CP v2

Tag: Torpol

  • KGHM investuoja į vietinį valdymo centrą: nauja sistema turi pagreitinti pramonės logistiką

    Kas pasikeitė KGHM geležinkeliuose?

    KGHM grupės bendrovė KGHM Linie Kolejowe pranešė pradėjusi eksploatuoti vietinį eismo valdymo centrą, kuris skirtas pramoninės geležinkelio infrastruktūros valdymui. Bendrovė akcentuoja, kad tai vienas moderniausių tokio tipo objektų Lenkijoje, turintis sustiprinti transporto valdymo efektyvumą ir saugą.

    Projektas pristatomas kaip dalis geležinkelio infrastruktūros modernizavimo programos, susietos su viso KGHM technologinio proceso grandine. Pramoninė geležinkelio logistika šiai grupei svarbi dėl žaliavų, koncentrato ir kitų medžiagų judėjimo tarp kasybos, perdirbimo ir lydyklų padalinių.

    Skaitmenizacija, sauga ir pralaidumas

    KGHM teigimu, naujasis centras reiškia pažangių skaitmeninių sprendimų įdiegimą, kurie leidžia tiksliau koordinuoti eismą ir greičiau reaguoti į sutrikimus. Tokie sprendimai pramonėje dažniausiai siejami su didesniu sistemos atsparumu, kai transporto grandinėje svarbus ne tik greitis, bet ir nepertraukiamas veikimas.

    Įmonė nurodo, kad modernizuota infrastruktūra sudaro sąlygas aptarnauti iki 600 metrų ilgio sąstatus ir leidžia didinti pervežimų efektyvumą. Pramoninėje logistikoje tai paprastai reiškia mažesnį reisų skaičių tam pačiam krovinių kiekiui ir stabilesnį tiekimą į gamybos padalinius.

    Kaip veiks naujasis valdymas?

    Pasak KGHM, vietiniame valdymo centre integruotas valdymas apima 7 valdymo zonas, 177 iešmų pavaras ir 11 pervažų sistemų. Tokia konsolidacija leidžia centralizuoti eismo kontrolę ir sumažinti priklausomybę nuo atskirų, tarpusavyje silpnai susietų valdymo taškų.

    Bendrovė taip pat pabrėžia, kad modernizavimas turi tiesioginę reikšmę visos gamybos tęstinumui, nes pramoninės geležinkelio atšakos aptarnauja pagrindinę KGHM tiekimo grandinę. Tokiose sistemose didžiausią riziką kelia ne vien avarijos, bet ir trumpi, tačiau dažni sutrikimai, kurie gali sukelti grandininį poveikį gamybai.

    „Šis projektas yra svarbus žingsnis skaitmeninant pramonės logistiką ir gerinant geležinkelio transporto saugą“, – sakoma KGHM pranešime.

    Projektą įgyvendino Lenkijos įmonės Torpol ir Kombud. KGHM nurodo, kad įdiegta infrastruktūra ir skaitmeninis geležinkelio eismo valdymas turėtų tapti pagrindu tolesniam logistikos procesų automatizavimui artimiausiais metais.

  • Torpol akcijų pardavimas: Lenkijos valstybė sprendimą žada liepą, pirkėjų yra, bet kainuos brangiai

    Lenkijos valstybė liepą ketina apsispręsti dėl geležinkelių statybos bendrovės Torpol ateities ir galimo akcijų paketo pardavimo. Apie tai pranešė infrastruktūros viceministras Piotras Malepszakas, kuris taip pat yra vyriausybės įgaliotinis CPK projektui.

    Pasak jo, šią savaitę planuojama aptarti 38 proc. Torpol akcijų paketą, kurį valdo CPK. Šis paketas yra didžiausias vieno akcininko turimas Torpol akcijų kiekis, todėl bet koks sprendimas gali pakeisti jėgų balansą bendrovėje.

    Kas valdytų 38 proc. akcijų?

    Piotras Malepszakas teigė, kad susidomėjusių įsigyti akcijas jau atsirado, o konkretesnės informacijos tikimasi artimiausiu metu. Galutinis sprendimas dėl akcijų pardavimo, anot jo, galėtų būti priimtas dar 2026 metais liepą.

    „Norėčiau šią idėją patikrinti pagal dabartinę bendrovės vertę, jos sutartis ir tai, kaip ji laimi konkursus. Man svarbu pamatyti skaičius, kurie slypi už šio sumanymo“, – sakė Piotras Malepszakas.

    Rinka į galimą sandorį žvelgia per kainos prizmę: per pastaruosius 12 mėnesių Torpol akcijos pabrango apie 88 proc., o nuo 2026 metų pradžios – dar apie 17 proc. Tai reiškia, kad potencialiems pirkėjams tektų mokėti gerokai daugiau nei tuo metu, kai idėja parduoti paketą buvo pirmą kartą viešai aptarinėjama.

    Akcininkai ir finansiniai rodikliai

    Torpol yra viena didžiausių Lenkijos įmonių geležinkelių infrastruktūros statybos ir modernizavimo segmente. Be CPK turimo 38 proc. paketo, 10 proc. akcijų priklauso statybų bendrovei Mirbud, kuri anksčiau yra viešai minėjusi ambicijas perimti kontrolę, siekiant lengviau konkuruoti dėl geležinkelio sektoriaus sutarčių.

    Tarp akcininkų taip pat yra instituciniai investuotojai: „Nationale Nederlanden PTE“ valdo 9,87 proc. akcijų. Likusi dalis, apie 42,13 proc., yra išskaidyta smulkiesiems akcininkams, iš kurių nė vienas neturi 5 proc. ar didesnio paketo.

    2026 metų pirmąjį ketvirtį Torpol grupė gavo apie 76 900 000 eurų pardavimo pajamų, tai yra 13,2 proc. mažiau nei prieš metus. Grynas pelnas siekė apie 2 400 000 eurų ir buvo panašus į praėjusių metų rezultatą.

    2026 metų kovo pabaigoje grupės užsakymų portfelis sudarė apie 883 000 000 eurų grynąja verte, neskaičiuojant konsorciumų partnerių dalių. Tokie skaičiai rodo, kad bendrovė į ateitį žengia su didele darbų apimtimi, o tai paprastai didina investuotojų lūkesčius dėl stabilumo.

    Kur Torpol ieško augimo?

    Vertindama ketvirčio rezultatus Torpol nurodė, kad vienas strateginių tikslų yra veiklos diversifikavimas. Tarp prioritetų įvardijama elektroenergetika ir susijusių kompetencijų stiprinimas, taip pat dukterinės įmonės Torpol Oil&Gas plėtra.

    Bendrovė akcentuoja, kad augimas gali būti užtikrinamas tiek per partnerystes su reikiamas kompetencijas turinčiais rinkos dalyviais, tiek per įsigijimus. Tokie planai gali būti reikšmingi ir potencialiems akcijų pirkėjams, nes jie keičia įmonės rizikos profilį ir priklausomybę nuo vieno sektoriaus ciklų.

  • „Torpol“ arti 700 mln eurų vertės sutarties: ką pakeistų Varšuvos Rytų stoties modernizacija

    Lenkijos biržoje kotiruojama infrastruktūros bendrovė „Torpol“ praneša esanti arti vieno didžiausių pastarųjų metų geležinkelio sandorių šalyje. Įmonė tikisi užbaigti procedūras ir pasirašyti sutartį dėl Varšuvos Rytų stoties bei stotelės Warszawa Stadion modernizavimo, kurios vertė siekia apie 700 mln eurų be PVM.

    Įmonės vadovai viešai teigia, kad po ginčų nagrinėjimo etapo „iš esmės niekas netrukdo pasirašyti sutarties“. Tokia investicija reikšmingai papildytų „Torpol“ užsakymų portfelį ir suteiktų daugiau laisvės atsirenkant, kuriuose konkursuose dalyvauti toliau.

    Kas keisis Varšuvos Rytų stotyje

    Projektas apima kompleksinį geležinkelio infrastruktūros atnaujinimą viename svarbiausių Varšuvos mazgų. Numatyta įrengti septynis modernius dengiamus peronus su liftais ir eskalatoriais, taip pat pagerinti keleivių judėjimą bei informavimą stotyje.

    Darbų apimtyje taip pat planuojamas naujas jungiamasis koridorius tarp esamų tunelių, dinaminės keleivių informavimo sistemos diegimas, bėgių, iešmų, kontaktinio tinklo ir eismo valdymo įrangos keitimas. Tokie sprendimai paprastai skirti didinti pralaidumą, punktualumą ir saugumą intensyviai naudojamuose mazguose.

    Grafikas ir įtaka pajamoms

    Pagal aptariamą planą sutarties trukmė siektų 51 mėnesį, iš jų 43 mėnesiai būtų skirti statybos darbams. Likę 8 mėnesiai numatyti sertifikavimui, procedūroms ir leidimams, kurie infrastruktūros projektuose dažnai tampa kritiniu užbaigimo etapu.

    „Jei sutartį pasirašytume vasarą, pirmąjį pusmetį skirtume projektavimo darbams, o nuo 2027 metų tikėtume didesnės darbų apimties ir reikšmingų pajamų“, – sakė „Torpol“ atstovai. Įmonė pabrėžia, kad toks kontraktas leistų selektyviau rinktis konkursus ir labiau orientuotis į projektus, kurie atitinka kompetencijas arba atneša papildomą vertę.

    Diversifikacija ir kiti projektai

    „Torpol“ taip pat signalizuoja apie siekį plėsti veiklos kryptis, kaip vieną prioritetų įvardydama elektros energetikos segmentą, susijusį su geležinkelių infrastruktūra. Bendrovė ketina auginti kompetencijas tiek stiprindama vidinius pajėgumus, tiek bendradarbiaudama su partneriais, o kaip papildomą kelią mini ir galimus įsigijimus.

    Lygiagrečiai įmonė dalyvauja konkursuose, susijusiuose su Lenkijos dideliais geležinkelio projektais, įskaitant infrastruktūrą, planuojamą prie Centrinio transporto mazgo. Bendrovė yra atkreipusi dėmesį, kad kai kuriuose konkursuose reikalavimai labiau orientuoti į kelių statybos patirtį, todėl rinkoje formuojamos konsorciumų paraiškos.

    Finansiniu požiūriu „Torpol“ pirmąjį 2026 metų ketvirtį fiksavo apie 78 mln eurų pardavimo pajamų, tai yra maždaug 13,2 proc. mažiau nei prieš metus. Įmonė aiškino, kad dalį darbų pakoregavo nepalankios oro sąlygos, tačiau pelningumo rodikliai gerėjo dėl indeksavimo, pakeitimų pavedimų ir sutarčių korekcijų, o grynasis pelnas paaugo iki maždaug 2,4 mln eurų.

  • Lenkijos pirmosios branduolinės elektrinės geležinkeliui parinkta automatika: kas valdys eismą?

    Lenkijoje paaiškėjo, kas diegs geležinkelio eismo valdymo automatiką naujai atkarpai, kuri turi užtikrinti susisiekimą su pirmąja šalies branduoline elektrine Lubiatovo-Kopalino rajone. „Kombud“ sudarė sutartį su rangovu „Torpol“ dėl valdymo įrangos tiekimo ir įrengimo geležinkelio linijų Nr. 229 ir Nr. 230 ruožuose.

    Nauja linijos Nr. 230 atkarpa sujungs esamą geležinkelių infrastruktūrą su būsimos elektrinės teritorija. Projektas vertinamas kaip kritinės infrastruktūros dalis, nes jis turės aptarnauti tiek statybų etapą, tiek vėlesnį elektrinės veikimą, kai atsiras nuolatiniai logistikos ir tiekimo srautai.

    Automatika nuo statybų iki eksploatacijos

    Numatoma, kad geležinkelis leis efektyviau gabenti stambiagabarites ir sunkiasvorių krovinių siuntas, reikalingas branduolinės elektrinės statybai. Vėliau ta pati jungtis turėtų užtikrinti patikimą krovinių ir techninio aptarnavimo logistiką jau eksploatuojant objektą.

    Darbuose taip pat minimas modernizuojamas linijos Nr. 229 ruožas tarp Lemborko ir Lebos. Šis kelias yra svarbus regiono transporto koridorius, todėl modernizacija gali turėti poveikį ne tik energetikos projektui, bet ir platesniam šiaurės Lenkijos susisiekimui.

    Kas bus įdiegta geležinkelyje?

    Sutartis apima projektavimą, įrangos tiekimą, montavimą ir paleidimą. Pagrindinis akcentas – šiuolaikiniai geležinkelio eismo valdymo įrenginiai, įskaitant kompiuterines eismo valdymo sistemas MOR-3, kurios skirtos saugiam ir patikimam traukinių eismo organizavimui.

    Tokios sistemos paprastai apima signalizacijos, iešmų ir kelio užimtumo kontrolės sprendimus, kurie padeda valdyti eismą realiu laiku ir mažina žmogiškos klaidos riziką. Kritinėje infrastruktūroje tai ypač svarbu, nes net trumpalaikiai sutrikimai gali turėti didelę įtaką tiekimo grandinėms ir darbų grafikams.

    „Galime didžiuotis, kad geležinkelio prieiga prie pirmosios Lenkijos branduolinės elektrinės bus įgyvendinta naudojant modernias, šalyje sukurtas sistemas. Tokios investicijos yra labai svarbios kritinės infrastruktūros saugumui ir suverenitetui“, – sakė „Kombud“ vadovas Arturas Marcinkievičius.