CP v2

Tag: Transformatoriai

  • ES nauji laikini apsauginiai muitai GOES plienui: ką keičia kvotos ir kainų slenksčiai rinkoje

    Europos Komisija 2026 metais rugsėjo 18 dieną priėmė įgyvendinimo reglamentą, kuriuo įvedė laikinas apsaugos priemones kai kurių elektrotechninio orientuoto grūdėtumo silicio plieno gaminių importui. Priemonės apima GOES lakštus bei iš jų gaminamas laminacijas ir plienines šerdis, naudojamas transformatoriuose ir panašioje įrangoje.

    Laikinosios priemonės įsigalioja 2026 metais rugsėjo 25 dieną ir galios 155 kalendorines dienas, iki 2027 metais vasario 26 dienos. Tyrimas pradėtas 2026 metais kovo 27 dieną Vokietijos, Prancūzijos ir Lenkijos prašymu, remiantis ES apsaugos priemonių reglamentais importui.

    Kokiems gaminiams taikoma?

    Laikini muitai taikomi dviem produktų grupėms: kai kuriems GOES plieno plokštiems valcuotiems gaminiams ir laminacijoms bei plieninėms šerdims, kurios naudojamos transformatoriuose ir žadinimo įrenginiuose. Priemonė apima ir tam tikras šerdis, įmontuotas į transformatorius, kurioms numatytas atskiras režimas.

    Apsaugos mechanizmas derina tarifines kvotas su kainų slenksčiais: jei importo kaina ES pasienyje (be muito) nesiekia nustatyto slenksčio, taikomas muitas, lygus skirtumui. Jeigu kaina slenkstį pasiekia arba viršija, muitas nerenkamas.

    Kainų slenksčiai ir atskiras tarifas šerdims

    GOES produktams kainų slenksčiai kvotų ribose, priklausomai nuo klasės, siekia 2 800, 3 100 arba 3 400 eurų už toną, o už kvotų ribų taikomas 3 500 eurų už toną slenkstis. Aukščiausios kategorijos GOES slenkstis 3 400 eurų už toną siejamas su itin mažais energijos nuostoliais eksploatacijoje.

    Laminacijoms slenkstis nustatytas 4 000 eurų už toną kvotų ribose ir 4 550 eurų už toną už kvotų ribų. Plieninėms šerdims atitinkamai taikomi 5 000 ir 5 600 eurų už toną slenksčiai, o šerdims, įmontuotoms transformatoriuose, numatytas fiksuotas laikinas 1 140 eurų už toną tarifas.

    Įmontuotų šerdžių atveju kvotos netaikomos, o importuotojai privalo deklaruoti transformatoriuje esančios šerdies masę. Tokia schema skirta apimti sudėtingesnius galutinius gaminius, kai plieno dalis yra integruota į įrangą.

    Kvotos šalims ir kodėl priemonė įvesta

    GOES produktams nustatytos tarifinės kvotos iš viso sudaro 63 947,61 tonos. Iš jų 30 693,68 tonos numatytos Kinijai, 23 103,61 tonos Japonijai, 4 789,93 tonos Pietų Korėjai, o 5 360,39 tonos paliktos kitoms šalims.

    Laminacijoms ir šerdims kvotos iš viso siekia 23 801,97 tonos. Šioje grupėje 14 161,55 tonos numatytos Turkijai, 4 241,07 tonos Kinijai, 2 704,99 tonos Jungtiniams Arabų Emyratams, o 2 694,36 tonos skirta kitoms šalims.

    Europos Komisijos vertinimu, 2021–2025 metais bendras GOES ir su juo susijusių gaminių importas į ES išaugo nuo 135 140 tonų iki 297 079 tonų, tai yra apie 120 proc. Tuo pat metu vartojimas augo apie 32 proc., tačiau ES pramonės dalis rinkoje mažėjo nuo 66 proc. 2021 metais iki 43 proc. 2025 metais.

    Komisija preliminariai konstatavo rimtą žalą ES gamintojams, siejamą su importo šuoliu: mažėjo gamyba ir pardavimai, prarasta dalis rinkos, buvo juntamas kainų spaudimas ir krito pelningumas. Vertinime taip pat pabrėžta kritinių aplinkybių rizika, dėl kurios delsimas taikyti laikinąsias priemones galėjo sukelti sunkiai atitaisomą žalą.

    „Laikinosios apsaugos priemonės nesuteikia automatinės ir momentinės kainų ar pardavimų apimčių korekcijos – poveikį lems sutarčių ciklai ir esamų importuotų atsargų lygis“, – teigiama bendrovės „Stalprodukt“ komentaruose apie rinkos specifiką.

    Kartu reglamente numatyta, kad importas, kuriam taikomas šis laikinas apsauginis muitas, laikotarpio metu nebus papildomai apmokestinamas mažesniais antidempingo muitais, jeigu jie būtų taikomi tiems patiems produktams. Taip siekiama išvengti dvigubo apmokestinimo, kai apsauginė priemonė jau yra griežtesnė.

    Europos Komisija pabrėžia, kad laikinosios priemonės dar nereiškia galutinio sprendimo. Toliau bus vertinamos prielaidos, o laikinosios priemonės gali būti pakeistos galutinėmis, kurių lygis, trukmė ar konstrukcija gali skirtis nuo dabar įvestos schemos.

  • DI centrų bumas kelia kainas: transformatorių ir aušinimo tiekėjai skaičiuoja užsakymus metams į priekį

    Dirbtinio intelekto centrų bumas keičia ne tik lustų rinką: didžiausią naudą ima ir tie, kurie tiekia energijos bei aušinimo infrastruktūrą. Augant skaičiavimo pajėgumų poreikiui, spartėja investicijos į duomenų centrus, o kartu auga paklausa transformatoriams, generatoriams ir aušinimo sistemoms.

    Analitikai prognozuoja, kad iki 2030 metų pasaulinės investicijos į duomenų centrus gali siekti trilijonus eurų. Vis dažniau pabrėžiama, kad DI plėtra bus ribojama ne vien procesorių pasiūlos, bet ir fizinės infrastruktūros: elektros įvadų, pastočių, kabelių bei šilumos šalinimo sprendimų.

    Kur stringa nauji projektai?

    Duomenų centrų statytojai tikisi greitų terminų, tačiau vien prisijungimas prie elektros tinklų kai kuriose rinkose gali vėluoti iki 24 mėnesių. Brandžiose, didelę paklausą turinčiose rinkose laukimo eilės kai kuriais atvejais vertinamos dar ilgesnės, nes tinklų plėtra ir leidimų procesai ne visada spėja paskui paklausą.

    Skaitmeninės infrastruktūros tiekėjai pastebi, kad pramonės viduje vis dažniau diskutuojama ne apie DI lustų trūkumą, o apie transformatorių ir generatorių pristatymo terminus. Ilgėjant tiekimo grandinėms, įmonės siekia iš anksto rezervuoti gamybinius pajėgumus ir fiksuoti tiekimo apimtis ilgesniam laikotarpiui.

    Transformatorių gamintojų eilės ilgėja

    Transformatorių ir elektros įrangos gamintojai skelbia apie sparčiai augantį užsakymų portfelį, ypač susijusį su DI infrastruktūros projektais Šiaurės Amerikoje. Dalis gamintojų nurodo, kad užsakymų apimtys jau dengia kelių metų gamybą, o klientai derasi dėl pristatymų iki šio dešimtmečio pabaigos.

    „Šiuo metu turime užsakymų portfelį, apimantį daugiau nei trejus metus, o reikšminga gamybos pajėgumų dalis pagrindinei energetikos įrangai rezervuota dar trejiems metams“, – nurodė „HD Hyundai Electric“.

    Augant elektros poreikiui, gamintojai taip pat investuoja į efektyvesnes technologijas, kurios mažintų energijos sąnaudas ir aplinkosauginį pėdsaką. Duomenų centrų sektoriui vis dažniau tenka atremti visuomenės ir reguliuotojų klausimus dėl didelio elektros bei vandens vartojimo, todėl efektyvumas tampa ne tik kaštų, bet ir reputacijos klausimu.

  • Stalprodukt smogia importas iš ne ES: elektrotechninių plieno lakštų pajamos per pusmetį smuko 36 proc.

    Lenkijos plieno gamintoja Stalprodukt pranešė, kad 2026 metų pirmojo pusmečio rezultatai reikšmingai nukrypo nuo pastarųjų dvejų metų to paties laikotarpio vidurkio. Didžiausias nuosmukis fiksuotas elektrotechninių plieno lakštų segmente, kuris yra vienas svarbiausių grupės verslų.

    Bendrovės teigimu, šio segmento pajamos per 2026 metų pirmąjį pusmetį siekė apie 72 000 000 eurų ir, lyginant su 2024 ir 2025 metų atitinkamo laikotarpio vidurkiu, smuko 36 proc. Stalprodukt akcentuoja, kad nuosmukis nėra vien ciklinis, o susijęs su struktūriniais pokyčiais Europos rinkoje.

    Kas labiausiai spaudžia rezultatus?

    Pagrindine priežastimi įvardijamas stipriai išaugęs plieno lakštų importas į Europą iš šalių už ES ribų, kai siūlomos kainos, pasak bendrovės, smarkiai prasilenkia su Europos gamintojų sąnaudų lygiu. Tokia konkurencija ypač paveikia aukštesnės pridėtinės vertės produktus, tarp jų ir transformatoriams skirtą elektrotechninį plieną.

    Įtampa rinkoje didėja ir dėl to, kad europiniai gamintojai veikia griežtesnėje reguliacinėje aplinkoje: energijos, aplinkosaugos ir emisijų kaštai ES dažnai yra aukštesni nei pagrindinių importo šaltinių rinkose. Stalprodukt vertinimu, tai apsunkina galimybes greitai prisitaikyti prie agresyvios kainodaros.

    Rinka suspausta tarp dviejų interesų

    Elektrotechninio plieno lakštų, naudojamų transformatoriams, reikšmė auga dėl elektros tinklų plėtros, atsinaujinančios energetikos integracijos ir bendro elektrifikacijos tempo Europoje. Tačiau tuo pat metu dalis pramonės grandinės dalyvių kelia klausimą, ar rinkos apsaugos priemonės neturėtų būti peržiūrėtos, nes brangesnė žaliava gali didinti transformatorių ir kitos įrangos kainas.

    Stalprodukt primena, kad ES tokio tipo plieną gamina tik kelios įmonės, o sektoriaus pelningumas pastaraisiais mėnesiais prastėjo net ir esant tam tikroms prekybos apsaugos priemonėms. Bendrovė anksčiau nurodė, kad transformatorinių lakštų pardavimo apimtys buvo kritusios 35,1 proc., o kainos apie 20 proc., todėl pajamos iš šios produkcijos mažėjo beveik perpus.

    Stalprodukt grupė yra viena didžiausių Lenkijoje aukštos pridėtinės vertės plieno produktų gamintojų ir eksportuotojų. Be elektrotechninių plienų, ji gamina šaltai lankstytus profilius, kelių apsauginius atitvarus, pjaustytą skardą ir juostas.