CP v2

Tag: TraffiStar SR390

  • Manote, kad fotoradaras nefotografuoja iš galo? Šis mitas gali brangiai kainuoti

    Manote, kad fotoradaras nefotografuoja iš galo? Šis mitas gali brangiai kainuoti

    Įsitikinimas, kad stacionarus fotoradaras „gaudo“ tik iš priekio, iki šiol paplitęs tarp vairuotojų. Tačiau naujesni greičio matuokliai vis dažniau fiksuoja pažeidimus abiem kryptimis, todėl pasikliauti senu mitu gali būti rizikinga.

    Šiuolaikiniai fotoradarai gerokai skiriasi nuo prieš dešimtmetį montuotų įrenginių. Dalis jų vienu metu stebi kelias eismo juostas, seka keliasdešimt transporto priemonių ir automatiškai priskiria pažeidimą konkrečiam automobiliui net intensyviame sraute.

    Ankstesnės kartos stacionarūs įrenginiai dažniausiai buvo orientuoti į fotografavimą iš priekio, kad būtų matomas ne tik valstybinis numeris, bet ir vairuotojo veidas. Toks sprendimas paprastino administracinę procedūrą, nes lengviau nustatyti, kas sėdėjo prie vairo.

    Dabar keliuose naudojami ir pažangesni modeliai, pavyzdžiui, Mesta Fusion RN, MultaRadar CD ar TraffiStar SR390, turintys dvigubas fiksavimo galimybes. Tai reiškia, kad pažeidimas gali būti užfiksuotas ir tada, kai automobilis nuo įrenginio tolsta, o matomas tik galinis numeris.

    Dar viena detalė, kuri dažnai klaidina, yra fotografavimo atstumas. Praktikoje stacionarių fotoradarų veikimo zona dažniausiai siekia iki maždaug 60 metrų, tačiau realios nuotraukos neretai daromos iš mažesnio nuotolio, priklausomai nuo įrenginio tipo, eismo juostos ir fiksavimo kampo.

    Vairuotojai neretai laukia ir ryškaus blykstelėjimo, manydami, kad tik taip padaroma nuotrauka. Vis dėlto dienos metu dalis sistemų gali fotografuoti be matomo blyksnio, o vis plačiau taikomas ir infraraudonųjų spindulių apšvietimas, kurio žmogaus akis nepastebi.

    Diskusijų kelia ir vadinamoji tolerancija, nuo kada pradedama fiksuoti greičio viršijimą. Praktikoje daug kur įrenginiai sukonfigūruojami taip, kad pažeidimas registruojamas viršijus leistiną greitį maždaug nuo 11 kilometrų per valandą, tačiau tai nėra universali taisyklė ir gali skirtis pagal vietą bei nustatymus.

    Nufotografavus pažeidimą, bauda vairuotojo nepasiekia tą pačią dieną. Pagal taikomą administracinę tvarką pranešimas gali būti siunčiamas per 180 dienų nuo pažeidimo nustatymo, nors praktikoje laiškai dažniausiai atkeliauja per kelias savaites, kartu pateikiant pasirinkimus dėl atsakomybės prisiėmimo ar vairavusio asmens nurodymo.

  • Iš kokio atstumo fotoradaras nufotografuoja? Atsakymas nustebins, ypač važiuojant skirtingomis juostomis

    Iš kokio atstumo fotoradaras nufotografuoja? Atsakymas nustebins, ypač važiuojant skirtingomis juostomis

    Lenkijos keliuose 2026 metų viduryje veikė apie 520 stacionarių greičio matuoklių, kuriuos administruoja Automatinės eismo priežiūros centras CANARD. Pagal galiojančias taisykles kiekvienas stacionarus fotoradaras turi būti pažymėtas kelio ženklu D-51, tačiau tai nepasako, iš kokio atstumo bus fiksuojamas pažeidimas.

    Ženklas D-51 turi būti pastatytas prieš įrenginį: 100–200 metrų atstumu keliuose, kur leidžiamas greitis iki 60 kilometrų per valandą, ir 200–500 metrų atstumu kituose keliuose. Vis dėlto šie atstumai susiję su įspėjimu vairuotojams, o ne su realiu fotografavimo nuotoliu.

    Moderniausiais laikomi tokie įrenginiai kaip „TraffiStar SR390“, pasižymintys itin aukšta, iki 98 proc., įskaitomų nuotraukų dalimi dieną ir naktį. Palankiomis sąlygomis tokie radarai teoriškai gali aptikti greičio viršijimą net iš 500 metrų, bet praktikoje taip beveik nedaroma.

    Kasdienėje kontrolėje nuotraukos paprastai daromos iš gerokai mažesnio atstumo, dažniausiai ne didesnio nei apie 60 metrų. Taip siekiama gauti kuo kokybiškesnį įrodymą be ryškaus skaitmeninio priartinimo, kad aiškiai matytųsi valstybinis numeris ir būtų paprasčiau identifikuoti vairuotoją.

    Fotografavimo nuotolis ypač priklauso nuo kelio geometrijos ir to, kuria eismo juosta važiuoja automobilis. Daugiajuosiuose keliuose transporto priemonės arčiausiai įrenginio esančioje juostoje dažnai fiksuojamos iš maždaug 6–12 metrų, gretimoje juostoje iš 15–25 metrų, o trečioje juostoje – iš 20–35 metrų.

    Naujesnės kartos fotoradarai skiriasi ne tik optika ar nuotraukų kokybe, bet ir funkcijomis. Dalis jų gali vienu metu stebėti kelias eismo juostas, atskirti transporto priemonių kategorijas, o kai kurie modeliai, priklausomai nuo programinės įrangos, techniškai gali būti pritaikomi ir kitų pažeidimų fiksavimui.

    Pavyzdžiui, „Multaradar CD“ ir „TraffiStar SR390“ gali vienu metu kontroliuoti eismą iki šešiose juostose, o „MESTA Fusion RN“ gali sekti kelių dešimčių transporto priemonių greitį vienu metu. Tai reiškia, kad vien tik „spėjamas“ saugus atstumas nuo radaro negarantuoja, jog pažeidimas nebus užfiksuotas.

    Praktinė išvada vairuotojams paprasta: ženklas įspėja apie kontrolę, bet realus fiksavimo taškas gali būti gerokai arčiau, ypač važiuojant arčiausia juosta. Patikimiausias būdas išvengti baudų išlieka tas pats – laikytis greičio ribojimų ir atidžiai stebėti kelio ženklus.