CP v2

Tag: Tolimojo nuotolio smūgiai

  • Ukrainoje aptiko naujo „Destinus“ sparnuotojo šaudmens „Ruta“ liekanas: ką tai keičia fronte

    Ukrainoje aptiko naujo „Destinus“ sparnuotojo šaudmens „Ruta“ liekanas: ką tai keičia fronte

    Ukrainoje pasirodė pirmieji viešai matomi įrodymai, kad mūšio lauke panaudotas naujas „Destinus“ sparnuotasis šaudmuo „Ruta Block 1“. Socialiniuose tinkluose išplatintose nuotraukose matyti liekanos, kurias ekspertai sieja su šio gaminio uodegos sekcija.

    Tokie vaizdai laikomi svarbiais, nes iki šiol apie „Ruta“ dažniau buvo kalbama kaip apie planuojamą ar tiekiamą priemonę, tačiau trūko patvirtinimų iš realaus panaudojimo. Gamintojas anksčiau teigė, kad Ukraina šiuos šaudmenis turi nuo 2024 metų.

    Kas žinoma apie „Ruta Block 1“

    „Ruta Block 1“ pristatomas kaip palyginti nebrangus sparnuotasis šaudmuo, skirtas smūgiams į stacionarius taikinius. Viešai nurodoma, kad jis gali gabenti apie 150 kilogramų kovinę dalį, o deklaruojamas nuotolis siekia apie 300 kilometrų.

    Skelbiama, kad šaudmuo paleidžiamas nuo sausumos platformos, startui naudojant papildomą greitintuvą. Skrydžiui jis naudoja inercinę ir palydovinę navigaciją, o maršrutas iš anksto suprogramuojamas taip, kad šaudmuo skristų žemai ir sektų reljefo ypatumus.

    Naujesnės versijos ir didesnės ambicijos

    „Destinus“ jau vysto ir kitas „Ruta“ šeimos versijas. Pristatytas „Block 2“ variantas siejamas su išaugusiu nuotoliu iki maždaug 700 kilometrų ir didesne kovine dalimi, o konstrukcija esą pritaikyta paleidimui iš specialaus konteinerio.

    Taip pat skelbiama, kad kuriamas „Block 3“ variantas, kuriam įvardijamas iki 2 000 kilometrų siekiantis nuotolis ir apie 250 kilogramų kovinė dalis, o bandymų pradžia minima 2027 metais. Prie projekto numatomas ir „Rheinmetall“ įsitraukimas, planuojant bendrą įmonę „Rheinmetall Destinus Strike Systems“ nuo 2026 metų antros pusės.

    Kodėl tai svarbu Europai

    Gynybos analitikai pabrėžia, kad karo Ukrainoje patirtis paskatino pagreitintą naujų priemonių kūrimą, kur prioritetas teikiamas greitam įvedimui ir masiškumui. Staigus deklaruojamo nuotolio šuolis nuo 300 iki 2 000 kilometrų rodo ambiciją užpildyti Europos tolimojo nuotolio smūgių spragas.

    „Nors šios bendrovės produktai nepriskiriami aukščiausios klasės segmentui, jos sistemos siūlo Europos valstybėms patikimą sprendimą užpildyti nuotolio ir giliųjų smūgių spragas už prieinamą kainą“, – sakė Norvegijos gynybos koledžo vyresnysis darbuotojas Fabian Hoffman.

    Kitas akcentas – gamintojo deklaracija, kad sprendimai kuriami be JAV komponentų, kuriems taikomi eksporto ribojimai. Tai teoriškai galėtų supaprastinti pirkimus ir panaudojimo sąlygas, tačiau realias galimybes lems gamybos apimtys, bandymų rezultatai ir tiekimo grandinių atsparumas.

  • Lenkija parodė naują droną „Hornet“: ukrainiečiai įvertino, kad pasiektų ir Maskvos prieigas

    Lenkija parodė naują droną „Hornet“: ukrainiečiai įvertino, kad pasiektų ir Maskvos prieigas

    Ukrainos gynybos temomis rašantis portalas Defence Express atkreipė dėmesį, kad Lenkija oficialiai pristatė naują „kamikadzės“ tipo droną „Hornet“, kuriamas pagal programą PLargonia. Analitikai jį lygina su Irano „Shahed-136“ ir Rusijos „Geran-2“, kuriais Rusija masiškai atakuoja Ukrainos infrastruktūrą ir miestus.

    Pasak Ukrainos apžvalgininkų, Varšuva taip žengė į svarbią fazę, kai kuriami nacionaliniai nuotolinio smūgio pajėgumai, nepriklausomi nuo importo. „Hornet“ numatomas kaip viena iš priemonių, leidžiančių turėti didesnį atgrasymo potencialą regione, ypač didėjant bepiločių vaidmeniui šiuolaikiniame kare.

    Du „Hornet“ variantai

    Viešai minimos dvi pagrindinės versijos. „Hornet“ PL-AT-1 apibūdinamas kaip oro taikinys, skirtas priešlėktuvinės gynybos mokymams, o „Hornet“ PL-OWA – smogiamoji versija, galinti gabenti 15–20 kilogramų kovinę galvutę.

    Skelbiama, kad dabartinis kovinis variantas gali skristi maždaug 400 kilometrų, o ateityje planuojama toliašaudė modifikacija, kurios nuotolis siektų apie 900–1 000 kilometrų. Toks nuotolis teoriškai leistų smogti taikiniams Rusijos gilumoje, įskaitant Maskvos apylinkes, jei būtų leidžiama ir priimtas atitinkamas politinis sprendimas.

    Ką žinoma apie konstrukciją

    Apžvalgose nurodoma, kad dronas turi delta tipo sparnų schemą ir stūmoklinį variklį, o jo maksimalus greitis siekia apie 185 kilometrus per valandą. Teigiama, kad aparatas sveria apie 85 kilogramus, yra maždaug 2,6 metro ilgio, o sparnų mojis – apie 2,2 metro.

    Akcentuojama ir praktinė detalė: „Hornet“ turėtų būti leidžiamas iš mobilios antžeminės paleidimo sistemos, todėl jam nereikia aerodromo infrastruktūros. Tokia logika atitinka Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose matytą tendenciją, kai pigesni, paprasčiau paleidžiami dronai tampa masinės ugnies priemone.

    Gamyba ir platesnė strategija

    Lenkijos gynybos vadovybė viešai kalba apie spartesnę bepiločių plėtrą ir didesnę gamybą, siekiant, kad kritiniu metu būtų įmanoma greitai didinti apimtis. Skelbta, kad gamybos linija buvo pristatyta bendrovėje „Hornet – Polskie Drony“, kuri vystoma kartu su Instytutu Techniczny Wojsk Lotniczych ir „Grupa Boryszew“.

    Lenkijos pareigūnai projektą yra pavadinę „lenkišku Shahed“ ir žada platesnį bepilotes technikos spektrą, įskaitant didesnio nuotolio platformas. Ukrainos analitikai pabrėžia, kad tokius sprendimus paskatino pamokos iš karo Ukrainoje, kur dronai tapo ne tik žvalgybos, bet ir sisteminių smūgių bei logistikos trikdymo įrankiu.

    Projektas PLargonia, kaip nurodoma viešojoje erdvėje, pradėtas apie 2023 metais, o ankstyvieji prototipai vėliau buvo demonstruojami parodose. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad didžiausias iššūkis bus ne vien sukurti modelį, bet užtikrinti patikimą serijinę gamybą, tiekimo grandines ir elektronikos atsparumą trikdymui.

  • Ukrainos smūgis į Voronežo bazę: liepsnojo Su-34, iš čia kildavo KAB bombas metantys lėktuvai

    Ukrainos smūgis į Voronežo bazę: liepsnojo Su-34, iš čia kildavo KAB bombas metantys lėktuvai

    Ukraina surengė dar vieną tolimojo nuotolio smūgį Rusijos užnugaryje, nukreiptą į vieną svarbiausių Rusijos taktinės aviacijos mazgų. Taikiniu tapo Baltimoro karinė oro bazė Voroneže, iš kurios, kaip nurodo nepriklausomi stebėtojai, reguliariai kyla bombonešiai Su-34, naudojami atakoms prieš Ukrainos teritoriją.

    Smūgis, apie kurį pranešta gegužės 27 dieną, buvo suduotas maždaug už 170 kilometrų nuo Ukrainos sienos. Socialiniuose tinkluose išplito Voronežo gyventojų vaizdo įrašai, kuriuose matyti gaisrai ir virš bazės kylantys dūmai, o geolokacijos analizė leido tikėtiną smūgio vietą sieti su šiaurine komplekso dalimi.

    Preliminariai vertinama, kad galėjo būti apgadinti techninės priežiūros objektai ir lėktuvų stovėjimo zonos, tačiau oficialių patvirtintų nuostolių duomenų viešai nepateikta. Baltimoro bazė siejama su 47-uoju aviacijos pulku, kurio pagrindą sudaro būtent Su-34 orlaiviai.

    Šie lėktuvai Rusijos arsenale laikomi vienais svarbiausių vykdant smūgius valdomomis ir sparnuotosiomis bombomis, tarp jų ir KAB tipo sklandančiomis bombomis, kuriomis siekiama smogti iš didesnio nuotolio, mažinant riziką lėktuvams. Pastaraisiais mėnesiais tokio tipo ginkluotė dažnai minima kaip viena pagrindinių grėsmių fronto miestams ir priekinėms pozicijoms, nes leidžia atakuoti, išlaikant orlaivius toliau nuo dalies oro gynybos priemonių.

    Karinės analizės požiūriu, smūgiai į bazes, esančias toliau nuo fronto linijos, yra sudėtingi, bet gali turėti neproporcingai didelį efektą. Jei priešininkas priverstas perdislokuoti aviaciją į tolimesnius aerodromus, paprastai mažėja kovinių skrydžių tempas, ilgėja reagavimo laikas, didėja logistikos apkrova ir techninės priežiūros išlaidos.

    Tą pačią dieną pranešta ir apie galimą ataką prieš aviacijos remonto infrastruktūrą Taganroge, kuri siejama su pajėgumais aptarnauti įvairių tipų orlaivius. Rusijos institucijos patvirtino patį atakų faktą ir raketinės ginkluotės panaudojimą, kartu teigdamos, kad oro gynyba perėmė tik vieną raketą iš neįvardyto skaičiaus.

    Nepriklausomi stebėtojai pabrėžia, kad tokių incidentų pasekmių vertinimas dažnai užtrunka, nes tikslūs pažeidimai ir jų įtaka skrydžių intensyvumui paaiškėja tik po kelių dienų ar savaičių. Vis dėlto taikinio pasirinkimas rodo siekį riboti Rusijos taktinės aviacijos galimybes ir mažinti spaudimą Ukrainos frontui bei miestams.