Tag: Trakai

  • Trakų bitynas keičia likimus: medus su sertifikatu, o svarbiausia – žmonių savarankiškumas

    Trakų neįgaliųjų užimtumo centro bityne medus yra tik dalis istorijos. Čia kasdien ugdomi darbo įgūdžiai, atsakomybė ir pasitikėjimas savimi, o veikla padeda žmonėms su negalia įsitraukti į realų, apčiuopiamą darbą. Šios iniciatyvos pradžia siejama su inžinieriumi Juozu Norinkevičiumi, prieš daugiau nei du dešimtmečius pasiūliusiu bitininkystę kaip prasmingą užimtumą.

    Centro bitynas augo nuo pirmųjų kelių dešimčių bičių šeimų iki socialinių dirbtuvių modelio, kuriame užduotys pritaikomos pagal kiekvieno dalyvio galimybes. Dalis žmonių prisideda prie avilių ir rėmelių priežiūros, kiti mokosi dirbti su įrankiais, stebi bičių šeimų būklę, padeda ruošiant produkciją. Taip formuojamas įprotis dirbti nuosekliai ir komandoje, o rezultatas matomas labai konkrečiai.

    Nuo idėjos iki bityno

    Kaip pasakoja iniciatoriai, sprendimas pradėti veiklą gimė iš paprasto poreikio rasti darbą, kuriame žmogus galėtų ne tik dalyvauti, bet ir kurti vertę. Bitininkystė tam ypač tinkama, nes apima ir gamybą, ir priežiūrą, ir sezoniškumą, kuris padeda planuoti darbus bei atsakomybes. Ilgainiui veikla tapo ne vien užimtumu, bet ir socialine dirbtuve.

    „Pasiūliau užsiimti bitininkyste, nes čia labai plati veikla: galima gaminti rėmelius, dirbti su mediena, daryti avilius, prižiūrėti bites, sukti medų ir jį parduoti“, – sakė Juozas Norinkevičius.

    Bitininkystė reikalauja režimo ir dėmesio: bičių šeimų poreikiai neprisitaiko prie žmogaus nuotaikos ar dienotvarkės. Dėl to ši veikla dažnai įvardijama kaip natūrali disciplina, ugdanti kruopštumą, higienos įpročius ir pareigos jausmą. Centro darbuotojų teigimu, būtent šie kasdieniai įgūdžiai vėliau padeda ir kitose gyvenimo srityse.

    Ką reiškia kokybės sertifikatas

    2012 metais centro medui suteiktas nacionalinės maisto kokybės sistemos sertifikatas. Vartotojams tai svarbus signalas, kad produktas gaminamas laikantis papildomų reikalavimų, o jų laikymasis tikrinamas nepriklausomai. Toks sertifikavimas skiriasi nuo ekologinio, todėl pirkėjui padeda aiškiau suprasti, kokią kokybės sistemą atitinka įsigyjamas medus.

    Kartu šis medus įgauna ir socialinę vertę. Pirkdamas produktą žmogus prisideda prie socialinių dirbtuvių tęstinumo, o tai reiškia realias galimybes dalyviams mokytis, užsidirbti ir jaustis reikalingiems. Praktika rodo, kad būtent pastovi, apmokama veikla dažnai tampa esminiu žingsniu savarankiškesnio gyvenimo link.

    Pinigai kaip savarankiškumo ženklas

    Uždirbtos pajamos dalyviams svarbios ne tik finansiškai. Jos suteikia pasirinkimo laisvę ir patirtį, kai žmogus gali pats spręsti, kur išleisti savo uždirbtus pinigus. Centro bendruomenė akcentuoja, kad tokie, iš pažiūros paprasti sprendimai, stiprina savivertę ir motyvaciją tęsti veiklą.

    Bitininkystės socialinės dirbtuvės Trakuose taip pat tapo edukacijų erdve: čia su bičių gyvenimu supažindinami moksleiviai ir bendruomenės nariai. Be to, ilgesnį laiką centre buvo vykdomas ir profesinis mokymas, kurio metu bitininkystės pagrindų išmoko beveik šimtas žmonių. Dalis jų šią veiklą tęsia iki šiol, o tai rodo, kad įgyti įgūdžiai gali tapti ilgalaikiu užimtumu.

    Šios iniciatyvos patirtis dažnai įvardijama kaip išskirtinė dėl to, kad socialinė pagalba čia siejama su konkrečiu amatu ir realia rinka. Tokie modeliai Europoje vis dažniau laikomi veiksmingais, kai siekiama ne vien užimtumo, bet ir tvarių įgūdžių, kurie padėtų žmogui jaustis visuomenės dalimi.

  • Bulgarijoje trakų šventykloje rastas paslaptingas bronzinis mechanizmas: archeologai sutrikę

    Bulgarijoje trakų šventykloje rastas paslaptingas bronzinis mechanizmas: archeologai sutrikę

    Bulgarijoje archeologai trakų laikų šventykloje aptiko neįprastą bronzinį dirbinį, kurio paskirties kol kas nepavyksta aiškiai paaiškinti. Radinys rastas šventyklos prieangyje, vadinamame pronaosu, ir datuojamas maždaug prieš 2 500 metų.

    Objektą sudaro žiedas ir keturi kruopščiai nulieti kabliai, kurių galai turi atgal nukreiptas užkarpas, primenančias žvejybos kabliukų formą. Tyrėjai pabrėžia, kad dirbinys išsiskiria tikslumu ir jų praktikoje neturi artimų analogų.

    Kam jis galėjo būti skirtas?

    Viena labiausiai aptariamų versijų sieja radinį su šventyklos apšvietimu. Spėjama, kad žiedas ir kablių sistema galėjo būti skirta pakabinti keliems šviesos šaltiniams, pavyzdžiui, molinėms, bronzinėms ar stiklinėms lempoms.

    Vis dėlto ši hipotezė susiduria su problema: kasinėjimuose nerasta grandinių ar kitų tvirtinimo detalių, kurios paaiškintų, kaip konstrukcija buvo kabinama. Tyrėjų teigimu, tai neatmeta apšvietimo versijos, bet palieka per daug neatsakytų klausimų.

    Kita interpretacija siejama su žvejyba, nes kablių forma vizualiai artima dideliems meškerių kabliams. Tačiau kablių dydis ir jų išdėstymas žiede daro šią versiją ne mažiau keblią, o pats faktas, kad objektas rastas šventykloje, nebūtinai reiškia ritualinę jo paskirtį.

    Zonos kontekstas: vadinamasis trakų Aukso miestas

    Ši archeologinė vietovė neretai vadinama trakų Aukso miestu dėl įspūdingų radinių ir architektūros. Kompleksas užima daugiau nei 30 hektarų ir apima įtvirtintą citadelę, monumentalius akmens statinius bei sakralinius objektus.

    Pagrindinis gyvenvietės suklestėjimas siejamas su VI–V amžiumi prieš mūsų erą, tačiau šioje vietoje fiksuojamas ir dar ankstesnis trakų šventvietės sluoksnis, datuojamas IX amžiumi prieš mūsų erą. Tyrėjai taip pat pabrėžia ryšius su Egėjo pasauliu, kuriuos liudija importuotos amforos iš Graikijos salų regionų.

    Archeologai neatmeta, kad tolesni laboratoriniai tyrimai, metalo sudėties analizė ir platesnis radinių konteksto vertinimas gali pakeisti dabartines prielaidas. Kol kas paslaptingas bronzinis mechanizmas išlieka vienu reikšmingiausių atradimų šiame komplekse, o jo tikroji funkcija dar tikslinama.

  • Trakai sulauks „SEB banko“ naujovės: skyrius dirbs kintančiu laiku – ką tai keičia klientams

    Rugsėjo pabaigoje Trakuose pradės veikti „SEB banko“ kintančio darbo laiko skyrius. Jis įsikurs Trakų autobusų stotyje, kad gyventojams būtų paprasčiau atvykti ir gyvai gauti konsultaciją.

    Naujasis skyrius dirbs iš anksto nustatytomis dienomis, todėl klientams bus svarbu pasitikrinti grafiką ir, jei reikia, rezervuoti vizitą internetu. Toks modelis skirtas vietovėms, kur nuolatinio banko skyriaus nėra, bet išlieka poreikis gyvam aptarnavimui.

    „Atidarydami kintančio darbo laiko skyrių Trakų autobusų stotyje siekiame, kad gyventojams banko konsultacijos būtų lengviau pasiekiamos“, – sakė „SEB banko“ valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė.

    Skyriuje bus konsultuojama kasdienės bankininkystės klausimais, padedama naudotis interneto banku ir kitomis skaitmeninėmis paslaugomis. Taip pat klientai galės gauti praktinių patarimų, kaip atpažinti finansinius sukčius ir saugiai tvarkyti asmeninius finansus.

    „SEB bankas“ kintančio darbo laiko skyrių tinklą pradėjo plėsti 2024 metais. Banko duomenimis, iniciatyva jau pasiekė 14 savivaldybių, o kartu su nuolat veikiančiais skyriais aptarnavimo vietų tinklas išaugo iki 30 vietų 26 miestuose.

    Bankas pabrėžia, kad nors vis daugiau paslaugų klientai išsprendžia nuotoliu, daliai žmonių vis dar svarbus tiesioginis kontaktas. Gyvos konsultacijos dažniausiai praverčia sudėtingesniais atvejais, pavyzdžiui, tvarkant paveldėjimo, įgaliojimų, sąskaitų paslaugų ar skaitmeninių prisijungimų klausimus.

    Tikslias Trakų skyriaus darbo dienas ir laiką gyventojai galės rasti „SEB banko“ interneto svetainėje. Ten pat bus galima pasirinkti konsultacijos temą ir iš anksto užsiregistruoti vizitui.

  • Trakų miškuose vėl išvertė tonas šiukšlių: sumokėjo už išvežimą, o atliekos atsidūrė girioje

    Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Trakų regioninio padalinio miškininkai per trumpą laiką užfiksavo tris atskirus miškų teršimo atvejus. Skirtingose vietose rasta po gaisro likusių atliekų, žaliųjų atliekų ir mišrių šiukšlių, o bendras kiekis siekė apie 3 tonas.

    VMU teigimu, visais trimis atvejais pavyko nustatyti atsakingus asmenis, o užterštos teritorijos buvo sutvarkytos. Miškininkai pabrėžia, kad net ir tuomet, kai atliekas išvežti patikima paslaugos teikėjui, atsakomybės rizika niekur nedingsta, jei jos atsiduria gamtoje.

    Sumokėjo, bet atliekos atsidūrė miške

    Trakų rajone, netoli Vosyliukų, miške aptikta apie 450 kilogramų apdegusios medienos ir kitų po gaisro likusių atliekų. Nustačius kilmę paaiškėjo, kad jos susidarė sudegus privačiai pirčiai.

    Savininkai atliekų į mišką nevežė patys, tačiau jų išvežimą patikėjo paslaugą pasiūliusiems asmenims ir už ją sumokėjo. Vietoj to, kad atliekos pasiektų teisėtą tvarkytoją, jos buvo išverstos valstybiniame miške.

    Pažeidimą išaiškinti padėjo vietos bendruomenė, o identifikuojant situaciją svarbūs buvo ir duomenys apie atliekų vežimui naudotą nuomotą automobilį. VMU primena, kad užsakant atliekų išvežimą verta įsitikinti, ar paslaugą teikiantis asmuo ar įmonė turi teisę tvarkyti atliekas ir ar pateikia perdavimą patvirtinančius dokumentus.

    Žaliosios atliekos ir kamerų įrodymai

    Kitas atvejis fiksuotas Kaišiadorių rajone, VMU Trakų regioninio padalinio prižiūrimame miške, kur buvo išmestos medžių ir krūmų šakos. Atliekos atvežtos į vietą, kur anksčiau buvo šakų sandėlis, tačiau jam ištuštėjus teritorija tapo patogia nelegalaus išvertimo vieta.

    Pažeidimą užfiksavo vaizdo stebėjimo kameros, o miškininkų vertinimu, čia palikta apie 2 tonas žaliųjų atliekų. Dėl šio įvykio surašyti 6 administracinių nusižengimų protokolai, skirtos baudos, o atliekas pažeidėjai sutvarkė patys.

    VMU atkreipia dėmesį, kad sausos šakos ir mediena didina gaisrų riziką, nes ugnis tokiuose sąvartuose plinta greičiau, o gesinimas tampa sudėtingesnis. Be to, vienoje vietoje paliktos atliekos dažnai paskatina atsirasti naujiems nelegaliems sąvartynams.

    Daugiau kaip pusė tonos mišrių šiukšlių

    Trečiasis atvejis nustatytas Trakų regioninio padalinio valstybiniame miške, kur aptikta daugiau kaip pusė tonos įvairių atliekų. Miškininkams pavyko nustatyti atliekas atvežusį asmenį.

    Jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir skirta bauda, taip pat nurodyta atliekas sutvarkyti savo lėšomis. VMU nurodo, kad teisėtam atliekų tvarkytojui šiuo atveju buvo pristatyta 560 kilogramų atliekų.

    Miškininkai pabrėžia, kad miškuose paliktos atliekos ne tik gadina kraštovaizdį, bet ir gali teršti dirvožemį bei gruntinius vandenis. Plastikas, statybinės atliekos ar pavojingos medžiagos gamtoje išlieka ilgai, o jų surinkimas reikalauja papildomų žmonių ir finansinių resursų.

    VMU duomenimis, nuo 2026 metų pradžios iki liepos vidurio regioninių padalinių administruojamuose miškuose buvo apskaityta 46,19 tonos atliekų. Didžiausią dalį sudarė naudotos padangos, kurių bendras svoris viršijo 27 tonas, o vien Trakų regiono miškuose rasta 5,98 tonos padangų.

    Per tą patį laikotarpį valstybiniuose miškuose taip pat fiksuota daugiau kaip 10 tonų mišrių atliekų ir daugiau kaip 4 tonos asbesto turinčių statybinių medžiagų. Tokios atliekos kelia papildomą riziką žmonių sveikatai ir aplinkai, o jų tvarkymas yra griežtai reglamentuojamas.

    VMU primena, kad už atliekų palikimą miške gali grėsti administracinė, o įstatymuose numatytais atvejais ir baudžiamoji atsakomybė. Atsakomybė priklauso nuo aplinkybių, atliekų rūšies ir kiekio, o nustačius pažeidėją jam dažnai tenka ne tik sumokėti baudą, bet ir kompensuoti sutvarkymo išlaidas.

    Miškininkai ragina gyventojus rinktis tik teisėtai veikiančius atliekų tvarkytojus ir visada pasidomėti, kur bus pristatytos išvežamos atliekos. Taip pat rekomenduojama išsaugoti užsakymo, apmokėjimo ir atliekų perdavimo dokumentus, ypač kai tvarkomos po remonto ar gaisro susidariusios atliekos.

    Radus miške išmestas atliekas, apie tai galima pranešti artimiausiam VMU regioniniam padaliniui. Pastebėjus atliekas verčiančius asmenis, rekomenduojama kreiptis bendruoju pagalbos numeriu 112 ir, jei įmanoma, užfiksuoti transporto priemonės valstybinius numerius.

  • Rakonių kaime – Lietuvos ir Ukrainos jaunimo stovykla: ko išmoko ir kuo nustebino „Būkime kartu 2026“

    Rakonių kaime – Lietuvos ir Ukrainos jaunimo stovykla: ko išmoko ir kuo nustebino „Būkime kartu 2026“

    Liepos mėnesį Vilniaus rajone, Rakonių kaime, sodyboje „Šilo pasaka“ vyko Lietuvos ir Ukrainos jaunimo mainų projektas „Būkime kartu 2026“, kurį organizavo Valčiūnų kaimo bendruomenė. Pagrindinis projekto tikslas – stiprinti jaunimo bendradarbiavimą su vietos bendruomenėmis ir įtraukti jaunuolius į pilietinį gyvenimą.

    Organizatorių teigimu, tokio formato mainai padeda ne tik geriau pažinti vieniems kitus, bet ir kuria praktinę vertę bendruomenėms: jaunimas įgyja patirties, kaip inicijuoti veiklas, dirbti komandoje ir spręsti realias vietos problemas. Tai ypač aktualu pastaraisiais metais, kai Europoje ryškėja poreikis stiprinti visuomenės atsparumą, bendruomeniškumą ir tarpkultūrinį dialogą.

    Projekto dalyviai per kultūrines dienas susipažino su Lietuvos ir Ukrainos tradicijomis, kalba, šokiais, dainomis ir nacionalinių virtuvių patiekalais. Tokia kasdienė patirtis, kai bendros veiklos vyksta ne formalioje auditorijoje, o gyvenant kartu, dažnai tampa svarbiausia tarpkultūrinio pasitikėjimo prielaida.

    Didelė programos dalis buvo skirta tolerancijai ir tarpusavio supratimui: vyko mokymai apie skirtingų kultūrų, tautybių ir religijų atstovų bendravimą. Dalyviai analizavo ir Voltero mintį apie žmogaus netobulumą bei gebėjimą atleisti, siejant ją su šiuolaikiniais bendruomenės santykių iššūkiais.

    Per užsiėmimus „Kaip tapti pilietišku ir bendruomenišku žmogumi“ jaunimas diskutavo, kas yra pilietiškumas ir kaip jis pasireiškia kasdienybėje. Mokymų metu aptarta, kad pilietiškumas dažnai prasideda nuo mažų, bet nuoseklių veiksmų: savanorystės, atsakomybės už aplinką, įsitraukimo į vietos iniciatyvas ir gebėjimo konstruktyviai kalbėtis net skirtingai mąstant.

    Kūrybinė dalis taip pat buvo svarbi: vyko edukacija „Mokomės kurti teatrą“, kur jaunuoliai gilinosi į scenos judesį, kalbą ir teatrinės raiškos priemones, padedančias ugdyti socialinius įgūdžius. Kita veikla – „Cianotipijos kūrybinės dirbtuvės“ – supažindino su analoginės fotografijos ištakomis ir fotogramų kūrimu, o praktinis procesas paskatino pasidomėti ir chemijos pagrindais.

    Programoje netrūko ir pažintinių veiklų: surengta viktorina apie Lietuvos ir Ukrainos istoriją, jaunuoliai kūrė simbolines Lietuvos ir Ukrainos ambasadas. Taip pat organizuotos ekskursijos į Kauną ir Trakus, kurios leido geriau suprasti Lietuvos istorijos kontekstą ir kultūrinį paveldą.

    Projekto metu vyko susitikimai su Trakų ir Lentvario bendruomenėmis, taip pat su jaunimo organizacijomis, tarp jų skautais, šauliais ir atviraisiais jaunimo centrais. Tokie susitikimai, anot organizatorių, suteikia jaunuoliams realių pavyzdžių, kaip veikia savanorystė, lyderystė ir bendruomenių telkimas, o patirtį galima pritaikyti grįžus į savo miestus ar kaimus.

    Pasak projekto rengėjų, dalyviai ugdė komunikavimo, komandinio darbo, kūrybiškumo ir iniciatyvumo kompetencijas, o kartu patyrė saugią, palaikančią aplinką, kurioje lengviau kurti tarpusavio ryšius. Tokie mainai dažnai tampa ilgalaikių bendrų iniciatyvų pradžia, kai ryšiai išlaikomi ir pasibaigus stovyklai.

    Finansavimas projektui skirtas konkurso būdu, kurį skelbia Jaunimo reikalų agentūra, o lėšas numato Lietuvos ir Ukrainos jaunimo mainų taryba. Organizatoriai pabrėžia, kad stabilus institucinis palaikymas leidžia planuoti tęstines veiklas ir užtikrinti, jog jaunimo mainai būtų ne vienkartinis renginys, o nuoseklus bendradarbiavimo procesas.

  • Trakų rajone iki birželio 8 dienos tęsiasi balsavimas: iš 11 idėjų atrinkti 9 bendruomenės projektai

    Trakų rajone iki birželio 8 dienos tęsiasi balsavimas: iš 11 idėjų atrinkti 9 bendruomenės projektai

    Trakų rajono savivaldybė primena, kad iki birželio 8 dienos imtinai gyventojai dar gali balsuoti už bendruomenės iniciatyvų projektų idėjų pasiūlymus. Tai viešas balsavimas, kuriuo siekiama išrinkti labiausiai vietos žmonėms reikalingas iniciatyvas.

    Iš viso buvo gauta 11 projektų idėjų pasiūlymų, tačiau po dviejų vertinimo etapų viešam balsavimui patvirtinti 9. Atrankos procesas taikomas tam, kad toliau būtų teikiamos aiškiai suformuluotos, įgyvendinamos ir savivaldybės nustatytus kriterijus atitinkančios idėjos.

    Balsuoti gali visi Trakų rajono savivaldybės teritorijoje gyvenamąją vietą deklaravę gyventojai, kurie balsavimo dieną yra ne jaunesni nei 18 metų. Vienas gyventojas turi teisę balsuoti ne daugiau kaip už vieną projektą, o jei balsuojama kelis kartus, galioja paskutinis balsavimas.

    Balsuojant prašoma nurodyti gimimo datą, vardą, pavardę, deklaruotą gyvenamąją vietą ir telefono numerį. Savivaldybė pabrėžia, kad nepateikus bent vieno iš duomenų arba nurodžius juos netiksliai, balsas gali būti atmestas, nes duomenys reikalingi asmens tapatybei patikrinti ir užtikrinti, kad nebūtų balsuojama daugiau kartų, nei leidžiama.

    Pasak savivaldybės, balsavimo metu pateikti duomenys naudojami tik identifikavimo ir patikros tikslais, o viešai neskelbiami. Daugelyje Lietuvos savivaldybių tokios bendruomenės iniciatyvų programos siejamos su dalyvaujamuoju biudžetu, kai gyventojai turi realią galimybę nukreipti dalį viešųjų lėšų į jų aplinkai aktualius projektus.

    Balsavimo laikotarpis nurodomas nuo 2026 metų gegužės 25 dienos iki birželio 8 dienos. Papildomą informaciją apie balsavimo tvarką ir procesą teikia Trakų rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Karolina Mečkovska.

  • Trakai taikosi į Lenkijos keliautojus: ką vietos verslas gali pasiūlyti ilgiau nei vienai dienai

    Trakai taikosi į Lenkijos keliautojus: ką vietos verslas gali pasiūlyti ilgiau nei vienai dienai

    Lenkija jau dabar yra viena svarbiausių Trakų rajono atvykstamojo turizmo rinkų, todėl Trakų turizmo ir verslo informacijos centras stiprina ryšius su šios šalies turizmo bendruomene. Siekiama, kad į Trakus atvyktų ne tik didelės grupės trumpam sustojimui, bet ir pavieniai keliautojai, šeimos bei savaitgalio poilsio ieškantys žmonės.

    Centro teigimu, keliautojams vis dažniau svarbi ne skubota ekskursija, o laikas gamtoje, autentiškos patirtys ir kokybiškas poilsis. Tai reiškia didesnę vertę vietos verslui, nes ilgiau užsibūnantys svečiai dažniau renkasi nakvynę, maitinimą, edukacijas ir pramogas.

    Ryšiai su Lenkijos rinka

    Šį pavasarį Trakų rajonas pristatytas dviejuose reikšminguose renginiuose Lenkijoje. Balandžio mėnesį, bendradarbiaujant su „Go Vilnius“ ir „Keliauk Lietuvoje“, Gdanske vyko susitikimai su turizmo agentūromis ir Lietuvos ambasados Lenkijoje atstovais, aptartos partnerystės bei maršrutų kūrimo galimybės.

    Vienu iš papildomų impulsų įvardijamas tiesioginis skrydis Gdanskas–Vilnius, kuris atveria patogesnį susisiekimą Lenkijos šiaurės regionų gyventojams. Tokia jungtis gali paskatinti dažnesnes trumpas keliones, o Trakams suteikia progą tapti aiškiai atpažįstama savaitgalio kryptimi.

    Festivaliai ir vietos kūrėjų vaidmuo

    Gegužės mėnesį Trakai prisistatė ir Ščecine vykusiame turizmo renginyje „Piknik nad Odrą“, kur lankytojams pristatytos rajono lankytinos vietos bei patirtys. Dėmesys skirtas ir vietos kūrėjams, kurie kelionės įspūdį paverčia apčiuopiamu per gastronomiją, amatus ir edukacijas.

    Trakų turizmo ir verslo informacijos centras pabrėžia, kad būtent tokie elementai dažnai padeda miestui išsiskirti konkurencingoje regiono rinkoje. Keliautojai, planuodami trumpas išvykas, vis dažniau ieško iš anksto aiškiai suformuotų patirčių, kurias galima įsigyti arba susiplanuoti be sudėtingos logistikos.

    Ko tikisi keliautojai ir ko reikia Trakams?

    Pasak centro, šiandien populiarėja ramesnio poilsio formatas, kai svarbiausia tampa buvimas prie vandens, šeimai pritaikytos veiklos, vietinis maistas, jaukios nakvynės ir prasmingos edukacijos. Tokie pasirinkimai ypač aktualūs savaitgalio kelionėms, kai norisi greitai pasiekiamos, bet turiningos krypties.

    Trakų rajono verslo bendruomenė kviečiama įvertinti, ką dar galima pasiūlyti svečiams iš Lenkijos, kad viešnagė truktų ilgiau nei kelias valandas. Didesnį efektą gali duoti tarpusavyje suderinti paslaugų paketai, aiškūs maršrutai, sezoniškos patirtys ir bendras vietos identitetas, kurį lengva suprasti žmogui, atvykstančiam pirmą kartą.

    „Tikime, kad būtent bendradarbiavimas tarp turizmo, verslo ir vietos kūrėjų gali padėti Trakams tapti kryptimi, į kurią norisi sugrįžti ne kelioms valandoms, o ilgesniam poilsiui“, – sakė Trakų turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Agata Beliak.

  • Trakuose birželio 6 dieną – laikini eismo ribojimai: dėl festivalio keisis judėjimas Vytauto gatvėje

    Trakuose birželio 6 dieną – laikini eismo ribojimai: dėl festivalio keisis judėjimas Vytauto gatvėje

    Trakų rajono savivaldybė praneša, kad 2026 metų birželio 6 dieną Trakuose vyks 35-asis Trakų žemės lenkų kultūros festivalis Dzwiecz, Polska Piesni. Dėl renginio programoje numatytos eisenos dalyje miesto bus taikomi laikini eismo ribojimai.

    Pasak savivaldybės, nuo 14.00 iki 15.00 valandos bus ribojamas eismas Vytauto gatvėje. Ribojimai numatomi ruože nuo Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikos iki Trakų kultūros ir meno centro, Vytauto g. 69.

    Gyventojai ir miesto svečiai raginami keliones planuoti iš anksto, o vykstant per Trakų centrą rinktis alternatyvius maršrutus. Taip pat prašoma laikytis eismo reguliuotojų ir pareigūnų nurodymų, nes eisenos metu galimi trumpalaikiai srautų stabdymai.

    Festivalio dieną numatyta ir renginio programa: 13.30 valandą vyks šv. Mišios bazilikoje, 14.30 valandą startuos eisena Vytauto gatve. Nuo 15.00 valandos planuojama koncertinė programa prie Trakų kultūros ir meno centro.

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad didesni lankytojų srautai gali paveikti ne tik automobilių, bet ir viešojo transporto judėjimą miesto centre. Vairuotojams rekomenduojama įvertinti galimas spūstis ir, jei įmanoma, atvykti anksčiau arba rinktis atokesnes parkavimo vietas.

  • Trakų atstovas Europos ežerų festivalyje Italijoje: kokie projektai gali atkeliauti į Trakus

    Trakų atstovas Europos ežerų festivalyje Italijoje: kokie projektai gali atkeliauti į Trakus

    Trakų rajono savivaldybės mero patarėjas Arvydas Katkus gegužės 29 dieną – birželio 2 dieną dalyvavo Europos ežerų festivalyje Italijoje, Iseo mieste. Renginys subūrė ežerų regionų savivaldybių ir organizacijų atstovus, kurie pristatė tvaraus turizmo, kultūros ir bendruomenių stiprinimo iniciatyvas.

    Festivalio programoje vyko konferencijos, delegacijų susitikimai ir kultūriniai renginiai, kuriuose aptarta, kaip ežerų teritorijos gali tapti ilgalaikio regionų vystymo ašimi. Trakai šiame kontekste pristatyti kaip Galvės ežero regionas ir Lietuvos patirtis, derinant turizmą su paveldo apsauga.

    Susitikimų metu taip pat vyko tinklo nEUlakes Generalinė Asamblėja, kurioje svarstytos plėtros kryptys ir bendrų projektų planai. Tinklas vienija narius iš 17 Europos valstybių, o artimiausiu metu numatoma plėtra, kuri turėtų dar labiau išplėsti partnerystes ir projektinių idėjų geografiją.

    Kas yra nEUlakes tinklas?

    nEUlakes telkia Europos ežerų savivaldybes ir organizacijas, siekiančias skatinti tvarų turizmą, saugoti kultūrinį paveldą ir stiprinti vietos bendruomenes. Pagrindinis tikslas – kad ežerų regionai kurtų ne vien sezoninę ekonomiką, o ilgalaikes iniciatyvas, paremtas aplinkosauga ir vietos identitetu.

    Tinklo renginiuose daug dėmesio skiriama praktiniams sprendimams, kaip subalansuoti lankytojų srautus, išsaugoti kraštovaizdį ir kurti patrauklias paslaugas vietos gyventojams. Tai ypač aktualu ežerų miestams, kuriuose turizmo pikas dažnai sutampa su didžiausiu poveikiu gamtai.

    THERRA projektas ir Trakų vaidmuo

    Komandiruotės metu aptartas Europos Sąjungos finansuojamas projektas THERRA, kuris jungia keturias ežerų savivaldybes: Iseo Italijoje, Skradin Kroatijoje, Keszthely Vengrijoje ir Trakus Lietuvoje. Projekto kryptis – tradicijų ir paveldo stiprinimas, kartu ieškant būdų, kaip jaunimą įtraukti į vietos iniciatyvas.

    Projekte ežerai matomi ne tik kaip gamtos objektai ar turizmo traukos taškai, bet ir kaip bendruomenės dialogo erdvės. Daug dėmesio skiriama europinės tapatybės, kultūros paveldo pažinimo ir pilietinio dalyvavimo skatinimui, kad vietos iniciatyvos turėtų tęstinumą.

    Renginiai Trakuose numatomi 2027 metais

    Numatoma, kad 2027 metais gegužės 28 dieną – 30 dieną Trakuose vyks baigiamasis projekto renginys Climate, Community and the Future, integruotas į Trakų vasaros renginių programą. Planuojama pristatyti keliaujančią parodą ir rengti diskusijas apie tvarumą, biologinę įvairovę bei kultūros paveldo apsaugą.

    Taip pat svarstoma parengti bendrą dokumentą Lakes for Europe manifestą, kuris apibrėžtų ežerų regionų bendradarbiavimo principus ir prioritetus. Tokie dokumentai dažnai tampa pagrindu naujoms partnerystėms ir lengviau atveria kelią tolesniam finansavimui.

    Be THERRA, susitikimuose aptartos ir kitos ateities galimybės, siejamos su tarptautinėmis programomis, orientuotomis į miestų partnerystes ir tinklaveiką. Trakai, būdami aktyvūs nEUlakes nariai, svarsto įsitraukimą į naujas iniciatyvas, kurios galėtų stiprinti pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūrą bei gerosios praktikos mainus.

    Pasak savivaldybės, dalyvavimas Italijoje buvo svarbus tiek pristatant Trakų regioną tarptautinėje erdvėje, tiek mezgant ryšius su kitomis savivaldybėmis. Tokie kontaktai dažnai lemia, ar savivaldybė tampa partneriu naujuose projektuose ir ar vietos idėjos turi galimybę virsti konkrečiomis veiklomis.

    „Dalyvavimas nEUlakes veikloje atveria Trakams galimybes aktyviau įsitraukti į tarptautinius projektus ir perimti pažangią praktiką, susijusią su tvariu turizmu bei bendruomenių stiprinimu“, – sakė Trakų rajono savivaldybės mero patarėjas Arvydas Katkus.

  • Trakų vasara 2026: beveik tūkstantinė eisena, 500 kibinų rekordas ir šviesų misterija ant Galvės

    Trakų vasara 2026: beveik tūkstantinė eisena, 500 kibinų rekordas ir šviesų misterija ant Galvės

    Gegužės 29–31 dienomis Trakai vasaros sezoną pradėjo miesto švente Trakų vasara 2026, kuri sutelkė bendruomenes, kolektyvus ir svečius iš viso regiono. Organizatorių teigimu, šiemet susidomėjimas buvo rekordinis: šventinėje eisenoje dalyvavo beveik 1 000 žmonių.

    Ryškiais savaitgalio akcentais tapo ir masinis kibinų valgymo rekordas, ir vakarinė šviesų programa ant Galvės ežero. Šventėje taip pat netrūko sporto, edukacijų, koncertų bei veiklų šeimoms, o miestas kelias dienas gyveno intensyviu renginių ritmu.

    Pirmoji diena: dėmesys vaikams

    Penktadienį programa buvo orientuota į vaikus ir jaunimą: Vytauto Didžiojo krante veikė švietimo ir ugdymo įstaigų mugė Mokslo sala. Lankytojai galėjo susipažinti su rajono mokyklų ir neformaliojo švietimo veiklomis, dalyvauti edukacijose bei kūrybinėse dirbtuvėse.

    Vėliau mieste vyko jaunųjų atlikėjų koncertas Sveika, vasara!, etnožaidynės, šokių ir sporto iniciatyvos. Pirmoji šventės diena tapo startu savaitgaliui, kuriame derėjo ugdymo idėjos, judesys ir muzikinė programa.

    Šeštadienis: didžioji šventės kulminacija

    Šeštadienį Trakuose vyko gausiausia veiklų diena: nuo sporto varžybų ir Rotušės turgaus iki šeimų pramogų bei pučiamųjų orkestrų pasirodymų miesto erdvėse. Programoje buvo ir tarptautinis vaikų futbolo turnyras Trakų taurė, taip pat krepšinio, paplūdimio tinklinio ir vandens sporto veiklos.

    Vienu įspūdingiausių momentų tapo šventinė kolektyvų ir įstaigų eisena, subūrusi beveik tūkstantį dalyvių. Greta jos vyko ir tautinių bendrijų festivalis Čia mūsų gimtinė, čia mūsų namai, kuriame prisistatė skirtingų bendruomenių tradicijos, muzika ir šokiai.

    Vakare Vytauto Didžiojo krante koncertavo „Lemon Joy“, Giedrė ir Paulina Paukštaitytė. Vakarą vainikavo lazerių ir šviesų misterija ant vandens, tapusi vienu labiausiai aptarinėtų reginių prie Galvės ežero.

    Sekmadienis: tradicijos ir kibinų rekordas

    Sekmadienį šventės tempas sulėtėjo, tačiau programa išliko turininga: Trakų bazilikoje aukotos šv. Mišios už Trakų krašto žmones, o vėliau veiklos persikėlė į miesto erdves ir pakrantę. Vyko linijinių šokių pasirodymas, kuriame, organizatorių duomenimis, dalyvavo daugiau nei 400 šokėjų.

    Daugiausia smalsuolių pritraukė kibinų rekordo siekis: vienu metu 500 žmonių suvalgė 500 kibinų. Šis akcentas išryškino Trakams svarbų kulinarinį paveldą ir tapo dar vienu būdu miestui priminti savo istoriją bei tradicijas.

    Visas tris dienas vyko ir XV tarptautinė buriavimo regata Galvės taurė 2026, papildžiusi miesto šventę vandens sporto renginiais. Organizatoriai pabrėžia, kad šventė baigėsi, tačiau aktyvus sezonas Trakuose tik įsibėgėja.

    „Trakai vasaros sostinės vardą pateisina ne vien kraštovaizdžiu ar ežerais. Jį kuria žmonės, renginiai, bendruomenės ir gebėjimas suburti skirtingas kartas“, – sakė Trakų rajono savivaldybės meras Andrius Šatevičius.