika: lemiami tampa taikinių aptikimo, duomenų perdavimo ir situacinio suvokimo sprendimai. Praktikoje tai reiškia, kad raketos potencialą stipriai veikia radarų galimybės, ryšio kanalai ir bendras tinklinis pajėgų veikimas.

    Didelio nuotolio oro–oro ginkluotė siejama su siekiu atgrasyti arba neutralizuoti priešininko pranašumą, kurį gali suteikti naujos kartos naikintuvai. Logika paprasta: net ir senesnės platformos, gavusios itin toli skrendančias raketas, teoriškai gali kelti grėsmę moderniems taikiniams, jei šie aptinkami ir gaunami tikslūs taikymo duomenys.

    Tokio tipo sprendimai taip pat atspindi platesnę tendenciją: oro mūšis vis labiau tolsta nuo artimų distancijų manevrų, o daugiau lemia sensoriai, elektroninė kova ir ginklo panaudojimo atstumas. Dėl to valstybės investuoja ne tik į naikintuvus, bet ir į raketas, galinčias veikti už didelių nuotolių ribos.

    Nors AIM-174B įvardijama kaip oro–oro klasės raketa, diskusijose minimos ir platesnės panaudojimo prielaidos, pavyzdžiui, kova su dideliais bepiločiais orlaiviais. Vis dėlto realų universalumą paprastai riboja integracija į platformas, taikinio tipas, valdymo algoritmai ir leidimai naudoti konkrečiuose scenarijuose.

    Taip pat svarbu pabrėžti, kad deklaruojamas maksimalus nuotolis nebūtinai reiškia identišką efektyvumą visomis sąlygomis: jį veikia paleidimo aukštis, greitis, taikinio manevravimas ir trukdžių aplinka. Dėl to tokios raketos dažniausiai vertinamos kaip sistemos dalis, o ne vienas stebuklingas sprendimas.

    Ši naujiena rodo, kad JAV prioritetas išlieka gebėjimas veikti dideliais atstumais ir pirma smogti dar prieš oponentui priartėjant. Kartu tai signalizuoja, kad oro kovos evoliucijoje vis svarbesnė tampa ne vien platforma, bet ir jos ginkluotės bei duomenų grandinės visuma.