CP v2

Tag: Torpol

  • „Torpol“ po konsorciumų pamokų renkasi eiti vienas: rekordinis užsakymų portfelis ir nauji planai

    Rekordinis užsakymų portfelis

    Lenkijos geležinkelių infrastruktūros rangovė „Torpol“ 2026 metų antrąjį pusmetį pasitinka su rekordinės vertės užsakymų portfeliu ir aiškiai brėžiama kryptimi: įmonė vis dažniau nori dalyvauti konkursuose savarankiškai, o ne konsorciumų sudėtyje.

    Bendrovė skelbia, kad užsakymų portfelis pasiekė 6,34 mlrd. zlotų, tai yra apie 1,45 mlrd. eurų be PVM. Didžioji dalis tenka pagrindinei „Torpol“ veiklai, o mažesnė – „Torpol Oil & Gas“ projektams, susijusiems su energetika, dujomis ir vandenilio infrastruktūra.

    Pirmąjį 2026 metų pusmetį grupės pajamos augo 7,1 proc. per metus, o bendrasis pelnas didėjo iki 71,6 mln. zlotų, tai yra apie 16,3 mln. eurų. Bendrojo pelno marža kilo iki 7,8 proc., o tai įmonė sieja su geresniu operaciniu efektyvumu bei sutarčių indeksavimo ir pakeitimų įskaitymais.

    „Torpol“ akcentuoja ir stiprią likvidumo poziciją: birželio pabaigoje turėta 453,7 mln. zlotų, tai yra apie 104 mln. eurų grynųjų pinigų, o grynųjų pinigų perteklius sudarė apie 63 mln. eurų. Be to, 2025 metų pelno didžioji dalis buvo paskirta dividendams.

    Kodėl pinigų srautai buvo neigiami?

    Nepaisant augančių rezultatų, pirmąjį 2026 metų pusmetį „Torpol“ fiksavo apie 193,55 mln. zlotų, tai yra maždaug 44,4 mln. eurų, neigiamus pinigų srautus iš operacinės veiklos. Įmonė aiškina, kad tam daugiausia įtakos turėjo apyvartinio kapitalo pokyčiai, atsiskaitymai su tiekėjais ir medžiagų pirkimai esamiems bei būsimiems projektams.

    Svarbi detalė – du PKP PLK projektai, susiję su privažiavimo infrastruktūra prie planuojamos atominės elektrinės, nenumato avansinių mokėjimų. Tai reiškia, kad rangovas dalį medžiagų ir darbų finansuoja savo lėšomis, kartu bandydamas sumažinti kainų augimo riziką.

    „Čia nėra nieko ypač neraminančio. Tikimės, kad trečiąjį ketvirtį vaizdas jau bus kitoks, o per visus 2026 metus operaciniai pinigų srautai turėtų tapti teigiami“, – sakė „Torpol“ finansų viceprezidentas Marcinas Zachariaszas.

    Įmonė taip pat nurodo, kad avansinis mechanizmas numatytas kitame svarbiame kontrakte – Varšuvos Rytų stoties modernizacijoje. Planuojama, kad pirmoji avanso dalis siektų 56,5 mln. zlotų, tai yra apie 13 mln. eurų su PVM, tačiau realus lėšų gavimas labiausiai tikėtinas ketvirtąjį ketvirtį.

    Mažiau konsorciumų, daugiau savarankiškų startų

    Strateginis poslinkis ryškiausiai matomas „Torpol“ santykiuose su „Mirbud“. Bendrovė tebedalyvauja keliuose konkursuose kartu, tačiau pabrėžia, kad naujų bendrų paraiškų gali būti mažiau, o prioritetas – savarankiški startai ten, kur užtenka kompetencijų ir referencijų.

    Tokį toną sustiprino ir patirtis ankstesniuose konsorciumuose. Įmonės vadovybė viešai pripažįsta, kad ne visi bendri projektai paliko teigiamą įspūdį, todėl dabar siekiama mažinti rizikas, kurios kyla dėl partnerių sprendimų, atsakomybių pasidalijimo ir ginčų.

    „„Torpol“ jau turi pakankamai finansinės ir techninės jėgos, kad galėtų savarankiškai dalyvauti konkursuose. Turėjome dvi patirtis konsorciumuose, kurios nebūtinai buvo mums palankios, todėl tai tik sustiprina savarankiško dalyvavimo strategiją“, – sakė laikinai pareigas einantis bendrovės vadovas Konradas Miterskis.

    Tuo pat metu „Torpol“ plečia bendradarbiavimą su „Polimex Mostostal“ per „Torpol Oil & Gas“ segmentą. Skelbiama, kad ruošiami penki bendri konkursai, kurių bendra preliminari vertė siekia apie 3,5 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 800 mln. eurų.

    Įmonė taip pat deklaruoja, kad išliks aktyvi tiek Port Polska projektuose, tiek PKP PLK konkursuose. Nors rinkoje sklando kalbos apie galimus dalies didelių projektų grafiko pokyčius, „Torpol“ teigia planuojanti veiksmus remdamasi užsakovo pateikta kelių žemėlapiu ir vertina artimiausius konkursus kaip realius.

    Siekiant išlaikyti pajėgumus ir konkurencingumą, „Torpol“ planuoja rekordinį investicijų lygį – 67 mln. zlotų, tai yra apie 15,4 mln. eurų. Tarp pirkinių – dvi nuosavos lokomotyvos, kurios leidžia įmonei savarankiškai gabenti pilnus sąstatus su skalda į objektus, taip mažinant priklausomybę nuo subrangovų ir didinant logistikos kontrolę.

  • „Torpol“ portfelis išaugo iki 1,5 mlrd. eurų: pelnas didėja, taikosi į naujus geležinkelių kontraktus

    Lenkijos statybų grupė „Torpol“ per 2026 metų pirmąjį pusmetį augino pajamas ir pelną, o kartu skelbia matanti palankias perspektyvas geležinkelių infrastruktūros rinkoje. Įmonė teigia, kad artimiausiais metais investicijų apimtis lems valstybinės programos ir Europos Sąjungos finansavimo srautai.

    Grupės pajamos 2026 metų pirmąjį pusmetį siekė apie 213,0 mln. eurų, kai prieš metus buvo maždaug 198,8 mln. eurų. Veiklos pelnas augo iki maždaug 9,5 mln. eurų, o grynasis pelnas – iki apie 7,9 mln. eurų.

    Užsakymų portfelis viršija 1,5 mlrd. eurų

    2026 metų birželio 30 dieną „Torpol“ užsakymų portfelis sudarė apie 1,5 mlrd. eurų be konsorciumo partnerių dalies. Bendrovė pabrėžia, kad per pusmetį stiprino pozicijas geležinkelių segmente, tęsdama darbus ir bendradarbiavimą su infrastruktūros valdytojais, įskaitant PKP PLK.

    Įmonė taip pat akcentuoja siekį plėsti kompetencijas tramvajų infrastruktūros, pastatų statybos ir energetikos projektų srityse. Pasak „Torpol“, augusios pajamos iš dalies siejamos su vykdomų projektų grafiku ir didesniu darbų tempu, kompensuojant ankstesnius vėlavimus.

    Kodėl gerėja marža?

    Bendrovės teigimu, veiklos efektyvumo gerėjimas ir sutarčių indeksavimo sprendimai prisidėjo prie maržos augimo. 2026 metų pirmąjį pusmetį marža sudarė 7,83 proc., kai 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu buvo 6,87 proc.

    „Torpol“ nurodo, kad didesnę pelno dalį lėmė ir projektų pakeitimai, įgyvendinti pagal užsakovų nurodymus, bei geresnis darbų organizavimas. Tai, anot įmonės, stiprina galimybes konkuruoti dėl naujų geležinkelių infrastruktūros konkursų.

    Kokios rinkos perspektyvos?

    Įmonė teigia, kad pagrindinė jos veiklos rinka išlieka Lenkijos geležinkelių infrastruktūra, kur numatomos „labai geros“ augimo perspektyvos artimiausiais metais. „Torpol“ pabrėžia, kad investicijų tempą reikšmingai veiks Europos Sąjungos paramos pervedimų dinamika, taip pat geopolitiniai veiksniai, įskaitant karo Ukrainoje ir įtampos Artimuosiuose Rytuose poveikį tiekimo grandinėms ir investicijų rizikai.

    Bendrovė tikina esanti viena geriausiai technika ir žmogiškaisiais ištekliais aprūpintų rangovių geležinkelių infrastruktūros segmente, todėl jos tikslas – išlaikyti reikšmingą rinkos dalį ir nuosekliai didinti kompetencijas su geležinkelių projektais susijusiose statybų srityse. Didžiausias „Torpol“ akcininkas yra Centralny Port Komunikacyjny, valdantis 38 proc. akcijų.

  • „Mirbud“ pardavė visą „Torpol“ akcijų paketą už apie 33 mln. eurų: ar CPK ruošia kitą žingsnį?

    Lenkijos statybų grupė „Mirbud“ pranešė pardavusi visas turėtas geležinkelių infrastruktūros bendrovės „Torpol“ akcijas. Sandoris apėmė 2 297 740 akcijų, kurios buvo parduotos po 62 zlotus už vienetą, o bendra vertė siekė apie 33 mln. eurų.

    „Torpol“ patvirtino, kad tai buvo visas „Mirbud“ turėtas paketas, sudaręs apie 10 proc. įmonės akcijų. Rinkai tai reikšminga žinia, nes anksčiau „Mirbud“ buvo deklaravusi siekį įgyti didesnę įtaką „Torpol“, mat tai galėjo sustiprinti pozicijas geležinkelio statybų konkursuose.

    Ką tai reiškia CPK planams?

    „Torpol“ yra viena didžiausių Lenkijos geležinkelio statybos bendrovių, o reikšmingą jos akcijų dalį, apie 38 proc., valdo CPK. Tai institucija, atsakinga už strateginį transporto projektą, apimantį ir didelio greičio geležinkelių plėtrą.

    Lenkijos infrastruktūros viceministras ir Vyriausybės įgaliotinis CPK klausimams Piotras Malepszakas anksčiau viešai sakė, kad valstybė svarsto sprendimą dėl „Torpol“ ateities. Pasak jo, diskusijos dėl galimo akcijų pardavimo vyksta jau ne vieną mėnesį, tačiau sprendimui esą būtina įvertinti įmonės realią vertę, pasirašytas sutartis ir potencialą laimėti naujus konkursus.

    Įmonės rezultatai ir rinkos fonas

    „Torpol“ skelbė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį grupės pardavimo pajamos siekė 334,4 mln. zlotų, arba apie 77 mln. eurų. Tai buvo 13,2 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais.

    Vis dėlto pelningumas išliko panašus: grynasis pelnas sudarė 10,3 mln. zlotų, arba apie 2,4 mln. eurų, kai prieš metus buvo 10,1 mln. zlotų. Tokie skaičiai rodo, kad bendrovė išlaiko stabilų rezultatą, nors pajamų dinamika gali priklausyti nuo projektų cikliškumo ir konkursų grafiko.

    „Mirbud“ pasitraukimas iš „Torpol“ akcininkų struktūros gali pakeisti jėgų balansą ir suaktyvinti diskusijas dėl to, ar CPK laikys akcijas strategiškai svarbiu aktyvu, ar sieks mažinti dalyvavimą. Atsakymas, tikėtina, priklausys nuo artimiausių sprendimų dėl geležinkelių investicijų apimties, finansavimo ir planuojamų konkursų.

  • KGHM investuoja į vietinį valdymo centrą: nauja sistema turi pagreitinti pramonės logistiką

    Kas pasikeitė KGHM geležinkeliuose?

    KGHM grupės bendrovė KGHM Linie Kolejowe pranešė pradėjusi eksploatuoti vietinį eismo valdymo centrą, kuris skirtas pramoninės geležinkelio infrastruktūros valdymui. Bendrovė akcentuoja, kad tai vienas moderniausių tokio tipo objektų Lenkijoje, turintis sustiprinti transporto valdymo efektyvumą ir saugą.

    Projektas pristatomas kaip dalis geležinkelio infrastruktūros modernizavimo programos, susietos su viso KGHM technologinio proceso grandine. Pramoninė geležinkelio logistika šiai grupei svarbi dėl žaliavų, koncentrato ir kitų medžiagų judėjimo tarp kasybos, perdirbimo ir lydyklų padalinių.

    Skaitmenizacija, sauga ir pralaidumas

    KGHM teigimu, naujasis centras reiškia pažangių skaitmeninių sprendimų įdiegimą, kurie leidžia tiksliau koordinuoti eismą ir greičiau reaguoti į sutrikimus. Tokie sprendimai pramonėje dažniausiai siejami su didesniu sistemos atsparumu, kai transporto grandinėje svarbus ne tik greitis, bet ir nepertraukiamas veikimas.

    Įmonė nurodo, kad modernizuota infrastruktūra sudaro sąlygas aptarnauti iki 600 metrų ilgio sąstatus ir leidžia didinti pervežimų efektyvumą. Pramoninėje logistikoje tai paprastai reiškia mažesnį reisų skaičių tam pačiam krovinių kiekiui ir stabilesnį tiekimą į gamybos padalinius.

    Kaip veiks naujasis valdymas?

    Pasak KGHM, vietiniame valdymo centre integruotas valdymas apima 7 valdymo zonas, 177 iešmų pavaras ir 11 pervažų sistemų. Tokia konsolidacija leidžia centralizuoti eismo kontrolę ir sumažinti priklausomybę nuo atskirų, tarpusavyje silpnai susietų valdymo taškų.

    Bendrovė taip pat pabrėžia, kad modernizavimas turi tiesioginę reikšmę visos gamybos tęstinumui, nes pramoninės geležinkelio atšakos aptarnauja pagrindinę KGHM tiekimo grandinę. Tokiose sistemose didžiausią riziką kelia ne vien avarijos, bet ir trumpi, tačiau dažni sutrikimai, kurie gali sukelti grandininį poveikį gamybai.

    „Šis projektas yra svarbus žingsnis skaitmeninant pramonės logistiką ir gerinant geležinkelio transporto saugą“, – sakoma KGHM pranešime.

    Projektą įgyvendino Lenkijos įmonės Torpol ir Kombud. KGHM nurodo, kad įdiegta infrastruktūra ir skaitmeninis geležinkelio eismo valdymas turėtų tapti pagrindu tolesniam logistikos procesų automatizavimui artimiausiais metais.

  • Torpol akcijų pardavimas: Lenkijos valstybė sprendimą žada liepą, pirkėjų yra, bet kainuos brangiai

    Lenkijos valstybė liepą ketina apsispręsti dėl geležinkelių statybos bendrovės Torpol ateities ir galimo akcijų paketo pardavimo. Apie tai pranešė infrastruktūros viceministras Piotras Malepszakas, kuris taip pat yra vyriausybės įgaliotinis CPK projektui.

    Pasak jo, šią savaitę planuojama aptarti 38 proc. Torpol akcijų paketą, kurį valdo CPK. Šis paketas yra didžiausias vieno akcininko turimas Torpol akcijų kiekis, todėl bet koks sprendimas gali pakeisti jėgų balansą bendrovėje.

    Kas valdytų 38 proc. akcijų?

    Piotras Malepszakas teigė, kad susidomėjusių įsigyti akcijas jau atsirado, o konkretesnės informacijos tikimasi artimiausiu metu. Galutinis sprendimas dėl akcijų pardavimo, anot jo, galėtų būti priimtas dar 2026 metais liepą.

    „Norėčiau šią idėją patikrinti pagal dabartinę bendrovės vertę, jos sutartis ir tai, kaip ji laimi konkursus. Man svarbu pamatyti skaičius, kurie slypi už šio sumanymo“, – sakė Piotras Malepszakas.

    Rinka į galimą sandorį žvelgia per kainos prizmę: per pastaruosius 12 mėnesių Torpol akcijos pabrango apie 88 proc., o nuo 2026 metų pradžios – dar apie 17 proc. Tai reiškia, kad potencialiems pirkėjams tektų mokėti gerokai daugiau nei tuo metu, kai idėja parduoti paketą buvo pirmą kartą viešai aptarinėjama.

    Akcininkai ir finansiniai rodikliai

    Torpol yra viena didžiausių Lenkijos įmonių geležinkelių infrastruktūros statybos ir modernizavimo segmente. Be CPK turimo 38 proc. paketo, 10 proc. akcijų priklauso statybų bendrovei Mirbud, kuri anksčiau yra viešai minėjusi ambicijas perimti kontrolę, siekiant lengviau konkuruoti dėl geležinkelio sektoriaus sutarčių.

    Tarp akcininkų taip pat yra instituciniai investuotojai: „Nationale Nederlanden PTE“ valdo 9,87 proc. akcijų. Likusi dalis, apie 42,13 proc., yra išskaidyta smulkiesiems akcininkams, iš kurių nė vienas neturi 5 proc. ar didesnio paketo.

    2026 metų pirmąjį ketvirtį Torpol grupė gavo apie 76 900 000 eurų pardavimo pajamų, tai yra 13,2 proc. mažiau nei prieš metus. Grynas pelnas siekė apie 2 400 000 eurų ir buvo panašus į praėjusių metų rezultatą.

    2026 metų kovo pabaigoje grupės užsakymų portfelis sudarė apie 883 000 000 eurų grynąja verte, neskaičiuojant konsorciumų partnerių dalių. Tokie skaičiai rodo, kad bendrovė į ateitį žengia su didele darbų apimtimi, o tai paprastai didina investuotojų lūkesčius dėl stabilumo.

    Kur Torpol ieško augimo?

    Vertindama ketvirčio rezultatus Torpol nurodė, kad vienas strateginių tikslų yra veiklos diversifikavimas. Tarp prioritetų įvardijama elektroenergetika ir susijusių kompetencijų stiprinimas, taip pat dukterinės įmonės Torpol Oil&Gas plėtra.

    Bendrovė akcentuoja, kad augimas gali būti užtikrinamas tiek per partnerystes su reikiamas kompetencijas turinčiais rinkos dalyviais, tiek per įsigijimus. Tokie planai gali būti reikšmingi ir potencialiems akcijų pirkėjams, nes jie keičia įmonės rizikos profilį ir priklausomybę nuo vieno sektoriaus ciklų.

  • „Torpol“ arti 700 mln eurų vertės sutarties: ką pakeistų Varšuvos Rytų stoties modernizacija

    Lenkijos biržoje kotiruojama infrastruktūros bendrovė „Torpol“ praneša esanti arti vieno didžiausių pastarųjų metų geležinkelio sandorių šalyje. Įmonė tikisi užbaigti procedūras ir pasirašyti sutartį dėl Varšuvos Rytų stoties bei stotelės Warszawa Stadion modernizavimo, kurios vertė siekia apie 700 mln eurų be PVM.

    Įmonės vadovai viešai teigia, kad po ginčų nagrinėjimo etapo „iš esmės niekas netrukdo pasirašyti sutarties“. Tokia investicija reikšmingai papildytų „Torpol“ užsakymų portfelį ir suteiktų daugiau laisvės atsirenkant, kuriuose konkursuose dalyvauti toliau.

    Kas keisis Varšuvos Rytų stotyje

    Projektas apima kompleksinį geležinkelio infrastruktūros atnaujinimą viename svarbiausių Varšuvos mazgų. Numatyta įrengti septynis modernius dengiamus peronus su liftais ir eskalatoriais, taip pat pagerinti keleivių judėjimą bei informavimą stotyje.

    Darbų apimtyje taip pat planuojamas naujas jungiamasis koridorius tarp esamų tunelių, dinaminės keleivių informavimo sistemos diegimas, bėgių, iešmų, kontaktinio tinklo ir eismo valdymo įrangos keitimas. Tokie sprendimai paprastai skirti didinti pralaidumą, punktualumą ir saugumą intensyviai naudojamuose mazguose.

    Grafikas ir įtaka pajamoms

    Pagal aptariamą planą sutarties trukmė siektų 51 mėnesį, iš jų 43 mėnesiai būtų skirti statybos darbams. Likę 8 mėnesiai numatyti sertifikavimui, procedūroms ir leidimams, kurie infrastruktūros projektuose dažnai tampa kritiniu užbaigimo etapu.

    „Jei sutartį pasirašytume vasarą, pirmąjį pusmetį skirtume projektavimo darbams, o nuo 2027 metų tikėtume didesnės darbų apimties ir reikšmingų pajamų“, – sakė „Torpol“ atstovai. Įmonė pabrėžia, kad toks kontraktas leistų selektyviau rinktis konkursus ir labiau orientuotis į projektus, kurie atitinka kompetencijas arba atneša papildomą vertę.

    Diversifikacija ir kiti projektai

    „Torpol“ taip pat signalizuoja apie siekį plėsti veiklos kryptis, kaip vieną prioritetų įvardydama elektros energetikos segmentą, susijusį su geležinkelių infrastruktūra. Bendrovė ketina auginti kompetencijas tiek stiprindama vidinius pajėgumus, tiek bendradarbiaudama su partneriais, o kaip papildomą kelią mini ir galimus įsigijimus.

    Lygiagrečiai įmonė dalyvauja konkursuose, susijusiuose su Lenkijos dideliais geležinkelio projektais, įskaitant infrastruktūrą, planuojamą prie Centrinio transporto mazgo. Bendrovė yra atkreipusi dėmesį, kad kai kuriuose konkursuose reikalavimai labiau orientuoti į kelių statybos patirtį, todėl rinkoje formuojamos konsorciumų paraiškos.

    Finansiniu požiūriu „Torpol“ pirmąjį 2026 metų ketvirtį fiksavo apie 78 mln eurų pardavimo pajamų, tai yra maždaug 13,2 proc. mažiau nei prieš metus. Įmonė aiškino, kad dalį darbų pakoregavo nepalankios oro sąlygos, tačiau pelningumo rodikliai gerėjo dėl indeksavimo, pakeitimų pavedimų ir sutarčių korekcijų, o grynasis pelnas paaugo iki maždaug 2,4 mln eurų.

  • Lenkijos pirmosios branduolinės elektrinės geležinkeliui parinkta automatika: kas valdys eismą?

    Lenkijoje paaiškėjo, kas diegs geležinkelio eismo valdymo automatiką naujai atkarpai, kuri turi užtikrinti susisiekimą su pirmąja šalies branduoline elektrine Lubiatovo-Kopalino rajone. „Kombud“ sudarė sutartį su rangovu „Torpol“ dėl valdymo įrangos tiekimo ir įrengimo geležinkelio linijų Nr. 229 ir Nr. 230 ruožuose.

    Nauja linijos Nr. 230 atkarpa sujungs esamą geležinkelių infrastruktūrą su būsimos elektrinės teritorija. Projektas vertinamas kaip kritinės infrastruktūros dalis, nes jis turės aptarnauti tiek statybų etapą, tiek vėlesnį elektrinės veikimą, kai atsiras nuolatiniai logistikos ir tiekimo srautai.

    Automatika nuo statybų iki eksploatacijos

    Numatoma, kad geležinkelis leis efektyviau gabenti stambiagabarites ir sunkiasvorių krovinių siuntas, reikalingas branduolinės elektrinės statybai. Vėliau ta pati jungtis turėtų užtikrinti patikimą krovinių ir techninio aptarnavimo logistiką jau eksploatuojant objektą.

    Darbuose taip pat minimas modernizuojamas linijos Nr. 229 ruožas tarp Lemborko ir Lebos. Šis kelias yra svarbus regiono transporto koridorius, todėl modernizacija gali turėti poveikį ne tik energetikos projektui, bet ir platesniam šiaurės Lenkijos susisiekimui.

    Kas bus įdiegta geležinkelyje?

    Sutartis apima projektavimą, įrangos tiekimą, montavimą ir paleidimą. Pagrindinis akcentas – šiuolaikiniai geležinkelio eismo valdymo įrenginiai, įskaitant kompiuterines eismo valdymo sistemas MOR-3, kurios skirtos saugiam ir patikimam traukinių eismo organizavimui.

    Tokios sistemos paprastai apima signalizacijos, iešmų ir kelio užimtumo kontrolės sprendimus, kurie padeda valdyti eismą realiu laiku ir mažina žmogiškos klaidos riziką. Kritinėje infrastruktūroje tai ypač svarbu, nes net trumpalaikiai sutrikimai gali turėti didelę įtaką tiekimo grandinėms ir darbų grafikams.

    „Galime didžiuotis, kad geležinkelio prieiga prie pirmosios Lenkijos branduolinės elektrinės bus įgyvendinta naudojant modernias, šalyje sukurtas sistemas. Tokios investicijos yra labai svarbios kritinės infrastruktūros saugumui ir suverenitetui“, – sakė „Kombud“ vadovas Arturas Marcinkievičius.