Rusija Tatarstane, Alabugos specialiojoje ekonominėje zonoje, spartina vieno svarbiausių smogiamųjų dronų gamybos centrų apsaugą. Naujausia palydovinių nuotraukų analizė rodo, kad aplink kompleksą įrengiama vis tankesnė oro gynybos infrastruktūra, skirta atremti tolimojo nuotolio bepiločių atakas.
Apie plėtrą pranešė rusų kalba leidžiamas Radio Svoboda, remdamasis palydoviniais vaizdais, darytais spalio 21 dieną. Vertinime teigiama, kad teritorijoje ir jos prieigose suformuotos 33 oro gynybos pozicijos, o dalis jų atsirado per pastaruosius mėnesius.
Palydoviniai kadrai fiksuoja betonines bokštų tipo konstrukcijas, kurios, kaip manoma, pritaikytos oro gynybos sistemoms dislokuoti. Tarp minimų variantų dažniausiai įvardijamos trumpojo nuotolio sistemos „Pancyr“ ir „Tor“, skirtos naikinti dronus bei kitus mažo aukščio taikinius.
Be raketinių sistemų pozicijų, įrengiami ir punktai su priešlėktuviniais kulkosvaidžiais, o virš gamybinių pastatų planuojamos konstrukcijos tinklams tempti. Tokios priemonės paprastai naudojamos tam, kad bepiločiams būtų sunkiau tiesiogiai pataikyti į konkretų pastatą arba įskristi į kritinę zoną.
Alabuga – svarbus dronų gamybos mazgas
Alabugos zonoje siejamas rusiškų smogiamųjų dronų „Gerań“ surinkimas, laikomas Irano „Shahed“ koncepcijos vietiniu atitikmeniu. Šie dronai Rusijos kare prieš Ukrainą plačiai naudojami atakoms prieš miestus, energetikos infrastruktūrą ir karinius objektus.
Apsaugos stiprinimas sutampa su pačios gamybos plėtros požymiais. Ankstesni palydoviniai vaizdai rodė, kad teritorijoje daugėja naujų angarų ir sandėlių, o viešojoje erdvėje minimi planai didinti naujesnių „Gerań“ versijų gamybą.
Kas keičiasi po tolimojo nuotolio atakų
Ukrainos tolimojo nuotolio dronų kampanija privertė Rusiją peržiūrėti giliame užnugaryje esančių objektų apsaugą, nes atakos pasiekia šimtus kilometrų nuo fronto. Todėl oro gynybos priemonės vis dažniau perkeliamos prie pramonės ir logistikos mazgų, net jei šie anksčiau buvo laikomi santykinai saugiais.
Radio Svoboda nurodo, kad paskutinį kartą ukrainietiški dronai Alabugos apylinkes pasiekė 2025 metais birželį. Vis dėlto dabartinis įtvirtinimų mastas rodo, kad Maskva grėsmės nelaiko išnykusia ir stengiasi sumažinti riziką gamybos tęstinumui.
Ar priemonės bus veiksmingos
Ekspertai paprastai pabrėžia, kad vien pozicijų skaičius neatsako į pagrindinį klausimą: kiek realiai sistemų nuolat veikia, kiek jų turi pakankamai amunicijos ir ar užtikrinamas efektyvus radarų, valdymo bei ryšio darbas. Be to, dronų taktika greitai kinta, todėl gynybai tenka derinti radarus, elektroninės kovos priemones ir fizinius barjerus.
Kol kas viešai nėra patikimų duomenų, kiek konkrečių kompleksų Alabugoje faktiškai dislokuota ir kokiu režimu jie budi. Tačiau palydovinės nuotraukos ir naujų įtvirtinimų tinklas leidžia daryti išvadą, kad dronų gamybos objektų apsauga Rusijai tampa ne mažiau svarbi nei jų gamybos plėtra.