CP v2

Tag: Tomas Hanksas

  • 189 min. Tomo Hankso drama „Žalioji mylia“ po 27 metų tapo žiūrimiausiu filmu platformoje „Tubi“

    Praėjus beveik trims dešimtmečiams po premjeros, Franko Darabonto režisuota drama su fantastikos elementais „Žalioji mylia“ vėl atsidūrė dėmesio centre. Filmas, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Tomas Hanksas, pastaruoju metu pakilo į žiūrimumo viršūnę nemokamoje transliacijų platformoje „Tubi“.

    „Žalioji mylia“ sukurta pagal Stepheno Kingo 1996 metais publikuotą to paties pavadinimo romaną. Veiksmas nukelia į 1930-ųjų JAV mirties bausmės skyrių, kur prižiūrėtojas Polas Edžkombas susiduria su nauju kaliniu Džonu Kofiu, kurio istorija pamažu ima kelti vis daugiau klausimų.

    Apie ką pasakoja filmas

    Istorijos centre – moralinė dilema ir žmogiškumo tema, išryškėjanti kalėjimo sistemos fone. Kofis, kurį suvaidino Michaelas Clarke’as Duncanas, pristatomas kaip paslaptingas žmogus, turintis neįprastą dovaną, o tai dar labiau supainioja įvykius, artėjant egzekucijos dienai.

    189 minučių trukmės filmas sąmoningai neskuba, daug dėmesio skiria personažams ir atmosferai. Nors siužetas daugiausia vystomas vienoje vietoje, pasakojimas balansuoja tarp kalėjimo realybės, psichologinės įtampos ir subtilių fantastikos motyvų.

    Nuo kino teatrų iki transliacijų viršūnės

    Filmas į kino teatrus atkeliavo 1999 metų gruodžio 10 dieną ir tapo komerciškai sėkmingas. Pasaulinės pajamos siekė apie 271 000 000 eurų, o biudžetas buvo maždaug 57 000 000 eurų, todėl juosta greitai įsitvirtino kaip vienas didžiųjų metų hitų.

    Apdovanojimų sezone „Žalioji mylia“ sulaukė keturių nominacijų, tarp jų – už geriausią filmą ir geriausią antro plano aktorių Michaelui Clarke’ui Duncanui. Kritikai dažniausiai gyrė emocinę istorijos konstrukciją, nors dalis jų akcentavo ilgą trukmę kaip galimą minusą.

    Kodėl sena juosta vėl tapo hitu?

    Pastaraisiais metais transliacijų platformose ryškėja tendencija, kad žiūrovai iš naujo atranda 1990-ųjų ir 2000-ųjų pradžios filmus. Prie to prisideda ir nemokamų, su reklama finansuojamų platformų populiarėjimas, kai auditorija ieško žinomų pavadinimų be papildomų prenumeratų.

    „Žaliosios mylios“ sugrįžimą į topus sustiprina ir Tomo Hankso filmografijos aktualumas: jo 1990-ųjų darbai dažnai laikomi karjeros aukso standartu. Ilgesnės trukmės filmai taip pat vis dažniau žiūrimi namuose, kur žiūrovai gali patogiau skaidyti peržiūrą į kelias dalis.

  • Iš „Peacock“ dingsta kino klasika: „Gelbstint eilinį Rajaną“ netrukus neberasite internete

    JAV transliacijų platformoje „Peacock“ artėja pokyčiai: nuo lapkričio 1 dienos iš katalogo išimamas Steveno Spielbergo karo filmas „Gelbstint eilinį Rajaną“. Tai reiškia, kad paskutinė diena jį peržiūrėti šioje platformoje bus spalio 31 dieną.

    1998 metais pasirodžiusi juosta laikoma vienu reikšmingiausių Antrojo pasaulinio karo filmų, išsiskiriančiu itin realistiškai nufilmuotomis mūšio scenomis. Siužetas pasakoja apie JAV karių būrį, kuriam pavedama rasti desantininką Džeimsą Frensį Rajaną po to, kai mūšiuose žuvo trys jo broliai.

    Filme pagrindinį kapitono Džono Milerio vaidmenį atlieka Tomas Hanksas, o Rajaną įkūnija Metas Deimonas. Kartu pasirodo ir kiti gerai žinomi aktoriai, tarp jų Vinis Dieselis bei Brajanas Krenstonas, o ansamblis laikomas viena iš filmo sėkmės priežasčių.

    „Gelbstint eilinį Rajaną“ sulaukė didžiulio pripažinimo ir buvo nominuotas 11 „Oskarų“, o Stevenas Spielbergas laimėjo geriausio režisieriaus apdovanojimą. Filmas taip pat išlieka aukštai vertinamas kritikų ir žiūrovų, o jo įtaka karo kino žanrui iki šiol dažnai aptariama kino industrijoje.

    Tokie filmo „išėjimai“ iš platformų yra įprasta srautinių transliacijų rinkos praktika, dažniausiai susijusi su pasibaigiančiomis licencijomis ir turinio teisių perskirstymu. Dėl to žiūrovai neretai susiduria su situacija, kai vieną mėnesį filmas prieinamas keliuose kanaluose, o kitą jau dingsta arba persikelia kitur.

    Šiuo metu filmas JAV rinkoje minimas kaip pasiekiamas ir „Paramount+“, tačiau ar jis ten išliks ilgesnį laiką, aiškumo nėra. Tokiose situacijose platformos paprastai iš anksto neatskleidžia ilgalaikių licencinių planų, todėl norintys pamatyti filmą legaliai neretai raginami nepraleisti paskutinių dienų.

    Pastaraisiais metais, dažnėjant turinio migracijai tarp platformų, vis garsiau kalbama ir apie fizinių laikmenų ar skaitmeninių pirkinių svarbą, kai norima užsitikrinti prieigą nepriklausomai nuo licencijų. Tai ypač aktualu kino klasikai, kurią žiūrovai linkę peržiūrėti ne kartą, o ne tik vieną sezoną.