Tag: Toyota

  • Norvegija pasiekė rekordą: elektromobiliai sudarė 98,7 proc. pardavimų – kas aplenkė „Tesla“?

    Norvegija pasiekė rekordą: elektromobiliai sudarė 98,7 proc. pardavimų – kas aplenkė „Tesla“?

    Rinka beveik tapo vien elektrinė

    Norvegijos naujų lengvųjų automobilių rinka rugpjūtį priartėjo prie istorinio lūžio – beveik visi parduoti automobiliai buvo varomi elektra. Norvegijos kelių eismo informacijos tarybos (OFV) duomenimis, per mėnesį šalyje įregistruotas 13 451 naujas automobilis, tai yra 3,4 proc. mažiau nei prieš metus.

    Iš jų net 98,7 proc. sudarė elektromobiliai. Tai naujas šalies rekordas ir dar vienas ženklas, kad Norvegija praktiškai jau įgyvendino siekį, jog visi nauji lengvieji automobiliai būtų elektriniai.

    „Lengvųjų automobilių rinka šiek tiek traukiasi, tačiau skirtingų gamintojų rezultatai labai nevienodi. Keli dideli prekių ženklai auga, o konkurencija dėl pirkėjų tapo tolygesnė“, – sakė OFV vadovas Geir Inge Stokke.

    Kas iš tiesų laimėjo rugpjūtį

    Nors „Tesla“ vis dar išlieka viena stipriausių metų gamintojų reitinge, rugpjūtį ji nukrito į septintą vietą. „Tesla“ pardavė 627 automobilius ir sudarė 4,7 proc. rinkos.

    Tuo metu geriausiai pasirodė „Volkswagen“: 1 457 parduoti automobiliai ir 10,8 proc. rinkos dalis. Antrą vietą užėmė „Toyota“, pardavusi 1 328 automobilius, arba 9,9 proc. rinkos.

    Pagal atskirus modelius rugpjūčio lyderiu tapo „Volkswagen“ ID.4. Antroje vietoje rikiavosi „Toyota“ bZ4X, o trečioje – „BMW“ iX3; „Tesla“ modeliai į penketuką nepateko, o „Model 3“ buvo septintas.

    Kinijos gamintojų šuolis ir senų automobilių dilema

    OFV statistika rodo, kad konkurenciją ypač aštrina Kinijos gamintojai. Rugpjūtį „Xpeng“ ir „BYD“ kartu daugiau nei padvigubino rinkos dalį iki 11,4 proc., kai tuo pačiu laikotarpiu prieš metus ji siekė 4,9 proc.

    OFV atkreipia dėmesį, kad pasiekus beveik 99 proc. naujų automobilių elektrifikaciją, tolesnis taršos mažinimas vis labiau priklausys nuo to, kaip greitai iš kelių dings senesni benzininiai ir dyzeliniai automobiliai. Kitaip tariant, naujų automobilių rinka jau beveik išsprendė problemą, tačiau autoparko atsinaujinimas dar užtruks.

    Rugpjūtį norvegai nupirko vos 30 benzininių automobilių, tai sudarė 0,2 proc. rinkos. Buvo įregistruotas ir nedidelis skaičius benzininių hibridų bei įkraunamų hibridų, o dyzeliniai automobiliai sudarė 0,5 proc. lengvųjų automobilių rinkos.

    „Naujų automobilių rinka dabar praktiškai yra vien elektrinė, ir vėl fiksuojamas rekordinis elektromobilių dalies rodiklis. Todėl tolesni išmetamųjų teršalų mažinimo rezultatai vis labiau priklauso nuo to, kaip greitai iš esamo autoparko pasitrauks seni benzininiai ir dyzeliniai automobiliai“, – sakė G. I. Stokke.

    Norvegijos pavyzdys siejamas su nuoseklia politika: ilgą laiką taikytais mokesčių lengvatų ir skatinimo mechanizmais, kurie elektromobilius pavertė konkurencingais kainos ir eksploatacijos prasme. Dėl to elektrinės transporto priemonės čia iš nišinės prekės virto dominuojančiu pasirinkimu, o tradicinių variklių pardavimai sparčiai tirpsta.

  • Mechanikai įvardijo patikimumo etaloną: kuris „Toyota“ modelis rečiausiai matomas servisuose

    Renkantis automobilį vis dažniau svarbiausia tampa ne galia ar įranga, o patikimumas ir išlaikymo kaštai. Mechanikų teigimu, dalis modelių į servisus grįžta nuolat dėl pasikartojančių gedimų, o kiti metų metus apsieina be rimtesnių remontų.

    Britų žiniasklaidoje cituojami autoservisų specialistai kaip vieną patikimiausių pasirinkimų mini Toyota. Ypač išskiriamas Yaris hibridas su benzininiu varikliu, kuris esą retai kelia problemų pačiai brangiausiai automobilio daliai.

    „Niekada nemačiau, kad šie automobiliai į servisą patektų dėl būtinybės remontuoti variklį. Jie pigūs eksploatuoti ir palyginti nebrangūs įsigyti“, – sakė autoserviso specialistas, kurį cituoja britų spauda.

    Kitas ekspertas kaip praktišką variantą nurodo Toyota Aygo su automatine pavarų dėže, tačiau pabrėžia elementarią taisyklę: patikimumas dažnai prasideda nuo reguliarios priežiūros. Pasak jo, laiku atliekami kasmetiniai aptarnavimai sumažina riziką, kad net ir paprastas miesto automobilis taps nuolatiniu serviso svečiu.

    Kur gedimai dažniausi?

    Tarp dažniau į dirbtuves atkeliaujančių automobilių minimi Jaguar Land Rover modeliai, kuriems priskiriamos pasikartojančios bėdos dėl alyvos nuotėkių ir pneumatinės pakabos. Mechanikai tokius gedimus įvardija kaip vienus labiausiai varginančių, nes jų diagnostika ir remontas gali užtrukti bei kainuoti brangiai.

    Taip pat kritikos sulaukia dalies šios grupės automobilių dyzeliniai Ingenium šeimos varikliai. Specialistų vertinimu, būtent jėgainės patikimumas gali labiausiai paveikti bendrą automobilio eksploatacijos kainą ir savininko ramybę, nes variklio remontai dažniausiai yra vieni brangiausių.

    Ne tik benzinas ar dyzelinas

    Mechanikai atkreipia dėmesį, kad gedimų rizika išlieka ir elektromobiliuose, tik ji dažniau susijusi su kitomis sistemomis. Kaip pavyzdys minimas Jaguar I-Pace, kurio savininkai esą neretai kreipiasi dėl įkrovimo sistemos sutrikimų ar klimato kontrolės problemų.

    Ekspertai pabrėžia, kad renkantis automobilį verta vertinti ne tik markės reputaciją, bet ir konkretaus modelio bei jo komplektacijos istoriją. Patikimumą lemia ir eksploatavimo įpročiai, rida, priežiūros disciplina, o taip pat tai, ar automobilis turi aiškią, dokumentais pagrįstą techninės priežiūros istoriją.

    Specialistų įžvalgos rodo bendrą tendenciją: vairuotojai vis dažniau ieško modelių, kurių priežiūra nuspėjama, o gedimai pasitaiko rečiau. Tokiuose palyginimuose Toyota dažnai išlieka tarp favoritų, ypač kalbant apie mažus miesto automobilius ir hibridines jų versijas.

  • Toyotos 2,0 l hibridų varikliui jau 10 metų: EGR bėdos, triukšmas ir kiti simptomai

    Toyotos 2,0 l hibridų varikliui jau 10 metų: EGR bėdos, triukšmas ir kiti simptomai

    Toyota 2,0 litro „Dynamic Force“ benzininis variklis, dažnai sutinkamas ir hibriduose, rinkoje skaičiuoja maždaug dešimtmetį. Tai M20A šeimos agregatas, kurtas mažesnėms sąnaudoms ir didesniam efektyvumui, todėl turi Atkinsono ciklą, kombinuotą D-4S įpurškimą ir kintamas fazes VVT-iE.

    Ši konstrukcija gerokai sudėtingesnė nei ankstesni Toyota atmosferiniai varikliai, todėl jautriau reaguoja į eksploataciją ir priežiūros kultūrą. Praktikoje ją galima rasti Toyota Corolla, C-HR, Camry, taip pat kai kuriuose „Lexus“ modeliuose, priklausomai nuo rinkos ir komplektacijos.

    Techniškai tai atmosferinis variklis be turbokompresoriaus, dažniausiai siejamas su 0W-20 klampos alyva. Gamintojas skelbia, kad resursas gali siekti apie 250 000 kilometrų, tačiau reali ilgaamžiškumo riba stipriai priklauso nuo važiavimo režimo, alyvos keitimo dažnio ir degalų kokybės.

    Viena dažniausiai aptariamų savybių yra neįprastai garsus darbas, ypač šylant ir tuščiosios eigos režime, taip pat žemų ir vidutinių sūkių zonoje. Vairuotojai neretai apibūdina šį garsą kaip dyzelinį, nors kalbama apie benzininį agregatą, ir tai kelia įtarimų perkant naudotą automobilį.

    Gamintojo techninėje informacijoje toks akustinis fonas dažnai aiškinamas kaip Atkinsono ciklo ir VVT-iE veikimo ypatybė, o ne gedimas. Vis dėlto servisai įprastai rekomenduoja įvertinti paskirstymo grandinės įtempiklį, fazių darbą ir, jei yra gamintojo numatyta, atlikti valdymo bloko programinės įrangos atnaujinimą.

    Daug rimtesnė tema pirkėjams ir savininkams yra EGR sistemos mazgai, ypač EGR aušintuvo sandarumas. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai aušintuvas pradeda leisti aušinimo skystį, o tai gali pasireikšti baltu dūmu iš išmetimo, krentančiu aušinimo skysčio lygiu ir netolygia variklio eiga.

    Tokiose situacijose delsimas rizikingas, nes aušinimo skysčio patekimas į degimo kamerą gali sukelti rimtesnes pasekmes. Servisuose dažniausiai kalbama apie modifikuoto aušintuvo montavimą ir, kai kuriais atvejais, papildomus programinius atnaujinimus, jei jie numatyti konkrečiam automobiliui pagal gamyklinius biuletenius.

    Kitas dažnas EGR sistemos trūkumas susijęs su pačiu EGR vožtuvu ir įsiurbimo sistemos apnašomis. Po maždaug 100 000 kilometrų EGR kanaluose gali kauptis suodžiai ir alyvos garų nuosėdos, dėl kurių prastėja degimas, krenta trauka, atsiranda trūkčiojimas, o prietaisų skydelyje gali užsidegti variklio gedimo indikatorius.

    Blogiausiu atveju vožtuvas užstringa atviroje padėtyje, ir tuomet automobilis gali pradėti gesinėti ar dirbti itin nelygiai. Remontas dažniausiai apsiriboja EGR vožtuvo valymu arba keitimu, tačiau darbo kaštus didina sudėtingesnė prieiga, ypač kai kuriuose modeliuose su priekine pavara.

    Meistrai pabrėžia, kad kartu su EGR dažnai tenka valyti ir droselinę sklendę, nes tai susiję mazgai, lemiantys stabilų laisvos eigos darbą. Dalis servisų tokias procedūras laiko racionaliomis prevencinėmis priemonėmis apie 100 000–120 000 kilometrų ribą, jei automobilis eksploatuojamas mieste ir dažnai važiuoja trumpais atstumais.

    Gamintojo techniniuose pranešimuose minimi ir kiti, rečiau pasitaikantys signalai: pavyzdžiui, pakitusi alyvos spalva, įspėjimai dėl žemo alyvos slėgio ar pranešimai apie aušinimo sistemos vožtuvo darbą tam tikrų metų automobiliuose. Taip pat kai kuriuose modeliuose fiksuotos vibracijos tuščiąja eiga, kurios gali būti siejamos su variklio pagalvės susidėvėjimu.

    Visos šeimos patikimumo statistika dar formuojasi, nes variklis nėra eksploatuojamas kelis dešimtmečius, o Toyota jį nuolat tobulina. Vis dėlto bendras patarimas perkant automobilį su M20A šeimos 2,0 litro varikliu išlieka paprastas: ieškoti aiškios serviso istorijos, įvertinti aušinimo skysčio lygio stabilumą, klausytis darbo šylant ir pasitikrinti, ar nebuvo EGR sistemos darbų.

    Jei automobilis eksploatuojamas trumpais maršrutais, o techninė priežiūra atidėliojama, EGR ir įsiurbimo sistemos užterštumo rizika didėja. Tuo tarpu laiku keičiama alyva, kokybiški degalai ir periodinė diagnostika dažniausiai padeda išvengti brangiausių scenarijų.

  • Mechanikas įvertino „Subaru“ elektromobilį Trailseeker: kodėl jis gali būti geresnis už „Toyota“?

    Mechanikas įvertino „Subaru“ elektromobilį Trailseeker: kodėl jis gali būti geresnis už „Toyota“?

    Naujasis „Subaru“ Trailseeker daug kam atrodo kaip beveik identiškas „Toyota“ elektrinio visureigio giminaitis, tačiau autoserviso specialisto apžvalga parodė, kad skirtumų vis dėlto yra. Mechanikas, išnagrinėjęs konstrukciją ir kasdienio naudojimo detales, išskyrė kelias priežastis, kodėl daliai pirkėjų „Subaru“ gali būti patrauklesnis pasirinkimas.

    Techniniai parametrai abiejų modelių atveju labai panašūs: elektrinė visų varančiųjų ratų pavara su dviem elektros varikliais ir 280 arklio galių bendra galia. Akumuliatoriaus talpa siekia 67 kilovatvalandes, o gamintojų deklaruojamas maksimalus nuvažiuojamas atstumas yra apie 450 kilometrų, nors realiame kelyje jis priklauso nuo greičio, temperatūros ir maršruto profilio.

    Mechanikas pabrėžė, kad „Subaru“ pasirinko įprastą, daugeliui vairuotojų pažįstamą valdymo logiką: tradicinis raktelis, įprastas užvedimo mygtukas ir aiškūs fiziniai valdikliai. Tai reiškia mažesnį prisitaikymo laiką tiems, kurie pereina nuo benzininių ar hibridinių automobilių ir nenori radikaliai kitokios naudotojo sąsajos.

    Detalė, kuri keičia kasdienybę

    Didžiausiu praktiniu pranašumu apžvalgininkas įvardijo vairo sprendimą, kuris gerina prietaisų skydelio matomumą. „Subaru“ vairo viršutinė dalis suformuota taip, kad neuždengtų rodmenų, todėl vairuotojui nereikia ieškoti nepatogios sėdėsenos ar koreguoti vairo padėties iki kraštutinumų.

    „Man didžiausias skirtumas yra tai, kad pagaliau normaliai matai prietaisų skydelį, o ne spėlioji greitį“, – sakė mechanikas, vertinęs automobilio ergonomiką ir kasdienio naudojimo patogumą.

    Kaina ir komplektacija: ką svarbu pasverti?

    Kitas argumentas pirkėjų naudai gali būti kaina: JAV rinkoje „Subaru“ startinė kaina yra mažesnė, o skirtumas siekia kelis tūkstančius eurų perskaičiavus pagal dabartinį kursą. Vis dėlto mechanikas atkreipė dėmesį, kad pigesnė pradinė versija gali turėti kuklesnę standartinę įrangą, todėl verta lyginti konkrečių komplektacijų turinį, o ne tik bazinę kainą.

    Elektromobilių rinkoje tokios „dvynių“ strategijos tampa vis dažnesnės, nes gamintojai dalijasi platformomis, baterijų moduliais ir pavaromis, taip mažindami kūrimo kaštus ir spartindami modelių atnaujinimą. Tačiau galutinį pasirinkimą dažnai nulemia ne vien skaičiai brošiūroje, o ergonomika, valdymo logika, salono sprendimai ir tai, kaip automobilis jaučiasi kasdien.

  • „Toyota“ siūlo atnaujinti senesnius modelius: naujos funkcijos ir patobulinimai nuo 100 eurų

    „Toyota“ siūlo atnaujinti senesnius modelius: naujos funkcijos ir patobulinimai nuo 100 eurų

    „Toyota“ plečia gamintojo patvirtintą automobilių atnaujinimo programą, kuri leidžia senesniems „Toyota“ ir „Lexus“ modeliams įdiegti šiuolaikines funkcijas per įgaliotuosius atstovus. Idėja paprasta: jei automobilis patikimas ir techniškai tvarkingas, ne visada reikia pirkti naują vien dėl naujesnių technologijų.

    Toks sprendimas atliepia bendrą rinkos tendenciją: automobilių parko amžius daugelyje šalių auga, o naujų automobilių kainos pastaraisiais metais išliko aukštos. Todėl gamintojai ir servisų tinklai vis aktyviau ieško būdų, kaip prailginti eksploataciją ir pasiūlyti modernizaciją vietoje keitimo.

    Kas konkrečiai atnaujinama?

    Pagal „Toyota“ programą, priklausomai nuo modelio ir komplektacijos, siūlomi ryšio ir patogumo atnaujinimai, kurie anksčiau buvo būdingi tik naujesniems automobiliams. Tarp jų minimos funkcijos, susijusios su automobilio valdymu telefonu, papildomos saugumo ir pagalbinės sistemos bei multimedijos įrangos atnaujinimai.

    Pavyzdžiui, kai kuriems automobiliams gali būti siūlomas nuotolinis užvedimas ar salono paruošimas kelionei, platesnės ryšio galimybės, atnaujinta informacijos ir pramogų sistema, didesnis ekranas. Taip pat numatomi tokie patobulinimai kaip belaidis įkrovimas, USB-C sprendimai ar patogumo įranga, pavyzdžiui, bagažinės dangčio valdymas be rankų.

    Be technologijų, daliai modelių siūlomos ir personalizavimo galimybės, tokios kaip salono apšvietimo nustatymai, prietaisų skydelio spalvų parinktys ar kiti vizualiniai akcentai. Tai leidžia atnaujinti automobilio pojūtį nekeičiant pačios transporto priemonės.

    Yra ir našumo patobulinimų

    „Toyota“ nurodo, kad kai kuriems sportiškesniems modeliams programoje atsiranda ir važiuoklės bei stabdžių atnaujinimai. Tai jau ne vien komforto funkcijos, o realūs techniniai patobulinimai, galintys pakeisti automobilio valdymo savybes.

    Tarp minimų pavyzdžių yra didesnio našumo stabdžių komplektai ar pakabos sprendimai. Elektromobilių ir įkraunamų hibridų kryptyje taip pat atsiranda paketų, kurie keičia automobilio elgseną, įskaitant programinius sprendimus, orientuotus į važiavimo dinamiką.

    Kiek tai gali kainuoti?

    Kainos priklauso nuo pasirinkto atnaujinimo ir modelio, tačiau skelbiama, kad jos prasideda maždaug nuo 100 eurų už paprastesnius vizualinius ar smulkesnius pakeitimus. Brangesni paketai, pavyzdžiui, susiję su stabdžių sistema ar kitais našumo komponentais, gali siekti apie 2 200 eurų.

    Svarbu tai, kad atnaujinimai įgyvendinami gamintojo patvirtintu keliu, per atstovų tinklą, todėl vairuotojams paprastai tai reiškia aiškesnę suderinamumo, garantijų ir aptarnavimo logiką nei trečiųjų šalių sprendimai. Kartu tai gali tapti argumentu ir naudotų automobilių rinkoje, kur vis daugiau pirkėjų tikisi šiuolaikinių funkcijų net ir vyresnio amžiaus modeliuose.

    Į programą įtraukiami ir elektrifikuoti modeliai, įskaitant hibridus, įkraunamus hibridus, elektromobilius bei vandeniliu varomus automobilius. Tai rodo, kad modernizavimo kryptis vis dažniau taikoma ne tik vidaus degimo varikliams, bet ir naujesnėms pavarų technologijoms, kur programinė įranga ir ryšio funkcijos tampa ne mažiau svarbios nei mechanika.

  • „Subaru“ stabdo didžiausio elektromobilio planą: 7 vietų visureigis vėluos, aiškėja priežastys

    „Subaru“ stabdo didžiausio elektromobilio planą: 7 vietų visureigis vėluos, aiškėja priežastys

    Automobilių gamintoja „Subaru“ pranešė atidedanti savo didžiausio iki šiol elektrinio modelio – trijų eilių, septynviečio visureigio „Getaway“ – gamybos pradžią. Modelis turėjo būti pradėtas gaminti Kentukyje, tačiau įmonė teigia, kad reikia daugiau laiko galutiniams parengiamiesiems darbams.

    Gamintojas nenurodė naujos tikslios starto datos, todėl neaišku, kada automobiliai išriedės iš gamyklos ir pasieks pirkėjus. Iki šiol buvo komunikuojama, kad modelio prekyba galėtų prasidėti jau šių metų rudenį, tačiau dabar šie planai koreguojami.

    Kas lėmė nukėlimą?

    „Subaru“ pabrėžia, kad atidėjimas susijęs su būtinybe atlikti galutinius patikslinimus prieš oficialų pristatymą ir gamybos startą. Praktikoje tai dažniausiai reiškia papildomus bandymus, programinės įrangos kalibravimą, tiekimo grandinės suderinimą ar gamybos linijos paruošimą serijinei produkcijai.

    Šis sprendimas sutampa su panašiu „Toyota“ žingsniu atidėti naujo elektrinio „Highlander“ gamybą. Abu modeliai siejami bendra technine baze ir planuojami surinkti toje pačioje Kentukio gamykloje, todėl vieno projekto grafiko pokyčiai gali turėti įtakos ir kitam.

    Ką žadėjo „Getaway“ specifikacijos?

    Pagal anksčiau skelbtą informaciją, „Subaru Getaway“ turėtų būti komplektuojamas su dviem elektros varikliais ir visų varančiųjų ratų pavara. Numatoma didesnė 95,8 kilovatvalandės baterija, kurios gamintojo vertinimu turėtų pakakti daugiau nei 480 kilometrų nuvažiuoti vienu įkrovimu.

    Taip pat minėta ir mažesnės talpos, 77 kilovatvalandžių baterijos versija, tačiau ir joje visų varančiųjų ratų pavara turėtų likti standartinė. Greitojo įkrovimo galios riba įvardyta iki 150 kilovatų, o įkrovimas nuo 10 iki 80 proc. esą galėtų užtrukti apie 30 minučių.

    Didelių elektrinių visureigių varžybos

    Dideli, šeimai skirti elektriniai visureigiai tampa vienu konkurencingiausių segmentų, nes pirkėjai tikisi ir erdvės, ir ilgo nuotolio, ir greito įkrovimo. Kartu šis segmentas ypač jautrus baterijų kainoms, svoriui ir programinės įrangos brandai, todėl gamintojai dažnai renkasi atidėti startą, kad išvengtų brangių vėlesnių taisymų ar reputacinių smūgių.

    „Subaru“ pastaraisiais metais nuosekliai plečia elektrinę kryptį, remdamasi glaudžiu bendradarbiavimu su „Toyota“. Po santūriai sutikto „Solterra“ starto gamintojas siekia pasiūlyti konkurencingesnius modelius ir stiprinti pozicijas rinkoje, tačiau „Getaway“ vėlavimas rodo, kad perėjimas prie elektromobilių vis dar reikalauja papildomo laiko ir investicijų.

  • Šie varikliai su LPG gali nustebinti: patvarūs, pigūs ir tinka net senesniems modeliams

    Šie varikliai su LPG gali nustebinti: patvarūs, pigūs ir tinka net senesniems modeliams

    Dujos vis dar vilioja vairuotojus

    Nors automobilių su dujų įranga keliuose daugelyje šalių mažėja, LPG vis dar laikomas vienu pigiausių būdų sumažinti kasdienes išlaidas kurui. Pagrindinė priežastis paprasta: net ir esant didesnėms sąnaudoms, galutinė vieno kilometro kaina dažnai būna mažesnė nei važiuojant benzinu.

    Praktikoje automobilis su LPG dažniausiai sunaudoja maždaug 10–20 proc. daugiau degalų nei važiuodamas benzinu. Vis dėlto finansinė nauda priklauso ne tik nuo kainų degalinėje, bet ir nuo to, ar variklis „draugauja“ su dujomis, o įranga parinkta ir sureguliuota teisingai.

    Didžiausią reikšmę turi variklio konstrukcija: paprastesnis įpurškimas, atsparūs vožtuvai ir aiški, patikima mechanika. Dujoms dažniausiai geriausiai tinka benzininiai varikliai su netiesioginiu įpurškimu, nes jų dujų įrangos sprendimai paprastai pigesni, o eksploatacija kelia mažiau rizikų.

    Kokie sprendimai laikomi saugiausiais

    Dažnai išskiriami varikliai, kurie turi netiesioginį įpurškimą ir hidraulinę vožtuvų tarpelių kompensaciją. Tokia konstrukcija mažina priežiūros kaštus, nes paprastai nereikia dažnai reguliuoti vožtuvų, o dujų sistema gali būti sukonfigūruota stabiliau.

    Vienu iš gerai žinomų pavyzdžių laikomas „Volkswagen“ koncerno 1.6 MPI. Nors naujuose automobiliuose šis variklis seniai nebediegiamas, antrinėje rinkoje jo dar daug, o dalys paprastai lengvai randamos ir nėra brangios.

    Šio tipo varikliams būdinga paprasta konstrukcija ir pakankamai nuspėjamas darbas su ketvirtos kartos LPG įranga. Visgi ir jie nėra „amžini“: pasitaiko tepalo prasisunkimų, užsiteršusios droselinės sklendės ar uždegimo sistemos gedimų, kurie važiuojant dujomis gali pasijusti greičiau.

    Prieš montuojant LPG svarbu įsitikinti, kad variklis techniškai tvarkingas: patikrinti uždegimą, žvakes, kompresiją, kuro korekcijas, atlikti išmetamųjų dujų analizę. Tipinė tokios įrangos montavimo kaina šiandien dažnai sukasi apie 800–1 000 eurų, tačiau galutinė suma priklauso nuo komplektacijos ir darbų apimties.

    Japonų ir kitų gamintojų alternatyvos

    Tarp dujoms tinkamų variklių dažnai minimi ir japoniški sprendimai, ypač „Toyota“ Valvematic šeimos 1.6, 1.8 ir 2.0 litro benzininiai varikliai. Jie vertinami dėl konstrukcinių sprendimų, kurie gali palengvinti eksploataciją su LPG, jei įranga parinkta ir sureguliuota profesionaliai.

    Vis dėlto svarbu neskubėti visų „Toyota“ benzininių variklių vertinti vienodai. Kai kuriuose sprendimuose vožtuvų tarpeliai reguliuojami plokštelėmis, o tai važiuojant dujomis gali reikšti sudėtingesnę ir brangesnę periodinę priežiūrą.

    Dar vienas pasirinkimas – „Subaru“ opoziciniai varikliai, kurie dėl savo konstrukcijos kai kuriais atvejais sėkmingai dirba su LPG. Dažniausiai minimi 2.0 ir 2.5 litro sprendimai, tačiau čia ypač svarbi montuotojų kompetencija ir teisingas sistemos sureguliavimas, nes net smulkios klaidos gali virsti brangiais remontais.

    Tarp naujesnių mažatūrių variklių minimas „Renault“ 1.0 TCe, kuris kai kuriose versijose buvo siūlomas ir su gamykline dujų įranga. Tokie automobiliai dažnai patrauklūs tuo, kad gamintojas jau būna numatęs suderinamumą ir kalibracijas, o vairuotojui lieka laikytis aptarnavimo grafiko.

    Vis dėlto šis variklis turi ir savo taisykles: kai kuriuose variantuose nėra hidraulinės vožtuvų kompensacijos, todėl rekomenduojama periodiškai tikrinti vožtuvų tarpelius. Praktikoje tai daroma maždaug kas 30 000–40 000 kilometrų, kad sumažėtų vožtuvų lizdų dėvėjimosi rizika.

    LPG turi aukštesnį oktaninį skaičių nei benzinas ir degimo procesas gali vykti aukštesnėje temperatūroje, todėl prasta uždegimo sistema ar netikslus mišinio sureguliavimas greitai išryškėja. Dėl to realios sutaupytos sumos priklauso ne tik nuo variklio pasirinkimo, bet ir nuo montavimo kokybės bei reguliaraus aptarnavimo.

    Jei dujų sistema sumontuota profesionaliai, o variklis prižiūrimas laiku, LPG gali tapti racionaliu sprendimu ilgoms kelionėms ir kasdieniam važiavimui. Tačiau perkant automobilį su jau sumontuota įranga verta reikalauti serviso istorijos ir diagnostikos, nes klaidos čia dažnai kainuoja daugiau nei pati įranga.

  • Atsinaujinantis benzinas vietoj draudimų? „Bosch“, „Toyota“, BMW ir „Repsol“ startuoja su bandomuoju projektu

    „Bosch“, „Toyota“, BMW ir „Repsol“ pradėjo bandomąjį projektą, kuriuo siekia praktiškai įrodyti, kad atsinaudinantis benzinas gali sumažinti jau keliuose važinėjančių automobilių anglies pėdsaką. Iniciatyvos esmė paprasta: realiomis kasdienio naudojimo sąlygomis patikrinti, ar emisijas galima mažinti nekeičiant nei automobilių, nei degalinių infrastruktūros.

    Per pusę metų 20 automobilių, tarp jų Toyota, Lexus, Mini ir BMW modeliai, bus eksploatuojami naudojant tik atsinaudinantį benziną „Repsol Nexa 95“. Projekto dalyviai pabrėžia, kad tokia schema leistų mažinti išmetimus ne tik naujai parduodamų elektromobilių segmente, bet ir didžiausioje parko dalyje, kurią sudaro jau eksploatuojami vidaus degimo varikliais varomi automobiliai.

    Kaip bus matuojamas poveikis?

    „Bosch“ projekte renka ir analizuoja degalų pylimo bei sunaudojimo duomenis naudodama skaitmeninį sprendimą „Digital Fuel Twin“. Idėja ta, kad iš degalinių, automobilių ir atsiskaitymo sistemų surinkti duomenys leistų tiksliau priskirti konkretų degalų naudojimą konkrečiam automobiliui ir įvertinti poveikį visos bandomosios flotilės mastu.

    Toks duomenų rinkimo modelis svarbus ir reguliacinei diskusijai, nes vienas didžiausių iššūkių alternatyviems degalams yra patikimas apskaitos ir atsekamumo mechanizmas. Projekto organizatoriai tikisi, kad praktiniai rezultatai bus tinkami ne tik rinkodarai, bet ir politikos formuotojų vertinimui.

    Diskusija dėl 2035 metų tikslo

    Europos Sąjungoje toliau vyksta ginčas, kokiu keliu greičiausiai ir efektyviausiai mažinti kelių transporto emisijas. Nors kryptis į elektrifikaciją išlieka dominuojanti, dalis gamintojų ir energijos bendrovių akcentuoja technologinį neutralumą, kai vertinamas ne pats variklio tipas, o realus šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažėjimas per visą energijos ciklą.

    Projekto šalininkai argumentuoja, kad vien elektrifikacijos gali nepakakti, jei iki 2035 metų nepavyktų pasiekti planuojamo beveik visiško perėjimo prie nulinės emisijos naujų automobilių. Tokiu atveju atsinaudinantys degalai galėtų tapti „tiltu“, ypač ten, kur elektromobilių plėtrą riboja įkrovimo infrastruktūra, kainos ar vartotojų įpročiai.

    Kodėl atsinaudinantys degalai kelia ginčų?

    Pagrindinė kritika tokiai krypčiai susijusi su tuo, kad vidaus degimo variklis vis tiek išmeta teršalus per išmetimo sistemą, o emisijų mažinimas dažnai grindžiamas gyvavimo ciklo skaičiavimais. Šalininkai savo ruožtu teigia, kad dalis emisijų „kompensuojama“ žaliavų kilme arba gamybos metu naudojamu sugautu anglies dioksidu, todėl bendras poveikis klimatui gali būti mažesnis nei naudojant iškastinį benziną.

    Taip pat akcentuojama, kad kai kurie sintetiniai ar iš atliekų pagaminti degalai gali turėti mažiau sieros ir potencialiai mažinti kai kurių teršalų kiekį, palyginti su tradiciniais degalais. Vis dėlto galutinis vertinimas priklauso nuo žaliavų kilmės, gamybos energijos šaltinių ir konkrečios metodikos, pagal kurią skaičiuojamas poveikis.

    Kontekstas rinkoje: bioproduktai ir „drop-in“ idėja

    Transporto sektoriuje vis dažniau kalbama apie vadinamuosius „drop-in“ degalus, kuriuos galima naudoti esamuose varikliuose ir esamoje tiekimo grandinėje. Panašus principas taikomas ir HVO tipo dyzelino alternatyvoms, kurias dalis gamintojų jau yra suderinę su savo varikliais, ypač įmonių ir logistikos parkuose.

    „Repsol“ viešai deklaruoja plečianti atsinaudinčių degalų gamybą ir tiekimą, ypač Pirėnų pusiasalyje, kur turi platesnę degalinių bei gamybos bazę. Tuo metu automobilių gamintojams tokie sprendimai patrauklūs kaip greitesnis būdas paveikti esamą automobilių parką, kuris keliuose išliks dar daugelį metų net ir augant elektromobilių pardavimams.

    „Šio bandomojo projekto tikslas yra parodyti, kad atsinaudinantys degalai jau dabar gali reikšmingai ir tvariai prisidėti prie naujų ir jau naudojamų transporto priemonių dekarbonizacijos“, – sakė Pascalis Ruchas, Toyota Motor Europe viceprezidentas korporatyviniams ir valdžios ryšiams.

    Projekto dalyviai teigia, kad surinkti duomenys ir tarpiniai rezultatai vėliau gali būti pristatyti Europos Sąjungos institucijų atstovams, pramonės dalyviams ir žiniasklaidai. Praktinis tikslas – pagrįsti, ar atsinaudinantis benzinas gali tapti realia papildoma priemone greta elektrifikacijos, ypač trumpuoju laikotarpiu, kai keliuose dominuoja tradiciniai automobiliai.

  • Toyota įspėja dėl pelno kritimo: karo Artimuosiuose Rytuose ir muitų kaina gali būti milijardai

    Didžiausias Japonijos automobilių gamintojas Toyota paskelbė 2025–2026 finansinių metų, pasibaigusių kovo 31 dieną, rezultatus: konsoliduotos pajamos augo, tačiau metų pabaigos ketvirtis signalizuoja didesnį spaudimą pelningumui. Bendrovė įspėja, kad artimiausiais ketvirčiais gali prasidėti sudėtingesnis laikotarpis dėl geopolitinių ir prekybos veiksnių.

    Toyota nurodė, kad per finansinius metus konsoliduotos pajamos siekė 50,7 trilijono Japonijos jenų, o grynasis pelnas, priskirtas patronuojančios bendrovės akcininkams, sudarė 3,85 trilijono jenų. Perskaičiavus pagal nurodytus dolerio ekvivalentus, tai atitinka maždaug 298 milijardus eurų pajamų ir apie 23 milijardus eurų grynojo pelno.

    Kas spaudžia pelną?

    Didžiausias nuokrypis matomas metų pabaigoje: sausio–kovo ketvirčio grynasis pelnas krito iki 569,4 milijardo jenų, arba maždaug 3,4 milijardo eurų. Tai yra apie 50 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, todėl bendrovė pripažįsta, kad sąnaudų ir tiekimo grandinės rizikos jau materializuojasi.

    Toyota savo prognozėse išskiria kelis veiksnius, kurie gali pabloginti rezultatus per artimiausius 12 mėnesių. Tarp svarbiausių įvardijami brangstantys žaliavų ir komponentų pirkimai, vėluojantys pristatymai, išaugusios logistikos sąnaudos ir galimas automobilių pardavimų mažėjimas.

    „Daugiausia šių finansinių metų nuostolių lems didesnės medžiagų pirkimo sąnaudos, o likusią dalį sudarys tiekimo vėlavimai ir transporto kaštų augimas. Tai lydės automobilių pardavimų mažėjimas“, – sakė Toyota finansinių rezultatų pristatyme bendrovės atstovas Akanori Azuma.

    Bendrovė taip pat pažymi, kad dalį spaudimo maržoms kuria įsipareigojimas padėti tiekėjams padengti išaugusias sąnaudas. Tokia strategija gali stabilizuoti tiekimo grandinę, tačiau trumpuoju laikotarpiu mažina pelningumą, ypač kai rinkoje išlieka kainų konkurencija.

    Artimųjų Rytų karas ir JAV muitai

    Toyota vertinimu, karo Artimuosiuose Rytuose pasekmės reikšmingai veikia tiek paklausą, tiek tiekimo ir transporto grandines. Regionas bendrovei laikomas svarbiu, ypač didesnių SUV modelių segmente, o užsitęsęs konfliktas, pasak įmonės, praktiškai sustabdė pardavimus dalyje rinkų.

    Papildomą neapibrėžtumą kelia JAV prekybos politika ir muitai automobiliams, kurie gali turėti tiesioginį poveikį kainodarai ir paklausai. Toyota pabrėžia, kad tokie išoriniai veiksniai vienu metu didina sąnaudas ir riboja galimybes pilnai jas perkelti pirkėjams, todėl pelno prognozėse atsiranda didesnė rizikos premija.

    Remiantis bendrovės pateiktu vertinimu, metinis pelno kritimas gali siekti apie 20 proc., o tai reikštų maždaug 3,9 milijardo eurų sumažėjimą. Tokio masto pokytis automobilių pramonėje paprastai signalizuoja ne vien vienkartinį šoką, bet ir būtinybę greitai peržiūrėti kaštų struktūrą.

    Kinijos konkurencija ir naujo vadovo užduotys

    Toyota akcentuoja Kinijos rinkos svarbą, tačiau pripažįsta prarandanti pozicijas vietiniams gamintojams. Pastarieji konkurenciją dažnai grindžia agresyvesne kainodara ir dažnesniais naujų modelių pristatymais, todėl tarptautiniams prekių ženklams tampa sunkiau išlaikyti ankstesnius pardavimų mastus.

    Įmonė nurodo, kad naujasis Toyota Motor vadovas Kenta Kon turi spręsti kelis strateginius uždavinius vienu metu: mažinti gamybos kaštus, ieškoti efektyvumo visoje tiekimo grandinėje ir parengti modelių planą, kuris amortizuotų pardavimų kritimą. Praktikoje tai reiškia ir griežtesnį investicijų prioritetų pasirinkimą, ir greitesnius sprendimus dėl produktų portfelio regionuose, kur konkurencija aštriausia.

    Artimiausi ketvirčiai parodys, ar Toyota pavyks subalansuoti sąnaudų augimą, geopolitinę riziką ir prekybos barjerus, kartu išlaikant konkurencingumą pagrindinėse rinkose. Investuotojams ir rinkai svarbiausia bus, ar prognozuojami iššūkiai virs laikinu nuosmukiu, ar ilgesnio persitvarkymo pradžia.

  • „Lexus“ pristatė 6 vietų elektrinį TZ: 530 km nuotolis ir V10 garso imitacija iš LFA

    „Lexus“ pristatė naują elektrinį krosoverį TZ – 6 vietų modelį, kurio prekybos startas Europoje planuojamas 2027 metų pradžioje. Gamintojas akcentuoja erdvų saloną, pažangią garso izoliaciją ir sprendimus, skirtus komfortui ilgose kelionėse.

    Modelis sukurtas ant „Toyota“ grupės modulinės platformos, naudojamos keliuose naujausiuose elektriniuose automobiliuose. Pats kėbulas dalinai primena GX stilistiką, o matmenimis TZ artėja prie didžiųjų SUV segmento: automobilio ilgis siekia apie 5,1 metro, ratų bazė – 3 050 mm.

    „Lexus TZ“ sukomplektuotas su šešiomis sėdimomis vietomis, o didžiausias dėmesys skiriamas antrajai eilei. Čia numatytos dvi atskiros sėdynės su komforto funkcijomis, tokiomis kaip šildymas ir ventiliacija, o trečioji eilė – vientisas sulankstomas suoliukas.

    Gamintojas pabrėžia skaitmenizuotą valdymą: didelė dalis funkcijų perkelta į multimedijos ekraną, siekiant švaresnio prietaisų skydelio dizaino. Be to, TZ siūloma „Mark Levinson“ garso sistema su 21 garsiakalbiu, o papildoma funkcija Active Sound Control imituoja benzininio V10 variklio skambesį, primenantį superautomobilį LFA.

    Pagal paskelbtus duomenis, „Lexus TZ“ numatomas nuvažiuojamas atstumas – apie 530 km, o energiją tiekia 95,8 kWh talpos baterija. 2026 metų elektromobilių kontekste tai nėra rekordas, todėl „Lexus“ išskiria papildomą sprendimą, turintį padėti šaltuoju sezonu.

    Siekiant sumažinti energijos sąnaudas salonui šildyti, prie įprastos klimato kontrolės pridėtas infraraudonųjų spindulių kojų šildymas priekyje sėdintiems keleiviams. Tokia logika paremta tuo, kad kryptinis šilumos pojūtis gali leisti rečiau kelti bendrą salono temperatūrą, taip tausojant baterijos įkrovą.

    Techninėje dalyje nurodoma, kad modelis turės du elektros variklius, kurių bendra galia siekia apie 407,8 arklio galios. Įsibėgėjimas nuo 0 iki 100 km/h trunka maždaug 5,4 sekundės, o maksimalus greitis kol kas neatskleidžiamas.

    Kainos dar nepaskelbtos, tačiau „Lexus“ aiškiai pozicionuoja TZ kaip didelį, šeimai ir kelionėms pritaikytą elektrinį SUV, kuriame prioritetas teikiamas tylai, komfortui ir technologijoms. Artėjant 2027 metų startui, daugiau detalių turėtų paaiškėti apie komplektacijas, įkrovimo galimybes ir konkrečius rinkų variantus.