Įspėjimas po vizito Chersone
Jungtinių Tautų humanitarinės pagalbos vadovas Tomas Fletcheris perspėjo, kad intensyvėjantys Rusijos dronų išpuoliai prieš civilius ir pagalbos darbuotojus tampa viena didžiausių kliūčių humanitarinėms operacijoms Ukrainoje. Pasak jo, nuolatinė smūgių grėsmė tiesiogiai mažina galimybes saugiai pasiekti žmones, kuriems pagalba būtina.
Su naujienų agentūra „Associated Press“ jis kalbėjo po vizito į pietinį Chersoną. Miestas yra vienas labiausiai pažeidžiamų taškų, nes Dnipro upė čia tapusi faktine fronto linija.
„Vizitas į Chersoną buvo išties šiurpus ir aiškiai parodė, kokie pavojai mūsų laukia“, – sakė Tomas Fletcheris.
Pasak JT pareigūno, rytinį Dnipro krantą kontroliuoja Rusijos pajėgos, o vakarinį – Ukraina. Iš kito kranto nuolat naudojami žvalgybiniai ir sprogmenis nešantys dronai, kurie taikosi į civilius, automobilius ir net viešąjį transportą.
Fletcheris pabrėžė, kad ši taktika veikia ne tik kaip karinis spaudimo įrankis, bet ir kaip kasdienį gyvenimą paralyžiuojantis veiksnys. Dronų grėsmė skatina gyventojus riboti judėjimą, o kai kuriose vietovėse apsunkina ir būtinojo aprūpinimo organizavimą.
Rizika pagalbos darbuotojams didėja
JT humanitarinės pagalbos vadovas teigė, kad dronų keliama rizika vis labiau paliečia ir humanitarines organizacijas. Pagal tarptautinę humanitarinę teisę pagalbos darbuotojai ir aiškiai pažymėtas transportas turi būti saugomi, tačiau, anot Fletcherio, fiksuojami atvejai, kai smūgiai vis tiek kliudo pažymėtas humanitarines transporto priemones.
Tokios aplinkybės, pasak jo, tiesiogiai riboja, ką organizacijos gali padaryti vietoje. Kuo didesnė rizika, tuo daugiau laiko ir resursų tenka skirti maršrutų planavimui, apsaugos priemonėms bei operacijų atidėjimui.
„Dronai kelia realią grėsmę ne tik civiliams, bet ir humanitarams, kurie čia yra tam, kad juos apsaugotų“, – sakė Tomas Fletcheris.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į vietos organizacijų pažeidžiamumą. Pasak Fletcherio, daugiau nei du trečdaliai veiklų, finansuojamų per Ukrainos humanitarinį fondą, įgyvendinamos vietos grupių, kurios neretai dirba arčiausiai fronto ir turi mažiausiai apsaugos resursų.
Fletcheris teigė girdintis aiškų signalą iš vietinių partnerių, kad jie nesijaučia pakankamai apsaugoti. Tai, jo vertinimu, tampa ne tik humanitariniu, bet ir veiklos tęstinumo klausimu, nes vietos organizacijų sustojimas reikštų pagalbos grandinės spragas.
Finansavimo spaudimas ir artėjanti žiema
JT pareigūnas nurodė, kad Ukrainai šiais metais prioritetiniam humanitariniam atsakui reikia daugiau nei 1,7 milijardo eurų. Vienu didžiausių artėjančių iššūkių jis įvardijo žiemą, nes atakos prieš civilinę infrastruktūrą gali palikti milijonus žmonių pažeidžiamus šalčio metu.
Žalos rizika, pasak jo, susijusi su elektros, vandens ir dujų sistemomis. Tokie smūgiai gali sukelti ilgalaikius sutrikimus, o jų padariniai žiemą ypač greitai virsta humanitarine krize.
„Gyvename labiau transakciniame ir, sakyčiau, labiau savanaudiškame pasaulyje“, – sakė Tomas Fletcheris.
Fletcheris pripažino, kad lėšų rinkimas humanitarinėms operacijoms tampa vis sudėtingesnis, nes valstybės daugiau išlaidų nukreipia gynybai ir vidaus prioritetams. Dėl to JT, jo teigimu, turi aiškiau įrodyti, kad riboti mokesčių mokėtojų pinigai naudojami efektyviai ir strategiškai.
Jis taip pat priminė platesnį kontekstą: JT pastaruoju metu visame pasaulyje siaurina humanitarinius prioritetus dėl mažėjančio donorų finansavimo. Ukrainos planas, pasak Fletcherio, palyginti yra finansuojamas geriau nei daugelis kitų krizių, tačiau net ir pilnas finansavimas padengtų tik dalį poreikių.
Smurtas prieš humanitarus – pasaulinė tendencija
Fletcheris rėmėsi JT vertinimu, kad pernai smurtą patyrė 907 pagalbos darbuotojai, o per trejus metus žuvo daugiau nei 1 000 humanitarų. Jo teigimu, tokie skaičiai rodo ne pavienius incidentus, o ryškią ir pavojingą tendenciją.
Pasak JT pareigūno, atsakomybės klausimas neturėtų apsiriboti vien tiesioginiais vykdytojais. Jis pabrėžė, kad svarbu tirti ir sprendimų grandinę, įskaitant tuos, kurie davė nurodymus ir organizavo atakas.
„Noriu matyti tyrimus ne tik dėl to, kas paleido ginklą, bet ir dėl žmonių, kurie valdė droną“, – sakė Tomas Fletcheris.